Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. P., (duomenys neskelbtini), prašymą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamosios bylos Nr. e1-3032-859/2024) L. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 120 MGL (6 000 EUR) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. P. paskirta 80 MGL (4 000 EUR) bauda. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu L. P. taip pat paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – atėmimas 1 metams 6 mėnesiams bei turto – automobilio – konfiskavimas. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. spalio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas, bei nustato terminą, per kurį bauda turi būti savanoriškai sumokėta. Bendroji taisyklė, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalis).

Analizuojant BPK 352 straipsnio 1 dalies bei BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad savanoriškai sumokėti visą jam skirtą baudą per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

Aptariamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. baudžiamuoju įsakymu nuteisė L. P. pagal 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam galutinę sumažintą bausmę – 80 MGL (4 000 EUR) baudą. Teismo baudžiamajame įsakyme L. P. išaiškinta, kad paskirta bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius, nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Kaip matyti, teismas, nevertino, jog yra poreikis nustatyti nuteistajam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Šiuo aspektu, pastebėtina, kad prokurorei kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. P. sutiko su prokurorės prašoma skirti bausmės rūšimi ir jos dyžiu, neprašė nustatyti ilgesnio baudos sumokėjimo termino, nenurodė aplinkybių, susijusių su jo turimais sutartiniais įsipareigojimais. Nuteistajam paskirtos baudos dydis (4 000 EUR), parinktas įvertinus visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019, Nr. 1S-127-318/2019 Nr. 1S-301-1020/2020), teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tačiau, šios nuostatos gali būti taikomos tik iki savanoriško baudos sumokėjimo termino pabaigos, nes suėjus šiam terminui pradedamas priverstinio baudos išieškojimo mechanizmas.

Aptariamu atveju teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. spalio 1 d., todėl nuteistajam paskirta bauda turėjo būti sumokėta iki 2024 m. gruodžio 1 d. imtinai. Kaip jau minėta, prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2024 m. lapkričio 25 d. Taigi, nors šios nutarties priėmimo dienai terminas baudai sumokėti yra suėjęs, tačiau nuteistojo prašymas buvo pateiktas minėtam terminui dar nesuėjus, todėl yra pagrindas svarstyti prašymą dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino pratęsimo.

Pastebėtina, kad tai jau antras nuteistojo prašymas, grindžiamas tuo, jog dėl sudarytos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuteistasis neturi galimybės sumokėti paskirtos baudos per du mėnesius. Kitaip nei pirmojo prašymo atveju, teikdamas antrąjį prašymą nuteistasis kartu pateikė jo sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartojimo kredito sutartį, kaip patvirtinimą apie esamus finansinius įsipareigojimus.

Susipažinus su pateiktais dokumentais matyti, 2024 m. balandžio 2 d. nuteistasis užpildė paraišką vartojimo kreditui gauti, vartojimo kredito suma 6 600 EUR, vartojimo kredito grąžinimo terminas – 49 mėnesiai, metinės palūkanos – (duomenys neskelbtini) proc. Visgi, nuteistasis nedetalizuoja, kodėl konkrečiu atveju paraiškos užpildymas, vartojimo paskolos turėjimas užkerta galimybę L. P. laiku įvykdyti paskirtą bausmę.

Kaip matyti, paraiška vartojimo kreditui gauti buvo užpildyta dar iki nusikalstamos veikos padarymo (2024 m. liepos 17 d.), taigi pastarasis žinojo, jog turi finansinių įsipareigojimų ir tik jo paties veiksmai lėmė papildomos finansinės naštos jam atsiradimą. Jau buvo minėta, kad L. P. sutiko su prokurorės prašoma skirti bausmės rūšimi ir jos dyžiu – „sutinku, baudą sumokėsiu“ (el. b. t. 1, b. l. 183-185, 186-187, baudžiamosios bylos Nr. e1-3032-859/2024), žinodamas apie turimus finansinius įsipareigojimus ir jam gręsiančią baudžiamąją atsakomybę, L. P. nenurodė, jog tai gali būti kliūtis laiku sumokėti paskirtą baudą, nepateikė nei prokurorei, nei teismui prašymo nustatyti ilgesnio baudos sumokėjimo termino, t. y. finansiniai įsipareigojimai egzistavo iki nusikalstamos veikos padarymo, tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių atsiradimo nuteistajam pasunkėjo galimybės įvykdyti paskirtą bausmę.

Analizuojant prašymą aktualu pažymėti ir tai, jog baudžiamosios bylos e1-3032-859/2024 duomenimis, nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), UAB. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, darbinius teisinius santykius su minėta darboviete nuteistasis išlaikė ir šiai dienai, taigi turi teisėtą pajamų šaltinį. Byloje nėra jokių duomenų apie blogą L. P. finansinę padėtį, iš ko būtų galima spręsti, jog pastarajam gali būti sudėtinga paskirtą baudą sumokėti per baudžiamajame įsakyme nustatytą terminą. Vartojimo paskolos turėjimas savaime nepaneigia nuteistojo galimybės laiku sumokėti paskirtą baudą.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nenustatyta, jo po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių L. P. būtų sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, nuteistojo prašyme nurodyta aplinkybė dėl vartojimo kredito paskolos egzistavo iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir dar iki pačios nusikalstamos veikos padarymo, kitų aplinkybių, pagrindžiančių poreikį pratęsti terminą, nenustatyta, todėl nuteistojo L. P. prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 361 ir 362 straipsniais,

nutaria:

L. P. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.