- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2S-303-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00776-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- P. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. Š. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1123-913/2021 dėl atsakovo P. Š. pareiškimo dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovė, ir Inspekcija) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo P. Š. (toliau – ir atsakovas)VĮ „Registrų centras“ pateiktos 2019 m. spalio 24 d. automatiškai registruotos IS „Infostatyba“ deklaracijos, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. ACCE-100-191024-00844 (toliau – ir Deklaracija) galiojimą ir įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti 2019 m. spalio 24 d. automatiškai registruotos IS „Infostatyba“ deklaracijos, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. ACCE‑100-191024-00844 pagrindu atliktą pagalbinio ūkio paskirties – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. sausio 6 d., atsakovui P. Š. nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovės prašymu priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-185-913/2021. Teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 150,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,32 Eur valstybės turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
3. 2021 m. vasario 8 d. atsakovas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
3.1. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas P. Š. nurodė, kad savarankiškai paruošti atsiliepimą į ieškinį dėl Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo išregistruoti statinio atliktą teisinę registraciją, negalėjo nes neturi reikalingų žinių, o dėl LR Vyriausybės įvestų apribojimų dėl COVID-19 negalėjo pasinaudoti teisininkų pagalba, be to nesitikėjo, jog teismas priims sprendimą už akių, nes manė, kad teismas surengs posėdį, kad sugretintų ieškovės ir trečiojo asmens M. B. atsiliepimo pozicijas.
3.2. Teigė, kad teismas, nagrinėdamas Deklaracijos galiojimo klausimą, ex officio privalėjo išskirti konkrečius faktus, remiantis kuriais jis nusprendė, kad Deklaracija, kaip vienašalis sandoris, negalioja. Sprendime už akių nepasisakyta kokias iš teismo nurodytos visumos aplinkybių jis laiko pagrindu panaikinti Deklaraciją, teismas neturėjo teisės apsiriboti/perpasakoti ieškovės teiginius, o privalėjo juos išanalizuoti.
3.3. Taip pat teigė, kad formalūs Deklaracijos netikslumai nesudaro pagrindo naikinti Deklaraciją. Teismas privalėjo konstatuoti kokie iš ieškinyje nurodytų trūkumų yra esminiai, o kurie taisytini ir sudaro pagrindą Deklaraciją tikslinti, o ne naikinti. Dėl sprendime už akių nurodytų faktinių aplinkybių atsakovas nurodė, kad statinys buvo statomas ne savavališkai, o turint leidimą statyti. Kadangi leidimo statyti galiojimo laikas pasibaigė jau po to, kai statinio esminės konstrukcijos buvo sumontuotos ir buvo likę tik skardinimo darbai, ir nebuvo (ir nėra) kliūčių pratęsti leidimo statyti galiojimo terminą, aplinkybė, jog atsakovas (dėl nežinojimo) nesikreipė su prašymu pratęsti leidimo statyti datą, yra formalus trūkumas, nesudarantis pagrindo naikinti Deklaracijos. Be to, nurodė, kad statinys buvo statomas nepažeidžiant statinio projekto sprendinius – aplinkybė, kad faktinis atstumas nuo statinio iki šalia esančio statinio viršija projektinį atstumą, nėra pažeidimas, nes šis atstumas nustatomas pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus ir yra normuojamas jo minimalus dydis, šio atstumo padidėjimas savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeisti projekto sprendiniai.
3.4. Manė, kad aplinkybė, jog statinio bendrosios ekspertizės 2019 m. spalio 23 d. aktą Nr. 2019/52, kaip statinio ekspertizės rangovo įgaliotas asmuo, pasirašė tokio įgaliojimo neturintis trečiasis asmuo M. B., yra tik formalaus pobūdžio, nes statinio ekspertizės aktas įrodo, kad statyba vyko nepažeidžiant projekto.
4. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovo P. Š. patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad su P. Š. pareiškimu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas.
Šalies argumentai
4.1. Ieškovė nurodė, kad pareiškime išdėstyta nuomonė, jog Deklaracija gali būti taisoma, tikslinama, keičiama, kas neva nesudaro pagrindo jos naikinti, neturi įtakos teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pastebėjo, kad atsakovas iš esmės pripažįsta Inspekcijos nustatytus Deklaracijos neatitikimus teisės aktams, juos savo pareiškime nurodo kaip „formalius Deklaracijos netikslumus“, kurie gali būti taisytini. Manė, kad teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ir atsižvelgdamas į ieškovės nustatytus pažeidimus, tikrinant atsakovo Deklaraciją, 2021 m. sausio 6 d. sprendime pagrįstai konstatavo, jog P. Š. pagalbinio ūkio pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos užbaigimas neatitinka Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 dalies 2, 3 ir 7 punktų, statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880, 1.3, 1.4 ir 2.2.4 papunkčių, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 94.3.2, 105, 128.3, 132, 135, 139 punktų, statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713, 1 lentelės 4 punkto reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. kovo 2 d. nutartimi atsakovo P. Š. patikslinto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
6. Teismas konstatavo, kad ta aplinkybė, jog atsakovas savarankiškai negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį, negali būti laikoma objektyvia priežastimi terminą praleisti, nes atsakovas, tokiu atveju, jei pats negali tinkamai ginti savo interesų, turi teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos jam suteikimo. Antra, Lietuvoje karantinas dėl COVID-19 buvo įvestas 2020 m. lapkričio 7 d., o procesinius dokumentus atsakovas gavo 2020 m. spalio 29 d., tai yra dar nesant įvestiems apribojimams, todėl kaip atidus, apdairus ir rūpestingas žmogus jis turėjo pakankamai laiko tam, kad galėtų gauti teisinę pagalbą, be to, nurodė, kad komunikuoti su teisininkais galima ne tik gyvai, tai galima daryti ir kitomis priemonėmis (telefonu, el. paštu, skype, zoom ir t.t.).
7. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas turėjo teisę ir galimybę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, tačiau jis to nedarė. Ta aplinkybė, kad atsakovas nesitikėjo, jog teismas priims sprendimą už akių, nes manė, kad teismas surengs posėdį tam, kad sugretintų ieškovės ir trečiojo asmens M. B. atsiliepimo pozicijas, tik patvirtina, jog atsakovas buvo užėmęs pasyvią poziciją. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, lėmusių jo pasyvumą byloje (CPK 288 str. 4 d. 2 p.).
8. Įvertinęs atsakovo patikslintame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėstomas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kuriais remiantis galėtų kilti abejonės dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas vertino, kad iš atsakovo ieškovei pateiktos geodezinės nuotraukos matyti, jog pastato vieta sklype viršija 1 m (11,56-10,0=1,56 m). Vadinasi, pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, nes statinio vietos nukrypimas nuo projektinio yra 1,56 m.
Atsiliepimas
9. Teismas sutiko su ieškovės atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytais argumentais, kad pastato statybos darbai vyko (buvo tęsiami) pasibaigus 2003 m. sausio 20 d. leidimo galiojimui, t. y. neturint statybą leidžiančio dokumento.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nors atsakovas kartu su patikslintu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė dokumentą – UAB „Ekspertika“ 2020 m. lapkričio 25 d. Statinio ekspertizės aktą Nr. B20-11/76, kuris jo nuomone įrodo, kad statyba vyko nepažeidžiant projekto, teismas nesutiko su šiuo atsakovo argumentu. Sprendė, kad statinio ekspertizė (aktas Nr. B20-11/76), atlikta P. Š. užsakymu, kaip alternatyva kitiems privalomiems dokumentams, pateikiama statybos užbaigimo komisijai ar Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o ne kaip nustatyta STR 1.05.01:2017 101 punkte, kur nurodyta, kad šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta (pastaba: 94 punkte) tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovas P. Š. negalėjo vykdyti statybos ūkio būdu, nes buvo vykdoma ypatingojo statinio statyba, todėl atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad statinio statybos metu įstatymai nereikalavo statybos darbų techninės priežiūros vadovo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo.
12. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad ieškinyje nėra motyvų, kurie pagrįstų, kad STR 1.05.01:2017 93 punkte nurodyti dokumentai turi būti privalomai pateikiami su Deklaracija, kad tai nėra pavyzdinis dokumentų sąrašas, kadangi STR 1.05.01:2017 93.2–93.18 papunkčiuose nurodyta kokius dokumentus reikia pateikti su deklaracija. Nurodė, kad tai reiškia, jog statytojas (atsakovas) privalėjo pateikti visus ieškovės nurodytus dokumentus, tačiau to nepadarė.
13. Konstatavo, kad teismas priimtame sprendime už akių aiškiai pasisakė dėl to, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai atlikus deklaracijos Nr. ACCE-100-191024-00844 patikrinimą, patikrinimo aktu konstatuota, kad deklaracija apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė surašyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o būtent, atsakovo įgaliotas asmuo M. B., kvalifikacijos atestato Nr. 39010, neturėdamas teisės būti statinio ekspertizės rangovu, o ieškovės su atsiliepimu į patikslintą pareiškimą pateiktas 2021 m. sausio 12 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centro sprendimas Nr. SP-04 „Dėl statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų veiklos įvertinimo“ patvirtina, kad yra panaikintas statinio ekspertizės vadovo M. B. kvalifikacijos atestato Nr. 39010 galiojimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atskiruoju skundu atsakovas P. Š. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir tenkinti patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat prašo priimti pridedamą 2020 m. birželio 1 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą, adresuotą UAB „Sagela“.
14.1. Apelianto teigimu, jis nėra teisės specialistas, todėl nežino civilinio proceso taisyklių, taigi nežinojo, kad gali prašyti teismo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Be to, nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d. praėjo tik 6 darbo dienos, kurių neužteko, kad būtų galima susirasti teisininką, kuris specializuotųsi statybos teisės srityje ir sutiktų atstovauti atsakovo interesus. Nurodė, kad bendravimas nuotoliniu būdu buvo apsunkintas, nes turėjo tik popierinius dokumentus, o naudotis skype ir zoom tiesiog nemoka dėl senyvo amžiaus.
14.2. Apeliantas taip pat teigia, kad aplinkybė, jog faktinis atstumas nuo statinio iki šalia esančio statinio viršija projektinį atstumą, nėra pažeidimas, nes šis atstumas nustatomas pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus ir yra normuojamas jo minimalus dydis (10 m). Pirmos instancijos teismas klaidingai sprendė, kad atstumas tarp pastatų tapatus statinio vietai sklype. Priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, statinio vieta sklype nustatoma žemės sklypo ribų atžvilgiu, byloje nėra įrodymų, kad ginčo statinio lokalizacija žemės sklypo ribų atžvilgiu neatitinka projektinės.
Atsiliepimas
14.3. Atsakovas teigia pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodęs, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2005–2006 metais jau buvo baigtos statinio konstrukcijos (metalinės arkos). Atsižvelgiant į pastato konstrukciją, darytina išvada, kad iki 2003 m. sausio 20 d., t. y. galiojant 1998 m. sausio 20 d. išduotam Utenos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Anykščių rajono inspektoriaus Leidimui Nr. 04, ginčo statinys buvo sumontuotas ir statybos darbų užbaigimui reikėjo tik uždengti konstrukcijas (arkas) plieno skarda. Pirmos instancijos teismas išvis nenagrinėjo šių viešai prieinamų duomenų, todėl yra teisiškai nekorektiška teismo išvada, kad pastato statybos darbai vyko (buvo tęsiami) pasibaigus 2003 m. sausio 20 d. leidimo galiojimui.
14.4. Teigia, kad ginčo statinio – surenkamo metalinių arkų sandėlio, kurio atstumas tarp kolonų neviršija 24 m, konstrukcijų montavimo metu jis nebuvo priskiriamas prie ypatingų statinių, todėl ginčo statinys galėjo būti statomas ūkio būdu ir UAB „Ekspertika“ 2020 m. lapkričio 25 d. Statinio ekspertizės akto Nr. B20-11/76 nuoroda, kad statinys yra neypatingas, yra teisinga.
14.5. Mano, kad teismas nepaneigė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išvados, jog su deklaracija apie statybos užbaigimą nepateiktas statybos priežiūros vadovo J. L. privalomojo draudimo liudijimo polisas nelaikytinas esminiu pažeidimu, nes statinio statybos metu įstatymai nereikalavo statybos darbų techninės priežiūros vadovo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo. Be to, STR 1.05.01:2017 93 p. yra nurodytas ne privalomų pateikti su kiekviena deklaracija, o tik pavyzdinis dokumentų sąrašas. Taigi pateikiamu su konkrečia deklaracija dokumentų sąrašas gali būti kitoks, palyginus su kita konkrečia deklaracija, ir apie tam tikro dokumento teikimo būtinumą palikta spręsti Inspekcijai, kai deklaraciją tvirtina Inspekcija (STR 1.05.01:2017 92 p.), ir statytojui, kai deklaraciją teikiama tiesiogiai į IS „Infostatyba“ (101 p.).
Šalies argumentai
14.6. Apeliantas vadovaujasi Reglamento 110 p. ir teigia, kad deklaracija – sandoris apie statybos užbaigimą, galėtų būti vertinama kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris tik tuomet, kai ji surašyta dėl statinio, statomo be leidimo statyti ir/ar kai jis iš esmės neatitinka statinio projekto sprendinių ar materialių teisės aktų reikalavimų; formalūs deklaracijos netikslumai nesudaro pagrindo naikinti deklaraciją.
15. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė Inspekcija prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o apelianto P. Š. patikslintą atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
15.1. Nurodo, kad atsakovas, norėdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, privalėjo pats būti aktyvus, nes asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Darytina išvada, jog apelianto skunde nurodyti motyvai dėl laiku nepateiktų procesinių dokumentų teismui laikytini subjektyvaus pobūdžio, nes apeliantas dėl savo paties veiksmų pasyvumo per nustatytą terminą tinkamai nepasirūpino savo teisių realizavimu.
Šalies argumentai
15.2. Nors atsakovas savo skunde nurodo, jog statinys buvo statomas nepažeidžiant statinio projekto sprendinių, o aplinkybė, kad faktinis atstumas nuo statinio iki šalia esančio statinio viršija projektinį atstumą nėra pažeidimas, nes šis atstumas pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus ir yra normuojamas jo minimalus dydis (10 m), šiems savo argumentams pagrįsti apskritai nenurodo jokių teisės aktų.
15.3. Pastebi, kad pats apeliantas nurodo, jog ginčo statinio statybos darbai nebuvo užbaigti, nes, kaip nurodyta skunde, „reikėjo tik uždengti konstrukcijas (arkas) plieno skarda“. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalį – „nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti“. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovo skundo argumentai apie statinio statybos darbų užbaigimą jo nurodytu laikotarpiu laikytini nepagrįstais ir turi būti atmesti. Mano, kad statybos darbai nebuvo baigti, leidimas nebuvo pratęstas, todėl neaišku kokiu pagrindu atsakovas tęsė ginčo statinio statybas po 2003 m. sausio 20 d.
15.4. Teigia, kad apelianto nurodyto statybos leidimo išdavimo metu (t. y. 1998 m. sausio 20 d.) skunde minimas statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ dar net nebuvo priimtas ir negaliojo (įsigaliojo tik nuo 2002 m. liepos 1 d.), todėl apelianto argumentai, kad „teismas klaidingai nesivadovavo leidimo išdavimo metu galiojusia STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ redakcija“ atmestini.
15.5. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad apelianto pateiktas naujas rašytinis įrodymas – Inspekcijos 2020 m. birželio 11 d. atsakymas Nr. 2D-7599 nebuvo adresuotas apeliantui ir yra nesusijęs su nagrinėjama byla, todėl neturi būti pridėtas prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė 2020 m. birželio 1 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą, adresuotą UAB „Sagela“. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas atsisako pridėti prie bylos apelianto teikiamus duomenis ir jų nevertina, kadangi šis rašytinis įrodymas yra skirtas ne atsakovui, o kitam asmeniui, šios nagrinėjamos bylos ir rašte nurodytos aplinkybės skiriasi, todėl šis raštas negali turėti jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.
19. Atskirajame skunde kaip vieną iš aplinkybių apeliantas nurodo, kad negalėjo pateikti atsiliepimo laiku dėl įvesto karantino ir dėl savo senyvo amžiaus, todėl, pasak apelianto, sprendimas už akių negalėjo būti priimtas.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
21. CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
22. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodyta: aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia dėl bent vienos iš šių dviejų sąlygų buvimo – ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
23. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2020 m. spalio 29 d. buvo asmeniškai informuotas apie teisme jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą ir pareigą teismo nustatytu terminu pateikti atsiliepimą į ieškinį. Tai patvirtina byloje esanti Lietuvos pašto teismui grąžinta skaitmenizuota pažyma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodomi argumentai, kad jis nežinojo, jog gali prašyti teismo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, kad nuo teismo panešimo gavimo dienos iki karantino paskelbimo jam neužteko laiko susirasti teisininką, kuris specializuotųsi statybos teisės srityje ir sutiktų atstovauti atsakovo interesus, yra deklaratyvūs, nepagrįsti. Jokiuose teisės aktuose, paskelbus šalyje karantiną, nebuvo nustatyta, kad dėl karantino paskelbimo stabdoma teismų, advokatūros ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veikla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad dėl šalyje įvesto karantino jam buvo apribota teisė susirasti atstovą, juo labiau kad vėliau teismui teiktus dokumentus apeliantas teikė savo vardu ir byloje nėra duomenų, kad apeliantas naudotųsi teisininkų paslaugomis. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas tik dėl subjektyvių priežasčių, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo apdairus ir rūpestingas, nepateikė teismui nei atsiliepimo, nei prašymo pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą, taip pat jis nepateikė jokių įrodymų, kad iš teismo gavęs ieškovės ieškinį su priedais, pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, iš viso ėmėsi kokių nors veiksmų, susijusių su jam iškelta civiline byla. Taigi, paties apelianto pasyvus elgesys sukėlė įstatyme numatytą situaciją, kuomet, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą tokį prašymą tenkinti ir šioje byloje priimti sprendimą už akių.
24. Antra aplinkybė, kurią turi nustatyti teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tai šalies pareiškime nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Taigi sprendimą už akių prašanti peržiūrėti šalis turi pareiškime nurodyti įrodymus, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
25. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš atsakovo teismui pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo argumentų, abiejuose procesiniuose dokumentuose apeliantas nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, į kuriuos plačiai ir argumentuotai atsakė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Atskirajame skunde apeliantas iš esmės nenurodo argumentų, susijusių su skundžiamos nutarties neteisėtumų, o tik kartoja pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jau nurodytus motyvus.
26. Pažymėtina, kad pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019).
27. Byloje nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi P. Š. 2019 m. spalio 24 d. deklaracijos Nr. ACCE-100-191024-00844 patikrinimą, 2020 m. rugpjūčio 24 d. surašė Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktą Nr. DSP-20, kuriame buvo nustatyta, kad P. Š. pagalbinio ūkio pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos užbaigimas neatitinka Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 dalies 2, 3 ir 7 punktų, statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880, 1.3, 1.4 ir 2.2.4 papunkčių, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 94.3.2, 105, 128.3, 132, 135, 139 punktų, statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713, 1 lentelės 4 punkto reikalavimų.
28. Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę, be kita ko, Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla. To pateis straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 7 punktai numato, kad statinio ekspertizės rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus), pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, pateikti statinio ekspertizės aktą viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, inicijavusiam statinio ekspertizę.
29. Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. B. surašė 2019 m. spalio 23 d. Statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. 2019/52, kurio išvadoje nurodė, jog „pagalbinio ūkio paskirties pastatas – sandėlis (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka projekto (paskutinės projekto ar jo dokumento laidos) sprendinius, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams ir tenkina Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus. M. B. IS „Infostatyba“ 2019-10-24 pateikė prašymą Nr. CCE-100-191024-00838 registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė. Nagrinėjamu atveju taip pat neginčijamai nustatyta, kad 2019 m. spalio 24 d. deklaracija Nr. ACCE-100-191024-00844 pateikta pažeidžiant minėtas Statybos įstatymo imperatyvias nuostatas, kadangi M. B., šioje byloje dalyvaujantis trečiuoju asmeniu, neturėjo teisės nei atlikti ginčo statinio ekspertizės, nei teikti jos viešojo administravimo subjektui, šią aplinkybę atsiliepime į ieškinį iš esmės pripažino ir pats trečiasis asmuo, o atsakovas šios aplinkybės neneigė ir priešingai neįrodinėjo. Svarbu tai, kad nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde, atsakovas neteikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie paneigtų aplinkybę, kad 2019 m. spalio 24 d. pateikta deklaracija Nr. ACCE-100-191024-00844 neatitinka Statybos įstatymo 17 straipsnio bei statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 1.3, 1.4 ir 2.2.4 papunkčių reikalavimų, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 105, 128.3, 132, 135, 139 punktų reikalavimų, kuriuose taip pat, be kita ko, nustatytos statinio ekspertizės vadovų ir rangovų teisės bei pareigos.
30. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 94.3.2. punkte nurodyta, kad ekspertizės sudėčiai priskirtinas patikrinimas, ar pastatytas statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius, kuriais nustatoma statinio vieta sklype. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad statinio vietos nukrypimas nuo projektinio yra 1,56 m, tačiau nesutikdamas su tokiu teismo sprendime už akių pateiktu vertinimu atsakovas šios aplinkybės jokiais kitais rašytiniais įrodymais, kurie leistų abejoti teismo sprendimo neteisėtumu, nepaneigė, t. y. neteikė nei jokių rašytinių įrodymų, nei teisiškai reikšmingų ir pagrįstų argumentų, o tik deklaratyviai nurodė, kad tai, jog faktinis atstumas nuo statinio iki šalia esančio statinio viršija projektinį atstumą, nėra pažeidimas.
31. Ieškovė ieškiniu taip pat įrodinėjo, kad atsakovas IS „Infostatyba“ su 2019 m. spalio 24 d. prašymu Nr. CCE-100-191024-00838 registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, pagal STR 1.05.01:2017 93 punkte nurodytus reikalavimus nepateikė statinio projekto: techninio projekto ir darbo projekto (93.2 p.), statybą leidžiančio dokumento (93.3 p.) bei statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančių dokumentų kopijas (93.16 p.). Nors atsakovas teigia, kad teisės aktai nenumato, kad šiuos dokumentus yra privaloma pateikti visais atvejais, STR 1.05.01:2017 102 p. nurodyta, kad statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu IS „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus Reglamento 93.2–93.18 papunkčiuose. Ši nuostata patvirtina, kad teikiant deklaraciją būtina pateikti STR 1.05.01:2017 93.2–93.18 papunkčiuose nurodytus atitinkamus dokumentus. Kad privalomi pateikti dokumentai buvo pateikti atsakovas neįrodinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šio atskirojo skundo vertini kaip teisiškai reikšmingo sprendžiant dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
32. Nors apeliantas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2005–2006 m. ginčo pastatas jau buvo sumontuotas ir statybos darbų užbaigimui reikėjo tik uždengti konstrukcijas (arkas) plieno skarda, šios apelianto nurodomos aplinkybės niekaip neįrodo, kad ginčo pastatas buvo pastatytas iki 2003 m. sausio 20 d., t. y. galiojant 1998 metais išduotam Utenos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Anykščių rajono inspektoriaus Leidimui Nr. 04, ir neturi jokios teisinės reikšmės sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, visi kiti atsakovo argumentai šiuo konkrečiu atveju nėra teisiškai reikšmingi, kadangi šioje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl pačios ginčo pastato statybos teisėtumo, bet dėl atsakovo pateiktos ginčo deklaracijos duomenų tikrumo ir pačios deklaracijos atitikimo teisės aktų reikalavimams.
33. Atskirajame skunde teigiama, kad deklaracija – sandoris apie statybos užbaigimą, galėtų būti vertinama kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris tik tuomet, kai ji surašyta dėl statinio, statomo be leidimo statyti ir/ar kai jis iš esmės neatitinka statinio projekto sprendinių ar materialių teisės aktų reikalavimų, o formalūs deklaracijos netikslumai nesudaro pagrindo naikinti deklaraciją. Tačiau STR 1.05.01:2017 110 punkte, kuriuo ir remiasi atsakovas nurodydamas šiuos argumentus, nurodyta aplinkybė, kad jei po deklaracijos patvirtinimo paaiškėja, kad joje yra skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninio pobūdžio klaidų, gali būti parengiama nauja deklaracijos versija, šiuo atveju nėra aktuali, nes Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. surašytame Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akte Nr. DSP-20 nurodyti Deklaracijos pažeidimai, kaip, pvz. ekspertizės aktas pasirašytas asmens, neturinčio teisės atlikti tokius veiksmus, negali būti laikomi techninio pobūdžio klaidomis.
34. Kaip jau minėta, tiek pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirąjį skundą atsakovas grindžia tais pačiais argumentais, dėl kurių teismas išsamiai ir argumentuotai, įvertinęs tiek atsakovo argumentus, tiek Inspekcijos pateiktus argumentus, tiek statybos užbaigimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, pasisakė priimdamas skundžiamą nutartį. Kadangi apeliantas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimo už akių teisėtumui, įvertinęs nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo peržiūrėti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimą už akių (CPK 178 straipsnis, 288 straipsnio 3, 4 dalys).
35. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai nustačius ir ištyrus visas reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinus jas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo už akių peržiūrėjimą, todėl naikinti ją remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.