- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-13
- Bylos Nr.
- 1S-581-993/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18588-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- V. R.
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-asis skyrius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. liepos 16 d. nutarties, kuria jos prašymas dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių neaiškumų išaiškinimo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pakeistu Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. gegužės 16 d. veika). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš nuteistojo D. K. nuspręsta išieškoti automobilio BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo 2024 m. gegužės 16 d. buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vertę atitinkanti pinigų suma – 9 950 Eur (devyni tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct). Taip pat nuspręsta automobilį grąžinti V. R.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teisme 2026 m. birželio 26 d. buvo gautas V. R. prašymas, kuriame ji nurodė, kad jai priklauso minėtas automobilis „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl ji kreipėsi į M. J. įmonę saugančią jos automobilį dėl jo grąžinimo, tačiau įmonės atstovai atsakė, kad už automobilio saugojimą turi būti sumokėta 3 745 Eur. Tik tokiu atveju įmonė gali grąžinti jai priklausantį automobilį. Prašo priimti kokį nors teismo dokumentą, kurio pagrindu M. J. įmonė būtų įpareigota grąžinti jai automobilį neapmokant jo saugojimo ir išaiškinti automobilio atsiėmimo tvarką.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartimi V. R. prašymas atmestas, konstatuojant, kad teismas negali įpareigoti automobilį saugančios įmonės grąžinti jį, neapmokant už jo saugojimą, kadangi paslaugos saugant automobilį buvo suteiktos. Taip pat nutartyje V. R. išaiškintos galimybės patyrus išlaidų dėl automobilio saugojimo jas prisiteisti.
Šalies argumentai
V. R., nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, prašydama panaikinti šią nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d. nuosprendžio priverstiniam vykdymui išduoti V. R. vykdomąjį raštą, patvarkymą, nutartį ar kitą teismo dokumentą, kuris įpareigotų M. J. įmonę neatlyginant už turto saugojimą grąžinti jai jos turtą – automobilį BMW 320D ir išaiškinti automobilio atsiėmimo iš turto saugotojo tvarką, vertinant Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. priimtą nutartį (14-16 punktai) ir Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d. priimtą nuosprendį. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Dar baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu ne kartą kreipėsi į apylinkės teismą, o su skundais ir į apygardos teismą dėl jai priklausančio automobilio grąžinimo ir jo saugojimo klausimų. Teismai atsisakė tenkinti prašymus bei skundus. Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi atmesdamas apeliacinį skundą dėl automobilio grąžinimo ir saugojimo, nurodė, jog nepagristu laikytinas skundo argumentas, kad automobilio savininkei (jai) teks atlyginti automobilio saugojimo išlaidas turto saugotojui.
Kauno apygardos teismas byloje Nr. 1S-132-493/2025 išaiškino, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą proceso išlaidas, inter alia (be kita ko), sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos (BPK 103 straipsnio 5 punktas), taip pat kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (to paties straipsnio 6 punktas). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, šių proceso išlaidų klausimas spręstinas būtent D. K. atžvilgiu, vadovaujantis BP 105 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiantį bylos išnagrinėjimo rezultatą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 346 straipsnyje nurodoma, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaujantis BPK 342 straipsnio 2 dalimi patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui. Nagrinėjamu atveju turto saugotojas M. J. įmonė privalo grąžinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu saugotą kaip nusikalstamos veikos įrankį suinteresuoto asmens jos (V. R.) automobilį. Vertinant suformuotą teismų praktiką, automobilis privalo būti grąžintas jai neatlyginant išlaidų už turto saugojimą. M. J. įmonės reikalavimą už turto saugojimą ir transportavimą privalo atlyginti nuteistasis D. K.
Teismas nepasisakė ir dėl vykdomojo rašto ar kito dokumento išdavimo, pagal kurį suinteresuotas asmuo galėtų atsiimti savo turtą. Teismui nutarus automobilį grąžinti suinteresuotam asmeniui V. R., M. J. įmonė tokį teismo priimtą sprendimą privalėjo įvykdyti ir automobilį grąžinti jo savininkui. M. J. įmonei atsisakius automobilį grąžinti, teismas privalėjo išduoti V. R. vykdomąjį raštą, kad ji priverstinai galėtų įvykdyti teismo priimtą sprendimą.
Atsiliepimas
Nuteistasis D. K. pateikė atsiliepimą į V. R. skundą, kuriuo prašo jos skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas tarp V. R. ir turto saugotojo M. J. įmonės, kuri pagal su institucija pasirašyta sutartimi, transportavo ir saugojo automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. R. prašo grąžinti jai priklausantį automobilį. Kadangi ji nepadarė nusikalstamos veikos, tai už automobilio saugojimo išlaidas yra atsakingas tik jis. Dėl to M. J. įmonė privalo jai grąžinti automobilį, o išlaidas už automobilio saugojimą išsiieškoti iš jo. Tokią įvykių seką yra nurodęs 2025 m. balandžio 18 d. nutartyje Kauno apygardos teismas. Ši nutartis nenuginčyta ir visoms šalims galiojanti. Teismas išaiškino ne tik automobilio atsiėmimo tvarką, bet ir nurodė apmokėjimo tvarką už suteiktas turto saugojimo paslaugas.
BPK 346 straipsnis nurodo, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ar nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomi vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal BPK 342 straipsnio 2 dalį patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžiu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir prokurorui. Taigi akivaizdu, kad turto saugotojas M. J. įmonė privalo grąžinti nusikalstamos veikos įrankį turto savininkei V. R. ir grąžinti jį neatlygintinai, o reikalavimą sumokėti saugojimo išlaidas įvykdyti D. K.. Teismas turėjo išduoti jau vykdomąjį raštą ar kitą dokumentą, kuris leistų priverstinai iš įmonės atsiimti jai priklausantį turtą ir išaiškinti šalims tvarką, kokiu būdu turtas turi būti grąžintas.
V. R. nėra baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo, todėl neprivalo nešti jokių baudžiamosios bylos procesinių išlaidų. Tačiau dėl M. J. neteisėtos veikos, ji negali naudotis savo turtu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl vykdomojo rašto ar kito dokumento išdavimo, netinkamai nurodė automobilio atsiėmimo tvarką, todėl nutartis turi būti panaikinta. Pažymėtina ir tai, kad M. J. iki šiol nesikreipė į D. K. dėl apmokėjimo už automobilio saugojimą.
Motyvuojamoji dalis
Suinteresuoto asmens V. R. skundas atmetamas.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pakeistu Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d, nuosprendžiu, D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. gegužės 16 d. veika). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš nuteistojo D. K. nuspręsta išieškoti automobilio BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo 2024 m. gegužės 16 d. buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vertę atitinkanti pinigų suma – 9 950 Eur (devyni tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct). Taip pat nuspręsta automobilį „BMW 320D“, grąžinti V. R.
V. R. prašo priimti vykdomąjį dokumentą, nutartį ar kitą dokumentą, kad saugotojas M. J. įmonė grąžintų jos automobilį, kuris baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo saugomas jai neatlygintinai.
Pažymima, kad baudžiamoji byla yra išnagrinėta, nuosprendis priimtas ir įsiteisėjęs. Nuosprendžio priėmimo metu sprendimas dėl automobilio saugojimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, priimtas nebuvo. Šiuo metu, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, teismai negali priimti prašomų dokumentų (vykdomojo rašto, nutarties ar pan.) įpareigoti įmonės grąžinti automobilį neapmokant už jo saugojimą, kadangi paslaugos saugant automobilį buvo suteiktos. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidos, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Tokiu būdu V. R., atsiėmusi automobilį ir patyrusi išlaidų dėl transporto priemonės saugojimo, turės teisę kreiptis į teismą dėl jų pripažinimo proceso išlaidomis ir atlyginimo iš nuteistojo.
Vis dėlto, pažymima, kad nuteistasis D. K. atsiliepimuose teismui nurodė, jog sutinka apmokėti susidariusią sumą už automobilio saugojimą M. J. įmonei. Todėl nuteistasis D. K. ir suinteresuotas asmuo V. R. šiuo atveju neabejotinai gali kilusį klausimą dėl automobilio saugojimo išlaidų padengimo išspręsti tarpusavyje, kadangi jų pozicijos dėl to, kad išlaidas turi atlyginti nuteistasis, o ne suinteresuotas asmuo, sutampa.
Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma skunde, nurodė įstatymo normą, kuria vadovaujasi, galimus šios situacijos sprendimo būdus ir nurodė V. R. kur kreiptis dėl detalios automobilio atsiėmimo tvarkos išaiškinimo, todėl argumentai, kad nutartis formali ir neatsakyta į prašymo argumentus yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog skundžiama teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, priimtas teisingas sprendimas, todėl pagrindo ją keisti ar naikinti skundo motyvais nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
suinteresuoto asmens V. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. liepos 16 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.