Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nordea Finance Lithuania“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-1157-260/2014, dėl UAB „Nordea Finance Lithuania“ kreditorinio reikalavimo BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto byloje patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tam, kad bylos procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, pareiškėjos prašyme nurodoma aplinkybė dėl ataskaitos neteisėtumo ir šią aplinkybę patvirtinantis įrodymas (Išvada) turi turėti esminės reikšmės byloje priimtam sprendimui. Tuo tarpu, išvadoje nurodyti ataskaitos neatitikimai kai kuriems teisės aktų reikalavimams yra iš esmės vien formalūs ir nepatvirtina ataskaitoje nustatytos automobilio Audi A7 rinkos kainos neteisingumo (ydingumo). Atitinkamai neturi ir jokios įtakos Lietuvos apeliacinio teismo priimtai nutarčiai (jos pagrįstumui ir teisėtumui). Teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo net ir po išvados pateikimo remtis ataskaita, t.y. išvados parengimas automatiškai nepanaikina ataskaitos įrodomosios reikšmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-602-162/2014 konstatavo, kad Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos nepaneigia šios ataskaitos, o tik išreiškia Tarnybos nuomone dėl ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsniui. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties įstatymo 22 straipsnio reikalavimams yra įrodomąją reikšmę turintis dokumentas, kuris padėtų ginče dėl tam tikro turto arba verslo vertinimo nustatyti tikrąją tam tikro turto arba verslo vertę. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos yra viena iš nuomonių, kurios gali turėti įtaką, nustatant su turto arba verslo vertinimo ataskaita susijusių asmenų teisinę padėtį. Taigi, išvados parengimas nepaneigia ataskaitos, o tėra tik vienas iš visos visumos įrodymų.

BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto administratorius pateikė papildomus įrodymus apie tai, kad vertintojui G. V. drausminė nuobauda taikyta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriaus nustatytais pagrindais ir tvarka (LR CPK 365 str. 1 d.). Proceso atnaujinimo institutas vertinamas, kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas teismo procesinis sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-565-567/2014; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-206-372/2014).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t.y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2014-11-07 nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Nordea Finance Lithuania“ 30 163,83 Lt finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosiosi akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ byloje bei pripažino iš dalies negaliojančiomis tarp UAB „Kraujo donorystės centras“ ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ 2010-05-14 sudarytos finansinės nuomos sutarties Nr. 20104842 ir 2011-03-16 sudarytos finansinės nuomos sutarties Nr. 20114869 bendrųjų sąlygų 8.5 punkto dalis, kuriose numatyta, jog „nutraukus Sutartį, Lizingo gavėjo sumokėti administravimo mokestis, Lizingo gavėjo sumokėti mokėjimai pagal Grafiką bei kiti mokėjimai pagal Sutartį jam negrąžinami“ ir priteisė iš kreditorės UAB „Nordea Finance Lithuania“ BUAB „Kraujo donorystės centras“ 11 399,73 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismas 2014-11-07 nutarties dalį, kuria iš dalies pripažinta negaliojančia ieškovės UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir atsakovės BUAB „Kraujo donorystės centras“ 2010-05-14 sudarytos Finansinės nuomos sutarties Nr. 20104842 ir 2011-03-16 sudarytos Finansinės nuomos sutarties Nr. 20114869 Bendrųjų sąlygų 8.5 punkto dalis, ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovės BUAB „Kraujo donorystės centras“ šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą; padidino atsakovei BUAB „Kraujo donorystės centras“ iš ieškovės UAB „Nordea Finance Lithuania“ priteistą sumą iki 14613,52 Eur Lt.

Dėl termino prašymui pateikti. Prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti numatytas bendras 3 mėnesių terminas, kuris taikytinas nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir kurį praleidus teismas gali atnaujinti (CPK 368 str. 1 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atvejį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, aplinkybių, sudariusių pagrindą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, sužinojimo momentą siejo su Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2015-11-05 išvada Nr.T-38 (15)-I. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą teismui pateikė 2015-12-16, o Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada Nr.T-38 (15)-I parengta 2015-11-05. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-1157-260/2014 nepraleidusi CK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

Dėl bylos atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkto pagrindu. Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje yra grindžiamas Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kur nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Taigi proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-468/2014; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

Pareiškėja nurodo, kad UAB „Marleksa" ataskaitos neatitikimas teisės aktų reikalavimams bei ataskaitos pripažinimas neteisinga paaiškėjo tik 2015-11-05 Turto vertinimo priežiūros tarnybai konstatavus, kad turto vertintojo G. V., UAB „Marleksa" vardu parengta kilnojamojo turto transporto priemonės AUDI A7 Sportback, v/n (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimų pagrindų įstatymo 22 str. 4 d. 13 p., Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, 62.2, 62.4 papunkčių reikalavimų. Pareiškėja nurodo, kad šios aplinkybės jai nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra naujos ir galėjo būti žinomos iki bylos išnagrinėjimo. Ginčas dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo 2014-01-02 Kauno apygardos teismo nutartimi (Civilinės bylos Nr. B2-1157-260/2014) buvo paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2014-03-14 buvo parengta UAB „Marleksa“ transporto priemonės turto vertinimo ataskaita Nr. 14–203–01. Byla Kauno apygardos teisme išnagrinėta 2014-11-07, o Lietuvos apeliaciniame teisme – 2015-02-19. Pareiškėja su 2015-05-14 paklausimu kreipėsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą dėl UAB „Marleksa“ atliktos vertinimo ataskaitos. Turto vertinimo priežiūros tarnyba paklausimą gavo 2015-05-18. Turto vertinimo priežiūros tarnyba išvadą parengė 2015-11-05. Šios nustatytos aplinkybės teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad 2015-11-05 Turto vertinimo priežiūros tarnybos nustatyti UAB „Marleksa" ataskaitos neatitikimai teisės aktų reikalavimams pareiškėjai galėjo būti žinomi tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Tokį vertinimą pagrindžia pačios pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma aplinkybė, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu ne kartą kvestionavo UAB „Marleksa“ ataskaitos atitikimą teisės aktų reikalavimams, kad ataskaitos neatitikimas teisės aktų reikalavimams egzistavo nuo pat ataskaitos parengimo dienos. Pareiškėja prašyme nenurodo, kodėl iš esmės žinodama apie šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu nepasinaudojo turėta teise bylą nagrinėjusiam teismui dėl to pateikti argumentus ir įrodymus, kuriuos teismas būtų galėjęs įvertinti. Pareiškėja nenurodo, kokios objektyvios kliūtys trukdė jai kreiptis į Turto vertinimo ir priežiūros tarnybą dar bylos nagrinėjimo metu. Taigi pareiškėja, būdama apdairi ir rūpestinga jau nuo 2014-03-14 UAB „Marleksa“ ataskaitos parengimo ir kilus abejonių dėl jos atitikimo teisės aktų reikalavimams, turėjo visas galimybes kreiptis į Turto vertinimo ir priežiūros tarnybą dėl šios ataskaitos, pateikti kitus įrodymus, sudarančius pagrindą nesivadovauti UAB „Marleksa“ atlikto turto vertinimu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantei 2015-11-05 Turto vertinimo priežiūros ataskaitoje nustatytos aplinkybės galėjo būti žinomos tiek bylą nagrinėjant pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Pareiškėja prašyme nurodo, kad ataskaitą pripažinus neteisinga, teismo sprendimas priteisti atsakovei 34 876,03 Lt negautą sumą iš transporto priemonės AUDI A7 Sportback pardavimo, šią sumą paskaičiavus remiantis ataskaitoje nurodyta neteisinga minėtos transporto priemonės rinkos verte, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-602-162/2014 konstatavo, kad Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos nepaneigia šios ataskaitos, o tik išreiškia Tarnybos nuomonę dėl ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsniui. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams yra įrodomąją reikšmę turintis dokumentas, kuris padėtų ginče dėl tam tikro turto arba verslo vertinimo nustatyti tikrąją tam tikro turto arba verslo vertę. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos yra viena iš nuomonių, kurios gali turėti įtaką, nustatant su turto arba verslo vertinimo ataskaita susijusių asmenų teisinę padėtį. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis aiškintina sistemiškai ir suprantama kaip nuostata, apibrėžianti prielaidas atvejams, kai įstatymo galią turinčiame akte numatoma pareiga vadovautis išvada kaip ataskaitos paneigimą konstatuojančiu aktu. Nuo tokio įtvirtinimo galėtų keistis ir Tarnybos išvados dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos statusas jos sukeliamų teisinių pasekmių aspektu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnybos išvados statusas turi būti aiškiai įtvirtintas įstatymo galią turinčiame akte, o išvada be tokio įtvirtinimo reiškia Tarnybos nuomonę dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-162/2014). Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas , tiek Lietuvos apeliacinis teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumą, o ne vien tik vadovavosi UAB „Marleksa“ atlikta vertinimo ataskaita. Laikytina, kad pareiškėja neįrodė, jog 2015-11-05 Turto vertinimo priežiūros ataskaitoje nustatytos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai.

Atsakovės BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto administratorius pateikė teismui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-01-22 raštą Nr.D2-147 (reg. Nr.E1-3780 2016 01 29) apie tai, kad vertintojui G. V. drausminė nuobauda taikyta nebuvo, tačiau teismas šiais duomenimis nesivadovauja. Teismo vertinimu, pateikti rašytiniai įrodymai nagrinėjamu atveju neturi įrodomosios reikšmės, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-1157-260/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės BUAB „Kraujo donorystės centras“ atstovas advokatas Aris Damušis pateikė prašymą dėl 788, 54 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo surašymą. Minėtas išlaidas grindžia ataskaita, sąskaita už teisines paslaugas Nr.021 ir 2016 02 02 mokėjimo pavedimu (b. l. 63-66). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.1l punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą 1, 3 dydžio koeficientas. Maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 982 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K3 – 755, 30 Eur). Šiuo atveju taikytina analogija pagal Rekomendacijų 8. 11 p. ir konstatuotina, kad atsakovės atstovo prašomos priteisti 788, 54 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš pareiškėjos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Netenkinus pareiškėjos UAB „Nordea Finance Lithuania“ prašymo dėl proceso atnaujinimo, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 3,49 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, 2015 12 29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (b.l. 30-32) (CPK 150 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nordea Finance Lithuania“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-1157-260/2014 atmesti.

Iš pareiškėjos UAB „Nordea Finance Lithuania“ (j. a. k. 111667277) priteisti 788, 54 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 54 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei bankrutavusiai UAB „Kraujo donorystės centras“(j.a.k. 110509057)

Iš pareiškėjos UAB „Nordea Finance Lithuania“ (j. a. k. 111667277) priteisti 3,49 Eur (tris eurus 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, 2015 12 29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Kauno apygardos teismo 2014 11 07 nutarties, pakeistos Lietuvos apeliacinio teismo 2015 02 19 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1157-260/2014, vykdymo sustabdymą, panaikinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.