- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-509-553/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01128-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
- Ieškovas
- Viešųjų pirkimų tarnybos
- Kategorijos
- 2.6.11.4.3Alternatyvių sankcijų taikymas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl alternatyvių sankcijų taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vykdydamas sutartį, pažeidė imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) normas (17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tikslo racionaliai naudoti lėšas pasiekimą) ir, nepripažįstant sutarties negaliojančia, taikyti alternatyvią sankciją, numatytą Viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte, t. y. skirti atsakovui baudą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 23 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Gaisrinės ištraukiamos kopėčios“ (toliau – Pirkimas). Atsakovas ir tiekėja UAB „Iskada“ 2020 m. lapkričio 17 d. sudarė Gaisrinių ištraukiamų kopėčių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 35-420 (toliau – Sutartis). Ieškovė, vadovaudamasi VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Sutarties vertinimą ir vertinimo rezultatus pateikė 2021 m. balandžio 9 d. vertinimo išvadoje Nr. 4S-358 (toliau – Vertinimo išvada), kurioje nustatė, kad atsakovas, vykdydamas Sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimus.
3. Ieškovė nurodė, kad faktinis Sutarties vykdymas neatitiko pasirašytos Sutarties nuostatų ir atsakovo poreikio skubiai įsigyti prekes, nes prekės atsakovui buvo pristatytos ne per 60 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo, kaip numatyta sutartyje, o praėjus net 189 kalendorinėms dienoms nuo Sutarties pasirašymo. Toks Sutarties vykdymas negali būti traktuojamas kaip siekis patenkinti skubų atsakovo poreikį įsigyti reikiamas gaisrines kopėčias ir laikytinas faktiniu Sutarties keitimu. Tiekėjas UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras 2020 m. spalio 2 d. raštu prašė patikslinti Pirkimo sąlygas ir pailginti prekių pristatymo terminą, nes vien tik kopėčių sertifikavimas užima nemažai laiko, Gaisrų tyrimo atstovai privalės vykti pas gamintoją, tačiau atsakovas tokio prašymo netenkino, nes raštas buvo pateiktas praleidus prašymų pateikimo terminus. Atsakovas, nustatydamas per trumpus prekių pristatymo terminus, dirbtinai sumažino tiekėjų konkurenciją.
4. Ieškovė taip pat paaiškino, kad atsakovas Pirkimą laimėjusiai tiekėjai UAB „Iskada“ skaičiavo delspinigius, nors remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 15.2.8 ir 15.2.9 papunkčių nuostatomis, tuo atveju, jei tiekėjas nepristato prekių (gaisrinių ištraukiamų kopėčių) per 30 kalendorinių dienų nuo nustatyto termino, Sutartis turėtų būti nutraukiama ir vadovaujantis Sutarties specialiųjų sąlygų 7.3 punkto sąlyga, tiekėjas privalėtų sumokėti 10 proc. baudą nuo Sutarties kainos, be kita ko, vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 4.2 punktu, atsakovas privalėjo priskaičiuotus delspinigius išskaičiuoti iš tiekėjui mokėtinų sumų, tačiau Sutartis nebuvo nutraukta, delspinigiai nebuvo išskaičiuoti iš tiekėjui mokėtinų sumų. Taigi, atsakovas nesivadovavo Sutarties sąlygomis, Sutarties vykdymą apibrėžė kitomis sąlygomis, nei nustatyta pradinėje Sutartyje ir tokiu būdu faktiškai pakeitė Sutartį, taip pažeisdamas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei šio straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pirkimo tikslo (racionalaus lėšų naudojimo) siekimą. Atsakovui atsisakius dar Pirkimo procedūrų metu tikslinti Pirkimo dokumentus, pailginant prekių pristatymo terminus, tokiu būdu nesudarant sąlygų didesnei tiekėjų konkurencijai ir racionaliam biudžeto lėšų naudojimui, Sutartį vykdant kitomis, nei pasirašytomis, sąlygomis, buvo pažeistos imperatyviosios VPĮ nuostatos.
5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad, atsižvelgdamas tiek į VPĮ nuostatas, tiek į nuosekliai formuojamą teismų praktiką, atsakovas negalėjo keisti Pirkimo sąlygų, nes tokie atsakovo veiksmai taip pat būtų pripažinti VPĮ (skaidrumo principo) pažeidimu. Įvertinus viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principo turinį, atsakovo veiksmai ir sprendimai, atliekant Pirkimo procedūras bei vykdant Sutartį, šio principo nepažeidė: tiekėjams nebuvo primestos neteisėtos, nepagrįstos, diskriminacinės pirkimo sąlygos, visiems tiekėjams buvo nustatytos vienodos (startinės) sąlygos ir suteiktos visos galimybės viešajame pirkime dalyvauti. Atsakovo tikslas buvo prekes įsigyti kuo skubiau, todėl nebuvo priimtas sprendimas Pirkimą nutraukti bei skelbti naują pirkimą, prekių įsigijimas būtų užtrukęs ir atsakovas nebūtų galėjęs jomis naudotis dar neapibrėžtą laiką. Įvertinus tai, kad prekes pristačius tiekėjui į sandėlį sertifikavimo procedūroms buvo likęs daugiau nei mėnuo, ir vidutinę bei galimą sertifikavimo trukmę, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nustatė per trumpus prekių pristatymo terminus ir tuo galimai dirbtinai sumažino tiekėjų konkurenciją, nes terminas buvo realus, tinkamai išviešintas, jo buvo nuosekliai laikomasi vertinant gautus pasiūlymus.
6. Atsakovo nuomone, tai, kad iš trijų tiekėjų tik vienam prekių pristatymo terminai pasirodė nerealūs, leidžia pagrįstai teigti, jog numatyti kopėčių pristatymo terminai nebuvo diskriminuojantys. Be to, sutarties sudarymo momentu dėl COVID-19 pandemijos nebuvo apribotas judėjimas tarp šalių, todėl sertifikavimo procedūros buvo ir yra vykdomos. Atsakovas netoleravo bei nesuteikė leidimo tiekėjui vėliau, nei nustatyta sutartyje, pristatyti prekių, priešingai, nesutiko su tiekėjo reikalavimais pratęsti prekių pristatymo terminą bei skaičiavo delspinigius, dar nesibaigus prekių pristatymo terminui, 2021 m. sausio 11 d. raštu UAB „Iskada“ informavo dėl delspinigių skaičiavimo, pažeidus minėtą terminą, o ši vėliau dar ne kartą kreipėsi į atsakovą, siūlydama pratęsti sutarties vykdymo terminą, tačiau atsakovas sutarties pakeisti nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir skyrė atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 1 185,80 Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
8. Teismas nustatė, kad prekės buvo pristatytos atsakovui per 140 dienų. Teismas sprendė, kad jau Pirkimo procedūrų metu tiekėjai ir atsakovas kaip savo srities profesionalai žinojo, jog Pirkimo sąlygose ir Sutartyje nustatytas 60 kalendorinių dienų prekių pristatymo terminas yra nerealus, neatitinkantis įprastinės verslo praktikos pandemijos metu, tačiau Pirkimas buvo tęsiamas, Pirkimo laimėtoja buvo pasirinkta UAB „Iskada“ – tiekėja, kuri Pirkimo procedūrų metu ir Sutarties vykdymo metu pareiškė perkančiai organizacijai, kad Sutartyje numatytas 60 kalendorinių dienų terminas nerealus, prašė nustatyti 140 dienų terminą. Esant tokioms aplinkybėms, perkančioji organizacija, pasirašydama Sutartį su pirkimo laimėtoja, žinojo, kad labiau tikėtina, jog Sutartis nebus įvykdyta per Sutartyje numatyta terminą, t. y. iš esmės sutiko, kad Sutartis bus vykdoma kitomis, nei pasirašytomis sąlygomis.
9. Teismas sprendė, kad nerealiai trumpas pandemijos sąlygomis prekių pristatymo terminas užkirto kelią Pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie galėtų pristatyti šias prekes, tačiau per realius terminus, t. y. atsakovo nustatytas Prekių pristatymo terminas užkirto kelią dalyvauti pirkime daliai tiekėjų, tuo pažeidžiant tiekėjų lygiateisiškumo, pirkimo skaidrumo principus.
10. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo nutraukti Pirkimą ir paskelbti Pirkimą kitomis sąlygomis, numatant realų prekių pristatymo terminą. Tokiu būdu būtų užtikrinta galimybė Pirkime dalyvauti platesniam tiekėjų ratui. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad jo veikla yra susijusi su viešuoju interesu ir šio viešojo intereso užtikrinimui operatyvus viešojo pirkimo sutarties sudarymas ir įvykdymas yra svarbus, tačiau pažymėjo, kad viešojo intereso svarba nesuteikia perkančiai organizacijai teisės vykdyti Pirkimą pagal sąlygas, pažeidžiančias Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvius principus.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovas nenutraukė Pirkimo, bet pasirinko kitą Sutarties įvykdymo modelį – Pirkimų sąlygose ir Sutartyje buvo nustatytas per trumpas, nerealus pandemijos sąlygomis prekių pristatymo terminas (60 kalendorinių dienų), tačiau Sutarties vykdymo metu Sutartyje numatyto prekių pristatymo termino pažeidimas buvo toleruojamas. Atsakovas atsisakė keisti (prailginti) prekių pristatymo terminą, motyvuodamas, kad prekės reikalingos skubiam poreikiui tenkinti, tačiau Sutarties vykdymo metu nepasinaudojo teise nutraukti Sutartį, nors prekių pristatymo terminas buvo pažeistas iš esmės. Toks Sutarties įvykdymo terminas negali būti vertinamas kaip skubus perkančiosios organizacijos poreikio patenkinimas. Be to, atsakovas priskaičiavo delspinigius už prekių pristatymo termino pažeidimą (Sutarties specialiųjų sąlygų 7.2 papunktis), tačiau nepasinaudojo Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.2 punkto nuostatomis ir neišskaičiavo priskaičiuotų netesybų iš pardavėjui mokėtinų sumų, nesumažino perkamų prekių kainos priskaičiuotų delspinigių suma.
12. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog de facto (faktiškai) Sutartis buvo vykdoma kitomis, nei pasirašytomis sąlygomis, o Sutarties šalių pusiausvyra pasikeitė tiekėjo naudai – de facto buvo prailgintas prekių pristatymo terminas, prekių kaina nebuvo sumažinta, kaip numatyta Sutartyje. Nors dėl priskaičiuotų delspinigių išieškojimo 2021 m. spalio 11 d. buvo priimtas teismo įsakymas, duomenų apie jo įvykdymą atsakovas nepateikė, t. y. pavėluotas įvykdymas buvo priimtas be Sutartyje numatytų realių sankcijų tiekėjui.
13. Teismas konstatavo, kad Sutarties vykdymas kitomis, Sutartyje nenumatytomis sąlygomis, vertintinas kaip VPĮ imperatyvių normų pažeidimas Sutarties vykdymo metu, kas sudaro pagrindą ieškinį tenkinti ir skirti atsakovui alternatyvią sankciją – baudą (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
14.1. Atsakovas nesutiko pratęsti prekių pristatymo termino ir, vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, skaičiavo delspinigius. Todėl Sutarties ekonominė pusiausvyra nebuvo pažeista ir Sutartis buvo vykdoma tinkamai.
14.2. Teismo sprendimas nemotyvuotas. Teismas nepasisakė, kokie būtent atsakovo veiksmai sąlygojo imperatyvių normų pažeidimą, vykdant Sutartį. Jei Sutarties vykdymo pažeidimu pripažintas ne Sutarties nenutraukimas, tokiu atveju nėra aišku, kokiais veiksmais šis pažeidimas pasireiškė pirkimo Sutarties vykdymo metu.
14.3. Teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad tai, jog iš trijų tiekėjų tik vienam prekių pristatymo terminai pasirodė nerealūs, leidžia pagrįstai teigti, kad numatyti kopėčių pristatymo terminai nebuvo diskriminuojantys. Teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad Sutarties sudarymo momentu dėl COVID-19 pandemijos nebuvo apribotas judėjimas tarp šalių, todėl sertifikavimo procedūros buvo vykdomos.
14.4. Pirkimą laimėjo ne UAB „Iksados“ – tiekėja, kuri Pirkimo procedūrų metu ir Sutarties vykdymo metu pareiškė perkančiai organizacijai, kad Sutartyje numatytas 60 kalendorinių dienų terminas nerealus, o UAB „Iskada“, kuri nei Pirkimo procedūrų, nei Sutarties vykdymo metu nepareiškė, kad Sutartyje numatytas 60 kalendorinių dienų terminas yra nerealus. Teismas, supainiojęs Pirkimo dalyvius, ir motyvuodamas tuo, kad Pirkimą laimėjęs tiekėjas reiškė pretenzijas dėl prekių pristatymo termino nerealumo, nepagrįstai sprendė, kad perkančioji organizacija, pasirašydama Sutartį su Pirkimo laimėtoja, žinojo, kad labiau tikėtina, jog Sutartis nebus įvykdyta per Sutartyje numatyta terminą.
14.5. Teismas nevertino atsakovo argumentų ir motyvų dėl būtinybės prekes įsigyti kuo skubiau. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad dėl naujo viešojo pirkimo paskelbimo prekių įsigijimas būtų dar labiau užtrukęs.
15. Ieškovė Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:
15.1. Priešingai, nei teigia atsakovas, teismas sprendime aiškiai motyvavo, dėl kokių neteisėtų atsakovo veiksmų buvo priimtas sprendimas skirti jam alternatyvią sankciją – baudą. Teismas atsakovo kaip perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus vertino sistemiškai – atsižvelgdamas tiek į atsakovo veiksmus ir priimtus sprendimus dar Pirkimo vykdymo metu, tiek ir vėliau vykdant Sutartį.
15.2. Atsakovas Sutartį vykdė, pakeisdamas Sutarties esminę sąlygą – prekių pristatymo terminą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Pirkimo nutraukimas ir naujo viešojo pirkimo paskelbimas būtų užtrukęs ilgiau.
15.3. Sutarties vykdymas, kai prekės atsakovui pateiktos praėjus 189 kalendorinėms dienoms nuo Sutarties pasirašymo, negali būti traktuojamas kaip siekis patenkinti skubų atsakovo poreikį įsigyti reikiamas prekes ir laikytinas faktiniu Sutarties keitimu.
15.4. Atsakovas Pirkimo dokumentuose nustatė per trumpus prekių pristatymo terminus, o tai sąlygojo situaciją, kai Sutartis joje nustatytomis sąlygomis faktiškai nebuvo įvykdyta. Viena iš tiekėjų siūlė prekes pristatyti per ilgesnį terminą, nei numatyta sutartyje (140 dienų), tačiau už mažesnę kainą. Tokiu atveju, pasirašius sutartį su šia tiekėja, prekės būtų pristatytos ne tik už mažesnę kainą, bet ir greičiau, nei buvo vykdant Sutartį.
15.5. Atsakovo delspinigių skaičiavimas negali būti laikomas alternatyva tinkamam Sutarties vykdymui ir tikslo pagal Sutartį pasiekimui, nes Sutarties tikslas buvo ne gauti kuo daugiau delspinigių iš konkretaus tiekėjo, o gauti prekes per 60 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo.
15.6. Nepaisant to, kad Sutartis, vadovaujantis jos nuostatomis, nebuvo nutraukta, bet ir delspinigiai už pavėluotas pristatyti prekes nebuvo išskaičiuoti iš tiekėjui mokėtinų sumų. Be to, teismas sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nors dėl priskaičiuotų delspinigių išieškojimo 2021 m. spalio 11 d. buvo priimtas teismo įsakymas, duomenų apie jo įvykdymą atsakovas nepateikė, t. y. pavėluotas įvykdymas buvo priimtas be Sutartyje numatytų realių sankcijų tiekėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas atliko tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Gaisrinės ištraukiamos kopėčios“, kuris CVP IS buvo paskelbtas 2020 m. rugsėjo 23 d. Apeliantas su konkurso laimėtoja tiekėja UAB „Iskada“ 2020 m. lapkričio 17 d. sudarė Sutartį, pagal kurią tiekėja įsipareigojo per 60 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos pristatyti atsakovui 10 vnt. gaisrinių ištraukiamųjų kopėčių (gam. JUST Leitem AG). Sutarties kaina 23 716 Eur (su PVM). Sutartis buvo įvykdyta ir prekės atsakovui pristatytos 2021 m. gegužės 25 d. , t. y. praėjus 189 d. nuo sutarties pasirašymo.
18. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia Viešųjų pirkimų tarnybai kompetenciją prižiūrėti, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o to paties straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato Viešųjų pirkimų tarnybos įgaliojimus, jai nustačius VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Viešųjų pirkimų tarnyba, įgyvendindama VPĮ suteiktą kompetenciją, atliko Sutarties vertinimą ir pateikė Vertinimo išvadą, kurioje nustatė, kad atsakovas, vykdydamas Sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 punkto nuostatas tiekėjas įsipareigojo pristatyti prekes ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 16 d. Patikrinimo metu prekės (gaisrinės ištraukiamos kopėčios) dar nebuvo pateiktos, nors praėjo 130 dienų nuo Sutarties pasirašymo. Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad prekių pristatymo terminas yra esminė Sutarties sąlyga, turinti įtakos tiekėjų dalyvavimo Pirkime bei pasiūlymo kainos nustatyme, tačiau prekės nebuvo pristatytos per tokį terminą, kaip yra reglamentuota Sutarties sąlygose. Pirkimo metu Sutartį vykdantis tiekėjas CVP IS priemonėmis prašė nustatyti prekių pristatymo terminą iki 140 dienų, nes vien tik kopėčių sertifikavimas užima nemažai laiko, Gaisrų tyrimo atstovai privalės vykti pas gamintoją, tačiau Pirkimo valdytojas atsakė, kad paprašytas terminas daugiau nei dvigubai viršija pirkimo sąlygose nustatytą prekių pristatymo terminą, todėl toks termino pratęsimas yra nepriimtinas. Nustatytos aplinkybės sąlygoja, kad Pirkimo vykdytojas nesilaiko savo paties nustatytų esminių Pirkimo bei Sutarties sąlygų.
20. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pritardamas tokiai išvadai, konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje apeliantas, nenutraukdamas Pirkimo, pasirinko kitą Sutarties įvykdymo modelį – pirkimų sąlygose ir Sutartyje buvo nustatytas per trumpas, nerealus pandemijos sąlygomis prekių pristatymo terminas (60 kalendorinių dienų), tačiau Sutarties vykdymo metu Sutartyje numatyto prekių pristatymo termino pažeidimas buvo toleruojamas. Nors apeliantas atsisakė keisti (prailginti) prekių pristatymo terminą, motyvuodamas, kad prekės reikalingos skubiam poreikiui tenkinti, tačiau Sutarties vykdymo metu nepasinaudojo teise nutraukti Sutartį, nors prekių pristatymo terminas buvo pažeistas iš esmės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks Sutarties įvykdymo terminas negali būti vertinamas kaip skubus perkančiosios organizacijos poreikio patenkinimas.
21. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamame sprendime teismas nepasisakė, kokie būtent atsakovo veiksmai sąlygojo imperatyvių normų pažeidimą, vykdant Sutartį. Apelianto teigimu, jei Sutarties vykdymo pažeidimu pripažintas ne Sutarties nenutraukimas, tokiu atveju nėra aišku, kokiais veiksmais šis pažeidimas pasireiškė pirkimo Sutarties vykdymo metu.
22. Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (CVPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Remiantis VPĮ 17 straipsnio 3 dalimi, planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo. Vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų. Nors, pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia. Taigi tokiems [viešojo pirkimo sutarties vykdymo] santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas. Viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas Sutartį vykdė, pakeisdamas Sutarties esminę sąlygą – prekių pristatymo terminą. Tiek Pirkimo dokumentuose (Pirkimo sąlygų 9 punktas), tiek Sutartyje (Sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 punktas) aiškiai nustatytas prekių (gaisrinių ištraukiamų kopėčių), atitinkančių Pirkimo dokumentų (techninės specifikacijos) reikalavimus, pristatymo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo. Byloje nėra ginčo, kad prekės nurodytu terminu apeliantui nebuvo pristatytos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad prekės apeliantui buvo pristatytus ženkliai viršijus Sutartyje nustatytą terminą – per 189 dienas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kokie apelianto neteisėti veiksmai sąlygojo imperatyvių normų pažeidimą, vykdant Sutartį.
25. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, šios bylos ypatybė ta, kad Pirkimas buvo vykdomas pasaulinės pandemijos dėl COVID-19 sąlygomis. Tiekėja UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras dar Pirkimo procedūrų metu indikavo riziką nespėti pristatyti prekių Pirkimo dokumentuose nustatytais terminais (per 60 kalendorinių dienų) dėl būtino jų sertifikavimo ir sertifikavimo apsunkinimo dėl COVID-19 situacijos, todėl kreipėsi į apeliantą, prašydama pakeisti Pirkimo sąlygose nurodytą terminą. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nurodė, jog prašymą pakeisti Pirkimo sąlygas teikė Pirkimą laimėjusi UAB „Iskada“, o ne UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras, tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas nebuvo informuotas apie galimą Sutarties įvykdymo vėlavimą ir atitinkamai neturėjo pagrindo svarstyti dėl Pirkimo sąlygose numatyto termino pakeitimo.
26. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad su apeliantu Sutartį pasirašiusi tiekėja UAB „Iskada“ 2020 m. gruodžio 16 d. pateikė apeliantui prašymą pratęsti prekių pristatymo terminą papildomai 90 dienų. Prašymą tiekėja motyvavo tuo, kad dėl COVID-19 pandemijos ir Austrijoje paskelbto karantino yra ribojamas patekimas į gamyklą, kurioje pagamintos apelianto užsakytos prekės, todėl prekių sertifikavimą turintys atlikti Gaisrų tyrimo centro atstovai šiuo metu negali nuvykti gamyklą. Iš dalies sutiktina su apeliantu, kad jis Pirkimo procedūrų metu negalėjo numatyti, jog konkretus Austrijos gamintojas priims organizacinius sprendimus, kurie nebuvo susiję su bendrų asmenų atvykimo į Austrijos Respubliką reikalavimų (apribojimų) įgyvendinimu, ir apribos visų auditorių patekimą į gamyklą. Tačiau, kaip akcentavo ir ieškovė, ir pirmosios instancijos teismas, Pirkimas buvo vykdomas COVID-19 pandemijos laikotarpiu, todėl atsakovas, kaip apdairi ir protinga perkančioji organizacija, turėjo ir galėjo įvertinti galimą riziką dėl nuolat taikomų skirtingų apribojimų daugelyje valstybių, kurios gali turėti įtakos tinkamam tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymui, juolab kad Pirkimo procedūrų metu apie tokią riziką vieno iš tiekėjų buvo informuotas.
27. Apeliantas akcentuoja, kad Pirkime buvo pateiktas ir trečio tiekėjo pasiūlymas, kuriame jis neatsisakė pateikti kopėčias ir jų atitikties sertifikatus konkurso sąlygose nustatytais terminais. Apelianto manymu, ši aplinkybė patvirtina nustatyto prekių pristatymo termino pagrįstumą, tačiau jos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad dar vienas tiekėjas pateikė pasiūlymą pristatyti prekes Sutartyje nustatytu terminu, nepatvirtina apelianto argumentų, kad nustatytas prekių tiekimo ir jų sertifikavimo terminas apskritai buvo įmanomas ir pagrįstas pandemijos metu. Šiuo atveju būtent dėl COVID-19 pandemijos atsiradusių apribojimų ir buvo laiku neįvykdyta su Pirkimą laimėjusiu tiekėju pasirašyta Sutartis, kas ir buvo apeliantui nurodyta Pirkimo procedūrų metu. Svarbu pažymėti ir tai, kad nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad prekių patiekimui ir jų sertifikavimui nustatytas 60 kalendorinių dienų terminas yra logiškas ir pagrįstas.
28. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad prekės į Pirkimą laimėjusios tiekėjos UAB „Iskada“ sandėlį buvo pristatytos likus mėnesiui iki Sutartyje nurodyto prekių pristatymo atsakovui termino, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepagrindžia jo teiginių dėl Sutartyje nustatyto prekių pristatymo termino pagrįstumo. Akivaizdu, kad prekių pristatymas tiekėjui negali būti tapatinamas su prekių pristatymu užsakovui, t. y. apeliantui. Byloje nėra ginčo, kad perkančioji organizacija negalėjo atsisakyti papildomo Prekių sertifikavimo reikalavimo, todėl pristačius prekes į tiekėjo sandėlį, jos dar nebuvo tinkamos, nes turėjo būti sertifikuojamos. Minėta, kad Pirkimo procedūrų metu „UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras prašė pratęsti prekių pristatymo terminą, argumentuodama, kad vien kopėčių sertifikavimas užims nemažai laiko ir Gaisrų tyrimo atstovai privalės vykti pas gamintoją. Taigi, būtent galimą riziką dėl ilgesnio nei įprastai sertifikavimo proceso ir indikavo tiekėja Pirkimo procedūrų metu. Tuo tarpu apeliantas nepateikė jokių įrodymų dėl įprastinės tokių prekių (gaisrinių kopėčių) sertifikavimo trukmės, kas leistų daryti išvadą, kad vienas mėnuo laikytinas pakankamu laiko tarpu atlikti šias procedūras.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad apeliantas, siekdamas tinkamai įvykdyti Pirkimą ir jo pagrindu sudarytą Sutartį, turėjo atsižvelgti į tiekėjų argumentus dėl galimų sunkumų įvykdyti Sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir svarstyti dėl naujo viešojo pirkimo paskelbimo, pailginant prekių pristatymo terminus, tokiu būdu užtikrinant realią tiekėjų konkurenciją ir potencialiai sumažinant pasiūlymų kainas. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad nors Pirkimo nenutraukimas savaime nėra pažeidimas, tačiau kaip matyti iš vėliau susiklosčiusios situacijos, kurią turėjo ir galėjo numatyti apeliantas, tai buvo vienas iš būdų užtikrinti tiek realią tiekėjų konkurenciją, tiek tinkamą Sutarties vykdymą bei patenkinti esminį apelianto poreikį gauti prekes kuo skubiau.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas byloje taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad Pirkimo nutraukimas ir naujo viešojo pirkimo paskelbimas bei jos pagrindu sudarytos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymas būtų užtrukęs ilgiau, nei užtruko šiuo atveju – prekės apeliantui buvo pristatytos tik praėjus 189 kalendorinėms dienoms nuo Sutarties pasirašymo. Sutarties vykdymas, kai prekės apeliantui pateiktos tik praėjus 189 kalendorinėms dienoms nuo Sutarties pasirašymo, o faktinis prekių pristatymo terminas (esminė ir itin svarbi apeliantui Sutarties sąlyga) viršytas net 3 kartus, lyginant su Pirkimo dokumentuose ir Sutartyje nustatytu terminu, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomas užtikrinančiu skubų apelianto poreikį įsigyti reikiamas gaisrines kopėčias, kurį Pirkimo procedūrų metu akcentavo apeliantas.
31. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas, Pirkimą laimėjusiai tiekėjai pažeidus Sutartyje nustatytą prekių pristatymo terminą, skaičiavo delspinigius, tačiau nenutraukė Sutarties. Darytina išvada, kad apeliantas, nenutraukęs Pirkimo ir nepaskelbęs naujo, kuriame būtų numatytas ilgesnis prekių pristatymo terminas, tokiu būdu iš esmės nesilaikė savo Pirkime nustatytų sąlygų ir apribojo galimybę Pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams. Būtent dėl negalėjimo pasiūlymų pateikimo metu įsipareigoti laiku (taip, kaip numatyta Pirkimo dokumentuose) užtikrinti Prekių sertifikavimą, buvo atmestas tiekėjas, pasiūlęs mažesnę kainą, nors jis siūlė prekių pristatymo terminą pailginti iki 140 kalendorinių dienų, o tai reiškia, kad tokiu atveju, jei Sutartis būtų vykdoma tinkamai, prekės būtų pristatytos ne tik už mažesnę kainą, bet ir greičiau, nei buvo vykdant Sutartį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis Pirkimo sąlygomis, kurios buvo perkeltos ir į Sutartį, nebuvo užtikrintas viešojo pirkimo tikslo, įtvirtinto Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pasiekimas.
32. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės ieškinio pateikimo sąlygos – viešojo intereso ir (galimo) jo pažeidimo. Apelianto teigimu, šiuo atveju būtina vertinti su apelianto veikla susijusio viešojo intereso, kurio turinį sudaro visuomenės saugumo užtikrinimas, svarbą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad jo veikla yra susijusi su viešuoju interesu ir šio viešojo intereso užtikrinimui operatyvus viešojo pirkimo sutarties sudarymas ir įvykdymas yra svarbus. Tačiau, nors perkamas objektas buvo svarbus visuomeniniu požiūriu, tai nesudaro pagrindo apeliantui nepaisyti VPĮ įtvirtintų principų. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tiekėjų sąžiningos konkurencijos, lygiateisiškumo, viešųjų pirkimų skaidrumo principai taip pat yra svarbūs visuomenės viešojo intereso požiūriu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015)
33. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog delspinigiai už pavėluotą Sutarties įvykdymą buvo priskaičiuoti, tačiau pateiktų prekių kaina nebuvo sumažinta priskaičiuotų delspinigių suma, kaip numatė Sutarties bendrųjų sąlygų 4.2 punktas. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad de facto Sutartis buvo vykdoma kitomis, nei pasirašytomis sąlygomis, o Sutarties šalių pusiausvyra pasikeitė tiekėjo naudai – de facto buvo prailgintas prekių pristatymo terminas, prekių kaina nebuvo sumažinta, kaip numatyta Sutartyje.
34. Pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė 5 proc. dydžio Sutarties kainos dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad tokio dydžio bauda apeliantui būtų per didelė ar neadekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui. Pats apeliantas dėl baudos dydžio argumentų nereiškia. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas dėl parinkto baudos dydžio išsamesnių argumentų nenurodo.
35. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.