- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- AN2-327-1020/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00975-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamento (toliau – VTPSI arba apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla, dėl V. N. surašyto administracinio nusižengimo protokolo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalyje, grąžinta VTPSI,
Aprašomoji dalis
nustatė:
VTPSI 2018 m. balandžio 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-166-2018 (toliau – protokolas) V. N., dėl to, kad ji, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2017 m. gegužės 25 d. 10:00 val. iki 2018 m. balandžio 17 d. 10:00 val. be statybas leidžiančio dokumento statė gyvenamąjį namą (sumontuoti pamatai). Protokole nurodoma, jog tokiais veiksmais V. N. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 16 dalies 1 punktą ir 22 dalį.
2018 m. gegužės 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą su protokolu grąžino VTPSI. Pasak teismo, VTPSI, nors ir turėdama informacijos apie tai, kad iki protokolo surašymo V. N. sveikatos būklė dėl insulto yra itin prasta, nesiaiškino ar pastaroji veikos padarymo metu buvo pakaltinama, kas ANK yra įvardijama kaip vienas iš pagrindų nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną (ANK 591 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi VTPSI, žinodama apie sunkią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens būklę, apie tai, kad dar 2016 m. gruodžio 9 d. įgaliojimu V. N. įgaliojo visus klausimus dėl žemės faktinio valdymo spręsti D. N., neatliko išsamaus tyrimo (ANK 593 straipsnis) bei nepaskyrė ekspertizės ir nesikreipė į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo, siekiant nustatyti ar V. N. yra pakaltinama. Dėl šių priežasčių administracinio nusižengimo medžiaga nėra išsami, yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, todėl ši byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 dalis).
Apeliaciniu skundu VTPSI prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti nutarimą V. N. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, bei už tai jai paskirti baudą nuo 800 iki 2400 eurų. Skunde nurodoma, jog teismo išreikšta abejonė dėl pažeidimą padariusio asmens pakaltinamumo yra nepagrįsta, o reikalavimas VTPSI paskirti ekspertizę ar kreiptis į teismą dėl jos paskyrimo yra perteklinis. Byloje yra dokumentai, iš kurių matyti, kad V. N. specialus nuolatinės slaugos poreikis buvo nustatytas tik 2017 m. gruodžio 7 d., o jos pažeidimas buvo užfiksuotas 2017 m. birželio 27 d., t. y. dar pažeidėjai nenustačius slaugos poreikio bei nepaskyrus globos. Taigi darytina išvada, jog veikos užfiksavimo momentu ji buvo pakaltinama. Be to, 2017 m. gruodžio 13 d. pranešimu V. N. VTPSI pranešė apie pašalintus savavališkos statybos padarinius, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad V. N. nesuprato savo veiksmų ir jos atžvilgiu inicijuoti psichiatrinės ekspertizės atlikimo nebuvo tikslinga. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. N. yra nepakaltinama, o dėl šios priežasties būtų galima kelti klausimą apie negalėjimą taikyti administracinės atsakomybės (pasak apeliantės, ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu teismas galėjo apskritai neskirti administracinės nuobaudos). Be to, teismas vertindamas V. N. veiksmus, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, parinkdamas baudos dydį gali atsižvelgti į pastarosios būklę ir ją vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę (t. y. tokią būklę galima vertinti tik kaip ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o ne laikyti ją eliminuojančia atsakomybės taikymą). Visos šios aplinkybės, apeliantei leidžia daryti išvadą, jog priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė procesinės teisės normas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamento apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas grąžinti bylą tyrimo įstaigai iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas – byloje išties būtina atlikti tyrimą, siekiant nustatyti galimai už pažeidimo padarymą kaltus asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Esminiu apylinkės teismo bylos grąžinimo tyrimo įstaigai argumentu yra tai, kad VTPSI tyrimo metu neatliko V. N. pakaltinamumo vertinimo, nors duomenų, jog ji gali būti nepakaltinama buvo gavę dar iki protokolo surašymo jos atžvilgiu dienos. Visgi, apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė šios bylos kontekste nėra esminė.
Sutinkant su pirmos instancijos teismo išvada, kad byla turi būti grąžinta tyrimui, teismo vertinimu, šioje situacijoje būtina atkreipti dėmesį į byloje pateiktų dokumentų visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. N. yra garbaus amžiaus asmuo, kuriam po galimo pažeidimo padarymo itin sunkiai sutriko sveikata. Tačiau ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastaroji aktualaus žemės sklypo valdymo, tvarkymo ir priežiūros klausimus dar iki galimo veikos padarymo - 2016 m. gruodžio 9 d. įgaliojimu, patvirtintu notarine tvarka - įgaliojo spręsti savo sūnų (b. l. 5-6). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl to kyla pagrįstų abejonių, kaip, garbaus amžiaus asmuo, dar iki galimo veikos padarymo perleidęs įgaliojimus žemės valdymo srityje savo jaunesniems giminaičiams, galėjo ne tik savo jėgomis statyti gyvenamąjį namą ar tuo labiau kuruoti jo statybas, kai prieš tai įstatymų nustatyta tvarka tai įgaliojo atlikti savo sūnų. Pažymėtina ir tai, kad ir pasiaiškinimą dėl galimai padarytos veikos V. N. teikė per savo įgaliotą sūnų (b. l. 4). Taigi byloje yra neaiški ne tik V. N. galimybė suprasti savo veiksmus 2017 m. gegužės 25 dieną (nes ir po įvykio jos poziciją išdėstė įgaliotinis), bet ir jos vaidmuo aptariamame įvykyje. Visos šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad VTPSI neatliko visų būtinųjų procesinių veiksmų siekiant nustatyti galimai pažeidimą padariusį ir už tai atsakingą asmenį, todėl byla jai grąžinta visiškai pagrįstai (kitaip tariant byloje ne tik nesiaiškinta V. N. sveikatos būklė, bet ir nesvarstytas klausimas dėl galimai kitų už padarytą pažeidimą atsakingų asmenų, nors tam yra pagrindas).
Tokių argumentų apimtyje pabrėžtina, jog teismo, kaip aktyvaus arbitro vaidmuo neeliminuoja įstatyminės tyrimo įstaigų ir jos pareigūnų pareigos teismui pateikti išsamią ir objektyvią bylos medžiagą, o ir įrodinėjimo našta pagrįsti pažeidėjo kaltę tenka būtent tyrimo įstaigai (onus probandi). Tačiau kaip matyti iš anksčiau nurodytų argumentų, VTPSI net ir žinodama svarbias tyrimo aplinkybes, jas ignoravo ir nesiėmė papildomų veiksmų, siekiant nustatyti galimai už veikos padarymą atsakingą asmenį, todėl bylos grąžinimas yra natūrali ir racionali tokio netinkamo veikimo pasekmė.
Nepriklausomai nuo to, kas minėta anksčiau, apeliantės pozicija (darant prielaidą, kad aptariamą veiką visgi padarė V. N.), jog net ir turint omeny sunkią V. N. sveikatos būklę, jai turi būti skiriama bauda ir ši aplinkybė gali tik švelninti jos atsakomybę, yra ne tik nepagrįsta, tačiau prieštaraujanti teisingumo bei humaniškumo principams. Pažymėtina, jog naujai įsigaliojęs ANK nenumato tokių institutų, kaip asmens atleidimas nuo administracinės nuobaudos dėl ligos ar priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas asmens atžvilgiu, kuris po veikos padarymo susirgo, kas yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (75 ir 98 straipsniai). Tačiau tokių normų tiesioginis neįtvirtinimas ANK jokiu būdu nereiškia, kad itin sunkia liga sergančiam asmeniui (byloje nepaneigtais duomenimis, V. N. nesikelia iš lovos, neatpažįsta kai kurių asmenų, ji pripažinta neveiksnia, jai nustatyti specialūs poreikiai ir pan.), gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. Šiuo atveju tokių priemonių skyrimas negalėtų pasiekti jokių tikslų, išskyrus formalų asmens nubaudimą – toks asmuo galimai nesuvokia padarytos veikos pavojingumo, neigiamų jos pasekmių ir apskritai – paskirtos nuobaudos priverčiamojo-auklėjamojo pobūdžio, todėl tokios nuobaudos skyrimas apskritai tampa beprasmis, nehumaniškas ir neracionalus. Taigi apygardos teismo vertinimu, šioje situacijoje V. N. nubaudimo klausimas, net ir galimai laikant ją atsakingą už inkriminuojamus veiksmus, nėra aktualus ir jo svarstymas yra formalus.
Apygardos teismo įsitikinimu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai įžvelgė VTPSI atlikto tyrimo paviršutiniškumą ir esminius surinktų įrodymų trūkumus. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas grąžinti bylą administracinio nusižengimo tyrimui pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Šioje byloje išties būtina ne formaliai įvertinti, kas iš tiesų yra atsakingas už galimai padarytus pažeidimus, t. y. V. N. ar kiti galimai jos vardu veikę asmenys, o tuo atveju, jei pirminė kaltinimų V. N. pozicija pasitvirtintų, įvertinti ar šio asmens atžvilgiu tolesnė teisena, įvertinus jos sveikatos būklę, apskritai galima.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamento apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.