Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. M. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-589-277/2015 pagal ieškovų V. Š. ir V. Š. ieškinį atsakovams G. M. ir V. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu nustatė žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ribą pagal linijas, einančias per taškus UAB MARKAI 2013 m. gruodžio 13 d. parengtame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane M 1:2000 (planas yra sprendimo priedas) pažymėtus numeriais 6, 7, 8, 9, 10, kurių koordinatės valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje yra: Nr. 6 x = 6130785.54, y = 630550.35; Nr. 7 x = 6130789.83, y = 630529.48; Nr. 8 x = 6130750.33, y = 630517.68; Nr. 9 x = 6130745.14, y = 630532.41; Nr. 10 x = 6130757.05, y = 630553.35, ir numeriais 4, 30, 5, 11, 12, 13, kurių koordinatės valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje yra: Nr. 4 x = 6130782.74, y = 630563.97; Nr. 30 x = 6130783.19, y = 630561.89; Nr. 5 x = 6130784.70, y = 630554.46; Nr. 11 x = 6130759.21, y = 630557.15; Nr. 12 x = 6130759.80 y = 630558.19; Nr. 13 x = 6130762.50, y = 630562.93; priteisė iš G. M. ir V. M. lygiomis dalimis V. Š. 31 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 9,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.Nustatė, kad ginčas dėl ieškovų sklypo ribų vyksta tarp ieškovų ir atsakovų, nes atsakovai nesutinka su kadastriniais matavimais nustatytomis ieškovų sklypo ribomis, teigdami, kad ties atsakovų sklypą dalinančiu keliu sklypas ribojasi ne su ieškovų žemės sklypu, o su valstybine žeme, todėl teismas laikė nepagrįstu atsakovų teiginį, kad jie šioje byloje yra netinkamas atsakovas, nes kitų žemės sklypų, kurių savininkai ginčytų sklypo ribas, ieškovų sklypo gretimybėje nėra.Konstatavęs, kad sklypo ribos, dėl kurių kilo ginčas tarp sklypų savininkų, nėra aiškios ir turi būti nustatytos teismo, sprendė, jog nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį reikalavimui nustatyti šias ribas, nes jų neaiškumas yra tęstinio pobūdžio ir tęsis, kol įsiteisės sklypo ribas nustatantis teismo sprendimas.Atsakovų žemės sklypas atliekant kadastrinius matavimus suformuotas ir jo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos pirmiau nei preliminariais matavimais suformuotas ir kadastro žemėlapyje pažymėtas ieškovų žemės sklypas, į kurį atsakovų žemės sklypas įsiterpęs. Žemės sklypų Nr. 269, 269-1, 269-2 ir 269-3 planas M1:10000 atliekant preliminarius matavimus parengtas ruošiant sprendimą atkurti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus V. L.. Pagal plane išdėstytą sklypo Nr. 269-1 aprašymą sklype nėra jokių įsiterpusių valstybinės žemės plotų, o sklypą Nr. 269-2 dalinančio kelio užimamas plotas priskirtas sklypui Nr. 269-2 ir įrašytas kelio servitutas, bet tai neatitinka šio sklypo kadastrinių matavimų duomenų, pagal kuriuos kelio užimamas plotas sklypui nepriskirtas.Preliminarių matavimų plane aprašytos sklypo Nr. 269-1 ribos neatitiko kadastrinių matavimų plane ir kadastro žemėlapyje pažymėtų į jį įsiterpusio sklypo Nr. 269-2 ribų, nes, įvertinus tai, kad atkurti nuosavybės teises V. L. siekta į visą 11 ha plotą, preliminarių matavimų plane sklypą Nr.269-2 dalinančio kelio užimamas plotas turėjo būti priskirtas sklypui Nr. 269-1, bet tai grafiškai pažymėti sklypo plane, kurio mastelis 1:10000, vargu ar įmanoma.Teismas nesutiko su atsakovų ir trečiojo asmens teiginiu, kad dėl tokio planų neatitikimo V. L. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į atsakovų sklypą dalijančio kelio užimamą plotą ir šis plotas liko valstybine žeme. V. L. nuosavybės teisės į 11 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), atkurtos Utenos apskrities viršininko 2002-06-14 sprendimu Nr. 62486-45-7680.Įvertinęs šio sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad apskrities viršininkas, spręsdamas dėl nuosavybės teisių atkurtimo V. L., atsižvelgė į preliminarių matavimų plano ir kadastrinių matavimų plano duomenų neatitikimus ir atkūrė nuosavybės teises į visą 11 ha žemės plotą, sklypą Nr. 269-2 dalinančio kelio užimamą plotą priskirdamas sklypui Nr. 269-1. Preliminarių matavimų plane aprašytas sklypo Nr. 269-2 kelio servitutas – leisti kitiems asmenims, eiti važiuoti, ginti gyvulius 6 m keliu, bet apskrities viršininko sprendimu kelio servitutas šiam sklypui nenustatytas, t. y. pagal apskrities viršininko sprendimą servitutinio kelio šiame sklype nėra. Tai atitinka šio sklypo kadastrinių matavimų planą. Apskrities viršininko sprendimu sklypuose Nr. 269 ir Nr. 269-1 nustatytas kelio servitutas – leisti kitiems asmenims važiuoti, eiti arba ginti gyvulius 4, 6 m pločio keliais (0,13 ha skl. Nr. 269, 0,07 ha – Nr. 269-1).Pagal preliminarių matavimų planą servitutinis kelias yra 6 m pločio, o apskrities viršininko sprendimu nustatytas servitutas 4 ir 6 metrų pločio keliams. Atsižvelgiant į tai, kad sklype Nr. 269 nėra 4 metrų pločio kelio, teismas sprendė, kad apskrities viršininkas sklypui Nr. 269-1 priskyrė sklypą Nr. 269-2 dalinančio kelio, kuris pagal kadastrinių matavimų planą yra 4 metrų pločio, užimamą plotą. Apie tai, kad šio kelio užimamas plotas priskirtas sklypui Nr. 269-1 galima spręsti ir pagal sklypui nustatyto kelio servituto plotą. Preliminarių matavimų plane ir apskrities viršininko sprendime nurodyta, kad kelio servituto sklype Nr. 269-1 plotas yra 0,07 ha, o pagal šio sklypo kadastrinių matavimų planą kelio servituto plotas, skaičiuojant su atsakovų sklypą dalijančios kelio atkarpos plotu – 596 m². Neatitikimą galima paaiškinti tuo, kad pagal preliminarių matavimų planą sklypą Nr.269-2 dalijanti kelio atkarpa yra 6 metrų pločio, o pagal kadastrinių matavimų planus – 4 metrų pločio, bet akivaizdu, kad apskrities viršininko sprendimu sklypui Nr. 269-1 nustatyto kelio servituto plotas apima ir sklypą 269-2 dalinančio kelio užimamą plotą.Esant šioms aplinkybės teismas sprendė, kad uždarosios akcinės bendrovės MARKAI 2013 m. gruodžio 13 d. parengtame žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane ribos su sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos teisingai, todėl ieškovų reikalavimą sklypo ribas nustatyti pagal šio plano duomenis tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. nuosavybės teisės į 11 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), atkurtos Utenos apskrities viršininko 2002 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 62486-45-7680. Šį žemės sklypą lygiomis dalimis paveldėjo V. L., P. J., J. L., P. L., K. L. ir J. N. (1 t., b. l. 29-31, 50-53, 77-81).Paveldėtojai J. L., K. L., P. L., V. L., J. N. ir P. J. 2005 m. sausio 17 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį su V. Š., kurios pagrindu pastarasis kartu su sutuoktine V. Š. nupirko 3,1700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 82-87).Atsakovai G. M. ir V. M. nuosavybės teise valdo 0,1273 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančius pastatus, priklausiusius AB „Mėsa“ (t. 1, b. l. 32-34, 61).Ieškovai V. Š. ir V. Š. kreipėsi į teismą, siekdami nustatyti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, nes žemės sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius matavimus. Ieškovai atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrius nederino UAB „Markai“ paruoštos kadastrinių matavimų bylos (1 t., b. l. 14-25, 39).Į ieškovų žemės sklypo plotą patenka kelias, kuris į dvi dalis dalina atsakovams priklausantį žemės sklypą (1 t., b. l. 17). Dėl šio kelio priklausomybės buvo kilęs ginčas ir tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. sausio 11 d. raštas „Dėl žemės sklypo išpirkimo“. Ginčas galutinai išspęstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi (1 t., b. l. 37-38, 40-48).Apeliantai, atsakovai G. ir V. M. ginčija Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo ieškovų reikalavimas patenkintas, teigdami, kad: teismo išvadą, jog ieškovai nepraleido ieškinio senaties, nepagrįsta; jie šioje byloje yra netinkami atsakovai, nes nepretenduoja į ginčo kelią; teismas netinkamai vertino ieškovų reiškiamą reikalavimą ir todėl be pagrindo pakeitė ieškovų žemės sklypo konfigūraciją.Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai paneigia apeliantų argumentus, kad jie yra netinkami atsakovai byloje, nes nepretenduoja į ginčo kelią, Kaip minėta, dėl kelio, skiriančio atsakovų žemės sklypą į dvi dalis, priklausomybės ginčas buvo, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus (toliau – NŽT) 2013 m. sausio 11 d. rašte „Dėl žemės sklypo išpirkimo“ aiškiai nurodoma, kad NŽT pradėjo rengti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo valstybinės žemės sklypo formavimo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovų žemės sklypas) ir (duomenys neskelbtini) (ieškovų žemės sklypas) laisvos valstybinės žemės plotą ir parduoti jį besiribojančių sklypų savininkams, kai nėra galimybės laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti atskiro žemės sklypo. Taigi, NŽT raštas patvirtina, kad atsakovai pretendavo į ginčo kelią, nes jų žemės sklypas ribojosi su ieškovų žemės sklypu, o NŽT nepagrįstai nurodė, kad kelias yra laisva valstybinė žemė.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad G. ir V. M. priklausantis 0,1273 ha žemės sklypas suformuotas 2001 m. rugsėjo 11 d., atlikus kadastrinius matavimus ir ginčo kelias į šio žemės sklypo sudėtį nebuvo įtrauktas, jis sklypą dalijo į dvi dalis. Atkuriant nuosavybes teises į žemės sklypą V. L., buvo remiamasi kadastro duomenimis, kurie buvo nustatyti 0,1273 ha sklypui, jį suformavus 2001 m. rugsėjo 11 d. Dėl to, teismas padarė pagrįstą prielaidą, kad formuojant žemės sklypą, priklausantį V. ir V. Š., ginčo kelias (juo užimtas žemės plotas) buvo įskaitytas į bendrą žemės plotą (11 ha), į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės V. L.. Taip pat teismas konstatavo: „...kad tarp žemės sklypų savininkų – pareiškėjų ir trečiųjų asmenų G. ir V. M. iš esmės vyksta ginčas dėl žemės sklypo ribų ginčo kelio atžvilgiu, kurios pagal esamus šių žemės sklypų dokumentus (duomenis) yra prieštaringos, t. y., neaiškios bei kad šių ribų klausimą pareiškėjai siekia išspręsti, remdamiesi Nuostatų 21 punkte nustatyta tvarka“.Atsakovai nuo pat šios civilinės bylos iškėlimo nesutiko su ieškiniu, ginčijo ieškovų reikalavimus pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje aiškiai išreiškė savo nesutikimą su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei ieškovų žemės sklypo ribomis. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantai į nagrinėjamą bylą patraukti atsakovais tinkamai, kadangi yra besiribojančio su ieškovų žemės sklypu įsiterpusio žemės sklypo savininkai. Teismui nagrinėjant ieškovų reikalavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, besiribojančio žemės sklypo savininkai turi turėti galimybę apginti savo teises, nes teismo sprendimas gali pažeisti jų teise.Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Nesutinka, kad ieškovų teisių pažeidimas yra tęstinis ir teigia, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2005 m. sausio 17 d., kuomet ieškovai įgijo žemės sklypą iš V. L. įpėdinių. Ieškovai reikalavimų dėl šio sklypo ploto trūkumo niekada nereiškė, o dėl žemės sklypo konfigūracijos pakeitimo į teismą kreipėsi tik 2015 m. birželio 30 d., t. y. praleisdami CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtina 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, kuris taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų.Nesutiktina su šiais apeliantų argumentais. Apeliantai teisingai nurodo, kad pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Tačiau nagrinėjamojoje byloje nereiškiamas reikalavimas dėl pirkto žemės sklypo trūkumų, ieškovai, būdami nekilnojamojo turto savininkais, siekia pašalinti netikslumus, susijusius su jų valdomo žemės sklypo ribomis. Kaip minėta, ieškovų žemės sklypas buvo suformuotas atlikus tik preliminarius matavimus, todėl UAB „Markai“ atliko kadastrinius matavimus, kuriuos NŽT atsisakė derinti, motyvuodama sklypo ribų neatitikimu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs kad žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja CK 4.45 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).Tai, kad ieškovų valdomo žemės sklypo ribos yra prieštaringos ir dėl žemės sklypo ribų ginčo kelio atžvilgiu yra ginčas, konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartyje. Akivaizdu, kad savininko teisių pažeidimas, kaip yra nagrinėjamu atveju, yra tęstinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų reikalavimui taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo.Apeliantų nuomone, teismas nemotyvuotai pripažino, kad atsakovų sklypą dalinantis kelias yra ieškovų nuosavybe, nes įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikta. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamojoje byloje reikalavimo pripažinti minėtą kelio ieškovų nuosavybe, nebuvo pareikšta, todėl kelio dalies priskyrimo ieškovų sklypui pagrįstumas negali būti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyku pagal atsakovų apeliacinį skundą. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas, pripažindamas atsakovų sklypą dalijančią kelio atkarpa ieškovų nuosavybe, neatsižvelgė į atsakovų argumentus dėl konfigūracijos stabilumo principo taikymo. Ieškovai nereikalavo keisti jų valdomo žemės sklypo konfigūraciją, padidinti jį kitų sklypų sąskaitą ir pan. Ieškovų reikalavimas susijęs su žemės sklypo ribų nustatymu, kadangi žemės sklypo planuose ginčo kelio, kaip jų sklypo dalis, nebuvo pažymėtas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 4 puslapio 3 pastraipoje plačiai ir argumentuotai išdėstė motyvus, kuriais remdamasis priėjo išvados apie ginčo kelio priklausomybę. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei išvadoms šiuo klausimu, todėl jų nekartoja.Skundžiamu teismo sprendimu nustatytos ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos atitinka žemės sklypo nuosavybės dokumentus ir pašalina buvusius ribų netikslumus bei prieštaravimus ir nepažeidžia niekieno nuosavybės teisių. Ginčo kelio dalis negalėjo būti valstybės nuosavybe, nes Utenos apskrities viršininko 2002 m. birželio 14 d. sprendimu žemės savininkui V. L. nuosavybės teisės buvo atkurtos į visą jo nuosavybės teise valdytą 11 ha žemę. Šią aplinkybę pripažino ir NŽT, kuri skundžiamą teismo sprendimą įvykdė 2016 m. balandžio 5 d. (2 t., b. l. 41-43).NŽT, reikšdama nuomonę dėl ieškovo rašytinių paaiškinimų, nurodė, kad teismo sprendimą vykdė todėl, kad jai nebuvo žinoma apie atsakovų pateiktą apeliacinį skundą ir jei būtų apie tai žinojusi, taip pat būtų teikusi apeliacinį skundą. Trečiojo asmens NŽT argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Civilinė byla buvo nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. elektronine forma. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra prisijungusi prie elektroninių paslaugų portalo (EPP), todėl visi procesiniai dokumentai laikomi įteiktais laiku ir tinkamai (CPK 110 straipsnis, 175¹ straipsnio10 dalis).Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.