Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria pratęstas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. R. turtui – automobiliui „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Baudžiamojoje byloje, kurioje D. K. kaltinamas nusikalstamų veikų, atliktų 2024 m. liepos 13 d., numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės V. Ž. 2024 m. liepos 24 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į automobilį „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN numeris – (duomenys neskelbtini), priklausantį V. R., uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu – 6 mėnesiams. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. liepos 24 d. iki 2025 m. sausio 24 d.

2. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje D. K. kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, atliktų 2024 m. liepos 13 d., numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymu, 2024 m. rugsėjo 12 d. gauta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, o teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, baudžiamoji byla perduota nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje, tačiau nei vienas teisiamasis posėdis neįvyko. Be to, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi sujungtos dvi baudžiamosios bylos į vieną ir nuspręsta jas nagrinėti kartu, t. y. dėl D. K. nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas, atliktų 2024 m. liepos 13 d., numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir D. K. nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas, atliktų 2024 m. gegužės 16 d., numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje. Sujungtai bylai paliekant numerį Nr. 1-2799-598/2024. 2024 m. gruodžio 18 d. teisiamojo posėdžio metu nuspręsta bylos nagrinėjimo nepradėti, kitą posėdį paskirti 2025 m. kovo 7 d., į kitą posėdį kaltinamąjį atvesdinti.

3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi V. R., taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 24 d., į automobilį „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN numeris – (duomenys neskelbtini). Teismas motyvavo tuo, kad byla nagrinėjama dėl veikų, kurios priskiriamos baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių nusikaltimų kategorijoms ir už šios nusikalstamos veikos padarymą galimas turto konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, jo išsaugojimą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas, sunaikintas ir pan., nurodė esant tikslinga procesinių prievartos priemonių terminą pratęsti 6 (šešiems) mėnesiams. Akcentuota, jog ankstesni teisiamieji posėdžiai neįvyko, baudžiamoji byla dar nepradėta nagrinėti, šiuo metu numatytas teisiamasis posėdis 2025 m. kovo 7 d.

4. Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi V. R. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti šią nutartį ir grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Netenkinus šio prašymo prašo pakeisti apylinkės teismo nutartį dalyje dėl turto saugotojo paskyrimo ir paskirti V. R. jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugotoja.

4.1. Skunde nurodo, kad priimta nutartis pažeidžia jos turtines teises ir interesus. Pažymėjo, jog transporto priemonę įsigijo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 9000 Eur, tačiau tam jai buvo suteiktas kreditas, kurį moka iki šiol. Kredito grąžinimo terminas 2028 m. gruodžio 12 d. Šiuo metu gyvena viena (duomenys neskelbtini), augina mažametį vaiką, dirba (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną yra reikalinga transporto priemonė vykti į darbą, taip pat siekiant pasirūpinti mažamečiu vaiku (vežimas į būrelius, užsiėmimus, kitas pramogas). Nors paskolą moką kiekvieną mėnesį, tačiau naudotis automobiliu negali, patiria nepatogumus. Be to, automobilis šiuo metu perduotas saugoti į automobilių saugojimo aikštelę, už 5 Eur mokestį per parą, todėl susidaro didelė suma vien už automobilio saugojimą, kuri šiuo metu siekia 1000 eurų ir kurią turės padengti automobilio savininkas. Teigia, jog ji nedalyvavo darant nusikalstamas veikas, todėl jos automobilio sulaikymas ir konfiskavimas nėra proporcinga priemonė.

4.2. Apeliantės teigimu, D. K. savavališkai buvo paėmęs vairuoti jai priklausantį automobilį, su kuriuo važiuodamas neblaivus ir be teisės vairuoti padarė eismo įvykį. Akcentavo, jog 2024 m. liepos 12 d. apie 19.00 val. D. K. atvykęs pas ją į namus pareiškė norintis sutvarkyti prieš tai eismo įvykyje jo apgadintą ir apeliantei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, įtikino, kad iki dirbtuvių automobilį nuvairuos jo pažįstamas. Pasitikėdama perdavė pastarajam raktelius. 2024 m. liepos 13 d. nesulaukusi automobilio grąžinimo, telefonu susisiekė su D. K., tuomet paaiškėjo, jog šis yra neblaivus. Netrukus pro virtuvės langą pamatė netinkamai priparkuotą savo automobilį ir apdaužytus kaimynų automobilius, skubiai bėgo į kiemą, tačiau laiptinėje sutiko policijos pareigūnus, kurie paaiškino, kad automobilis bus paimamas ir perduotas saugoti į automobilių stovėjimo aikštelę.

4.3. Pažymėjo, kad sprendimas dėl turo konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis iš taisyklės, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju automobilis, kuriuo važiavo D. K. priklauso V. R., D. K. jį vairavo neteisėtai prieš V. R. valią, todėl mano, kad teismas vietoje automobilio konfiskavimo priteis konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, o automobilį grąžins turto savininkui. Pažymėjo, jog 2024 m. spalio 16 d. teismui yra pateikusi prašymą dėl automobilio nekonfiskavimo ir jo grąžinimo.

4.4. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad po neteisėtų D. K. veiksmų, apeliantė nesiekė automobilio paslėpti ar perleisti kitiems asmenis, vykdė policijos pareigūnų nurodymus ir perdavė transporto priemonę ikiteisminio tyrimo pareigūnų paskirtam saugotojui. Pasižada nebloginti turto stovio ir toliau. Mano, kad tiek ikiteisminio tyrimo subjektai, tiek teismas formaliai ir skubotai taikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą, tinkamai neįvertinę visų bylos aplinkybių, apeliantės teiktų parodymų ikiteisminiame tyrime. Teisinėje praktikoje nurodoma, kad procesinę prievartos priemonę taikantis subjektas turi atsižvelgti į tai, ar laikinai apribojus asmens teises nebus pažeisti proporcingumo, teisėtumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai. Mano, kad jos atžvilgiu 6 mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas yra visiškai neproporcinga priemonė.

5. Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimą informuoti 2025 m. sausio 6 d. pranešimais. Iki bylos nagrinėjimo atsiliepimai negauti, nušalinimai nepareikšti.

V. R. skundas atmetamas, nutartis keičiama sutrumpinant procesinės prievartos priemonės taikymo terminą.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina skundžiamos nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą teisėtumą ir pagrįstumą, siekiant nustatyti, ar yra įstatyme numatytos sąlygos bei pagrindai procesinės prievartos priemonės taikymui bei jos pratęsimui.

7. Aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su teismui pateikta bylos medžiaga, skundžiama nutartimi ir išnagrinėjęs V. R. skundo argumentus konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl V. R. turtui taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo, pagrįstai sprendė, jog yra įstatyme įtvirtinti šios aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, todėl jos taikymo tęsimas yra būtinas. Visgi, nustatyta šios procesinės prievartos priemonės trukmė maksimaliam 6 mėnesių laikotarpiui, negali būti vertinama kaip objektyvi ir proporcinga nagrinėjamos bylos kontekste, todėl skundžiama nutartis šioje dalyje keistina.

8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą. Jokių išlygų ar papildomų sąlygų taikyti šį apribojimą nenumatoma. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

9. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas, teismui konstatavus siekį užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

10. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pakankamas faktinis pagrindas taikyti ginčijamą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. K. kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir dviejų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 243 straipsnyje padarymu. Byloje yra pakankamai duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų, paties kaltinamojo parodymuose, kitų objektų apžiūros, vietos apžiūros protokoluose, neblaivumo nustatymo akte ir kituose rašytiniuose duomenyse. Bylos aplinkybės rodo, kad D. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo V. R. nuosavybes teise priklausantį automobilį „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, akivaizdu, kad be šios transporto priemonės, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo D. K. nebūtų galėjęs padaryti, todėl automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Visa tai, apylinkės teismui leido spręsti, kad yra pakankamas pagrindas pratęsti V. R. turtui taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą. Tokiam sprendimui iš esmės neprieštarauja ir apygardos teismas.

11. Apeliaciniame skunde V. R. nesutinka su šios procesinės prievartos priemonės taikymu jos atžvilgiu, bei taikomų apribojimų pratęsimu, kadangi ji transporto priemonės nevairavo, nusikaltimo nepadarė, teigia, jog automobilis buvo paimtas savavališkai, todėl tai gali būti pagrindas priimti sprendimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Be to, ji patiria nepatogumus dėl taikomų apribojimų, taip pat turės atlyginti turto saugojimo išlaidas, kurios kasdien didėja, todėl be minėto apribojimo panaikinimo taip pat kelia ir turto saugotojos keitimo klausimą.

12. Atsakant į skundo argumentus, susijusius su galimybe taikyti turto konfiskavimą asmens, kuris byloje nėra kaltinamasis turtui, aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms ir pagrindams gali būti konfiskuojamas ne tik kaltininkui, bet ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas – šiuo atveju V. R. priklausanti transporto priemonė. Atsižvelgus į D. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, pratęsiant procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, pagrįstai spręsta, kad, šioms aplinkybėms pasitvirtinus, galėtų būti sprendžiama ir dėl V. R. priklausančio turto konfiskavimo taikymo. Be abejo, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos ir pagrindai, galės būti atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. Todėl skunde dėstomi argumentai dėl galimo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo taip pat šioje proceso stadijoje nenagrinėtini.

13. Vien tai, kad turto savininkė neslėpė jai priklausančio turto, nesiekė jo perleisti kitiems asmenis, vykdė policijos pareigūnų nurodymus ir perdavė transporto priemonę ikiteisminio tyrimo pareigūnų paskirtam saugotojui savaime nereiškia, kad ši priemonė jos atžvilgiu taikoma neteisėtai ar nepagrįstai. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad dėl taikomo nuosavybės teisės apribojimo V. R. patiria tokius suvaržymus ir nepatogumus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos procesinės prievartos priemonės ir siekiamo tikslo ribas.

14. Apygardos teismas taip pat nemato pagrindo keisti skundžiamą nutartį dėl paskirto turto saugotojo. Nors apeliantė nuogąstauja, kad jai teks atlyginti automobilio saugojimo išlaidas, tačiau BPK 105 straipsnis aiškiai reglamentuoja, kad priimant nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius D. K. neteisėtus veiksmus ir dėl tokio teisei priešingo jo elgesio susidariusias išlaidas, tai pastarajam kils pareiga jas atlyginti, nes būtent taip reglamentuota įstatyme.

15. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas varžo asmens teises, todėl toliau tęsdamas taikomos procesinės prievartos priemonės terminą teismas turi nurodyti visus faktinius bylos duomenis, leidžiančius jam tokią išvadą daryti.

16. Kaip matyti, žemesniajam teismui V. R. dar 2024 m. spalio 17 d. pateikė pareiškimą su priedais dėl jai priklausančio automobilio gražinimo (4 t., b. l. 80-104), tačiau ant šio prašymo yra skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos rezoliucija šiuos dokumentus pridėti prie bylos. Taigi šis prašymas neišspręstas, o prie prašymo pridėti dokumentai iš esmės neanalizuoti, nevertinti ir dėl jų tinkamai nebuvo pasisakyta. Visos šios aplinkybės dėl faktinių duomenų pakankamumo toliau tęsiant procesinę prievartos priemonę turi būti kruopščiai įvertintos ir išdėstytos pirmiausiai paties žemesniojo teismo, jog pagrįstai būtų galima spręsti dėl V. R. turtui taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumo ar reikalingumo, o ne formaliai pratęsiant procesinės prievartos priemonės terminą maksimaliam laikotarpiui, kaip šiuo atveju, neaptariant ir neanalizuojant visumos duomenų. Toks apylinkės teismo parinktas terminas šiuo atveju nesuderinamas su proporcingumo principo taikymu.

17. Be to, priimant skundžiamą nutartį, žemesnysis teismas pažeidė BPK reikalavimus, kadangi procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo klausimą išnagrinėjo neinformavęs proceso dalyvių (prokuroro, kaltinamojo, jo gynėjo ir asmens, kurio atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės) apie rašytinio proceso tvarka sprendžiamą klausimą, todėl pastariesiems buvo suvaržyta teisė išreikšti savo nuomonę dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo tęsimo.

18. BPK nenumatyta, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo klausimui spręsti būtina surengti žodinį procesą ir į jį kviesti suinteresuotas proceso šalis, todėl tai, kokia proceso tvarka – rašytine ar žodine bus nagrinėjamas šis klausimas, yra teismo pasirinkimas. Tačiau BPK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. Ši nuostata reiškia, kad byloje dalyvaujantiems asmenims privalu tinkamai pranešti apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo kaltinamojo turtui išsprendė rašytinio proceso tvarka, t. y. nerengdamas žodinio teismo posėdžio. Byloje nėra duomenų, kad apie 2024 m. gruodžio 19 d. rašytinio teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta kaltinamajam, jo gynėjui, prokurorui, ir asmeniui, kurio atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės buvo tęsiamos. Dar labiau, skundžiama nutartis priimta iškart po 2024 m. gruodžio 18 d. vykusio posėdžio. Teismas, neinformuodamas proceso šalių apie teismo posėdžio vietą ir laiką, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Tačiau teismų praktikoje pažymima, jog ne visai atvejais, kai šalys nebuvo tinkamai informuotos apie teismo posėdį, yra pagrindas pavesti žemesniam teismui nagrinėti klausimą iš naujo. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ir jo gynėjas, taip pat V. R., kurios atžvilgiu taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas turėjo galimybę apskųsti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį, šia teise V. R. pasinaudojo, o aukštesnysis teismas skunde išdėstytus argumentus išnagrinėjo šia teismo nutartimi. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog šie procesiniai pažeidimai buvo esminiai ar buvo esmingai apribotos proceso dalyvių teisės, nors akcentuotina ir tai, kad tokia žemesniųjų teismų praktika netoleruotina ir neturi būti taikoma.

19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį pakeisti, sutrumpinant taikomos procesinės prievartos priemonės terminą iki 2 mėnesių, jį skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 24 d. Terminas sutrumpinamas įvertinant byloje paskirto posėdžio datą, bylos apimtį, bei manant, kad tas laikotarpis bus pakankamas teismui imtis veiksmų ir išnagrinėti papildomus duomenis dėl transporto priemonės perdavimo aplinkybių, juos įvertinti, tame tarpe išsiaiškinant proceso dalyvių nuomonę dėl procesinės prievartos priemonės tęsimo ir sprendžiant dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo pratęsimo priimant motyvuotą nutartį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. R. skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį (baudžiamojoje byloje Nr. 1-2799-598/2024) pakeisti:

- sutrumpinti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodytą turtą iki 2 (dviejų) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 24 d.

Kitą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.