Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties, kuria nutarta perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-2034-917/2014, kurioje D. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ str. 1 d., prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla D. T. kaltinant pagal BK 189¹ str. 1 d., tuo, kad jis žinodamas, turėdamas ir galėdamas žinoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, po 2010-12-11 įstatymo XI-1199 įsigaliojimo turėjo nuosavybės teise didesnį, negu 500 MGL vertės turtą – 997190 Lt grynųjų pinigų, kuriuos, neturėdamas pakankamai teisėtų pajamų, įsigijo laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 997190 Lt iš tyrimo metu nenustatytų šaltinių.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1-2034-917/2014, kurioje D. T. kaltinamas pagal BK 189¹ str. 1 d., perdavė prokurorui nustatytiems procesiniams pažeidimams pašalinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti. Teismas nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 str. reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Teismas pažymėjo, kad ėmėsi visų procesinių priemonių pašalinti kaltinamojo akto trūkumams, teisme apklausė ne tik kaltinamajame akte išvardintus asmenis, bet kvietė į teismą ir apklausė kaltinamajame akte neišvardintus asmenis, tikėdamasis pašalinti byloje esamus prieštaravimus, siūlė skirti ekspertizę, tačiau paaiškėjo, kad nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų to padaryti negalima.

Skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįstas teismo argumentas, kad skirdamas ekspertizę jis išeitų už šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribų, kadangi teisminis nagrinėjimas apima laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, todėl išplėsdamas kaltinimą teismas grubiai pažeistų procesą. Prokuroro nuomone tam, kad būtų galima padaryti išvadą apie turto neteisėtumą, būtina dokumentaliai nustatyti asmens pajamas ir išlaidas per visą darbinės veiklos laikotarpį, todėl specialistai atlikdami ekspertizę turi vertinti duomenis apimant kur kas didesnį laikotarpį nei laikotarpis nurodytas kaltinime, todėl teismo teiginiai dėl bylos nagrinėjimo teisme ribų peržengimo nepagrįsti. Pažymima, kad teismas turi būti aktyvus ir prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 str. ir 256 str. reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas atmestinas.

Kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pagal bylos parengimo nagrinėti teisme teismo priimtą nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.). Byla nagrinėjama tik dėl šioje nutartyje nurodytų kaltinamųjų ir veikų, BPK nenumato galimybės teismui šioje nutartyje nurodyti kitus kaltinamuosius ar kitas veikas nei tai yra nurodyta kaltinamajame akte. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, pažyminčios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. BPK 254 str. 3 d. nurodo, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties bei skundo motyvus neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad nustatyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Atmestini prokuroro argumentai, kad apylinkės teismas tik formaliais pagrindais nutarė grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, o ekspertizės reikalingumas, paaiškėjęs teisminio nagrinėjimo metu, negali būti laikomas esminiu BPK 219 str. numatytu kaltinamojo akto trūkumu, be to, pats teismas turi būti iniciatyvus ir imtis priemonių prieštaravimams pašalinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas D. T. grindžiamas iš esmės VMI atlikto mokestinio tyrimo išvada. Tačiau nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyti esminiai prieštaravimai tarp VMI atlikto mokestinio tyrimo ataskaitos, pateiktos nepriklausomo eksperto išvados dėl kaltinamojo D. T. namų ūkinės finansinės veiklos ir specialisto išvados dėl UAB „V. l.“ ūkinės finansinės veiklos. Siekdamas juos pašalinti apylinkės teismas ėmėsi iniciatyvos ir siūlė skirti ekspertizę, kadangi nustatyti esminiai prieštaravimai ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme. Pažymėtina, kad teisme apklausta VMI specialistė J. M. nurodė, kad atlikto mokestinio tyrimo ataskaita yra prieštaringa dėl priešpriešinių duomenų stygiaus ir pažymėjo, kad pateikus atitinkamus duomenis ataskaitos rezultatai gali ženkliai keistis. Specialistė taip pat nurodė, kad atlikus D. T. mokestinį tyrimą, buvo nuspręsta sustabdyti mokestinio patikrinimo procedūrą jo atžvilgiu, kadangi gauta informacija apie pradėtą nagrinėti baudžiamąją bylą.

Prokuroras nagrinėjant bylą teisme prašė teismo skirti atlikti ekspertizę dėl kaltinamojo D. T. ūkinės-finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-30, tačiau apeliacin4s instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad atlikdamas šiuos veiksmus, teismas išeitų už baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribų, nes kaltinimas apima laikotarpį tik nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, ir taip būtų pažeistas procesas, t.y. BPK 255 str., numatantis, kad byla nagrinėjama teisme tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų dėl kurių ji perduota nagrinėti teismo posėdyje.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartimi 2014-04-14 baudžiamoje byloje Nr. 2K-P-93/2014, įrodinėjant ir pagrindžiant jog turtas, negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kuriu neteisėtą veikla turima duomenų, ir kt. Todėl siekiant nenukrypti nuo teismų praktikos, apylinkės teismas turėtų skirti atlikti kompleksinę ekspertizę ir tirti D. T. visą darbinę veiklą nuo jos pradžios, jo stažą, gautas pajamas ir patirtas išlaidas, turto įsigijimo aplinkybes, jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kuriu neteisėtą veikla turima duomenų, ir pan., tačiau kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, šiais duomenimis kaltinimas nebuvo grindžiamas, todėl teismui perkeliama pareiga tai nustatyti teisminio nagrinėjimo metu, o po to, plečiant kaltinimo ribas išeiti už baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribų, o tai prieštarauja baudžiamojo proceso reikalavimams.

Pažymėtina, kad BPK įpareigoja tyrimą atliekančią instituciją visapusiškai ir objektyviai ištirti veikos padarymo aplinkybes, surinkti tyrimo metu kaltinamą asmenį tiek kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. To neatlikus suvaržomos kaltinamojo teisės bei pažeidžiami teisėti interesai, kas trukdo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Kaip matyti iš bylos duomenų, prokuroras nagrinėjant bylą teisme, nesiėmė jokių BPK procesinių veiksmų (pateikti papildomus įrodymus, prašymus pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis), kad būtų pašalinti kaltinamojo akto trūkumai, trukdantys nagrinėti bylą teisme.

Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 02 05 nutarimas). Esant situacijai, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei teisėtumo principais, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta.

Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas pagrįstai BPK 254 str. 3 d. pagrindu perdavė bylą prokurorui nustatytiems procesiniams pažeidimams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti. Kaip matyti iš bylos duomenų apylinkės teismas išnaudojo visas procesines galimybes pašalinti nustatytiems prieštaravimams ir kaltinamojo akto trūkumams, tačiau to padaryti nepavyko.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.