- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-534-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- Ž. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Autolygis“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Nesada“
- Advokatai
- Deividas Poška, Tomas Juodys
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ievai Mockutei,
dalyvaujant ieškovui Ž. S., ieškovo atstovui advokatui Deividui Poškai, atsakovės A. S. atstovui advokatui Tomui Juodžiui bei trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Autolygis“ atstovui T. S.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Autolygis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11755-889/2017 pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovei A. S. ir atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui Ž. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Nesada“, uždaroji akcinė bendrovė „Autolygis“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas atidalinti jam iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove turimą turtą – patalpas - dirbtuves (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - garažą (1-29), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su mansarda, pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, pastatą - sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)); nustatyti naudojimosi tvarką nuomojamam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausantiems inžineriniams statiniams - kiemo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitiems statiniams (inžineriniams) - tvorai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Studija33“ 2016 m. gruodžio 27 d. žemės sklypo padalijimo schemą; priteisti ieškovui l Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę nuosavybės dalį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad bendraturčiai neranda bendro sutarimo, kaip atsidalyti turimą turtą, be to, jis šiuo metu neturi galimybės naudotis jam priklausančiu turtu. Ieškovas prašė jo turimą turto dalį atidalyti pagal UAB „Studija 33“ parengtus planus taip, kad po atidalijimo iš pagrindinio pastato būtų suformuoti du skirtingi turtiniai vienetai, taip pat ir iš garažų pastato būtų suformuoti du skirtingi turtiniai vienetai, atsakovei taip pat atitektų degalinė su rūsiu bei sargo namelis ir šalims po atidalijimo tektų panašaus ploto patalpos. Ieškovas sutiko, kad jam būtų priteistas bet kuris naujai suformuotas turtinis vienetas, o atsakovė gali pasirinkti tą turtinį vienetą, kuris jai atrodo tinkamiausias. Jis šioje byloje yra pateikęs tris skirtingus (alternatyvius) atidalijimo variantus ir sutinka, kad jam asmeniškai iš bendrosios nuosavybės būtų atidalyta bet kuri dalis suformuotų turtinių vienetų.
3. Atsakovė A. S. pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: atidalyti šalims priklausantį bendrą turtą pagal jos pateiktą atidalijimo variantą, t. y. nustatyti, kad po atidalijimo atsakovei nuosavybės teise atitenka 73/100 dalys pagrindinio pastato (tai atitinka 47/100 dalis šalių bendrosios dalinės nuosavybės), o ieškovui atitenka 27/100 dalys pagrindinio pastato ir kiti pastatai – garažas, degalinė bei sargo namelis (tai atitinka 53/100 dalis šalių bendrosios dalinės nuosavybės); priteisti iš ieškovo 12 000 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę atidalyto turto dalį; nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB ,,,Geosmart“ parengtą projektą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino: atidalijo ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove patalpas – dirbtuves (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąsias patalpas – garažą (1-29), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su mansarda, pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)), ir priteisė ieškovui asmenine nuosavybės teise pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „Studija 33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių-garažo atidalijimo į du turtinius vienetus plane (pirmas aukštas) pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 2 ir UAB „Studija 33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių-garažo atidalijimo į du turtinius vienetus (mansarda) pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 2, pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „Studija 33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – garažo atidalijimo į du turtinius vienetus plane pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 2, pastatą – degalinę (su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovei asmenine nuosavybės teise pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „Studija 33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių-garažo atidalijimo į du turtinius vienetus plane (pirmas aukštas) pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 1 ir UAB „Studija 33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių-garažo atidalijimo į du turtinius vienetus (mansarda) plane pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 1, pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „Studija 33“ 2016 m. gruodžio 27 d. parengtame pastato – garažo atidalijimo į du turtinius vienetus plane pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 1, bei kitus inžinerinius statinius – lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nustatė naudojimosi tvarką nuomojamam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausantiems inžineriniams statiniams – kiemo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitiems inžineriniams statiniams – tvorai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)), pagal UAB „Studija33“ parengtą 2016 m. gruodžio 27 d. žemės sklypo padalijimo schemą, nustatant, kad ieškovas asmeniškai naudojasi dalimi, plane pažymėta 2 (4898 kv. m) ir 5 (447 kv. m), atsakovė asmeniškai naudojasi dalimi, plane pažymėta 1 (4898 kv. m) ir 6 (333 kv. m), ieškovas ir atsakovė bendrai su trečiuoju asmeniu UAB „Nesada“ naudojasi dalimi, pažymėta plane 7 (1804 kv. m); priteisė atsakovei iš ieškovo 1 085,32 Eur kompensaciją už ieškovui tekusią didesnę priteistą nuosavybės dalį; atsakovės patikslintą priešieškinį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovės 631 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo turtą: 1) 788,763 kv. m ploto patalpas – dirbtuves (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 46,62 kv. m ploto negyvenamąją patalpą – garažą (1-29), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 334,68 kv. m ploto pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 128043 kv. m ploto pastatą – degalinę su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 4 kv. m ploto pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) kitus inžinerinius statinius – po 1/2 lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, po 9114/20228 dalį kiemo aikštelės, po 300/660 dalį tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šalys nuosavybės teise turi po 1/2 bendro turto dalį, iš jo labiausiai naudotinos yra patalpos –dirbtuvės. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1,5329 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tiek su ieškovu, tiek su atsakove, tiek su trečiuoju asmeniu UAB „Nesada“ yra sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys. Atitinkamai ieškovui yra išnuomota 0,5889 ha žemės sklypo dalis, atsakovei – 0,5890 ha žemės sklypo dalis, trečiajam asmeniui UAB „Nesada“ – 0,2003 ha žemės sklypo ir UAB „Autodalys“ – 0,1547 ha žemės sklypo dalys.
6. Teismas atsakovės pateiktą UAB „Geosmart“ projektą pripažino skirtu tik naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti. Teismas nurodė, kad liudytojas (matininkas) E. M., atlikęs matavimus UAB „Geosmart“ 2016 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo padalijimo schemai sudaryti, paaiškino, jog plane yra dalijamas tik žemės sklypas, o jame esantys pastatai nedalijami.
7. Teismo vertinimu, atsakovės pasiūlytas turto atidalijimo variantas prieštarauja nustatytoms idealiosioms bendraturčių nuosavybės dalims, neatitiko faktinės situacijos. Teismas, remdamasis byloje esančiais turto kadastriniais matavimais, kurie dar nebuvo įregistruoti viešame registre, nustatė, kad pagrindinis pastatas turi palėpes. Nurodęs, kad atsakovės įgaliotas asmuo ir trečiojo asmens UAB „Autolygis“ atstovas T. S. teismo posėdyje pripažino faktą, jog palėpės egzistuoja ir yra tokios, kaip pateikta ieškovo kartu su UAB „Studija 33“ turto padalijimo schemomis, teismas laikė šį faktą nustatytu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnis). Nurodęs, kad aplinkybė, jog kadastriniai matavimai dar nėra įregistruoti viešame registre, neturi esminės reikšmės, nes teismas faktines aplinkybes gali nustatyti remdamasis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir kitais įrodymais, teismas konstatavo, kad patalpos atidalytinos pagal ieškovo pateiktą UAB „Studija 33“ 2016 m. gruodžio 27 d. turto padalijimo schemą, nes joje pateiktos patalpų atidalijimo schemos ir projektai bei įvertinta faktinė situacija. Teismo vertinimu, ieškovo prašymas atidalyti turtą iš bendrosios nuosavybės pagal UAB „Studija 33“ 2016 m. gruodžio 27 d. parengtą planą yra racionalesnis, nes šalių dalys išliktų tokios pačios, būtų vientisos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas sutinka su prašomų priteisti turto dalių apkeitimu. Teismas atsižvelgė į tai, kokiomis pagrindinio pastato dalimis realiai naudojasi šalys – ieškovas rytine, o atsakovė – vakarine dalimi.
8. Teismas, atsižvelgdamas į nuspręstą taikyti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą, nustatė naudojimosi tvarką nuomojamu žemės sklypu ir inžineriniais statiniais – kiemo aikštele bei kitais statiniais (inžineriniais) – tvora pagal UAB „Studija 33“ parengtą 2016 m. gruodžio 27 d. žemės sklypo padalijimo schemą.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui patalpų ploto atiteko 22,82 kv. m daugiau nei atsakovei, teismas sprendė, jog atsakovei kompensuotina už 11,41 kv. m plotą ir jai iš ieškovo priteistina 1085,32 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę priteistą nuosavybės dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė A. S. ir trečiasis asmuo UAB „Autolygis“ (toliau kartu – apeliantai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 metų rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės A. S. patikslintą priešieškinį patenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismo sprendime nėra daugiau motyvų, kodėl ieškovo pasiūlymas labiau atitinka bendraturčių interesus, kaip nėra ir argumentų, kodėl atsakovės pateiktas bendro turto atidalijimo variantas nėra galimas, kodėl atsakovės pasiūlymai neatitinka bendraturčių interesų. Pažymėjo, jog šalių pasiūlymai nėra lyginti ir analizuoti bendrosios dalinės nuosavybės savininkų interesų įgyvendinimo aspektu, buvo remtasi vieninteliu ieškovo pasiūlymu, o tai, atsakovės nuomone, lėmė, kad teismas sprendė ginčą neobjektyviai.
10.2. Ieškovas pateiktame pasiūlymo variante „Nekilnojamasis turtas Nr. 2“ nebuvo įtraukęs suformuotų ir viešame registre įregistruotų 116,13 kv. m. mansardos patalpų virš 105,48 kv. m patalpų, kurios jam priteistos ir kadastro byloje žymimos indeksu 1G1 p, tuo pačiu pasiūlymo variantu „Nekilnojamasis turtas Nr. 1“ nurodytos 121,13 kv. m mansardos patalpos, kurios pasak ieškovo yra suformuotos ir įregistruotos, tačiau viešuose kadastro duomenyse, tokių mansardos patalpų nėra registruota ir to ieškovas neįrodė. Teismas netyrė nurodytų aplinkybių, vadovavosi tik ieškovo pasiūlymu, nors šių aplinkybių ištyrimas ir nustatymas aiškiai būtų lėmęs išvadą, jog atidalijimas pagal ieškovo pasiūlymą yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka faktinės situacijos, todėl prieštarauja bendraturčių interesams.
10.3. Teismo išvada, jog ieškovo pasiūlymas yra racionalesnis neatitinka bylos duomenų, nes pagal jos pasiūlytą patalpų atidalinimo projektą, abiem taip pat tenka po dalį pagrindinio pastato, o ieškovui siūloma atiduoti visą garažų pastatą ir kitus žemės sklype esančius statinius, kurių vertė yra ne mažesnė nei pagal atsakovės siūlomą atidalinimo projektą jai tenkančios dalies. Teigia, jog teismui patenkinus ieškovo ieškinį, šalys iš esmės ir toliau liko bendrasavininkais dalies patalpų (pastato - garažo, pastato dirbtuvių, palėpių), o būtent atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslas - atskirti kiek įmanoma daikto valdymą ir vieno savininko priklausymą nuo kito valios.
10.4. Pagal atsakovės pasiūlytą žemės sklypo padalinimo projektą yra numatytas atitinkantis įstatymo reikalavimus privažiavimas prie kiekvieno atskiro objekto, nes ir pagal priešgaisrinės apsaugos taisykles įvažiuoti turi išsitekti ir gelbėjimo transportas, o per 4 metrus pagal ieškovo projektą, tai padaryti neįmanoma.
Atsiliepimas
11. Ieškovas Ž. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovas parengė 4 skirtingus atidalinimo variantus, atsižvelgdamas į atsakovės pastabas. Visuose projektuose ieškovas suteikė teisę atsakovei pasirinkti, kurį iš formuojamų turtinių vienetų ji pageidauja pasiimti. Tačiau atsakovė priešingai ir savo siūlomais atidalinimo variantais kategoriškai prieštaravo, kad ieškovas rinktųsi formuojamas turto dalis. Ieškovo vertinimu, tokie atsakovės veiksmai, kai pati atsisako rinktis iš pateiktų turtinių vienetų, o siūlo savo variantus be teisės rinktis, akivaizdžiai įrodo, kad atsakovė nesiekė suderinti savo valios dėl bendro daikto, neieškojo bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, nebendradarbiavo, t. y. elgėsi nesąžiningai. Vien tai įrodo, kad A. S. pasiūlymai yra nelygiaverčiai, todėl negali būti optimaliu atidalijimo variantu.
11.2. Atsakovės priešieškiniu pateiktas pasiūlymas akivaizdžiai pažeidžia ieškovo teises, nes didžioji dalis pagrindinio turto atitenka A. S., t. y. siūlomu variantu Ž. S. faktiškai atitenka 26,52/100 dalys. Atsakovė beveik 3/4 dalis vertingiausio pagrindinio pastato prašo priteisti jai, o kaip kompensaciją ieškovui siūlo priteisti daug mažesnės vertės lengvųjų automobilių garažų boksus (pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Toks pagrindinio ir vertingiausio pastato atidalinimas prieštarauja šalių dalims bendrojoje nuosavybėje (po ½ dalį).
11.3. Ieškovas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu paklausus, ar atsakovė sutiktų apsikeisti jos siūlomomis dalimis, jei Ž. S. nereikalautų tos kompensacijos, atsakovės atstovas keistis nesutiko, o į sekantį klausimą, ar atsakovė sutiktų apsikeisti jos siūlomomis dalimis, jei Ž. S. vietoje gautinos kompensacijos dar primokėtų, A. S. atstovas vėl keistis nesutiko. Mano, jog šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad A. S. priešieškinio reikalavimas (siūlomas atidalinimo būdas) yra visiškai neadekvatus ir nelygiavertis.
Šalies argumentai
11.4. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal UAB „Studija 33“ 2016 m. gruodžio 27 d. alternatyvų atidalijimo projektą palėpė (mansarda) buvo įskaičiuota į bendrą plotą, o atsižvelgiant į jos matmenis buvo atitinkamai dalinami kiti pastatai (degalinė, garažų boksai), pati palėpė padalinta virš kiekvienam bendraturčiui tenkančios pagrindinio pastato dalies, todėl toks padalinimas yra protingas, ir nepažeidžiantis proporcingumo reikalavimų. Pažymėjo, kad neįregistruota palėpės dalis yra faktiškai naudojama, nes būtent joje yra stoglangiai, dėl to UAB „Autolygis“ ją subnuomavo siuvyklai.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Tomas Juodis palaikė apeliantų apeliacinį skundą ir paaiškino, kad po kasacinio teismo nutarties šioje byloje nebeturi reikšmės apeliacinio skundo argumentų dalis dėl palėpių neįregistravimo, tačiau nėra išspręstas ginčas dėl jų ploto vertinimo, t. y. į pirmosios instancijos teismo padalintą turtą nėra įtraukta suformuotų ir viešame registre įregistruotų 116,13 kv. m. mansardos patalpų virš 105,48 kv. m patalpų, kurios jam priteistos ir kadastro byloje žymimos indeksu 1G1 p. Atsakovė A. S. sutiktų ginčą baigti taikiai, jei ginčo turtas būtų padalintas pagal jos po bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme pateiktus padalinimo projektų variantus.
13. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Deividas Poška paaiškino, kad ginčas tarp šalių vyksta iš esmės tik dėl pagrindinio pastato, kuriame pagal panaudos sutartį veikia trečiasis asmuo UAB „Autolygis“. Likę pastatai yra mažaverčiai. Pagal atsakovės pateiktus atidalinimo variantus visas arba didžioji dalis pagrindinio pastato atitektų atsakovei, o ieškovui liktų iš esmės tik menkaverčiai pastatai, toks padalinimas akivaizdžiai pažeistų ieškovo teises ir teisėtus interesus. Tuo tarpu pagal ieškovo pateiktus ginčo turto atidalijimo variantus, turtas padalinamas į lygias dalis ir ieškovas sutinka ginčą baigti taikiai bei leisti atsakovei pasirinkti norimą dalį pagal jo pateiktą variantą. Be to, į ieškovo pateiktą ginčo turto atidalijimo projektą, priešingai nei teigia apeliantai, yra įtrauktos neregistruotos palėpės. Tačiau atsakovė nesutinka su ieškovo pasiūlytais variantais, nes nori viso pagrindinio pastato. Ieškovės atstovas taip pat pažymėjo, kad pagal ieškovo pasiūlyto varianto dalį „Nekilnojamasis turtas Nr. 1“ yra 4 metrų pločio privažiavimas į šiai daliai priklausantį sklypą ir esant poreikiui jį galima praplatinti.
Atsiliepimas
14. Trečiojo asmens UAB „Autolygis“ atstovas T. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė iš esmės sutiktų su ieškovo pasiūlytu varianto dalimi „Nekilnojamasis turtas Nr. 1“, tačiau jame nėra tinkamo privažiavimo į šio varianto žemės sklypą.
Šalies argumentai
15. Ieškovas Ž. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal jo pasiūlyto varianto dalį „Nekilnojamasis turtas Nr. 1“ jokių problemų su privažiavimu nėra, užtenka tik praardyti tvorą, kuri skiria dvi stovėjimo aikšteles. Teismas šią dalį galėtų jam paskirti ir jis susitvarkytų privažiavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl kasacinio teismo išaiškinimų ir šio ginčo pakartotinio nagrinėjimo ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
17. Ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pakartotinai po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018 panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 1 d. sprendimą ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.
Dėl ginčo esmės
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalį atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad, remiantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir atidalijo ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove ginčo turtą pagal ieškovo pateiktą UAB „Studija 33“ 2016 m. gruodžio 27 d. turto atidalijimo į du turtinius vienetus planą, priteisiant ieškovui asmenine nuosavybės teise turtą plane pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 2, o ieškovei – turtą plane pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 1. Teismas taip pat atmetė atsakovės patikslintą priešieškinį.
21. Apeliantai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu visų pirma teigdami, jog skundžiamame sprendime nėra motyvų, kodėl ieškovo pasiūlymas labiau atitinka bendraturčių interesus, kaip nėra ir argumentų, kodėl atsakovės pateiktas bendro turto atidalijimo variantas nėra galimas, kodėl atsakovės pasiūlymai neatitinka bendraturčių interesų. Pažymėjo, jog šalių pasiūlymai nėra lyginti ir analizuoti bendrosios dalinės nuosavybės savininkų interesų įgyvendinimo aspektu, buvo remtasi vieninteliu ieškovo pasiūlymu, o tai, atsakovės nuomone, lėmė, kad teismas sprendė ginčą neobjektyviai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokias apeliantų argumentais.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, konstatavo, kad atsakovė savo teiktu atidalijimo variantu pagrindinį pastatą siūlė atidalyti ne lygiomis dalimis, o pastatais, jai paskiriant pastatus, pažymėtus indeksais 1 g1 p, 2 g1 p, 3 g1 p, 4 g1 p (neatsižvelgiant į šių turimas palėpes), o ieškovui paskirti pastatą, pažymėtą indeksu 1 G1 p (atsižvelgiant į šio turimą palėpę), taip pat ieškovui paskirti kitus pastatus – garažą, degalinę ir sargo namelį (nutarties 37 punktas). Taigi, vien dėl palėpių vienu atveju įskaičiavimo į atidalintino turto masę, o kitu atveju – ne, atsakovės ginčo turto atidalijimo variantas buvo akivaizdžiai neproporcingas ir pažeidžiantis ieškovo interesus. Dėl ko po bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui atsakovė 2019 m. sausio 9 d. pateikė dar du ginčo turto atidalijimo variantus, kurie, apeliantų vertinimu, yra priimtinesni ir atitinka šalių interesus.
23. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Tuo atveju, kai šalys bendrąja daline nuosavybės teise valdo kelis objektus, jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai, vienai šaliai sutikus, tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o didesne kito daikto (objekto), esančio bendrąja daline nuosavybe, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Kai kiti bendraturčiai nesutinka su tokiu atidalijimo būdu, jis galimas tik tokiu atveju, jei bendrąja nuosavybe esančio turto objektų būtų neįmanoma padalyti be neproporcingos žalos jų paskirčiai, jeigu būtų esminis siūlančio tokį atidalijimo būdą bendraturčio interesas ir jeigu tai esmingai nepažeistų kito kurio iš bendraturčių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
24. Nagrinėjamu atveju esminis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl pagrindinio pastato, kuris pagal atsakovės pateiktą UAB „Geosmart“ 2016 m. balandžio 27 d. parengtą ginčo turto kadastrinių matavimų bylą yra didžiausios vertės (371 000 Eur vidutinė rinkos vertė), atidalijimo. Pagal atsakovės 2019 m. sausio 9 d. pateiktą ginčo turto atidalijimo 1 variantą atsakovė iš esmės siūlo atidalinti jai pagrindinį pastatą su palėpėmis, o ieškovui palikti likusius mažesnės vertės pastatus, sumokant ieškovui kompensaciją už ieškovei tenkančias visas pagrindinio pastato palėpes. Teisėjų kolegija tokį atsakovės ginčo turto atidalijimo variantą atmeta, konstatuodama, kad toks atidalijimo būdas yra neproporcingas ieškovo atžvilgiu, nes šiuo atidalijimo variantu atsižvelgiama tik į dalintinų pastatų plotą, bet ne į jų vertę. Pagal pačios atsakovės pateiktą UAB „Geosmart“ 2016 m. balandžio 27 d. parengtą ginčo turto kadastrinių matavimų bylą pagrindinio pastato vidutinė rinkos vertė yra 371 000 Eur, tačiau kitų statinių (garažo, prekybinio sandėlio bei sargo namelio), kurie pagal atsakovės pateiktą atidalijimo variantą atitektų ieškovui, bendra vidutinė rinkos vertė – 91 050 Eur.
25. Atmestinas ir atsakovės 2019 m. sausio 9 d. pateiktas ginčo turto atidalijimo 2 variantas, pagal kurį atsakovei taip pat tektų pagrindinis pastatas su palėpėmis, o ieškovui būtų palikti mažesnės vertės pastatai, sumokant ieškovui kompensaciją už ieškovei tenkančias visas pagrindinio pastato palėpes. Šiuo atidalijimo variantu siūloma griauti pagrindinio pastato dalį, tokiu būdu padarant pravažiavimą į žemės sklypą, esantį už pagrindinio pastato. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atidalijimo variantas atmestinas ne tik dėl neproporcingų dalintino turto verčių, tačiau ir dėl siūlymo griauti dalį pagrindinio pastato, kas padarytų neproporcingos žalos pagrindiniam pastatui ir jo vertei.
26. Apeliantai taip pat nesutinka su skundžiamu sprendimu, nurodydami, jog ieškovas pateiktame pasiūlymo variante „Nekilnojamasis turtas Nr. 2“ nebuvo įtraukęs suformuotų ir viešame registre įregistruotų 116,13 kv. m. mansardos patalpų virš 105,48 kv. m patalpų, kurios jam priteistos ir kadastro byloje žymimos indeksu 1G1 p, ir šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantų argumentu. Kaip matyti iš UAB „Studija 33“ 2016 m. gruodžio 27 d. atidalijimo projekto visos dalintinos palėpės (mansardos) buvo įskaičiuotos ir atitinkamai atidalintos kartu su po jomis esančiomis patalpomis. Šią aplinkybę patvirtina netgi UAB „Studija 33“ 2016 m. gruodžio 27 d. atidalijimo projekto dalintinų palėpių brėžinys, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad visos palėpės yra įskaičiuotos ir atitinkamai padalintos į dvi dalis.
27. Taip pat atmestinas ir apeliantų argumentas dėl netinkamo privažiavimo pagal ieškovo pateikto pasiūlymo varianto dalį „Nekilnojamasis turtas Nr. 1“. Byloje nėra ginčo, jog pagal ieškovo pateikto pasiūlymo varianto dalį „Nekilnojamasis turtas Nr. 1“ šios dalies savininkui yra numatytas 4 metrų pločio (siauriausioje vietoje) pravažiavimas tarp pagrindinio pastato priestato-garažo ir sklypo ribos į šiai daliai tenkantį žemės sklypą, esantį už pagrindinio pastato. Tačiau apeliantų vertinimu, pagal priešgaisrinės apsaugos taisykles įvažiuoti turi išsitekti ir gelbėjimo transportas, o per 4 metrus pagal ieškovo projektą to padaryti neįmanoma. Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (2016 m. kovo 3 d. redakcija) 148.6 punktu, prie kiekvieno statinio, gaisro gesinimo šaltinio ir gaisrinio hidranto turi būti įrengti tinkami keliai, kurių plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, nagrinėjamu atveju pagal ieškovo pateikto pasiūlymo varianto dalį „Nekilnojamasis turtas Nr. 1“ 4 m. pločio siauriausioje vietoje pravažiavimas yra pakankamas gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant apeliantų poreikiui platesniam (patogesniam) keliui įsirengti, apeliantai gali praplatinti pagal ieškovo pateikto pasiūlymo varianto dalį „Nekilnojamasis turtas Nr. 1“ numatytą 4 m. pločio siauriausioje vietoje pravažiavimą nugriaunant pagrindinio pastato priestatą-garažą arba gali bandyti įsirengti kitą privažiavimą į žemės sklypą, esantį už pagrindinio pastato.
29. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų apeliacinis skundas atmestas, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
32. Ieškovas už kasacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, taip pat už kasacinio skundo bei atsiliepimo į atsakovės kasacinį skundą parengimą kasacinės instancijos teisme patyrė 3 267 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai. Ieškovas prie prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant kasacinį skundą, sumokėjo 2 541 Eur (2018 m liepos 31 d. PVM sąskaita-faktūra AMG1807 Nr. 044 ir ataskaita, SEB banko mokėjimo nurodymas), taip pat pateikė advokatų profesinės bendrijos 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą AMG1810 Nr. 013 ir ataskaitą dėl 726 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės kasacinį skundą parengimą. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis iš esmės yra palanki ieškovui, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės.
33. Ieškovas nurodo patyręs 1 996,51 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacinės instancijos teisme, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovas kartu su prašymu pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant rašytinius paaiškinimus, sumokėjo 1 270,51 Eur (2019 m sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra AMG1901 Nr. 064 ir ataskaita, 2019 m vasario 28 d. PVM sąskaita-faktūra AMG1902 Nr. 043 ir ataskaita, SEB banko mokėjimo nurodymas), taip pat pateikė PVM sąskaitą-faktūrą STM Nr. 1929 ir SEB banko mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, jog ieškovas patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų už UAB Statybinių teismo ekspertizių centro ekspertizės aktą.
34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą, rengiant rašytinius paaiškinimus, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ 8.16 punkte nustatytą maksimalų dydį už rašytinių paaiškinimų rengimą (935,70 Eur x 0,4 x 2 = 748,56 Eur), ieškovui priteistinos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacinės instancijos teisme, mažintinos iki 1 474,56 Eur.
35. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 4 741,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Ž. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 741,56 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.