- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2-3027-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01128-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Viešųjų pirkimų tarnybos
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl alternatyvių sankcijų taikymo (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPĮ) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovas, vykdydamas sutartį, pažeidė imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) normas (17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tikslo racionaliai naudoti lėšas pasiekimą) ir, nepripažįstant sutarties negaliojančia, taikyti alternatyvią sankciją, numatytą Viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte, t. y. skirti atsakovui baudą.
2. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Perkančioji organizacija) atliko tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Gaisrinės ištraukiamos kopėčios“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbtas 2020 m. rugsėjo 23 d., viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – Atviras konkursas). Atsakovas ir tiekėja UAB „Iksada“ 2020 m. lapkričio 17 d. sudarė Gaisrinių ištraukiamų kopėčių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 35-420 (toliau – Sutartis). Tarnyba, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Sutarties vertinimą ir vertinimo rezultatus užfiksavo 2021 m. balandžio 9 d. vertinimo išvadoje Nr. 4S-358 (toliau – Vertinimo išvada), kurioje nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas Sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas 2021 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Vertinimo išvadą, tačiau teismas nutartimi nutarė administarcinę bylą nutraukti. Atsakovas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutartį, tačiau teismas atsakovo atskirąjį skundą atmetė. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 4S-971 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti informaciją, ar tiekėjas įvykdė sutartį, o atsakovas 2021 m. rugsėjo 22 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad tiekėjas sutartį įvykdė, prekes pristatė 2021 m. gegužės 25 d. (toliau – 2021 m. rugsėjo 22 d. Raštas).
3. Taip pat paaiškino, kad tiekėjai dar Pirkimo procedūrų metu įžvelgė galimas rizikas, susijusias su prekių pristatymu laiku dėl privalomo jų sertifikavimo esant COVID-19 situacijai, prašė atsakovo atitinkamai koreguoti Pirkimo sąlygas (atsisakant privalomo sertifikavimo procedūros ar ilginant prekių pristatymo terminus). Nurodė, kad tiekėjas UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. 05-78 prašė patikslinti Pirkimo sąlygas, tačiau atsakovas tokio prašymo netenkino, nes raštas buvo pateiktas praleidus prašymų pateikimo terminus. Pirkimo procedūrų metu, tiekėjas taip pat pateikė prašymą pratęsti prekių pristatymo terminus, tačiau atsakovas nurodė, kad terminas daugiau negu dvigubai viršija pirkimo sąlygose nustatytą prekių pristatymo terminą, kas reiškia, jog prekių pristatymo termino pratęsimas iki 140 dienų ar daugiau vykdant Pirkimo procedūras atsakovui buvo aiškiai nepriimtinas.
4. Ieškovės teigimu, pats atsakovas nurodė, jog įsipareigojimas pateikti prekių atitiktį privalomiems saugos reikalavimams įrodančius dokumentus per 60 kalendorinių dienų jam yra esminis, o vėlesnis sertifikavimo dokumentų pateikimas (ar neįsipareigojimas per 60 kalendorinių dienų pateikti dokumentus) laikytinas „pirkimo sąlygų keitimu”, tačiau būtent toks vėlavimas vėliau buvo toleruojamas pačio atsakovo vykdant Sutartį su laimėjusia tiekėja UAB „Iksada“.
5. Pažymėjo, kad faktinis Sutarties vykdymas neatitiko pasirašytos Sutarties nuostatų ir pačio atsakovo poreikio skubiai įsigyti prekes, nes prekės per 60 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo nebuvo pateiktos atsakovui, o remiantis jo 2021 m. rugsėjo 22 d. Rašte nurodyta informacija, prekės atsakovui pateiktos tik 2021 m. gegužės 25 d., t. y. praėjus 189 kalendorinėms dienoms nuo Sutarties pasirašymo, o toks Sutarties vykdymas negali būti traktuojamas kaip siekiantis patenkinti skubų atsakovo siekį įsigyti reikiamas gaisrines kopėčias ir laikytinas faktiniu Sutarties keitimu. Akcentavo, kad tai, ko atsakovas de jure neleido Pirkimo procedūrų metu, tą de facto leido Sutarties vykdymo metu – vėluoti pristatant tinkamas, sertifikuotas kopėčias. Be kita ko, nustatė per trumpus prekių pristatymo terminus ir tuo galimai dirbtinai sumažino tiekėjų konkurenciją, o būtent dėl to buvo atmestas tiekėjas, pasiūlęs mažesnę kainą.
6. Ieškovė taip pat paaiškino, kad iš 2021 m. rugsėjo 22 d. Rašto atsakovas tiekėjai UAB „Iksada“ priskaičiavo delspinigius, nors remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 15.2.8 ir 15.2.9 papunkčių nuostatomis, tuo atveju, jei tiekėjas nepristato Prekių (gaisrinių ištraukiamų kopėčių) per 30 kalendorinių dienų nuo nustatyto termino, Sutartis turėtų būti nutraukiama ir vadovaujantis Sutarties specialiųjų sąlygų 7.3 punkto sąlyga, tiekėjas privalėtų sumokėti 10 proc. baudą nuo Sutarties kainos, be kita ko, vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 4.2 punktu, atsakovas privalėjo priskaičiuotus delspinigius išskaičiuoti iš tiekėjui mokėtinų sumų, tačiau Sutartis nebuvo nutraukta, delspinigiai nebuvo išskaičiuoti iš tiekėjui mokėtinų sumų. Tai rodo, jog atsakovas nesivadovavo Sutarties sąlygomis, Sutarties vykdymą apibrėžė kitomis sąlygomis nei nustatyta pradinėje Sutartyje ir tokiu būdu faktiškai pakeitė Sutartį, taip pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei šio straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pirkimo tikslo (racionalaus lėšų naudojimo) siekimą.
7. Ieškovės nuomone, atsakovui atsisakius dar Pirkimo procedūrų metu tikslinti Pirkimo dokumentus pailginant prekių pristatymo terminus, tokiu būdu nesudarant sąlygų didesnei tiekėjų konkurencijai ir racionaliam biudžeto lėšų naudojimui, Sutartį vykdant kitomis, nei pasirašytomis, sąlygomis, buvo pažeistos imperatyviosios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, kas reiškia akivaizdų viešojo intereso pažeidimą.
Atsiliepimas
8. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškovės ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsižvelgdamas tiek į VPĮ nuostatas, tiek į nuosekliai formuojamą teismų praktiką negalėjo keisti pirkimo sąlygų, nes pasielgus priešingai, t. y. pagal UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras pageidavimą pakoregavus pirkimo sąlygas, tokie atsakovo veiksmai taip pat būtų pripažinti VPĮ (skaidrumo principo) pažeidimu. Pažymėjo, kad įvertinus viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principo turinį, atsakovo veiksmai ir sprendimai atliekant viešąjį pirkimą bei vykdant sutartį šio principo nepažeidė: tiekėjams nebuvo primestos neteisėtos, nepagrįstos, diskriminacinės pirkimo sąlygos, visiems tiekėjams buvo nustatytos vienodos (startinės) sąlygos ir suteiktos visos galimybės viešajame pirkime dalyvauti.
9. Atsakovas nurodė, kad jis tikslas buvo prekes įsigyti kaip galima skubiau, todėl nebuvo priimtas sprendimas kopėčių viešąjį pirkimą nutraukti bei skelbti naują pirkimą, prekių įsigijimas būtų užtrukęs ir atsakovas nebūtų galėjęs jomis naudotis dar neapibrėžtą laiką. Akcentavo, jog įvertinus tai, kad prekes pristačius tiekėjui į sandėlį sertifikavimo procedūroms buvo likęs daugiau nei mėnuo, ir vidutinę bei galimą sertifikavimo trukmę, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nustatė per trumpus prekių pristatymo terminus ir tuo galimai dirbtinai sumažino tiekėjų konkurenciją, nes terminas buvo realus laiko prasme, padiktuotas realių faktinių perkančiosios organizacijos poreikių, jis buvo tinkamai išviešintas, jo buvo nuosekliai laikomasi vertinant gautus pasiūlymus.
10. Atsakovo nuomone, tai, kad iš trijų tiekėjų tik vienam prekių pristatymo terminai pasirodė nerealūs, leidžia pagrįstai teigti, kad numatyti kopėčių pristatymo terminai nebuvo diskriminuojantys, o padiktuoti realių atsakovo poreikių ir nustatyti vadovaujantis VPĮ įtvirtintu proporcingumo principu. Prekių pristatymo terminai pagal Sutartį buvo objektyvūs ir pagrįsti, dar ir todėl, kad sutarties sudarymo momentu dėl Covid-19 pandemijos nebuvo apribotas judėjimas tarp šalių, todėl sertifikavimo procedūros buvo ir yra vykdomos. Pažymėjo, jog atsakovas negalėjo numatyti, kad konkretus Austrijos gamintojas priims organizacinius sprendimus, kurie nebuvo susiję su bendrų asmenų atvykimo į Austrijos Respubliką reikalavimų (apribojimų) įgyvendinimu, ir apribos visų auditorių patekimą į gamyklą.
11. Pažymėjo, kad atsakovas Pirkimo sąlygų negalėjo keisti ne tik dėl imperatyvaus draudimo keisti paskelbto pirkimo sąlygas, bet ir dėl to, kad panaikinus privalomo sertifikavimo reikalavimą būtų pažeistos teisės aktų nuostatos, susijusios su saugumo reikalavimais.
Atsiliepimas
12. Atsakovas paaiškino, kad jokiais būdais ir jokia forma nesutiko, netoleravo bei nesuteikė leidimo tiekėjui vėliau, nei nustatyta sutartyje, pristatyti prekių, priešingai, nesutiko su tiekėjo reikalavimais pratęsti prekių pristatymo terminą bei skaičiavo delspinigius, dar nesibaigus prekių pristatymo terminui, 2021 m. sausio 11 d. raštu UAB „Iksada“ informavo dėl delspinigių skaičiavimo, pažeidus minėtą terminą, o ši vėliau dar ne kartą kreipėsi į atsakovą, siūlydama pratęsti sutarties vykdymo terminą, tačiau atsakovas sutarties pakeisti nesutiko. Atsakovo nuomone, ieškovės ieškinyje tariamas faktinis sutarties pakeitimas nepagrįstai siejamas su atsakovo siekiu kopėčias įsigyti kaip galima greičiau, tačiau ieškovė nevertino, ar kitomis aplinkybėmis, t. y. nutraukus pirkimo procedūras (nors pirkimo sąlygų keitimas nebuvo galimas) ir paskelbus naują pirkimą, skubus perkančiosios organizacijos poreikis būtų patenkintas efektyviau. Akcentavo, kad delspinigių skaičiavimas buvo vienintelis, teisėtas ir teisingas būdas pasiekti pirkimo tikslą.
13. Nurodė, jog ieškovė be jokio pagrindo teigia, kad atsakovas neva suteikė leidimą sutartį vykyti kitomis sąlygomis. Priešingai, atsakovas nuosekliai nesutiko su tiekėjo prašymais pakeisti sutartyje nustatytą prekių pristatymo terminą, o vėluojant pristatyti prekes ėmė skaičiuoti sutartyje nustatytus delspinigius ir reikalauti juos sumokėti, kas reiškia, kad sutartis buvo vykdoma laikantis joje nustatytų sąlygų.
14. Atsakovas pažymi, kad preciziškai vykdydamas teisės aktų reikalavimus, siekė įsigyti jo veikloje užtikrinant viešąjį saugumą būtinas kokybiškas ir saugumo reikalavimus atitinkančias prekes ir joks konkurencinis pranašumas vienam iš tiekėjų nebuvo suteiktas, viešojo pirkimo sąlygos visiems galimiems tiekėjams buvo nustatytos aiškios bei vienodos, jokiam tiekėjui nebuvo suteikta daugiau teisių nei kitiems ir nė vienas tiekėjas jokios žalos nepatyrė. Aplinkybė, kad vienam iš trijų tiekėjų prekių pristatymo terminas pasirodė esąs per trumpas, nesuteikia pagrindo spręsti, kad perkančioji organizacija nustatė diskriminuojantį, tiekėjų lygiateisiškumą pažeidžiantį ar neskaidrų prekių pristatymo terminą. Atsakovo manymu, nutraukus viešojo pirkimo sutartį, kaip rekomenduota (nurodyta) ieškovės vertinimo išvadoje, jis patirtų neproporcingą žalą.
15. Pateiktame dublike ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad atsakovas, būdamas profesionaliu viešųjų pirkimų vykdytoju, turėjo ir galėjo aiškiai suprasti, koks pažeidimas buvo nustatytas – pažeidimas vykdant Sutartį, o ne atsisakant pakeisti Pirkimo sąlygas. Taip pat pažymėjo, jog atsakovo norimas tikslas skubiai įsigyti gaisrines kopėčias nebuvo pasiektas, o jo nuolat atsiliepime minimas delspinigių skaičiavimas, kaip ieškovė nurodė ir savo 2021 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 4S-481, negali būti laikomas alternatyva tinkamam Sutarties vykdymui ir tikslo pagal Sutartį pasiekimui, nes paties Pirkimo ir Sutarties tikslas buvo ne gauti kuo daugiau delspinigių, o gauti prekes (kopėčias) per 60 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo. Taip pat ieškovė sutiko, kad nebuvo rašytinio atsakovo ir tiekėjos UAB „Iksada“ susitarimo pakeisti Sutartį, tačiau nepaisant to, Sutartis faktiškai buvo pakeista jos vykdymo metu.
16. Pažymėjo, kad atsakovo Pirkimo dokumentuose nustatytas per trumpas prekių pristatymo terminas sąlygojo situaciją, kai Sutartis joje nustatytomis sąlygomis faktiškai nebuvo įvykdyta, o argumentai, kad tiekėjas prekes turėjo jau anksčiau, niekaip neįrodo, kad Sutartis buvo vykdoma tinkamai, nes svarbu ne kada tiekėjas turėjo prekes savo sandėlyje (jis galėjo jas turėti dar Sutarties pasirašymo dieną), o kada prekės buvo perduotos atsakovui, kas reiškia sutartinių įsipareigojimų įvykdymą.
Atsiliepimas
17. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus atsikirtimus ir prašė ieškinį bei dubliką atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad nesutinka su tikrovės neatitinkančiu formaliu ieškovės dubliko teiginiu, jog “nustatytas pažeidimas vykdant Sutartį, o ne atsisakant pakeisti Pirkimo sąlygas”. Pažymėjo, jog konstatuotas ieškovės pažeidimas yra pirmiausiai susijęs su pirkimo sąlygomis, ir tik po to su sutarties vykdymu.
18. Pažymėjo, kad atsakovas, įvertinęs pirkimo paskelbimo ir sutarties sudarymo metu taikytus apribojimus tiek Lietuvoje, tiek Austrijoje, neturėjo pagrindo ir negalėjo numatyti aplinkybių, kurios būtų galėję daryti įtaką sutarties vykdymui, nes prekių ir asmenų judėjimas nebuvo ribojamas, Gaisrinių tyrimų centras sertifikavimo procedūras vykdė, todėl susiklosčiusi situacija Covid-19 pandemijos kontekste ir sąlygomis, nebuvo niekuo ypatinga ar išsiskirianti padidėjusia rizika. Akcentavo, kad situacija, kai konkretus gamintojas priima tam tikrus sprendimus, darančius įtaką sutartinių įsipareigojimų vykdymui, nėra ir šiuo atveju negali būti siejama išskirtinai su Covid-19 pandemija ir negali būti traktuojama kaip force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybė, nes konkreti konkretaus tiekėjo situacija, nesant bendrų (valstybių mastu ar tarptautinių) apribojimų yra priskirtina verslo rizikai, kurią įvertinti ir prisiimti turėtų tiekėjas.
19. Papildomai nurodė, jog ieškovė, spręsdama dėl sutarties vykdymo pažeidimo (pasireiškusio sutarties nenutraukimu), nevertino ne tik sutarties nutraukimo pagrindo, teisėtumo, pagrįstumo, pasekmių, bet ir objektyvių perkančiosios organizacijos elgesio alternatyvų šioje situacijoje bei galimybių elgtis kitaip nei buvo pasielgta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos aplinkybės.
20. Byloje nustatyta, kad atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atliko tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Gaisrinės ištraukiamos kopėčios“, CVP IS skelbtas 2020 m. rugsėjo 23 d., viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Atsakovas su konkurso laimėtoja tiekėja UAB „Iksada“ 2020 m. lapkričio 17 d. sudarė Gaisrinių ištraukiamų kopėčių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 35-420 (toliau – Sutartis). Sutarties dalykas – 10 vnt. gaisrinių ištraukiamųjų kopėčių (gam. JUST Leitem AG), Sutarties kaina 23 716 Eur (su PVM).
22. Sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 punktas nustato, kad pardavėjas įsipareigoja pristatyti prekes ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos.
23. Sutarties bendrųjų sąlygų 13.1 punktas nustato, kad Sutarties sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias Sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje nustatyti principai. Sutarties sąlygų keitimu nebus laikomas Sutarties sąlygų koregavimas joje numatytomis aplinkybėmis, jei šios aplinkybės nustatytos aiškiai ir nedviprasmiškai ir jos buvo pateiktos pirkimo dokumentuose. Tais atvejais, kai Sutarties sąlygų keitimo būtinybės nebuvo įmanoma numatyti rengiant pirkimo dokumentus ir (arba) Sutarties sudarymo metu, Sutarties Šalys gali keisti Sutarties sąlygas, kai yra atvejai numatyti Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnyje. Šalių nesutarimo atveju sprendimo teisė priklauso Pirkėjui. Sutarties sąlygų keitimas įforminamas Šalių sutarimu, kuris tampa neatskiriama Sutarties dalimi.
24. Sutarties specialiųjų sąlygų 8 punktas nustato, kad ištraukiamosios kopėčios turi atitikti privalomuosius saugos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1V-535 „Dėl gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos, priemonių ir įrenginių, gaisrų gesinimo medžiagų, gaisrinės saugos ženklų privalomųjų saugos reikalavimų patvirtinimo“. Tiekėjas, kurio pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu ir pasirašęs pirkimo-pardavimo sutartį, privalės perduodant ištraukiamąsias kopėčias pateikti atitikties privalomiesiems saugos reikalavimams, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinimo dokumentus.
25. Bylos duomenimis, Sutartis buvo įvykdyta 2021 m. gegužės mėnesį, tiekėjai UAB „Iksada“ prekės buvo pristatytos 2020 m. gruodžio 16 d., tačiau užtruko prekių sertifikavimas. 2021 m. balandžio 26 d. raštu tiekėja pranešė apie numatomą prekių sertifikavimą 2021 m. gegužės 10-12 d., realiai prekės buvo perduotos atsakovui 2021 m. gegužės 25 d.
26. Ieškovė, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Sutarties vertinimą ir vertinimo rezultatus užfiksavo 2021 m. balandžio 9 d. vertinimo išvadoje Nr. 4S-358 (toliau – Vertinimo išvada). Vertinimo išvadoje nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas Sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Tarnyba nurodė, kad pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 punkto nuostatas tiekėjas įsipareigojo pristatyti prekes ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 16 d. Patikrinimo metu gaisrinės ištraukiamos kopėčios dar nebuvo pateiktos, nors praėjo 130 dienų nuo Sutarties pasirašymo. Tarnyba pažymėjo, kad prekių pristatymo terminas yra esminė Sutarties sąlyga, turinti įtakos tiekėjų dalyvavimo Pirkime bei pasiūlymo kainos nustatyme, tačiau prekės nebuvo pristatytos per tokį terminą, kaip yra reglamentuota Sutarties sąlygose. Tarnyba pažymėjo, kad Pirkimo metu Sutartį vykdantis tiekėjas CVP IS priemonėmis prašė nustatyti prekių pristatymo terminą iki 140 dienų, nes vien tik kopėčių sertifikavimas užima nemažai laiko, Gaisrų tyrimo atstovai privalės vykti pas gamintoją. Tačiau Pirkimo valdytojas atsakė, kad paprašytas terminas daugiau nei dvigubai viršija pirkimo sąlygose nustatytą prekių pristatymo terminą, todėl toks termino pratęsimas yra nepriimtinas. Nustatytos aplinkybės sąlygoja, kad Pirkimo vykdytojas nesilaiko savo paties nustatytų esminių Pirkimo bei Sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad praėjus 130 dienų prekės dar nebuvo pristatytos, įvertinus, kad tiekėjai, dalyvaujantys pirkime ragino pirkimo vykdytoją nustatyti objektyvius, pagrįstus prekių pristatymo terminus (ypač atsižvelgiant į prekių sertifikavimo procedūras), tačiau į juos nebuvo atsižvelgta (argumentuojant, kad yra skubus poreikis), Tarnyba padarė išvadą, kad Pirkimo vykdytojas nustatė per trumpus prekių pristatymo terminus ir tuo galimai dirbtinai sumažino tiekėjų konkurenciją.
27. Atsakovo skundai dėl VPT išvados buvo atmesti, išvada įsiteisėjo ir galioja. Tarnyba kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl alternatyvių sankcijų taikymo perkančiajai organizacijai.
Ieškinys tenkintinas.
28. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatyta perkančios organizacijos pareiga yra užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (1 dalis) ir pareiga pasiekti, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis būtų išvengta VPĮ nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinta konkurencija. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (CVPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
29. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ypatumas yra tas, kad viešasis pirkimas buvo vykdomas pandemijos dėl COVID-19 sąlygomis. Aplinkybės, kad dėl su pandemija susijusiais apribojimais sutriko logistinės grandinės, dėl ko nukentėjo prekių apyvarta, prekių pristatymo terminai ir pan. Tarp šalių nėra ginčo, kad pagal Pirkimo sutarties sąlygas atsakovui teikiamos prekės privalėjo turėti sertifikatą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1V-535 „Dėl gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos, priemonių ir įrenginių, gaisrų gesinimo medžiagų, gaisrinės saugos ženklų privalomųjų saugos reikalavimų patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, Pirkimo procedūrų vykdymo metu tiekėjams taip pat buvo akivaizdu, kad šios privalomos sąlygos įgyvendinimas pandemijos sąlygomis taip pat pareikalaus papildomo laiko.
30. Kaip nurodė ieškovė, viešojo Pirkimo procedūrų metu tiekėja UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. 05-78 „Prašymas paaiškinti (patikslinti) viešojo pirkimo sąlygas“ paprašė patikslinti Pirkimo sąlygas „atsisakant papildomo Prekių sertifikavimo reikalavimo Lietuvoje, paliekant reikalavimą, kad kopėčios turi atitikti standartą EN 1147 <...>“. Tokį savo prašymą tiekėja grindė tuo, jog „<...> pagal <...> Pirkimo reikalavimus privaloma atlikti sertifikavimo procedūra trunka maždaug 2 mėnesius įprastomis sąlygomis. Tačiau šiuo metu pasaulyje yra paskelbta Covid19 pandemija, todėl šiuo atveju siekiant sertifikuoti Prekes apskritai nėra įmanoma atlikti Prekės Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įvertinimą, kadangi pagal aukščiau nurodytus 2.3 ir 2.5 punktų reikalavimus, siekiant atlikti Prekių sertifikavimą pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus, Gaisrinių tyrimų centro darbuotojai privalo vykti pas Prekių gamintoją patikrinti Prekių gamybos sąlygas, tačiau dėl Covid19 taikomų judėjimo apribojimo ir privalomos 2 savaičių saviizoliacijos Gaisrinių tyrimų centro darbuotojai įvertinimo procedūrų atlikimui nevyksta į jokias užsienio šalis”. Atsakovas tokio prašymo netenkino, kadangi buvo pateiktas praleidus prašymų pateikimo terminus. Pirkimo procedūrų metu gautas tiekėjo prašymas pratęsti Prekių pristatymo terminus („Prašome pratęsti pristatymo terminą vietoje 60 dienų minimum 140 d. Kadangi vien sertifikavimas kopėčių užims nemažai laiko plius Gaisrų tyrimo atstovai privalės vykti pas gamintoją“). Atsakovas CVP IS pranešimu Nr. 8760064 (Priedas Nr. 11) atsakė: „Jūsų paprašytas terminas daugiau negu dvigubai viršija pirkimo sąlygose nustatytą prekių pristatymo terminą, todėl toks termino pratęsimas yra nepriimtinas. Perkančiajai organizacija prekės reikalingos skubiam poreikiui patenkinti“.
31. Realiai prekės buvo pristatytos atsakovui per 140 dienų, t. y. jau viešojo Pirkimo procedūrų metu tiekėjai ir atsakovas, kaip savo srities profesionalai žinojo, kad Pirkimo sąlygose ir viešojo pirkimo Sutartyje nustatytas 60 kalendorinių dienų prekių pristatymo terminas yra nerealus, neatitinkantis įprastinės verslo praktikos pandemijos metu, tačiau Pirkimas buvo tęsiamas, Pirkimo laimėtoja buvo pasirinkta UAB „Iksada“ – tiekėja, kuri viešojo pirkimo procedūrų metu ir Sutarties vykdymo metu pareiškė perkančiai organizacijai, kad Sutartyje numatytas 60 kalendorinių dienų terminas nerealus, prašė nustatyti 140 dienų terminą. Esant tokioms aplinkybėms, perkančioji organizacija pasirašydama Sutartį su pirkimo laimėtoja, žinojo, kad labiau tikėtina, jog Sutartis nebus įvykdyta per Sutartyje numatyta terminą, t. y. iš esmės sutiko, kad Sutartis bus vykdoma kitomis, nei pasirašytomis sąlygomis.
32. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo atsiliepimo į ieškinį pozicija. Sutiktina, kad nustačius Pirkimo dokumentuose 60 dienų prekių pristatymo terminą, jis negalėjo būti keičiamas, taip pat sutiktina, kad perkančioji organizacija negalėjo atsisakyti nuo papildomo Prekių sertifikavimo reikalavimo.
33. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Nagrinėjamu atveju, nerealiai trumpas pandemijos sąlygomis prekių pristatymo terminas užkirto kelią dalyvauti viešajame pirkime tiekėjams, kurie galėtų pristatyti šias prekes, tačiau per realius terminus, t. y. atsakovo nustatytas, Prekių pristatymo terminas užkirto kelią dalyvauti pirkime daliai tiekėjų, tuo pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo, pirkimo skaidrumo principus. Kasacinio teismo nurodyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-360-248/2017, Nr. 3K-3-437-916/2017, Nr. e3K-7-23-248/2017 ir kt.).
34. Atsakovas turėjo nutraukti viešąjį pirkimą ir paskelbti Pirkimą kitomis sąlygomis numatant realų prekių pristatymo terminą. Tokiu būdu būtų užtikrinta galimybė dalyvauti pirkime platesniam tiekėjų ratui. Teismas atmeta atsakovo atsiliepimo argumentus, kad jis negalėjo nutraukti jau paskelbto viešojo Pirkimo ir skelbti naujo, nes valstybinėje priešgaisrinėje apsaugos ir gelbėjimo tarnyboje nėra užtriktinas reikalingas gaisrinių ištraukiamųjų kopėčių kiekis. Šios technikos trūkumas susijęs su gelbėjimo darbų efektyvumu, nukentėjusių asmenų saugumui, todėl perkančiosios organizacijos tikslas buvo prekes įsigyti kaip galima skubiau, todėl nebuvo priimtas sprendimas nutraukti kopėčių viešąjį Pirkimą bei skelbti naują Pirkimą, nes naujų prekių įsigijimas būtų užtrukęs. Teismas sutinka, kad atsakovo veikla yra susijusi su viešuoju interesu ir šio viešojo intereso užtikrinimui operatyvus viešojo pirkimo sutarties sudarymas ir įvykdymas yra svarbus, tačiau viešojo intereso svarba nesuteikia perkančiai organizacijai teisės vykdyti viešąjį pirkimą pagal sąlygas, pažeidžiančias Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvius principus. Tiekėjų sąžiningos konkurencijos, lygiateisiškumo, viešųjų pirkimų skaidrumo principai taip pat yra svarbūs visuomenės viešojo intereso požiūriu. Pagal kasacinio teismo praktikos išaiškinimus, perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvia sankcija baudą, neatsižvelgtina į tai, ar ji, pažeisdama imperatyviąsias teisės normas, iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).
35. 2011 m. gegužės 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011 konstatuota, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio (pagal pareigas)) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų (pvz., Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas – nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas.
36. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovas nenutraukė Viešojo pirkimo, bet pasirinko kitą Pirkimo sutarties įvykdymo modelį – pirkimų sąlygose ir Sutartyje buvo nustatytas per trumpas, nerealus pandemijos sąlygomis prekių pristatymo terminas (60 kalendorinių dienų), tačiau Sutarties vykdymo metu Sutartyje numatyto prekių pristatymo termino pažeidimas buvo toleruojamas. Nors atsakovas atsisakė keisti (prailginti) prekių pristatymo terminą, motyvuodamas, kad prekės reikalingos skubiam poreikiui tenkinti, tačiau Sutarties vykdymo metu nepasinaudojo teise nutraukti Sutartį, nors prekių pristatymo terminas buvo pažeistas iš esmės (prekės realiai buvo pristatytos per 140 dienų). Toks Sutarties įvykdymo terminas negali būti vertinamas kaip skubus perkančiosios organizacijos poreikio patenkinimas. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija priskaičiavo delspinigius už prekių pristatymo termino pažeidimą (Sutarties specialiųjų sąlygų 7.2 papunktis), tačiau nepasinaudojo Sutarties bendrųjų sąlygų 4.2 punkto nuostatomis ir neišskaičiavo priskaičiuotų netesybų iš pardavėjui mokėtinų sumų, nesumažino perkamų prekių kainos priskaičiuotų delspinigių suma. Atsakovas nurodė, kad tai įvyko dėl PAGD buhalterinės apskaitos ypatybių (sutrikimų), tačiau laiko šią aplinkybę nereikšminga nagrinėjant šalių ginčą. Atsakovo vertinimu, tai – formalus neatitikimas, kuris jokios įtakos nei sutarties šalims, nei tretiesiems asmenims nepadarė, delspinigių suma vis tiek bus išieškota. Atsakovas taip pat nurodė, kad Sutarties nuostatos numato perkančiosios organizacijos teisę, bet ne pareigą nutraukti Sutartį įvykdymo termino pažeidimo atveju. Sutarties nutraukimas laikytinas išimtine ir kraštutine priemone, teismų praktikoje akcentuojama šalių pareiga bendradarbiauti ir imtis visų įmanomų priemonių sutartims išsaugoti.
37. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kasacinio teismo praktika dėl viešųjų pirkimo sutarčių nutraukimo, kaip kraštutinės priemonės, netaikytina. Ieškovė reikalauja taikyti atsakovui alternatyvią sankciją ne už tai, kad šis nenutraukė Sutarties po esminio Sutartyje numatyto įvykdymo termino pažeidimo, bet dėl VPĮ imperatyviųjų normų pažeidimo viešojo pirkimo Sutarties vykdymo metu.
38. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo. Vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų, nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia. Taigi tokiems [viešojo pirkimo sutarties vykdymo] santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas, viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
39. Nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija (atsakovas) pasirašė Sutartį, iš anksto žinodamas, kad Sutartis nebus įvykdyta per Sutartyje nustatytą terminą, nors perkančioji organizacija deklaravo, kad poreikis gauti prekes yra skubus, tačiau priėmė Sutarties įvykdymą po 140 dienų (vietoje Sutartyje numatytų 60 dienų); nors delspinigiai už pavėluotą Sutarties įvykdymą buvo priskaičiuoti, tačiau pateiktų prekių kaina nebuvo sumažinta priskaičiuotų delspinigių suma, kaip numatė Sutarties bendrųjų sąlygų 4.2 punktas. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad de facto Sutartis buvo vykdoma kitomis, nei pasirašytomis sąlygomis, o Sutarties šalių pusiausvyra pasikeitė tiekėjo naudai – de facto buvo prailgintas prekių pristatymo terminas, prekių kaina nebuvo sumažinta, kaip numatyta Sutartyje. Nors dėl priskaičiuotų delspinigių išieškojimo 2021 m. spalio 11 d. buvo priimtas teismo įsakymas, duomenų apie jo įvykdymą atsakovas nepateikė, t. y. pavėluotas įvykdymas buvo priimtas be Sutartyje numatytų realių sankcijų tiekėjui.
40. Sutarties vykdymas kitomis, Sutartyje nenumatytomis sąlygomis vertintinas kaip kad VPĮ imperatyvių normų pažeidimas Sutarties vykdymo metu, kas sudaro pagrindą ieškinį tenkinti ir skirti atsakovui alternatyvią sankciją – baudą (VPĮ 106 straispnio 3 dalis).
41. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad alternatyvios sankcijos – baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018).
42. Nagrinėjamos bylos duomenimis, Sutarties kaina - 23 716 Eur (su PVM). Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą dėl alternatyvios sankcijos skyrimo, sprendžia atsakovui paskirti 1 185,80 Eur baudą (5 proc. Sutarties kainos). Teismas vertina, kad toks baudos dydis atitiks bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus.
43. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie šalių bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta. Iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalis 5 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 4231 - 423⁸ straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti – skirti atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (juridinio asmens kodas 188601311) 1 185,80 Eur (vienas tūkstantis šimtas aštuoniasdešimt penki eurai 80 ct) baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.