- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-738/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00649-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- UAB „Vakarų konstrukcijos“
- Atsakovas
- SIA „Baltic Mareco“
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vakarų konstrukcijos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-716-125/2012 pagal ieškovo UAB „Vakarų konstrukcijos“ ieškinį atsakovui SIA „Baltic Mareco“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius, kuriuos jis galimai patyrė dėl atsakovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų.
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti nuostolius, sudarančius 202 347,24 Lt už netinkamai atliktus darbus, 117 545,35 Lt dėl šių vėlavimo, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas 2009-03-24 su atsakovu (subrangovu) sudarė rangos sutartį, pagal kurią šis iki 2009-05-30 įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti metalo konstrukciją su hidrauline sistema, kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti pagal su BARD Engineering GmbH (toliau – ir užsakovas) 2008-09-29 sudarytą rangos sutartį (toliau – ir Sutartis). Atsakovas darbus pradėjo 2009-06-03 ir turėjo juos baigti iki mėnesio pabaigos. Šalys 2009-07-02 sudarė Papildomą sutartį Nr. 1, kuria atsakovas įsipareigojo įvykdyti papildomus darbus iki 2009-07-10. Darbai buvo atlikti, bet su trūkumais, šiuos atsakovas taisė ir 2009-07-15 pateikė priėmimui, tačiau nebuvo priimti. Tarp šalių 2009-08-03 buvo pasirašyta Papildoma sutartis Nr. 2 (toliau – ir Papildomos sutartys) 127 026,45 eurų sumai dėl darbų, būtinų atlikti iki 2009-09-01. Užsakovas 2009-08-05 patikrino atliktų darbų kokybę ir, nustatęs daug trūkumų, nurodė šiuos ištaisyti iki 2009-08-10 16 val., bei pateikė trūkumus įrodančias nuotraukas, tačiau šie nebuvo ištaisyti. Užsakovas ieškovui nurodė pakeisti subrangovą ir pateikė 2009-08-12 atliktų darbų ekspertizės ataskaitą. Ieškovas ir atsakovo atstovai 2009-08-19 atlikę sistemos vamzdžių patikrinimą, nustatė, kad daugiau nei 67 procentai atliktų darbų nekokybiški. Atsižvelgdamas į nustatytus darbų trūkumus, o taip pat ir į tai, kad atsakovas vėlavo atlikti darbus, nepratęsė avansinio mokėjimo banko garantijos, ieškovas nutraukė sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų. Šis kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, bet atsakovas jos nepatenkino. Ieškovas 2009-09-04 su OU BLRT Rekato (toliau – ir Rekato) pasirašė rangos sutartį, kuris ir ištaisė trūkumus, darbus pridavė 2009-10-26, jam sumokėjo 213 604,92 eurų (737 535,07 Lt). Ieškovas nepervedė atsakovui dalies avansinio mokėjimo pagal Papildomą sutartį Nr. 1, nes šis nepratęsė banko garantijos, užtikrinančios pirmojo mokėjimo grąžinimą, bei nepateikė naujos banko garantijos kitam mokėjimui. Ieškovas 2009-07-20 yra pervedęs 5 000 eurų už medžiagas, o 2009-07-29 sumokėjo 70 000 eurų. Nuostolius sudaro iš visų ieškovo išlaidų, būtinų darbų rezultatui gauti (sumos sumokėtos atsakovui + sumos sumokėtos Rekato + kitos išlaidos), atėmus visų su atsakovu sudarytų sutarčių kainą, t. y. 202 347,24 Lt (1 251 859,33 Lt – 1 049 512,09 Lt), nes jis dėl atsakovo kaltės negalėjo laiku įvykdyti savo prievolių pagal Sutartį, nors užsakovas netaikė sutartinių netesybų, tačiau nuostolius sudaro ir palūkanos už 56 dienas nuo 2009-09-01 iki 2009-10-26 nuo užsakovo likusios apmokėti 3 770 457,60 Lt sumos, skaičiuojant CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, t. y. 34 708,87 Lt. Be to, pagal tarp šalių pasirašytos Sutarties 7.1 punktą, atsakovas ieškovui turėtų sumokėti iš anksto aptartus nuostolius – 0,5 procentų nuo sutarties sumos už dieną. Prašo priteisti sumažintus nuostolius, skaičiuojamus po 0,2 procentų už 56 dienas, – 117 545,35 Lt. Be to, turėjo ir 7 865 Lt išlaidų papildomai kėlimo technikos nuomai, 3 507,30 Lt išlaidų pastolių nuomai, 12 391,38 Lt išlaidų pastolių ir klojinių sumontavimui bei išmontavimui, 10 890 Lt papildomų išlaidų nuomojant gamybinę aikštelę.
Atsakovas procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šalys buvo numačiusios preliminarius darbų įvykdymo terminus, o dėl galutinių darbų atlikimo nebuvo susitarusios. Jis 2009-07-10/12 neteikė atliktų darbų pridavimui. Nustatyta buvo tik keletas trūkumų. Užsakovui tikrinant atliekamus darbus, paaiškėjo, kad pateikta neteisinga darbų atlikimo schema, todėl šalys pasirašė Papildomą sutartį Nr. 2, kurioje darbų atlikimo terminas taip pat nebuvo aptartas. Pateiktos nuotraukos neįrodo, kad jose užfiksuotos detalės buvo PGF dalis, nes atsakovas, keisdamas netinkamas sistemos dalis, jas sužymėdavo, fotografuodavo sistemoje ir po išmontavimo. Pateiktose fotografijose užfiksuotos atsakovo išbrokuotos ir teritorijoje likusios detalės. Atsakovas dar 2009-08-11 pagal Sutartį ir Papildomą sutartį Nr. 1 atliktus darbus perdavė AB „Vakarų laivų gamykla“ Techninės kontrolės skyriui, perdavime dalyvavo firmos Parker atstovas. Pateiktas ekspertizės aktas yra su aiškiais trūkumais – nenurodyta sutartis, šalys, kieno užsakymu darytas tyrimas, nenurodyta, kokių standartų neatitinka darbai, nenurodyta, kokiais prietaisais nustatyti pažeidimai, o jame pateiktas išvadas paneigia atsakovo 2009-07-09 įrenginių Hydac Fluid control unit FCU1310-4-U du kartus atlikti sistemos bandymai. Užsakovo nurodymas, kad turi būti pakeistos visos neva sugadintos hidraulinės žarnos, neįrodo blogos darbų kokybės, nes pagal sutartį jis nebuvo įsipareigojęs šias montuoti, o pristatyti ir sumontuoti įsipareigojo tik Papildoma sutartimi Nr. 2. Kilus ginčui dėl darbų kokybės 2009-08-11 sistema buvo išmontuota ir darbai pagal šią sutartį nebuvo pradėti. Atsakovas 2009-08-12 pareikalavo pateikti konkrečius brėžinius darbams atlikti, tačiau sutartis buvo nutraukta ir atsakovui uždrausta patekti į teritoriją. Ieškovo teiginį, kad 2009-08-19 buvo atliktas sistemos vamzdžių patikrinimas, vertintino kritiškai, nes patikrinimo aktas turi trūkumų, nors, anot ieškovo, dalyvavo 5 asmenys, bet jį pasirašė tik 4, nenurodytos pavardės, akto surašymo data ir vieta, neįvardintas nekokybiškų darbų kiekis, dalis darbų priimta, dalis – ne, atsakovas neatliko virinimo darbų, o akte nurodytos šlako liekanos yra ieškovo darbo pasekmė. Atsakovas 2009-08-19 raštu buvo įpareigotas darbų trūkumus ištaisyti tą pačią dieną, o tai rodo, kad ieškovas atliktų darbų netyrė, nesuteikė pakankamo termino trūkumams pašalinti. Aplinkybė, kad Sutartis nutraukta, nes atsakovas nepateikė banko garantijos dėl išankstinio apmokėjimo, nepagrįsta, – banko garantija nebuvo esminė sutarties sąlyga. Pažymėjo, kad ieškovas reikalavo dirbti pagal Germanischer Lloyd technologijas, o reikalavimas dirbti pagal Parker technologijas atsirado vėliau.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012-02-20 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui 34 653,68 Lt nuostolių ir nuo šios sumos 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011 m. liepos 25 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė, o bylą dėl 11 043 Lt nuostolių atlyginimo nutraukė ieškovui atsisakius šio reikalavimo (CPK 293 str. 4 p.). Teismas, nustatęs, kad atsakovas darbus atliko ne pagal įprastus tokiems darbams keliamus reikalavimus, trūkumų per nustatytus terminus neištaisė, 2009-08-14 aktu ne ieškovui, o AB „Vakarų laivų gamykla“ Techninės kontrolės tarnybai patikrinimui perdavė dalį pagal Sutartį numatytų atlikti darbų, o pats atlikęs sistemos hidraulinį bandymą, šio rezultatų ieškovui neperdavė, konstatavo, jog ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius. Tačiau iš ieškovo pateiktų dokumentų nenustatęs su trūkumų šalinimu turėtų nuostolių konkretaus dydžio, šiam nepateikus sąmatos, kuria teismas remdamasis galėtų įvertinti, kokios apimties ir kokius darbus atliko naujas subrangovas (per ieškovo motininės įmonės AB „Vakarų laivų gamykla“ akcininkus susijusi įmonė OU BLRT Rekato), kuriam ieškovas sumokėjo 737 535,07 Lt, o žalos dydžio nustatymui ekspertizės skirti neprašė, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas jam padarė 202 347,24 Lt dydžio žalą (CPK 178 str.). Teismas, pripažinęs, kad avansinio mokėjimo sugrąžinimo bankinė garantija yra esminė sutarties sąlyga, ieškovas turėjo teisę nutraukti sutartį (CK 6.665 str. 3 d.) ir nustatyti, kiek darbų buvo atlikta tinkamai, kiek kainavo nustatytų trūkumų ištaisymas, kiek atsakovas liko skolingas po sutarties nutraukimo (CK 6.671 str.), bei nustatęs, kad po sutarties nutraukimo ieškovas turėjo tiesioginių nuostolių – 7 865 Lt – dėl kėlimo technikos bei statybinių įrenginių nuomos, 3 507,30 Lt už pastolių nuomą, 12 391,38 Lt už pastolių ir klojinių sumontavimą ir išmontavimą 2009 m. rugsėjo–spalio mėn., 10 890 Lt už papildomą gamybinio ploto (aikštelės) nuomą, iš viso – 34 653,68 Lt, sprendė, jog šios išlaidos pagrįstos ir jas priteisė ieškovui (CK 6.658 str. 3 d., 6.249 str. 1 d.). Įvertinęs, kad prašomi priteisti iš anksto aptarti nuostoliai iš esmės yra delspinigiai, kurie turi užtikrinti nuostolių padengimą (CK 6.71 str. 1 ir 2 d.), ir nustatęs, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2009-08-19, naujas subrangovas darbus baigė ir juos pridavė 2009-10-26, su ieškiniu į teismą ieškovas kreipėsi tik 2011-07-25, atsakovas prašė taikyti senatį, aplinkybių, kurioms esant būtų galima atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, nėra, teismas sprendė, jog ieškovas praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl netesybų, todėl šį reikalavimą atmetė (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas, nesutikdamas su minėto sprendimo dalimi, kurioje ieškinys atmestas, padavė apeliacinį skundą ir prašo ją panaikinti bei priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį patenkinti, t. y. dėl netinkamos kokybės darbų iš atsakovo priteisti 156 650,56 Lt dydžio žalą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su darbų kokybei keliamais reikalavimais, nustatytais Gusto specifikacijoje, o taip pat medžiagų ir detalių gamintojo Parker Hannfin GmbH keliamais reikalavimais. Paminėtų aplinkybių nekvalifikavo pagal Civilinio kodekso 6.158, 6.663 ir kitų straipsnių nuostatas, taip pat nevertino aplinkybės, kad tarp šalių ginčas kilo ir dėl skirtingų standartų taikymo. Teismas netinkamai aiškino Sutarties Priedo Nr. 3 nuostatas. Šalys buvo susitariusios dėl preliminaraus, t. y. išankstinio, darbų atlikimo termino, pasilikdamas galimybė šį patikslinti. Aplinkybė, kad šalys nepasirašė darbų atlikimo grafiko, rodo, jog jos neketino keisti darbų atlikimo terminų. Darbų grafikas buvo reikalingas tik nustatyti darbų eiliškumą. Be to, pats atsakovas pateikė darbų atlikimo grafiką.Teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su atliktų darbų kokybės patikrinimu, vykusiu 2009-07-10/12, ir ketinimu visus, o ne dalį, darbus priduoti 2009-07-15, kurios svarbios vertinant darbų pagal Sutartį ir Papildomą sutartį Nr. 1 atlikimo terminus. Teismas nenurodė, kad daugiau kaip 67 procentai darbų buvo atlikti nekokybiški, nepagrįstai nevertino 2009-08-19 defektų akto, kuris patvirtina šią aplinkybę. Be to, teismas nepagrįstai taikė Civilinio kodekso 6.671 straipsnį, reglamentuojantį šalių teises ir pareigas po rangos sutarties nutraukimo, kai ji nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, ir neteisingai vertino Sutarties 5.5 punktą, nes jame nustatytas atsakovo garantinių įsipareigojimų vykdymas esant defektams, pastebėtiems eksploatavimo procese. Teismas jokiais įrodymais nepagrindė savo išvadų dėl atsakovo galimybių apribojimo perduoti tinkamai atliktus darbus ir visiškai nevertino 2008-09-26 materialinių vertybių likučio akto. Atsakovas pirmą kartą tariamai tinkamai atliktus darbus siekė priduoti 2009-10-01, atsiųsdamas laišką ir darbų perdavimo–priėmimo akto projektą, o tai, kad sutiko grąžinti medžiagų likučius ir nereiškė jokių reikalavimų, susijusių su darbų perdavimo–priėmimo įforminimu, leidžia vertinti atsakovo poziciją darbų kokybės atžvilgiu.Teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą. Kaltė pagal Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalį yra preziumuojama. Ieškovas, priešingai nei nurodė teismas, pagrindė trūkumų šalinimo kainą, bei 2009-08-19 defektų akte aiškiai nurodė, kurie darbai neatitinka kokybės reikalavimų ir kurie iš jų nepriimti. Sutartis buvo nutraukta Civilinio kodekso 6.665 straipsnio 3 dalies pagrindu, o tai reiškia dėl trūkumų, kurių pašalinti buvo neįmanoma. Be to, nenurodė, kad banko garantijos galiojimo nepratęsimas ir naujos banko garantijos pagal Papildomą sutartį Nr. 2 neišleidimas atitinka Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje nurodytas esminio sutarties pažeidimo sąlygas. Ieškovas pasinaudojo sutarties pakeitimo teise (CK 6.258 str. 5 d.), o atsakovas pripažino, kad darbus pagal Papildomas sutartis atliko Rekato.Teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima nustatyti su trūkumų ištaisymu ieškovo patirtų nuostolių dydžio, kad nebuvo pateiktos sąmatos. Ieškovas pateikė visus būtinus įrodymus nuostolių faktui ir dydžiui pagrįsti. Ginčo atveju nebuvo poreikio skirti ekspertizę, nes sutarčių dalykai buvo identiškų gaminių gamyba pagal tą patį brėžinį. Bendras žalos dydis, įskaitant nuostolius, susijusius su naujo gaminio pagaminimu, 202 347,24 Lt, kuris vėliau sumažintas 11 043 Lt dėl kainų skirtumų gamyboje naudojant skirtingas jungtis.
Atsakovas su paduotu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:
Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl galutinio termino šalys turėjo susitarti iki 2009-04-20. Sutarties vertime į valstybinę kalbą nurodyta, kad „preliminarus darbų įvykdymo terminas yra 2009-05-30“, o vertėja su Baudžiamojo kodekso 235 straipsniu susipažinusi. Teismas nustatė, kad atsakovas darbus pardėjo jau pasibaigus darbų užbaigimo terminui, ir tai rodo, kad šalys dėl galutinio darbų atlikimo termino ir darbų grafiko nebuvo susitarusios. Atsakovas darbų atlikimo grafiką pateikė tik 2009-06-19 ir jame nurodyta anksčiausia data – 2009-06-21, t. y. parėjus 22 dienoms nuo tariamai šalių sutarto galutinio darbų užbaigimo termino – 2009-05-30. Šalys dėl konkrečių terminų darbams užbaigti niekada nesitarė.Teismas pagrįstai nenurodė, kuri dalis darbų buvo nekokybiška, nes pagal byloje esančius rašytinius įrodymus neįmanoma to nustatyti, nes jie prieštarauja vieni kitiems. Ieškovas remiasi 2009-08-19 defektų aktu, tačiau kiekvieną kartą gauna vis skirtingą rezultatą.Teismas pagrįstai rėmėsi Civilinio kodekso 6.671 straipsnio nuostatomis, nes ginčo atveju Sutartį ieškovas nutraukė iki darbų rezultato pridavimo. Ieškovas, nutraukęs sutartį, nereikalavo perduoti darbų rezultato, nes atsakovas dirbo jo teritorijoje. Teismas teisingai sprendė, kad šalys privalėjo nustatyti, kiek darbų buvo atlikta netinkamai.Teismas teisingai kaip ir ieškovas nurodė, kad atsakovui į teritoriją uždrausta pateikti buvo po Sutarties nutraukimo. Byloje dėl to ginčo nebuvo. Teismas, darbų perdavimą siedamas su būtinybe nustatyti, kokie ir kiek darbų atlikta nekokybiškai, kurios dalies nespėta atlikti, pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovas privalėjo inicijuoti ne tik faktiškai atliktų darbų perdavimą, bet ir kokybiškai atliktų darbų įvertinimą pinigine išraiška, suskaičiuoti sugadintų medžiagų kainą.Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti trūkumų šalinimo kainos, nes byloje nėra duomenų, kiek trūkumų, kuriuos reikėjo pašalinti, iš viso buvo. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovo atlikti darbai buvo visiškai nekokybiški, o trūkumų pašalinti buvo neįmanoma ir atsakovas neginčijo trūkumų šalinimo kainos. Apeliaciniame skunde remiamasi naujomis aplinkybėmis dėl darbų kokybės, kai tuo tarpu, pirmosios instancijos teisme buvo įrodinėjama, kad tik dalis darbų nekokybiški. Beveik pusė iš patikrintų penktadalio darbų buvo kokybiški, o likusios dalies ieškovas netikrino, todėl negalima teigti, jog darbai atlikti visiškai nekokybiškai ir jų nebuvo galima pašalinti. Atsakovas ginčijo prašomą priteisti trūkumų šalinimo kainą, nes mano, kad Rekato ne šalino trūkumus, o atliko galimai daugiau darbų. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui nepateikus sąmatos prie sutarties, nėra galimybės patikrinti, kokios apimties darbus atliko Rekato. Apeliaciniame skunde ieškovas teigdamas, kad jis pasinaudojo sutarties pakeitimo teise (CK 6.258 str. 5 d.), pats sau prieštarauja. Ieškovas prašė priteisti kainų skirtumą trūkumams pašalinti ir pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad Rekato atliko visus Sutartyje ir Papildomosiose sutartyse nurodytus darbus iš naujo bei šios aplinkybės, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas nepripažino. Teismas siūlė skirti ekspertizę, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kiek minėta įmonė pašalino trūkumų, kiek darbų atsakovas atliko nekokybiškai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.).
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 34 653,68 Lt dydžio tiesioginius nuostolius, nes, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatavo, kad šie yra pagrįsti. Tuo tarpu, kitą ieškinio dalį atmetė, nes sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas savo veiksmais dėl nekokybiškai atliktų darbų jam padarė būtent 202 347,24 Lt dydžio žalą. Apeliantas, nesutikdamas su šia sprendimo dalimi, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nepagrindė su trūkumų ištaisymu patirtų nuostolių dydžio. Anot jo, bylos rašytinių įrodymų visuma patvirtina tiek patirtų nuostolių faktą, tiek jų dydį, 2009-08-19 defektų akte aiškiai nurodyta, kurie atsakovo atlikti darbai neatitinka kokybės reikalavimų ir kurie iš jų nepriimti.
Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja atlyginti 156 650,56 Lt dydžio nuostolius dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų. Kaip nurodo ieškovas, minėtą jo patirtų nuostolių dydį sudaro iš 202 347,24 Lt (žalos dydžio pagal ieškinį) atėmus 11 043 Lt (reikalavimo, kurio jis atsisakė, dydį) ir 34 653,68 Lt (teismo priteistos žalos dydį).
Kaip žinia, faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009). Kaip jau buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Būtent juo ir grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str., 182 str.). Susiklosčiusioje teisminėje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos šios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Taigi ieškovas turėtų įrodyti žalos faktą, jos dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę. Tai yra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, iš kurių neįrodžius bent vienos – civilinė atsakomybė nekyla (CK 6.246–6.249 str.). Nagrinėjamu atveju, įrodinėtinos trys būtinosios civilinės atsakomybės sąlygas – žalos faktas ir dydis, neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Apeliantas teisingai nurodo, kad ginčo atveju nereikia įrodyti kaltės kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nes atsakovas yra verslininkas, todėl jo kaltė preziumuojama (CK 6.256 str. 4 d.). Teisėjų kolegijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė paminėtas teisės normas (CPK 185 str.). Tuo tarpu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai jas aiškino, nes, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, jame teismas nenurodė, kad ieškovas turėjo įrodyti ir/ar neįrodė atsakovo kaltės kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, nes atsakovas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 2 d.), tačiau, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nenustatęs su trūkumų šalinimu turėtų nuostolių konkretaus dydžio, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis patyrė 202 347,24 Lt dydžio žalą, ir kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir minėtos žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kiek darbų atsakovas atliko nekokybiškai, ir kiek iš šių atliko naujasis rangovas (subrangovas) OU BLRT Rekato. Įvertinus bylos rašytinių įrodymų visumą, spręstina, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai pagrįsta. Ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis prašomo priteisti žalos dydžio neįrodė (CPK 178 str.). Tokių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors tokią teisę turėjo (CPK 314 str.). Apelianto nurodytas 2009-08-19 defektų aktas nepaneigia teismo išvados dėl žalos dydžio, tuo pačiu neįrodo, kad, kaip nurodo apeliantas, atsakovo nekokybiškai atlikti darbai sudaro apie 67 procentų atliktų darbų. Pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovui žalos dydžio nustatymui skirti ekspertizę, bet šia procesine teise ieškovas nepasinaudojo (CPK 42 str., CK 6.662 str. 5 d.). Pažymėtina, kad civilinių santykių subjektai yra varžomi ne tik tiesiogiai įstatyme įtvirtintų elgesio laisvės apribojimų, bet ir teisės principų. Kiekviena sutarties šalis, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji teisės principai įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Civiliniai santykiai turi būti tvarkomi nepažeidžiant jų reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 1.2 straipsnyje, inter alia, subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir etc. Civilinių teisių įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviuosius teisės principus gali būti pagrindas konstatuoti teisės subjekto veiksmų neteisėtumą. Taigi teismas gali priteisti tik tokio dydžio nuostolius, kurie yra realūs, protingi, pagrįsti, atitinkantys teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, nes, priešingu atveju, tokiu būdu vienai iš šalių būtų sudaryta galimybė nepagrįstai parturtėti kitos sąskaita (CK 6.242 str.). Todėl byloje nesant patikimų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų ne tik atsakovo nekokybiškai atliktų darbų apimtį, bet ir kad būtent tokio dydžio nuostolius ieškovas dėl jo neteisėtų veiksmų patyrė, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti ieškovo prašomą žalą. Be kita ko, priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.671 straipsniu, nes tarp šalių sudaryta rangos sutartis buvo nutraukta iki darbų pridavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, užsakovas (apeliantas) privalėjo nustatyti, kiek darbų atsakovas atliko netinkamai, apskaičiuoti kiek kainuos jų ištaisymas, inicijuoti ne tik faktiškai atliktų darbų perdavimą, bet ir kokybiškai atliktų darbų įvertinimą pinigine išraiška, suskaičiuoti sugadintų medžiagų kainą, juo labiau, kad ieškinyje reiškė reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.249 str. 1 d.; 6.665 str. 1 d. 3 p.). Ieškovas, būdamas verslininku, nesilaikęs minėtoje teisės normoje nustatytos taisyklės, pats elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Todėl kaip nepagrįstus teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nepagrindė su trūkumų ištaisymu patirtų nuostolių dydžio (CPK 176 str., 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, susijusius su šiam ginčui aktualių faktinių aplinkybių nekvalifikavimu pagal atitinkamus CK straipsnius. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad ginčo teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl procesiniuose dokumentuose nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija; byla Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Kita vertus, teisėjų kolegija, remdamasis pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais, konstatavo, jog teismas bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai. Taigi, netgi jeigu teismas baigiamajame procesiniame dokumente ir nenurodė, kokiu teisės aktu jis rėmėsi darydamas vienokią ar kitokią išvadą, – ši aplinkybė negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams (pvz., Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kurių nekartoja, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, šiuos įrodymus įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 263 str., 301 str., 320 str.). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes jie nesusiję su šios apeliacijos dalyku.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, netenkintinas jo ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau grąžintina dalis žyminio mokesčio, nes ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo daugiau, negu įstatymas nustato – reikėjo sumokėti 4 133 Lt, o sumokėjo 6 484 Lt, todėl grąžintina permokėta suma, t. y. 2 351 Lt (CPK 79 str., 87 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Atsakovas prašo priteisti 2 214 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti suma yra reali ir pagrįsta į bylą pateiktais dokumentais, tačiau ši viršija rekomenduotinus maksimalius dydžius priteistinus už advokato pagalbą. Todėl, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 93 straipsnio 1–5 dalimis, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 2 p. ir 8.11 p., vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad atsakovui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą iš ieškovo priteistina 1 200 Lt (800x1,5) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti atsakovui SIA „Baltic Mareco“ (į. k. 40003705133) iš ieškovo UAB „Vakarų konstrukcijos“ (į. k. 142166549) 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ieškovui UAB „Vakarų konstrukcijos“ (į. k. 142166549) dalį 2012-03-30 Mokėjimo nurodymais Nr. 1103 ir Nr. 1106 sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 2 351 Lt (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt vieną litą).