Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį 350 Eur dydžio bauda;

- pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 350 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. K. paskirta galutinė 350 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas septyniems mėnesiams.

A. K. pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas, nes jis 2025 m. sausio 12 d., apie 12.40 val., parduotuvėje „DEPO“, esančioje Ukmergės g. 373, Vilniuje, paėmė 2 vienetus maltos kavos „Jacobs Kronung“, kurios vieneto kaina 8,48 Eur, ir, nesumokėjęs už prekes, pasišalino iš parduotuvės vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, jis neįvykdė šios teisės susigrąžinimo sąlygų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos vyriausiojo tyrėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantys pareigūnai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-689/2020, 2AT-10-942/2023). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2021, 2AT-10-942/2023, 2AT-15-976/2025).??? ???Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-17-303/2023, 2AT-46-697/2024, 2AT-15-976/2025).??? ???Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje administracinio nusižengimo byloje tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurių visuma be jokių pagrįstų abejonių leistų daryti išvadą, jog A. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 108 straipsnyje ir 424 straipsnio 3 dalyje.

14. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad asmuo 2025 m. sausio 12 d., apie 12.40 val., parduotuvėje „DEPO“, esančioje Ukmergės g. 373, Vilniuje, paėmė dvi pakuotes maltos kavos „Jacobs Kronung“ ir, nesumokėjęs už prekes, pasišalino iš parduotuvės, šis asmuo iš parduotuvės išvyko automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos faktus patvirtina ataskaitų žiūryklėje, UAB „DEPO DIY LT“ atstovo pareiškime, vaizdo įrašų apžiūros protokole bei vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad asmuo, kuris paėmė dvi maltos kavos pakuotes ir vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra A. K., nes jis anksčiau yra padaręs administracinių nusižengimų naudodamasis šiuo automobiliu, be to, vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo yra panašus į A. K. iš veido bruožų, aprangos, eisenos bei kūno sudėjimo. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad administracinio nusižengimo medžiagoje užfiksuoti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog vagystę šiuo atveju padarė A. K., taip pat jis, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę, tačiau neleidžia neabejotinai konstatuoti, jog nurodytus teisės pažeidimus iš tikrųjų padarė būtent jis.

15. Pirmosios instancijos teisme (pastebėtina, kad administracinių nusižengimų tyrimo metu A. K. nebuvo apklaustas, priemonių, numatytų ANK 596 straipsnyje, tam, jog jis būtų apklaustas, nebuvo imtasi) A. K. tvirtino, kad automobiliu, kuris yra registruotas jo motinos vardu, naudojasi ne tik jis, bet ir jo darbininkai, motinos pažįstami, pusbrolis A. K., kuris iš išvaizdos yra panašus į jį, automobilis yra ir nuomojamas. A. K. teigė, kad 2025 m. sausio 12 d. automobiliu nesinaudojo, nes turėjo problemų su sveikata, vaizdo įrašuose yra užfiksuotas ne jis. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad aptarti A. K. paaiškinimai leidžia manyti, jog jis 2025 m. sausio 12 d. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo ir nesinaudoti, šiuo automobiliu galėjo naudotis kiti asmenys. Tokių paaiškinimų patikimai nepaneigia jokie administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys. Tuo pačiu konstatuotina, kad faktas, jog A. K. anksčiau yra baustas už teisės pažeidimus, padarytus naudojantis minėtu automobiliu, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad būtent jis automobiliu naudojosi ir 2025 m. sausio 12 d.

16. Be jokios abejonės, A. K. yra panašus į asmenį, kuris užfiksuotas byloje esančiuose vaizdo įrašuose, darytuose 2025 m. sausio 12 d. Vis tik būtina pažymėti ir tai, kad šiuose vaizdo įrašuose asmens veido bruožų apskritai neįmanoma įžiūrėti, jie yra susilieję, šio asmens apranga (jis dėvi tamsios spalvos striukę, kurios apačia yra žemiau asmens juosmens, ant jos yra matomas „Nike“ ženklas, tamsias kelnes, ant kurių kairėje pusėje kelių lygyje matomi šviesios spalvos užrašai, juodos spalvos kepurę su snapeliu, ant kurios priekio yra „Nike“ ženklas, avi avalynę su šviesios spalvos elementais ant kulnų) akivaizdžiai skiriasi nuo A. K. aprangos, kurią jis dėvi 2024 m. kovo 4 d. (dėvi tamsios spalvos striukę, kuri yra jam iki juosmens, tamsias kelnes, ant kurių kairėje pusėje užrašų nematyti, juodos spalvos kepurę su snapeliu, ant kurios nėra jokių ženklų, avi batus, ant kurių kulnų nėra matyti šviesios spalvos elementų) (vaizdo įrašas PSS-20240304-161243UTC+0200_x264). Be to, pagal aptariamų vaizdo įrašų turinį nėra galimybės palyginti juose užfiksuotų asmenų eisenų. Kita vertus, asmens, užfiksuoto 2025 m. sausio 12 d. parduotuvėje „DEPO“, eisena nėra niekuo išsiskirianti. Aplinkybė, kad vaizdo įrašuose, darytuose 2025 m. sausio 12 d., užfiksuotas asmuo ir A. K. yra vidutinio kūno sudėjimo, niekaip neleidžia daryti išvados, jog šiuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotas būtent A. K..

17. Apibendrindamas tai, kas aptarta šio procesinio sprendimo 15 ir 16 pastraipose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje būtina nustatyti, kam priklauso automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apklausti šio automobilio savininką apie asmenis, kurie bylai reikšmingu laiku galėjo naudotis šiuo automobiliu, dėl tų pačių aplinkybių apklausti ir patį A. K., priklausomai nuo gautų rezultatų imtis kitų būtinų ANK numatytų veiksmų. Pastebėtina, kad iš vaizdo įrašo „6“ matyti, jog asmuo, kuris 2025 m. sausio 12 d. naudojosi automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš išvažiuodamas iš „DEPO“ teritorijos buvo sustojęs prie kasos Nr. 21, kurioje atsiskaitė už prekes. Šiuo atveju, išsiaiškinus tai, kokiu būdu buvo atsiskaitoma už prekes, ir nustačius, jog buvo atsiskaitoma mokėjimo kortele, būtų galima identifikuoti tokia kortele besinaudojusį asmenį, o tuo pačiu, tikėtina, ir vaizdo įrašuose užfiksuotą asmenį. Net ir nustačius, kad už prekes buvo sumokėta grynaisiais, yra tikslinga išsiaiškinti, ar, atsiskaitant už prekes, buvo naudojamasi nuolaidų kortele, o nustačius asmenį, kuriam tokia kortelė buvo išduota, tikėtina, būtų galima nustatyti ir asmens, užfiksuoto įrašuose, tapatybę. Visa tai, kas buvo aptarta, leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju tyrimo metu nebuvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai siekiant nustatyti galimai pažeidimą ar pažeidimus padariusį asmenį, todėl byla buvo pagrįstai grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

18. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. K. už analogiškus teisės pažeidimus, kurie buvo padaryti panašiomis aplinkybėmis 2025 m. sausio 5 d. ir 2025 m. sausio 15 d., buvo nubaustas Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2025 m. kovo 18 d. ir 2025 m. kovo 25 d. nutarimais. Tuo pačiu pastebėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, jog paminėti nutarimai yra apskųsti, dėl jų Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjami A. K. skundai. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo remtis procesiniais sprendimais, dėl kurių teisėtumo bei pagrįstumo kyla ginčų.

19. Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-33-976/2024 ir kt.). Tuo pačiu konstatuotina ir tai, kad teismo kaip aktyvaus arbitro vaidmuo niekaip nepaneigia teisės aktuose numatytos administracinius nusižengimus tiriančių subjektų pareigos bylą nagrinėjančiam teismui pateikti išsamią ir objektyvią bylos medžiagą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-327-1020/2018, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-58-397/2025), neleidžia visą įrodinėjimo naštą ir tuo pačiu kaltinimo palaikymo funkciją perkelti teismui, be to, kaip jau minėta, asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantys pareigūnai. Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Tai reiškia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundus dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, iš esmės tikrina, ar skundžiamas nutarimas buvo priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, ar nutarimas atitinka teisės aktuose nustatyta tvarka ir reglamentuotomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas aplinkybes, nėra grindžiamas prielaidomis, o ne atlieka funkcijas, kurios ANK visų pirma priskiriamos administracinius nusižengimus tiriantiems subjektams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 615 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Šia įstatymo nuostata siekiama užtikrinti, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėtų ir procesinį sprendimą priimtų objektyvus ir nešališkas pareigūnas. Taip pat šios normos nuostatos leidžia daryti išvadą, jog subjektas, kuris atliko tyrimą, paprastai neturėtų priimti nutarimo toje pačioje byloje, t. y. vertinti tyrimo metu surinktų duomenų, šių duomenų surinkimo teisėtumo ir t. t. Taigi administracinio nusižengimo tyrimo funkcijos didžiąja apimtimi neturi ir negali būti perkeltos subjektui nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą (pareigūnui ar teismui).

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teiginys, jog papildomo tyrimo metu nebus nustatyta naujų esminių aplinkybių, yra skubotas ir nepagrįstas. Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka proceso greitumo bei ekonomiškumo principų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylai reikšmingas aplinkybes galėjo ir gali nustatyti greičiau bei mažesnėmis sąnaudomis nei Institucijos pareigūnai. Pastebėtina, kad paprastai procesinių veiksmų, kurie turėjo būti atliekami tyrimo metu, atlikimas teisminio nagrinėjimo metu reikalauja didesnių žmogiškųjų išteklių, laiko sąnaudų ir t. t., nei šių veiksmų atlikimas administracinio nusižengimo tyrimo metu.

21. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutarties nėra pagrindo, todėl ji yra paliekama galioti, o Institucijos vyriausiojo tyrėjo apeliacinis skundas nėra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį nepakeistą ir Institucijos vyriausiojo tyrėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.