Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. P. ir jos gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo O. P. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta viešųjų darbų bausmė 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Nuosprendžiu tenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys ir iš nuteistosios O. P. priteista civiliniam ieškovui 27,15 Eur žalai, susidariusiai dėl nukentėjusiosios V. B. gydymo, atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

3. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji ir jos gynėjas neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su nuteistajai paskirta bausme, prašydami ją sušvelninti, t. y. palikti tą pačią bausmės rūšį – viešuosius darbus, tik sutrumpinti jų trukmę ir sumažinti kas mėnesį neatlygintinai išdirbtinų valandų skaičių, t. y. galutinę bausmę nustatant viešuosius darbus vienam mėnesiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui 10 valandų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitais aspektais byla nenagrinėtina, esminiai BPK pažeidimai nenustatyti.

4. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu O. P. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numato kelias alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas vertino ir nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis – anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebausta, nedirbanti, užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Iš tokių aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienos jų nesureikšmino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti nei su pirmosios instancijos teismo parinktos bausmės rūšimi, nei su jos dydžiu.

6. Nors apeliaciniu skundu ir prašoma sušvelninti bausmę, tačiau iš skundo turinio galima matyti, kad apeliantai nepateikia iš esmės jokių argumentų, kodėl nuteistajai O. P. paskirta bausmė turėtų būti vertinama kaip pernelyg griežta. Skunde yra tik cituojami nuteistosios parodymai, pažymima, kad buvo padarytas nesunkus nusikaltimas (past. – į tai buvo atsižvelgta skiriant bausmę), kartojami teismo išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, tolesnėje skundo dalyje nurodomas atitinkamų baudžiamojo įstatymo normų turinys, taip pat atkartojamos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimo nuostatos, susijusios su bausmės paskirties, skyrimo pagrindais, teisingumo principo įgyvendinimu, tačiau niekaip neargumentuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo nesilaikyta šių nuostatų ir tai nulėmė neteisingos bausmės paskyrimą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad skiriant bausmę būtų netinkamai vadovautasi įstatyme numatytomis bausmės skyrimo nuostatomis. Kaip jau nurodyta, nuteistajai O. P. buvo parinkta pati švelniausia bausmės rūšis, galima skirti už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Paskirta viešųjų darbų trukmė nėra minimali, ji artima galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui, nustatytų per mėnesį neatlygintinai visuomenės labui išdirbti valandų skaičius taip pat nors ir ne minimalus, tačiau ir ne maksimaliai galimas. Pažymėtina, kad apeliantė nors ir laikytina neteista, tačiau praeityje buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, be to, ji teisės pažeidimą buvo padariusi ir užsienio valstybėje (Didžiojoje Britanijoje pripažinta kalta dėl vagystės) (1 t., b. l. 156-158), į ką atsižvelgtina bendrai vertinant nuteistosios asmenybę. Iš skundžiamame nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios apeliaciniame skunde nėra ginčijamos, matyti, kad nusikalstamais nuteistosios veiksmais nukentėjusiajai V. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konstatuota, kad nuteistoji veikė tiesiogine tyčia. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. P. kaltę pripažino tik iš dalies, neigė sudavusi nukentėjusiajai kumščiu, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, civiliniam ieškovui už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas padaryta žala nėra atlyginta.

7. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta viešųjų darbų bausmė šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, yra tinkama, ne per griežta ir nėra jokio objektyvaus pagrindo ją švelninti. Nuteistoji, kuri yra nedirbanti ir, kaip matyti iš apeliacinio skundo, iš esmės sutinka su paskirtos bausmės rūšimi, turi visas galimybes atlikti jai skirtą bausmę. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas, kuriame daugiau tik deklaratyviai nesutinkama su paskirta bausme ir nenurodoma konkrečių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės skyrimo turėtų būti pripažintos nepagrįstomis ir neteisėtomis, atmestinas. Pažymėtina, kad vien nusikalstamą veiką padariusio asmens lūkesčius neatitinkančios bausmės paskyrimas savaime nereiškia, kad teismo paskirta bausmė yra neteisinga ir turėtų būti sušvelninta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios O. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.