- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- e2-589-277/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00516-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Aurelija Vingrienė Šimkūnienė, Ramūnas Audzevičius
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Linai Lukošiūnaitei, dalyvaujant ieškovų V. Š. ir V. Š. atstovui advokatui Ramūnui Audzevičiui, atsakovei V. M., atsakovų V. M. ir G. M. atstovei advokatei Aurelijai Vingrienei Šimkūnienei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Arvydui Bagdonui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. Š. ir V. Š. ieškinį G. M. ir V. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašo: „Nustatyti žemės sklypo kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą, einančią linijomis per UAB „Markai“ matininko S. L. 2013-12-13 atliktų kadastrinių matavimų pagrindu sudarytame sklypų plane pažymėtus koordinačių taškus Nr. 6 (X6130785.54; Y630550.35), Nr. 7 (X6130789.83; Y630529.48), Nr. 8 (X6130750.33; Y 630517.68), Nr. 9 (X6130745.14; Y630532.41), Nr. 10 (X6130757.05; Y630553.35) ir Nr. 4 (X6130782.74; Y630563.97), Nr. 30 (X6130783.19; Y 630561.89), Nr. 5 (X6130784.70; Y630554.46), Nr. 11 (X6130759.21; Y630557.15) Nr. 12 (X6130759.80; Y630558.19), Nr. 13 (X6130762.50; Y630562.93)“.
Ieškovai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 3,17 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2005 m. sausio 17 d. nupirko iš V. L. įpėdinių. Utenos apskrities viršininko 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-05-449 ir sprendimu Nr. 62448-45-7680 V. L. po mirties (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 11 ha žemės, kurią sudarė penki sklypai planuose pažymėti Nr. 269, 269-1, 269-2, 269-3 ir 269-4. Ieškovų nupirktas sklypas plane pažymėtas Nr. 269-1. Į šį sklypą įsiterpęs 0,1273 ha ploto sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. 269-2. Šį sklypą 2005 m. sausio 27 d. iš V. L. įpėdinių nupirko atsakovai. Iki nuosavybės teisių V. L. atkūrimo nurodyti 11 ha buvo valstybinė žemė. Atsakovams priklausantis sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus jau 2001 metais, nes buvo išnuomotas akcinei bendrovei „Mėsa“. Sklypas suformuotas taip, kad jį į dvi dalis dalinantis kelias į sklypo plotą nepatenka. Kiti sklypai, į kuriuos V. L. atkurta nuosavybės teisės, suformuoti atliekant preliminarius matavimus nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu. Įvertinus paminėtu Utenos apskrities viršininko sprendimu nustatytus servitutus ir preliminariais matavimais suformuotų sklypų plane nurodytas gretimybes, aišku, kad į visą 11 ha plotą atkurta nuosavybės teisė V. L. ir valstybinės žemės šiame plote neliko. Nuosavybės teisės į sklypą Nr. 269-2 atkurtos pagal kadastrinių matavimų planą, todėl sklypą į dvi dalis dalinantis kelias į šio sklypo plotą nepatenka ir yra sklypo Nr. 269-1 dalis, t. y. ieškovams nuosavybės teise priklausančio sklypo dalis, bet kadastro žemėlapyje ieškovų sklypas pažymėtas taip, kad per visą sklypą einančio kelio atkarpa, dalinanti atsakovų sklypą, nėra ieškovų sklypo dalis. Siekdami pašalinti šį netikslumą, ieškovai užsakė žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių pagrindu parengtame plane nurodyta, kad paminėta kelio atkarpa priklauso ieškovų sklypui, bet Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrius, motyvuodamas, kad kelio atkarpa yra valstybinė žemė, atsisakė suderinti kadastrinių matavimų bylą. Šį sprendimą apskundė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-217-438/2015, pripažinęs, kad formuojant ieškovams priklausantį žemės sklypą ginčo kelio užimamas plotas buvo įskaitytas į 11 ha žemės plotą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės V. L., konstatavo, kad tarp žemės sklypų savininkų – ieškovų ir atsakovų – kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų ginčo kelio atžvilgiu, kurios pagal esamus šių žemės sklypų dokumentus neaiškios, o tokį ginčą pavesta spręsti bendrosios kompetencijos teismams Civilinio kodekso 4.45 straipsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Atsiliepimas
Atsakovai ieškinio nepripažįsta. Nurodo, kad ieškovų žemės sklypas suformuotas 2001 m. lapkričio 15 d. atlikus preliminarius matavimus. Iš preliminariais matavimais suformuoto sklypo plano yra aišku, kad kelio atkarpa, dalinanti atsakovų žemės sklypą į dvi dalis, nepatenka į ieškovų žemės sklypą. Su tokiomis sklypo ribomis sutiko V. L. įpėdiniai, pasirašydami sklypo plane atitinkamą įrašą. Ieškovams sklypo ribos tapo žinomos nuo pirkimo dienos, t. y. 2005 m. sausio 17 d., todėl ieškinys dėl sklypo ribų pareikštas praleidus ne tik sutrumpintą šešių mėnesių terminą ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų, bet ir bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Ieškovų reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Pagal Civilinio kodekso 4.45 straipsnį teismas nustato žemės sklypo ribas, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Atsakovų žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, ieškovų ir atsakovų žemės sklypų bendros ribos yra aiškios ir ginčo dėl jų nėra. Ieškovų teiginiai, kad kelio atkarpa, dalijanti atsakovų sklypą, yra ieškovų sklypo dalis, nepagrįsti, nes pagal esamus dokumentus ši kelio atkarpa yra valstybinė žemė. Ieškovų reikalavimas susijęs ne su atsakovams nuosavybės teise priklausančia žeme, o su valstybine žeme, todėl ieškovai nurodė netinkamą atsakovą, nes tinkamas atsakovas būtų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnį yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas.
Trečiojo asmens atstovas ieškovų reikalavimui prieštarauja. Paaiškino, kad ruošiant V. L. nuosavybės teisių atkūrimą 2001 m. lapkričio 15 d. buvo parengtas (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų, plane pažymėtų Nr. 269, 269-1, 269-2 ir 269-3, preliminarių matavimų planas, kuriame nurodyta, kad sklypas 269-2 registruotas kadastre. Šio sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2001 m. gegužės 21 d. Pagal kadastrinių matavimų planą sklypą į dvi dalis dalinantis kelias į sklypo plotą nepatenka. Pagal preliminarių matavimų planą į sklypą 269-2 patenka 6 metrų pločio kelias ir jam nustatytas servitutas. Preliminarių matavimų planas nenumatė, kad žemės sklypuose, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės V. L., yra valstybinės žemės plotai, bet nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 269-2 atkurtos remiantis kadastrinių matavimų planu, pagal kurį sklypą dalijanti kelio atkarpa į sklypo plotą nepatenka, todėl šios kelio atkarpos užimtas žemės plotas liko laisva valstybinė žemė. Nuosavybės teisė į žemės sklypą plane pažymėtą Nr.269-1, kuris šiuo metu priklauso ieškovams, atkurta remiantis preliminarių matavimų planu, pagal kurį sklypą Nr. 269-2 dalijanti kelio atkarpa nepatenka į sklypo Nr. 269-1 plotą. Pagal preliminarių matavimų planą šis sklypas pažymėtas ir kadastro žemėlapyje. Ieškovai parengė sklypo kadastrinių matavimų planą, pagal kurį ginčo kelio atkarpa jau patenka į ieškovų sklypo plotą, bet Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrius atsisakė derinti tokį planą, nes sklypo ribos neatitinka preliminarių matavimų plane ir kadastro žemėlapyje pažymėtų sklypo ribų. Ieškovai sprendimą skundė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet Panevėžio apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad derinti kadastrinių matavimų bylą atsisakyta pagrįstai. Mano, kad šis klausimas paminėtų teismų yra išspręstas ir neturi būti pakartotinai teisme nagrinėjamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atskleisdamas bylos esmę (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) konstatuoja, jog bylos esmė tokia:
Šalims nuosavybės teise priklauso turintys bendrą ribą žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje: ieškovams – 3,17 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekto plane Nr. 269-1; atsakovams – 0,1273 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekto plane Nr. 269-2 (29-31, 32-34, 55 b. l.). Šalys 2005 metais sklypus pirko iš įpėdinių 2001 m. balandžio 11 d. mirusio V. L., kurio vardu 2002 m. birželio 14 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės į šiuos sklypus. Atsakovams priklausantis žemės sklypas suformuotas 2001 m. gegužės 21 d. atliekant kadastrinius matavimus, ruošiant išnuomoti valstybinės žemės sklypą akcinei bendrovei „Mėsa“, turėjusiai šiame sklype nuosavybės teise statinius. Pagal kadastriniais matavimais suformuoto sklypo planą (61 b. l.), sklypas yra dviejų dalių, kurias skiria į sklypo plotą nepatenkantis kelias. Ginčo dėl šio sklypo ribų nėra. Ieškovų žemės sklypas suformuotas 2001 m. lapkričio 15 d. atliekant preliminarius matavimus, ruošiant atkurti nuosavybės teises į 11 ha žemės V. L.. Preliminarių matavimų plane (55 b. l.) sklypų Nr. 269-1 ir 269-2 ribos aprašytos taip, kad sklypą Nr. 269-2 dalinantis kelias yra šio sklypo dalis ir sklype yra kelio servitutas – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius 6 m keliu. Pagal preliminarių matavimų planą sklypų ribos pažymėtos ir kadastro žemėlapyje (62 b. l.). Dėl ieškovų sklypo ribų kilo ginčas. Ieškovai teigia, kad atsakovų žemės sklypą dalinančio kelio užimamas plotas yra ieškovų žemės sklypo dalis, kaip tai pažymėta ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų plane (17-18 b. l.), o atsakovai ir trečiasis asmuo mano, kad tai – valstybinė žemė, nes V. L. nuosavybės teisės atkurtos remiantis sklypo Nr. 269-2 kadastrinių matavimų planu, pagal kurį kelias nepatenka į sklypo plotą, todėl nuosavybės teisės į kelio užimamą žemės plotą nebuvo atkurtos ir šis plotas liko valstybine žeme.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovų reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes dėl tapataus ieškovų reikalavimo jau sprendė Panevėžio apygardos administracinis teismas, kuris 2014 m. kovo 31 d. sprendimu reikalavimą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi paliko šį sprendimą nepakeistą. Teismas su tokiu teiginiu nesutinka, nes Panevėžio apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė dėl ieškovų reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka pakeisti ieškovų žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB MARKAI parengtą sklypo kadastro duomenų bylą, o ne žemės sklypų savininkų ginčą dėl žemės sklypo ribų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartyje konstatavo, kad tarp žemės sklypų savininkų (šios bylos šalių) vyksta ginčas dėl žemės sklypo ribų ginčo kelio atžvilgiu, kurios pagal esamus šių sklypų dokumentus (duomenis) yra prieštaringos, t. y. neaiškios, bet šių ribų klausimas negali būti išspręstas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta tvarka, nes pagal Civilinio kodekso 4.45 straipsnį sklypų savininkų ginčus dėl sklypo ribų, kai jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, sprendžia bendrosios kompetencijos teismai. Teismas konstatuoja, kad ieškovų reikalavimas atsakovams dėl žemės sklypo ribų nustatymo nėra tapatus reikalavimui, kurį sprendė Panevėžio apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 4.45 straipsnį sklypo ribas nustato teismas, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų. Iš ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį išdėstytų aplinkybių, šalių atstovų paaiškinimų seka, kad ginčas dėl ieškovų sklypo ribų vyksta tarp ieškovų ir atsakovų, nes atsakovai nesutinka su kadastriniais matavimais nustatytomis ieškovų sklypo ribomis, teigdami, kad ties atsakovų sklypą dalinančiu keliu sklypas ribojasi ne su ieškovų žemės sklypu, o su valstybine žeme, todėl nepagrįstas atsakovų teiginys, kad jie šioje byloje yra netinkamas atsakovas, nes kitų žemės sklypų, kurių savininkai ginčytų sklypo ribas, ieškovų sklypo gretimybėje nėra.
Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010) kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų nustatymo pagal Civilinio kodekso 4.45 straipsnį tikslai sutampa – nustatyti tikslias ir teisingas žemės sklypo ribas. Šių dviejų ribų nustatymo būdų tarpusavio santykis reguliuojamas Civilinio kodekso 4.45 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei, pirma, žemės sklypų savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Šioje byloje abi sąlygos yra: šalys dėl bendros sklypų ribos nesutaria – ieškovai mano, kad atsakovų sklypą dalijančio kelio užimamas plotas yra ieškovų žemės sklypo dalis, o atsakovai mano, kad tai – valstybinė žemė; bendra sklypų riba neaiški, nes preliminarių matavimų plane sklypų ribos aprašytos ir šių matavimų pagrindu kadastro žemėlapyje pažymėtos taip, kad atsakovų sklypą dalijantis kelias priskiriamas atsakovų sklypui, bet atsakovų sklypo kadastrinių matavimų plane šis kelias nepatenka į atsakovų sklypo plotą, o pagal ieškovų sklypo kadastrinius matavimus paminėto kelio užimamas plotas yra ieškovų sklypo dalis.
Konstatavus, kad sklypo ribos, dėl kurių kilo ginčas tarp sklypų savininkų, nėra aiškios iš esamų dokumentų ir pagal Civilinio kodekso 4.45 straipsnį turi būti nustatytos teismo, nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį reikalavimui nustatyti šias ribas, nes jų neaiškumas yra tęstinio pobūdžio ir tęsis, kol įsiteisės sklypo ribas nustatantis teismo sprendimas.
Minėta, kad atsakovų žemės sklypas atliekant kadastrinius matavimus suformuotas ir jo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos pirmiau nei preliminariais matavimais suformuotas ir kadastro žemėlapyje pažymėtas ieškovų žemės sklypas, į kurį atsakovų žemės sklypas įsiterpęs. Žemės sklypų Nr. 269, 269-1, 269-2 ir 269-3 planas M1:10000 atliekant preliminarius matavimus parengtas ruošiant sprendimą atkurti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus V. L.. Pagal plane išdėstytą sklypo Nr. 269-1 aprašymą sklype nėra jokių įsiterpusių valstybinės žemės plotų, o sklypą Nr. 269-2 dalinančio kelio užimamas plotas priskirtas sklypui Nr. 269-2 ir įrašytas kelio servitutas, bet tai neatitinka šio sklypo kadastrinių matavimų duomenų, pagal kuriuos kelio užimamas plotas sklypui nepriskirtas. Preliminarių matavimų plane aprašytos sklypo Nr. 269-1 ribos neatitiko kadastrinių matavimų plane ir kadastro žemėlapyje pažymėtų į jį įsiterpusio sklypo Nr. 269-2 ribų, nes, įvertinus tai, kad atkurti nuosavybės teises V. L. siekta į visą 11 ha plotą, preliminarių matavimų plane sklypą Nr.269-2 dalinančio kelio užimamas plotas turėjo būti priskirtas sklypui Nr. 269-1, bet tai grafiškai pažymėti sklypo plane, kurio mastelis 1:10000, vargu ar įmanoma. Teismas nesutinka su atsakovų ir trečiojo asmens teiginiu, kad dėl tokio planų neatitikimo V. L. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į atsakovų sklypą dalijančio kelio užimamą plotą ir šis plotas liko valstybine žeme. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 100 punktą (aktų redakcija galiojusi 2002 m. birželio 14 d.) sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę priiminėjo apskrities viršininkas. V. L. nuosavybės teisės į 11 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), atkurtos Utenos apskrities viršininko 2002 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 62486-45-7680 (52-53 b. l.). Teismas, įvertinęs šio sprendimo turinį, konstatuoja, kad apskrities viršininkas, spręsdamas dėl nuosavybės teisių atkurtimo V. L., atsižvelgė į preliminarių matavimų plano ir kadastrinių matavimų plano duomenų neatitikimus ir atkūrė nuosavybės teises į visą 11 ha žemės plotą, sklypą Nr. 269-2 dalinančio kelio užimamą plotą priskirdamas sklypui Nr. 269-1. Taip teismas sprendžia sugretinęs apskrities viršininko sprendimo turinį su preliminarių matavimų plane ir kadastrinių matavimų plane esančiais duomenimis. Preliminarių matavimų plane aprašytas sklypo Nr. 269-2 kelio servitutas – leisti kitiems asmenims, eiti važiuoti, ginti gyvulius 6 m keliu, bet apskrities viršininko sprendimu kelio servitutas šiam sklypui nenustatytas, t. y. pagal apskrities viršininko sprendimą servitutinio kelio šiame sklype nėra. Tai atitinka šio sklypo kadastrinių matavimų planą. Apskrities viršininko sprendimu sklypuose Nr. 269 ir Nr. 269-1 nustatytas kelio servitutas – leisti kitiems asmenims važiuoti, eiti arba ginti gyvulius 4, 6 m pločio keliais (0,13 ha skl. Nr. 269, 0,07 ha – Nr. 269-1). Pagal preliminarių matavimų planą servitutinis kelias yra 6 m pločio, o apskrities viršininko sprendimu nustatytas servitutas 4 ir 6 metrų pločio keliams. Atsižvelgiant į tai, kad sklype Nr. 269 nėra 4 metrų pločio kelio, spręstina, kad apskrities viršininkas sklypui Nr. 269-1 priskyrė sklypą Nr. 269-2 dalinančio kelio, kuris pagal kadastrinių matavimų planą (61 b. l.) yra 4 metrų pločio, užimamą plotą. Apie tai, kad šio kelio užimamas plotas priskirtas sklypui Nr. 269-1 galima spręsti ir pagal sklypui nustatyto kelio servituto plotą. Preliminarių matavimų plane ir apskrities viršininko sprendime nurodyta, kad kelio servituto sklype Nr. 269-1 plotas yra 0,07 ha, o pagal šio sklypo kadastrinių matavimų planą (17-18 b. l.) kelio servituto plotas, skaičiuojant su atsakovų sklypą dalijančios kelio atkarpos plotu – 596 m². Neatitikimą galima paaiškinti tuo, kad pagal preliminarių matavimų planą sklypą Nr.269-2 dalijanti kelio atkarpa yra 6 metrų pločio, o pagal kadastrinių matavimų planus – 4 metrų pločio, bet akivaizdu, kad apskrities viršininko sprendimu sklypui Nr. 269-1 nustatyto kelio servituto plotas apima ir sklypą 269-2 dalinančio kelio užimamą plotą. Esant šioms aplinkybės teismas sprendžia, kad uždarosios akcinės bendrovės MARKAI 2013 m. gruodžio 13 d. parengtame žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane ribos su sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos teisingai, todėl ieškovų reikalavimas sklypo ribas nustatyti pagal šio plano duomenis tenkinamas.
Ieškovo V. Š. turėtos bylinėjimosi išlaidos – 31 Eur sumokėto žyminio mokesčio – priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis.
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 9,50 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteisiamos į valstybės biudžetą lygiomis dalimis iš atsakovų G. M. ir V. M..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 268-269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ribą pagal linijas, einančias per taškus UAB MARKAI 2013 m. gruodžio 13 d. parengtame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane M 1:2000 (planas yra sprendimo priedas) pažymėtus numeriais 6, 7, 8, 9, 10, kurių koordinatės valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje yra: Nr. 6 x = 6130785.54, y = 630550.35; Nr. 7 x = 6130789.83, y = 630529.48; Nr. 8 x = 6130750.33, y = 630517.68; Nr. 9 x = 6130745.14, y = 630532.41; Nr. 10 x = 6130757.05, y = 630553.35, ir numeriais 4, 30, 5, 11, 12, 13, kurių koordinatės valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje yra: Nr. 4 x = 6130782.74, y = 630563.97; Nr. 30 x = 6130783.19, y = 630561.89; Nr. 5 x = 6130784.70, y = 630554.46; Nr. 11 x = 6130759.21, y = 630557.15; Nr. 12 x = 6130759.80 y = 630558.19; Nr. 13 x = 6130762.50, y = 630562.93.
Priteisti iš G. M. ir V. M. lygiomis dalimis V. Š. 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Priteisti iš G. M. ir V. M. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 9,50 Eur (devynis eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.