Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria V. M. atstovės advokato padėjėjos Dainės Mikėnaitės skundas dėl Institucijos 2024 m. birželio 20 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24244364287 buvo tenkintas, o administracinė byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Institucijos pareigūnas 2024 m. gegužės 8 d., 17.00 val., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 65-ANR_P-600-2024, kuriame nurodė, kad 2024 m. gegužės 8 d., apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeidėja B. Š. išrovė kaimyno V. M. tvoros stulpą, taip sugadindama tvorą ir padarydama 60,00 Eur turtinį nuostolį. Protokole nurodyta, kad tokiu būdu B. Š. įvykdė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Šio protokolo pagrindu Institucijoje 2024 m. birželio 5 d. buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK: 24244364287.

2. 2024 m. birželio 20 d. Institucija priėmė nutarimą, kuriuo nutarė administracinio nusižengimo teiseną B. Š. atžvilgiu nutraukti, nenustačius jos atžvilgiu tiesioginės ar netiesioginės tyčios, tai yra, kad B. Š. tyčia išrovė V. M. tvoros stulpą, taip apgadindama jo tvorą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje.

6.3. Skundo autoriaus nuomone, Kauno apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad Institucija neišsamiai ištyrė bylą ir nepateikė tinkamo teisinio įrodymų vertinimo. Institucija apsiribojo tik pažeidėjos B. Š. parodymais, nesuteikdama pakankamos reikšmės jo pateiktiems įrodymams, o taip pat nepakankamai įvertino vaizdo medžiagą, liudytojų parodymus ir kitus faktinius įrodymus, aiškiai pagrindžiančius B. Š. tyčinius veiksmus. Byloje esantis vaizdo įrašas aiškiai parodo, kad ji sąmoningai veikė prieš nukentėjusiojo nuosavybę – tyčia išrovė tvoros stulpą, o liudytojų parodymai dar labiau sustiprina šią išvadą, patvirtindami agresyvų jos elgesį. Tokia situacija rodo, kad tyrimas buvo atliktas aplaidžiai, neobjektyviai ir paviršutiniškai, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog byla privalo būti grąžinta papildomam tyrimui, o ne palikta teismo atsakomybei taisyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo trūkumus. Be to, Institucija neteisingai aiškina nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi šis principas taikomas tik tada, kai byloje kyla objektyvių ir pagrįstų abejonių dėl asmens kaltės. Tačiau šiuo atveju vaizdo įrašas ir kiti įrodymai aiškiai įrodo tyčinį B. Š. veikimą, todėl šio principo taikymas nurodytu atveju yra nepagrįstas. Jei Institucijos apeliacinis skundas būtų patenkintas ir sprendimas nutraukti administracinę teiseną nebūtų panaikintas, pažeidėja B. Š. išvengtų neigiamų pasekmių dėl savo teisei priešingų veiksmų, kas negali būti toleruotina teisės viršenybę pripažįstančioje visuomenėje.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

8. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Remiantis šio straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą Apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius procesinius veiksmus, taip pat ir nustatant bei apklausiant asmenis bei taip patikrinant jų duotus parodymus, todėl teisingai ir pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24244364287 bei grąžino bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nesutikti su Apylinkės teismo argumentacija bei naikinti Apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad Apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Apylinkės teismo teisės taikymu, pritaria Apylinkės teismo nutarties motyvams.

10. Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

11. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad B. Š. 2024 m. gegužės 8 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini), išrovė kaimyno V. M. tvoros stulpą, taip sugadindama tvorą ir jam padarydama 60,00 Eur nuostolį. Byloje ginčas kyla dėl to, ar B. Š. minėtą tvorą sugadino tyčia. Be to, kaip nurodo Institucija, tvora stovėjo B. Š. teritorijoje, tą nurodo ir pati B. Š. Ji taip pat teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad tvora stovėjo jos teritorijoje, tvoros stulpelį išrovė todėl, nes jis trukdė vykdyti remonto darbus, tačiau tyčios sugadinti stulpelį ir tvorą ji neturėjo. V. M. tuo tarpu nurodė, kad tvora stovi jo teritorijoje, o B. Š. tyčia, siekiant minėtą tvorą sugadinti, neabejotina, kadangi iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad pastaroji elgiasi agresyviai, jam spiria kojomis, visaip kraipydama į šalis, grubiai, bando išlupti tvoros stulpelį, taip sugadindama tvorą. Vertinant šių dviejų asmenų tarp kurių buvo kilęs konfliktas paaiškinimus, matyti, jog jie aplinkybes dėl tvoros apgadinimo nurodo skirtingai. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios informacijos matyti, kad šalių tarpusavio santykiai jau iki šio įvykio buvo konfliktiški, todėl nėra pagrindo išvadai, kad kažkurios iš jų paaiškinimai yra patikimesni nei kitos, taigi, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje būtina analizuoti kitus duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti byloje nustatinėjamas faktines aplinkybes. Tuo tarpu kaip teisingai nurodė Apylinkės teismas, Institucija apsiribojo tik B. Š. parodymais, kurie visų pirma gali būti tik asmens gynybinė pozicija, tik Institucijos įsitikinimu, sudarė pagrindą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Byloje nėra objektyvių duomenų ir kam iš tiesų priklauso žemės sklypas, kuriame yra ginčo tvora, tai yra, ar yra atlikti tam tikri kadastriniai matavimai, kurie įrodytų žemės priklausomumą vienam ar kitam asmeniui, nesivadovauta liudytojų parodymais, vaizdo įrašais, minėti įrodymai nevertinti ir nelyginti tarpusavyje. Be to, nepasisakyta ir dėl to, kodėl, nors iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad tvoros stulpelis buvo išrautas ir netgi permestas per tvorą, tokie B. Š. veiksmai nelaikytini tyčiniais, kadangi išraudama ir mesdama minėtą stulpelį, B. Š. neabejotinai turėjo suprasti, kad tokiu būdu gali apgadinti tiek tvorą, tiek stulpelį. Pastebėtina ir tai, kad nors Institucijos atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tvora, jos vertinimu, pastatyta neteisėtai, o iš neteisės negali gimti teisė, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tvoros neteisėtumą. Net jei minėta tvora ir stovi B. Š. žemėje, nepateisinamas jos savavališkas gadinimas, vietoje to, dėl tvoros neteisėtumo nesikreipiant į atitinkamas institucijas ir jei aptariama žemė išties priklauso B. Š., tuomet V. M. nesiėmus priemonių savanoriškai tvoros pašalinti, jam galimai būtų pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Apibendrinant, aukštesnysis teismas sutinka su Apylinkės teismo pozicija, kad šioje byloje įrodymų tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir atmestinai, todėl byla privalo būti grąžinta Institucijai atlikti būtinus veiksmus.

12. Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas ne tik nesiėmė priemonių nurodyti, kokius trūkumus atlikdama tyrimą padarė Institucija, bet net ir nemėgino jų šalinti apeliacinio skundo nagrinėjimo teisme metu, tai yra, buvo neaktyvus. Institucijos įsitikinimu, teismas negali nusišalinti nuo įrodymų tyrimo ir turi būti aktyvus juos tiriant bei pats imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams pašalinti. Juo labiau, kad teismas nesunkiai galėjo kilusius prieštaravimus pašalinti nestabdant proceso, teisminio ginčo nagrinėjimo metu. Kaip numato teisinis reguliavimas grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, galima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

13. Atmesdamas šiuos aukščiau paminėtus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju nepagrįstai bei plečiamai aiškinama aktyvaus teismo samprata bei priešingai nei leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), visa įrodinėjimo našta ir kaltinimo palaikymo funkcija byloje perkeliama teismui, kuris, nors ir privalo būti aktyvus, negali tapti šališka, įrodymus renkančia ir kartu kaltinimą palaikančia tyrimo institucija. Toks teismo modelis pagal Konstituciją negalimas. Pažymėtina ir tai, kad teismo, kaip aktyvaus arbitro vaidmuo neeliminuoja įstatyminės tyrimo įstaigų ir jos pareigūnų pareigos teismui pateikti išsamią ir objektyvią bylos medžiagą. Šiuo atveju apygardos teismas neįžvelgia pagrindo teigti, kad Apylinkės teismas procese buvo neaktyvus: byloje rengtas ne vienas teismo posėdis siekiant apklausti įvykio liudytoją, atlikta apklausa pasižymėjo detalumu, o ir pati teismo nutartis yra pakankamai motyvuota bei detali. Pažymėtina, jog šiame procese Institucijos atstovai nusišalino nuo kaltinimo funkcijos palaikymo ir perkėlė ją teismui – jie, nors ir buvo kviesti, nedalyvavo nei viename iš teismo posėdžių, nors įrodinėjimo našta tenka būtent tyrimo įstaigai. Be to, nors Institucija nurodo, kad teismas pats turėjo nuspręsti dėl B. Š. patraukimo ar nepatraukimo administracinėn atsakomybėn, vis dėl to, teismas nėra ta Institucija, kurios kompetencijoje yra administracinių nusižengimo protokolų ir/ar atitinkamų nutarimų surašymas.

14. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo ir atsiliepimo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas nutartį panaikinti Institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai tyrimui atlikti, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog byloje būtina atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje, kadangi šiuo metu trūksta duomenų patvirtinančių ar paneigiančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius procesinius veiksmus. Skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.