Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorui Gintui Vaičiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista, teistumas išnykęs,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. O. P. mušdama ir kitaip smurtaudama nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2025 m. kovo 22 d. apie 11.56 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė V. B. į kairę ranką ir ją pastūmė, dėl ko V. B. atsitrenkė į duris, tokiu neteisėtu būdu padarydama nukentėjusiajai kairiojo žasto sumušimus, pasireiškusius apie 4 cm skersmens lokaliu patinimu kairiojo žasto išoriniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais O. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji dėl pareikšto kaltinimo (nežymus sveikatos sutrikdymas) prisipažino iš dalies. Parodė, kad šiuo metu gyvena draugo (V. P.) tėvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 22 d. apie 12.00 val. lauke prie namų džiovė skalbinius, kai nukentėjusioji V. B. iš antro aukšto pareiškė patraukti mašiną, nes automobilis jai su vyru trukdė išvažiuoti iš kiemo. Ji atsakė, kad nepatrauks, nes yra keliukas. Bedžiaudama skalbinius pamatė kaip V. B. nusileido laiptais, vedančiais nuo jos buto laiptų aikštelės ir nulipusi greitai įbėgo į uošvio J. P. butą ir pradėjo rėkti. Tuomet ji atėjo V. B. iš paskos. Tai vyko virtuvėje. Virtuvėje draugas kepė blynus, o J. P. buvo kambaryje, todėl konflikto vieta turėjo matytis. J. P. sakė žiūrėk, tavo sūnaus draugė (pradėjo rėkti), tuomet ji pasakė, kad nešauktų ant uošvio ir neišklausiusi iki galo rėkimo, būdama už V. B. nugaros, suėmė jai ranka už chalato (aukštyje virš alkūnės), stipriai patraukė sukdama ir išstūmė iš virtuvės pro duris. Turi daug jėgų, todėl nesigina, kad nutvėrė už rankos, bet kumščiu nesudavė. Buvo pikta, kad nepasibeldusi, nieko nesakiusi, be jokio leidimo įbėgo į namus. Neneigia, kad galėjo padaryti patinimą kairiame žaste kai stūmė pro virtuvės ir buto duris į lauką, jos tikslas buvo ją išstumti, o ne sužeisti. Suduoti du kartus į ranką negalėjo, mano, kad V. B. galėjo atsitrenkti į metalines duris. Anksčiau bendravo, kai nusipirko mašinas tada ir prasidėjo konfliktai dėl transporto stovėjimo aikštelėje.

Motyvuojamoji dalis

3. Nors kaltinamoji kalta prisipažinimo tik iš dalies, kaltinamosios kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

3.1. nukentėjusioji V. B. parodė, kad su draugu A. T. gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 22 d. apie 11.30 val., grįžusi automobiliu į namus, ant bendro naudojimo keliuko pamatė užstatytą O. P. automobilį, kuris jai trukdė patekti į kiemą. Tuo metu O. P. džiovė rūbus, todėl jos vyras prašė patraukti automobilį, kad galėtų privažiuoti prie savo nuosavybės. Kaimynė pasakė, kad automobilio nepatrauks, liepė važiuoti kitu keliuku, kuris priklauso kitiems savininkams. Pamačiusi, kad bręsta konfliktas, nutarė pakalbėti su žmogumi, kuriam priklauso nuosavybė, todėl nuėjo pas kaimyną J. P. pasikalbėti. Durys buvo atidarytos, užėjusi į butą J. P. rado stovintį virtuvėje prie stalo, prie lango. Pasisveikinusi pasakė, - „pažiūrėk, kas darosi lauke, ką išdarinėja tavo kvarterantė, jeigu ji nepatrauks automobilio, ji kvies policiją“, jis atsakė, - kviesk. Tuo metu O. P. pamačiusi, kad ji eina pas J. P., metė drabužius ir ėjusi atsistojo prieš ją virtuvėje. Kai J. P. pasakė kviest policiją, ji ketino tą ir padaryti, nesusikalbėjusi su savininku norėjo išeiti pro duris, kai bandant suktis link durų, netoli stovėjusi O. P. iš karto šoko su kumščiais ir du kartus sudavė į kairę ranką, į žastą, taip pat stūmė į kambario duris, po tokių veiksmų patyrė fizinį skausmą. Išėjusi iškvietė policiją. Buvo šokas, patyrė psichologinį sukrėtimą, pakilo spaudimas, pirmadienį turėjo imti nedarbingumą. Nors O. P. pas tyrėją atsiprašė, grįžusi namo darė tą patį. O. P. jai suduotus smūgius ir kaip ją stūmė matė kaimynas J. P. ir jo sūnus V. P., nes viskas vyko jų bute, virtuvėje, tačiau jie neliudys arba sakys, kad nieko nematė. Tą pačią dieną Ukmergės ligoninėje buvo nustatytas kairės rankos sumušimas, padidėjęs spaudimas;

Dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų

4. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

6. Nors kaltinamoji kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios V. B. atžvilgiu pripažino tik iš dalies, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai O. P. pasitvirtino. Kaltinamoji kilusio konflikto metu veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą, dėl to galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti.

7. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji O. P. 2025 m. kovo 22 d. apie 11.56 val., (duomens neskelbtini), konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė V. B. į kairę ranką ir ją pastūmė, dėl ko V. B. atsitrenkė į duris, tokiu neteisėtu būdu padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kairiojo žasto sumušimus, pasireiškusius apie 4 cm skersmens lokaliu patinimu kairiojo žasto išoriniame paviršiuje. Teismo vertinimu, O. P. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius ir tokių padarinių (nukentėjusiosios sumušimo) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – smūgiai suduoti. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju konkretizuoti, aiškiai išreikšti, - kaltinamoji buvo supykusi, įsiutusi ir, užuot patraukusi automobilį, kuris trukdė išvažiuoti iš kiemo, pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, taigi, smurto protrūkis buvo ūmi reakcija į V. B. priekaištus. Kaltinamosios kaltę, visų pirma, patvirtina nukentėjusiosios V. B. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštarauja. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad nesusikalbėjusi su savininku norėjo išeiti pro duris, kai bandant suktis link durų, netoli stovėjusi O. P. iš karto šoko su kumščiais ir du kartus sudavė į kairę ranką, į žastą, taip pat stūmė į kambario duris, po tokių veiksmų patyrė fizinį skausmą. Objektyvių priežasčių spręsti, kad nukentėjusioji susižaloti galėjo kitu laiku ar pati, nenustatyta, taip pat nenustatyta pagrindų šiais nukentėjusiosios parodymais netikėti. Nors nukentėjusiosios ir kaltinamosios santykiai yra konfliktiški, kas įpareigoja kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu vertinti itin atidžiai, vien dėl to nukentėjusiosios parodymai savaime negali būti laikomi šališkais ir neteisingais. Vis tik nagrinėjamoje byloje kaltinamosios kaltė yra grindžiama ne vien nukentėjusiosios parodymais. Kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog V. B. padarytas kairiojo žasto sumušimas, pasireiškęs apie 4 cm skersmens lokaliu patinimu kairiojo žasto išoriniame paviršiuje, paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamosios kaltę patvirtina ir skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą, kuriame užfiksuota, jog V. B. bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog prieš ją buvo naudojamas smurtas. Taip pat ir policijos pareigūnų BODY kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose V. B. nurodo, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. VšĮ Ukmergės ligoninės 2025 m. kovo 22 d. gydytojo įrašo duomenys taip pat patvirtina, jog pacientė atvyko su policijos pareigūnais, patirtiems sužalojimams įvertinti po buitinio konflikto (buitinio konflikto metu pacientei buvo kelis kartus suduota kumščiu į kairį žastą, pacientė buvo pastumta ir trenkėsi į sieną). Kaltinamosios kaltę neginčytinai įrodo ir akistatos, kurių metu nukentėjusiosios parodymai apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą yra nuoseklūs. Liudytojo J. P. parodymai vertintini kritiškai dėl toliau nustatytų aplinkybių. Jo teigimu, kai V. B. įsiveržė į virtuvę, jis gulėjo ant sofos kambaryje, vėliau atsikėlęs atėjo į virtuvę. Vėliau nurodo, kad kai viskas vyko jis buvo kambaryje prie slenksčio, prie stalo nestovėjo. Akistatos tarp jo ir V. B. metu sakė, kad buvo virtuvėje, ne visai prie stalo, atstumas nuo jo iki stalo buvo apie 2 metrus. Teigia, kad matė, kai atėjusi iš lauko O. P. iš karto sugriebė V. B. ir ją apsuko bei išstūmė pro duris, tik ar V. B. atsitrenkė į duris pasakyti negali. Nepastebėjo ar O. P. sudavė V. B., ar prieš ją naudojo smurtą, matė tik, kad stvėrė ir išstūmė į lauką, visgi teigia, kad iki galo, kai V. B. išstūmė į lauką visko nematė (matė, kaip O. P. ją išstūmė pro virtuvės duris į koridoriuką, o kas nutiko koridoriuke esančiame tarp virtuvės durų ir lauko durų nematė, iš paskos nėjo, ir nežino ar V. B. iš koridoriuko pati išėjo ar ją O. P. ir pro tas duris išstūmė). Tikėtina, kad liudytojo parodymų nenuoseklumą lėmė tai, kad viskas įvyko labai greitai, pasak liudytojo, jis nespėjo susiorientuoti ir visko pamatyti. Kaip jau minėta, asmenų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Darytina išvada, kad liudytojo J. P. parodymai nėra nuoseklūs, logiški, neatspindi realių įvykio aplinkybių. Nors kaltinamosios gynėjas teigia, kad ginamosios kaltė nėra įrodyta, visgi sutinka, kad kaltinamoji nukentėjusiąją suėmė ir išstūmė, tačiau, pasak gynėjo tai vyko įstatymo rėmuose. Visgi, teismas nesutinka su tokia gynėjo pozicija, kad kaltinamoji šioje situacijoje turėtų būti išteisinta, o byla nutraukta. Taigi, teismas įvertinęs byloje esančius nukentėjusiosios parodymus, taip pat kitus byloje esančius teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad toks kaltinamosios kaltės neigimas yra tik jos gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalį sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų aspektų, susijusių su skirtina bausme

8. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajai atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis); į tai, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; anksčiau teista, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebausta; nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai sutinkant, skiriami BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyti viešieji darbai (BK 46 straipsnis). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo

10. Biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pakeista į jos teisių perėmėją – Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2025 m. balandžio 2 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 39936 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens priteisti 27,15 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad V. B. dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina - 27,15 Eur, todėl kaltinamoji privalo atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi pagal įstatymą dėl nusikaltimo padarymo pripažinti kaltais asmenys privalo atlyginti padarytą žalą, susijusią su nekentėjusiojo asmens gydymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 ir 115 straipsniai, CK 6.263, 6.283 straipsniai).

Dėl kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

11. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. nutarimu kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąją pripažinus kalta, taip pat paskyrus viešųjų darbų bausmę, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomoji priemonė paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė naikintina.

12. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Tenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš O. P. 27,15 Eur (dvidešimt septynis eurus 15 ct) žalos ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiosios V. B. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 191351679, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už V. B. gydymą“).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.