Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 20 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Nutarimo esmė: 2024 m. birželio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pilietei B. Š. dėl to, kad 2024 m. gegužės 8 d. 17 val. (duomenys neskelbtini), tyčia išrovė kaimyno V. M. tvoros stulpą, taip sugadindama tvorą ir jam padarydama 60 Eur turtinį nuostolį. B. Š. tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje. Protokolo surašymo metu B. Š. neneigė, kad ji iškėlė kaimyno V. M. tvoros stulpelį, tačiau nurodė, kad tai darė ne iš tyčios, o dėl darbų atlikimo ir jis stovėjo jos kieme. Reikalavimas nustatyti objektyvią tiesą lemia, kad pripažįstant asmenį padariusiu teisei priešingą veiką, negali likti jokios protingos abejonės dėl jo teisei priešingų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio su kilusiais padariniais. Nesant objektyvių įrodymų patvirtinančių B. Š. tyčią pareiškėjo nurodyto turto atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, nėra būtinojo subjektyviojo turto sugadinimo požymio – tyčios, todėl atsakomybė pagal ANK 115 straipsnį negalima.

2024 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Pareiškėjo V. M. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti skundžiamą nutarimą priėmusią instituciją atnaujinti administracinę teiseną ir atlikti išsamų tyrimą.

Skunde nurodyta, kad Pareiškėjas V. M. nesutinka su nutarimu, mano, kad tyrimo išvados dėl pažeidėjos B. Š. tyčios nebuvimo yra nepagrįstos ir prieštaraujančios tyrimo metu surinktai medžiagai. Administracinio nusižengimo tyrimui buvo perduota filmuota vaizdo medžiaga (vaizdo įrašas) iš V. M. priklausančios vaizdo kameros, pritvirtintos ant pastato (duomenys neskelbtini) sienos. Tyrimo medžiagos dalį taip pat sudaro Fotolentelė Nr. 1, kurioje kadras po kadro užfiksuotos faktinės įvykio aplinkybės. Kadre Nr. 4 yra užfiksuota, kaip B. Š. žodinio konflikto metu rankomis ne kartą stumia kaimyną V. M.; kadre Nr. 5 yra užfiksuota, kad B. Š. tyčia rankomis nulenkia tvoros stulpelį; kadre Nr. 6 matoma, kad kartu su B. Š. buvęs jos sūnus T. G. ranka nustumia V. M.; kadruose Nr.7 ir 8 užfiksuota, kaip B. Š. keliskart spiria V. M.; kadre Nr. 9 yra matoma, kaip metalinis tvoros stulpelis yra permetamas į V. M. sklypo teritoriją. Iš vaizdo medžiagos yra akivaizdu, kad tarp vaizdo įraše užfiksuotų asmenų kilo konfliktas, kurio metu B. Š. ir jos sūnus T. G. keikėsi, agresyviai elgėsi kaimyno V. M. atžvilgiu liudininkės S. R. akivaizdoje, tuo galimai pažeisdami viešąją tvarką. B. Š. akivaizdžiai tyčia rankomis nulenkė ir išrovė pareiškėjui V. M. priklausančios tvoros stulpelį, kelis kartus rankomis stūmė pareiškėją, kojomis spyrė kelis kartus, kartą įspyrė V. M., dėl kojos, kaip vėliau nurodė paaiškinimuose, pajuto momentinį skausmą. Pažymėtina, kad po V. M. pranešimo apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu, buvo pirmiausia buvo pradėtas tyrimas tikslu pradėti ikiteisminį tyrimą, bet 2024 m. gegužės 30 d. buvo priimtas Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo detaliai aprašytas jau minėtas vaizdo įrašas, nutarime buvo konstatuota, kad B. Š. ir jos sūnus T. G. įraše elgiasi agresyviai V. M. atžvilgiu; B. Š. pradeda rankomis lenkti stulpelį į kitą sklypo pusę, bando jį išrauti; B. Š. bando įspirti V. M.; nutarime užfiksuotos Š. ir G. necenzūrinės frazės, adresuotos V. M.; stulpelis su prie jo prilipusiu betonu permetamas į V. M. sklypo pusę. Taip pat nutarime nustatyta, kad įvykio metu V. M. patyrė momentinį skausmą dėl B. Š. spyrio jam. Šiame nutarime taipogi nurodyta, kad įvykio liudininkė S. R. parodė, kad nuolat konfliktuoja su kaimynais T. G. bei B. Š., kaimynai dažnai elgiasi agresyviai ir įžūliai. Nutarime atsisakyti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad B. Š., išraudama įbetonuotą V. M. tvorą laikantį metalinį stulpą taip jį sugadino (tyrimo medžiagoje matomos ir sugadinto stulpelio nuotraukos). Dėl šios priežasties pačių policijos pareigūnų sprendimu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, apie kurią pareiškėjas buvo informuotas telefonu. 2024 m. birželio 5 d. vyresniojo tyrėjo G. S. nutarimu V. M. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, t. y. asmeniu, patyrusiu žalą. Tokiu būdu skundžiamo nutarimo dėl administracinės teisenos nutraukimo išvados prieštarauja ankstesnio tyrimo metu nustatytiems ir nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nustatytoms aplinkybėms. Vaizdo medžiagoje yra aiškiai matyti agresyvus B. Š. elgesys - pažeidėja stumdosi, kelis kartus spiria pareiškėjui, keikiasi, tokiu būdu galimai pažeisdama viešąją tvarką, tada rankomis nulenkia tvoros stulpelį ir bando jį išrauti. Pačios B. Š., apklaustos tyrimo metu, paaiškinimai, kad stulpelį ji nulenkė netyčia - akivaizdžiai prieštarauja vaizdo medžiagoje užfiksuotiems įvykiams. Akivaizdu, kad B. Š. sugadindama tvoros stulpelį veikė tyčia, t. y. norėdama jį sugadinti, aiškiai suprasdama savo veiksmų pasekmes, t. y., kad tokiu būdu daro žalą svetimam turtui. Todėl yra visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu ikiteisminio tyrimo pareigūnai, surinkę visą aukščiau nurodytą medžiagą, nusprendė, kad nėra patikimų duomenų ir pagrindo spręsti, kad B. Š., veikė tyčia, nepavyko nustatyti nei tiesioginės nei netiesioginės asmens tyčios. Papildomai pastebėtina, kad tyrimo metu nekilo ginčo dėl to, kad tvoros stulpelis yra V. M.. Taigi nepriklausomai nuo to, ar stulpelio įtvirtinimo dirvožemyje vieta buvo V. M., ar B. Š. sklypo pusėje (ginčas dėl stulpelio vietos yra civilinės materialiosios teisės dalykas), B. Š. neabejotinai žinojo, kad savo apgalvotais veiksmais gadina svetimą turtą ir būtent to sąmoningai ir siekė - žalos kitam asmeniui, t. y. V. M. padarymo. Paminėtina, kad nurodytų asmenų santykiai yra labai konfliktiški, pareigūnai ne kartą tyrė galimus teisės pažeidimus kaimynų nuolatinių konfliktų metu (ROIK (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini)), kas tik papildomai pagrindžia, kad B. Š. neabejotinai veikė tyčia dar vieno eilinio kaimynų konflikto metu.

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime Institucija nurodė, kad Nagrinėjamu atveju ginčo, kad B. Š. išrovė V. M. tvoros stulpą, taip apgadindama tvorą, dėl ko atsirado turtinė žala, nekilo. Tačiau, bylos duomenys Institucijos pareigūnui leido pagrįstai manyti, kad B. Š. išrovė tvoros stulpą neturėdama tyčios jį sunaikinti ar sugadinti. O todėl, kad stulpas buvo jos žemės sklype ir trukdė remonto darbams. Todėl, išraunant stulpą, kaip nurodo B. Š. jo turto sugadinti nenorėjo. Apie tai, kad neteisėtas stulpas bus iškeltas V. M. buvo informuotas iš anksto. Todėl, pažymėtina ir tai, kad iš neteisės teisė neatsiranda. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių kitų asmenų, kurie galėjo nurodyti įvykiui įvertinti reikšmingas aplinkybes, o kaip matyti, B. Š. neigė turtą sugadinusi tyčia. Reikalavimas nustatyti objektyvią tiesą lemia, kad pripažįstant asmenį padariusiu teisei priešingą veiką, negali likti jokios protingos abejonės dėl jo teisei priešingų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio su kilusiais padariniais. Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių B. Š. tyčią pareiškėjo nurodyto turto atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, nėra būtinojo subjektyviojo turto sugadinimo požymio – tyčios, todėl atsakomybė pagal ANK 115 straipsnį negalima. Remiantis aukščiau nurodytais motyvais Institucijos pareigūnas priėmė nutarimą jog administracinio nusižengimo numatyto ANK 115 str. 1 d. teisena nutrauktina. Tačiau, nors administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, V. M. dėl padarytos turtinės žalos, dėl tvoros apgadinimo, atlyginimo buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka. Tai, jog Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi Pareiškėjo nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pažymima, kad asmuo, manantis, jog jis buvo įžeistas, taip pat patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais, o ne tokius konfliktus dirbtinai kriminalizuoti ir savo smulkių asmeninių nesutarimų sprendimui pasitelkti teisėsaugos institucijas. Kiti V. M. atstovės advokato padėjėjos D. Mikėnaitės skunde išdėstyti argumentai susiję su priimtu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nevertintini, kadangi šio nutarimo apskundimo tvarka pasinaudota nebuvo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, V. M. atstovės advokato padėjėjos D. Mikėnaitės skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo V. M. atstovė advokato padėjėja Dainė Mikėnaitė skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. Š. nurodė, jog su skundu nesutinka, kadangi tyčios sugadinti tvoros stulpo nebuvo. Jį išrovė dėl to, nes jis trukdė statybos darbams ir jis buvo jos teritorijoje.

Liudytojas T. G. nurodė, kad V. M. yra jo mamos kaimynas. Konfliktas kilo ne pirmą kartą. B. Š. rengėsi atlikti statybos darbus. Prieš atliekant darbus, pasiruošė filmavimo kamerą ir turi užfiksuotą filmuotą medžiagą, kaip V. M. buvo išprovokuota situacija. Vykstant darbams, B. Š. atitvėrė laikiną tvorą ir pradėjo kasti duobes tvoros poliams. Tuomet atėjus V. M. kilo konfliktas, iškvietė policijos pareigūnus. Nurodė, jog matė, kaip buvo išrautas tvoros stulpas, tačiau stulpas buvo išrautas dėl to, jog trukdė statyti tvorą ir jis buvo jos teritorijoje. Mano, jog V. M. turtas sugadintas nebuvo.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. 2024 m. gegužės 9 d. pareiškimu per „ePolicija“ kreipėsi nurodydamas, jog 2024 m. gegužės 8 d. būdami lauke pastebėjo, kad jų sklype yra T. G., kuris yra B. Š. sūnus. Paprašė, kad būtų pasišalinta iš jų sklypo, bet prašymas buvo ignoruojamas. Pasipylė įžeidinėjimai ir stumdymai. Vėliau atėjo kaimynė B. Š. ir pradėjo spardyti ir išeidinėti. Vėliau išrovė ir išjudino cementuotą tvoros stulpą. Viso to liudytoja buvo S. R.. Nurodė turtinę žalą – 150 Eur, sugadinta tvora, atliktas mokamas kraujo tyrimas dėl girtumo nustatymo, kelionė į Skubos pagalbos kliniką. Padaryta neturtinė žala: dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė būsena ir pažeminimas, pastovus terorizavimas, kraujospūdžio padidėjimas.

2024 m. birželio 5 d., tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad V. M. dėl išrauto tvoros stulpo patyrė 60 Eur žalą, ir buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad byloje pateiktas vaizdo kamerų įrašas, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad tarp B. Š. ir V. M. vyko konfliktas. Taip pat nustatyta, kad B. Š. rankomis lenkė stulpelį ir išrovė pareiškėjui V. M. priklausančios tvoros stulpelį.

2024 m. birželio 20 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nesant administracinio nusižengimo požymių pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo protokole inkriminuojamą kaltinimą.

Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog tyrimas byloje nebuvo atliktas išsamiai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, nepašalinus iškilusių prieštaravimų, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, apsiribojant tik B. Š. parodymais, kurie visų pirma gali būti tik asmens gynybinė pozicija, tik Institucijos įsitikinimu, sudarė pagrindą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

Priimtame Institucijos nutarime buvo remtasi tik B. Š. parodymais, nukentėjusiojo V. M. parodymai nebuvo vertinami. Priimtame Institucijos nutarime taip pat nėra vertinti pateikti vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kaip B. Š. rankomis lenkė stulpelį ir išrovė tvoros stulpelį. Esant tokiai procesinei situacijai spręstina, kad Institucija atmestinai atliko tyrimą, neįsigilino į įvykio aplinkybes, neištyrė vaizdo įrašų ir vertino tik galimo pažeidėjo parodymus. Pažymėtina, kad B. Š. neigimas siekį turtą sugadinti tyčia, galėjo būti tik jos paties pasirinkta gynybinė pozicija. Institucijos turėjo itin kruopščiai ir atidžiai vertinti visus surinktus duomenis.

Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje nurodoma, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius procesinius veiksmus, taip pat ir nustatant bei apklausiant asmenis bei taip patikrinant jų duotus parodymus. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti būtinus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes, ir tik tuomet priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. M. atstovės advokato padėjėjos Dainės Mikėnaitės skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.