Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – AB SEB bankas, AB „NEO Finance“, antstoliai A. S. ir J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo nutarta patvirtinti 700,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį D. Š. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 4 d. iškėlė D. Š. bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė O. Ž.; nustatė 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 580,00 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti D. Š. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 700,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį D. Š. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti. Apeliantas atskiruoju skundu skundžia tik nutarties dalį dėl nustatytos pareiškėjui lėšų sumos, reikalingos kiekvieną mėnesį jo būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliantas neginčija kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakys. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos teismo nutarties dalies.

14. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 4 punktą nutartyje, kuria iškeliama fiziniam asmeniui bankroto byla, turi būti nurodoma lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nurodytos 970,00 Eur sumos, reikalingos kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, nurodė, jog ši suma nepagrįsta ir nemotyvuota, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas būtinųjų išlaidų sumą sumažinti iki bendros 700,00 Eur sumos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjui skiriama 700,00 Eur piniginių lėšų suma kiekvieną mėnesį jo būtiniesiems poreikiams tenkinti atsižvelgus į jo gaunamas pajamas (t. y. 700,00 Eur), taip pat įvertinus tai, kad, pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, kas mėnesį yra skiriama 350,00 Eur vaikų išlaikymui, yra pakankama.

16. Atskiruoju skundu apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta 700,00 Eur suma ir mano, kad bendra pakankama suma, reikalinga kiekvieną mėnesį jo būtiniesiems poreikiams tenkinti (įskaitant vaikų išlaikymui skiriamas sumas) turėtų būti padidinta iki 1 320,00 Eur. Nurodo, jog vaikų išlaikymui skirtos lėšos negali būti priskirtos prie pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti skirtų lėšų. Apelianto nuomone, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjui nustatyta išlaidų suma skaidoma į vaikų išlaikymui ir pareiškėjo poreikių tenkinimui skirtas sumas, ginčijama nutartimi nustatyta lėšų suma yra akivaizdžiai per maža. Teigia, kad teismo nurodomu būdu, tinkamai planuojant išlaidas, patenkinti pareiškėjo poreikius ir išvengti naujų skolų susidarymo būtų iš esmės neįmanoma, kadangi liekančią sumą pareiškėjas išleistų vien tik maistui, be to, teismas nenurodė, kuriems iš pareiškėjo nurodytų poreikių galėtų būti skiriamos gerokai mažesnės sumos.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, toliau pateikiamų motyvų pagrindu minėtus atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18. Pažymėtina, jog teismas nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos patvirtina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalingą piniginių lėšų sumą (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Ši suma nustatoma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti iki mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano patvirtinimo – iki to laiko suinteresuoti asmenys ir pareiškėjo bankroto administratorius turi galimybę įvertinti ir nustatyti, kokia yra pagrįsta ir būtina suma pareiškėjo poreikiams patenkinti vykdant bankroto procedūras.

19. Pažymėtina ir tai, kad FABĮ nėra pateikti išlaidų būtiniausiems poreikiams tenkinti vertinimo kriterijai. Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, be kitų duomenų, plane turi būti nurodytos kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos). Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia ir (ar) ūkininko veikla arba numato verstis individualia ir (ar) ūkininko veikla, plane, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, taip pat turi būti nurodyta individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti skiriamos lėšos, atskirai nurodant lėšas mokesčiams bankroto proceso metu mokėti.

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį jam reikalinga 970,00 Eur suma. Nurodė, kad prašomą mėnesio sumą sudaro šios išlaidos: maisto produktai – 280,00 Eur; drabužiai ir avalynė – 40,00 Eur; būsto išlaidos, komunalinės paslaugos – 350,00 Eur; būsto apstatymas, namų apyvokos daiktai, kasdieninė būsto priežiūra – 20,00 Eur; sveikatos priežiūra – 40,00 Eur; higienos priemonės – 20,00 Eur; transportas (automobilio kuras ir draudimas) – 90,00 Eur; ryšiai (tik mobilusis ryšys) – 50,00 Eur; laisvalaikis, kultūra (atsižvelgiant į vaikus) – 60,00 Eur; įvairios prekės ir paslaugos – 20,00 Eur. Pažymėjo, kad pareiškėjas neturi savo nekilnojamojo turto, būstą nuomojasi, kas mėnesį moka 250,00 Eur nuomos mokestį. Pareiškėjas nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymo klausimas išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią pareiškėjas kas mėnesį kiekvienam vaikui (iki jų pilnametystės) moka išlaikymą po 175,00 Eur, iš viso – 350,00 Eur per mėnesį.

22. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog pareiškėjo darbo užmokestis šiuo metu yra apie 700,00 Eur (atskaičius mokesčius). Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad būtiniesiems poreikiams prašoma nustatyti suma ir nurodytos išlaidos yra pagrįstos, pvz., transportui išlaidos būtinos, kadangi reikia vykti į darbą, reikalingos papildomos išlaidos laisvalaikiui su vaikais. Savo poreikius pareiškėjas susimažino iki minimumo, neskiria lėšų aprangai, laisvalaikiui.

23. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti patvirtino bendrą 700,00 Eur lėšų sumą (t. y. 350,00 Eur skyrė pareiškėjo mėnesio poreikiams ir 350,00 Eur vaikų išlaikymui).

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl pareiškėjui būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos priimta ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtiniesiems poreikiams reikalingoms išlaidoms priskiriamos ne bet kokios išlaidos esamiems poreikiams tenkinti, o tik tokios, kurios yra būtinos. Nustatydamas būtiniesiems poreikiams reikalingą sumą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vertino ir pareiškėjo išlaidas, patiriamas vaikų išlaikymui, kurios, priešingai, nei teigia apeliantas, priskiriamos prie bankrutuojančio asmens išlaidų. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju teismas nenurodė, kuriems iš pareiškėjo nurodytų poreikių galėtų būti skiriamos gerokai mažesnės sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nustatydamas bendrą lėšų sumą, nedetalizuoja, kokia lėšų suma gali būti panaudota tenkinant vieną ar kitą bankrutuojančio asmens poreikį.

25. Minėta, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais, tačiau mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Kitaip tariant, išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti, kurios viršija 1/2 MMA, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pažymėtina, jog nuo 2021 metų minimalioji mėnesinė alga yra 642,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Kartu pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Pareiškėjas šiuo atveju tokių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje nepateikti duomenys, kad pareiškėjo sveikatos būklė reikalautų didesnių piniginių lėšų ar pan. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo patvirtinta 700,00 Eur suma laikytina pakankama kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 700,00 Eur lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjo poreikiams tenkinti, yra nustatyta tik preliminariai, pradiniam bankroto proceso etapui, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7 ir 8 straipsniai). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, padidėjus pareiškėjo pajamoms, pasikeitus poreikiams, ši suma gali būti peržiūrima ir didinama rengiant mokumo atkūrimo plano projektą. Taigi asmens būtiniesiems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatoma ir galės būti ginčijama vėlesniame bylos etape.

27. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutarties dalyje tinkamai taikė fizinio asmens bankrotą reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino sumos, reikalingos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydį, nepažeidė proceso teisės normų, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

28. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.