- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2-1123-913/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00776-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Atsakovas
- P. Š.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- M. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. Š. pareiškimą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021-01-06 sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-185-913/2021 (Nr. e2-1123-913/2021) ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui P. Š. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo išregistruoti statinio atliktą teisinę registraciją, tretysis asmuo M. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. sausio 6 d. atsakovui P. Š. nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovo prašymu priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-185-913/2021. Teismas ieškovės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį patenkino ir panaikino atsakovo P. Š. Valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktos 2019 m. spalio 24 d. automatiškai registruotos IS „Infostatyba“ deklaracijos, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, įpareigojo atsakovą P. Š. per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti 2019 m. spalio 24 d. automatiškai registruotos IS „Infostatyba“ deklaracijos, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atliktą pagalbinio ūkio paskirties – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Taip pat priteisė iš atsakovo, valstybės naudai 150,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,32 Eur valstybės turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
2. 2021 m. sausio 28 d. teisme buvo gautas atsakovo P. Š. prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. Š. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi pareiškimas dėl sprendimo už akių pateiktas praleidus įstatymo nustatytą 20 dienų terminą. Pareiškėjas (atsakovas P. Š.) 2021 m. vasario 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą pareiškimui dėl 2021 m. sausio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-185-913/2021 peržiūrėjimo paduoti. 2021 m. vasario 3 d. nutartimi P. Š. buvo nustatytas terminas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti – sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį.
Šalies argumentai
3. 2021 m. vasario 8 d. atsakovas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
4. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas P. Š. nurodė, kad savarankiškai paruošti atsiliepimą į ieškinį dėl Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo išregistruoti statinio atliktą teisinę registraciją, negalėjo nes neturi reikalingų žinių, gi dėl LR Vyriausybės įvestų apribojimų dėl COVID-19, negalėjo pasinaudoti teisininkų pagalba; būtent dėl šios objektyvios ir svarios priežasties laiku nepateikė atsiliepimo, be to nesitikėjo, jog teismas priims sprendimą už akių, nes manė, kad teismas surengs posėdį, kad sugretinti ieškovės ir trečiojo asmens M. B. atsiliepimo pozicijas, nes pagal CPK 285 str. teismas gali, bet neprivalo priimti sprendimą už akių. Pažymi, kad Deklaracija, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), todėl ginčui mutatis mutandis taikytinos sandorių negaliojimo taisyklės. Teismas, nagrinėdamas Deklaracijos galiojimo klausimą, ex officio privalėjo išskirti konkrečius faktus, remiantis kuriais jis nusprendė, kad Deklaracija, kaip vienašalis sandoris, negalioja. Sprendime už akių nepasisakyta kokias iš teismo nurodytos visumos aplinkybių, jis laiko pagrindu panaikinti Deklaraciją, gi šis klausimas yra svarbus, nes šios aplinkybės turi prejudicinę galią ir sukelia skirtingas teisines pasekmes, pvz. pripažinimas, kad statinys buvo pradėtas statyti ir toliau buvo statomas be statybos leidimo, sąlygoja išvadą, kad atsakovas turės arba gauti leidimą statyti arba nugriauti statinį; pripažinimas, kad statinys buvo pradėtas turint leidimą statyti, tačiau buvo užbaigtas pasibaigus leidimo statyti galiojimui sąlygoja kitas teisines pasekmes ir t. t. Taigi teismas neturėjo teisės apsiriboti/perpasakoti ieškovo teiginius, o privalėjo juos išanalizuoti. Atkreipia dėmesį, kad pagal Reglamento 110 p. iki statinio (-ių) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre po deklaracijos patvirtinimo paaiškėjus, kad joje yra skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninio pobūdžio klaidų, Inspekcijos pareigūnas, gavęs statytojo motyvuotą prašymą (raštu arba nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“; iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre), pasinaudodamas IS „Infostatyba“, Inspekcijos viršininko įsakymu „Dėl dokumentų registravimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta tvarka parengia naują deklaracijos ar akto versiją. Taigi ne visi Deklaracijos-sandorio trūkumai sudaro pagrindą naikinti Deklaraciją, ir yra galimybė tam tikrus trūkumus taisyti, tikslinant/keičiant Deklaraciją. Todėl Deklaracija-sandoris apie statybos užbaigimą galėtų būti vertinama kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris tik tuomet, kai ji surašyta dėl statinio, statomo be leidimo statyti ir/ar kai jis iš esmės neatitinka statinio projekto sprendinių ar materialių teisės aktų reikalavimų. Formalūs Deklaracijos netikslumai nesudaro pagrindo naikinti Deklaraciją. Taigi teismas privalėjo konstatuoti kokie iš ieškinyje nurodytų trūkumų yra esminiai, o kurie taisytini ir sudaro pagrindą Deklaraciją tikslinti, o ne naikinti. Dėl sprendime už akių nurodytų faktinių aplinkybių atsakovas nurodo, kad pirma, statinys buvo statomas ne savavališkai, o turint leidimą statyti; šią aplinkybę įrodo Utenos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Anykščių rajono inspektoriaus spaudas Projektuojamo statinio Situacijos plane; ieškovė neginčija šio spaudo galiojimo; paties leidimo statyti nepateikimas, jeigu yra įrodymai, kad toks leidimas iš tiesų egzistuoja, laikytinas formaliu Deklaracijos netikslumu. Statinio projektinė dokumentacija nebuvo pateikta kartu su Deklaracija, nes ji nėra skaitmenizuota; kita vertus, jos nepateikimas kartu su Deklaracija taip pat yra formalus pažeidimas, nes šis trūkumas lengvai pašalinamas. Taip pat paaiškina, kad dėl atsakovo neatidumo, vykdydamas 2020-04-09 Nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė inspekcijai ne ginčo statinio, o kito statinio projektą, todėl ieškinyje minimas Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas tinkamu. Ginčo statinio Statybos techninį projektą sudarantys „18 m. apskritiminė špragotinių arkų metalinių konstrukcijų (antžeminės dalies) kartotinas projektas” (rengėjas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Inovacinis specialiųjų konstrukcijų ir statinių mokslo institutas „Kompozitas”) ir Statybinės konstrukcijų projektas (rengėjas UAB “Šeši Laisvės Laipsniai”) yra pateikti kartu su trečiojo asmens M. B. atsiliepimu. Priešingai nei teigia ieškovė, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2005-2006 metais jau buvo baigtos statinio konstrukcijos (metalinės arkos). Atsižvelgiant į pastato konstrukciją, darytina išvada, kad iki 2003-01-20, t. y. galiojant 1998-01-20 išduotam Utenos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Anykščių rajono inspektoriaus Leidimui Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo statinys buvo sumontuotas ir statybos darbų užbaigimui reikėjo tik uždengti konstrukcijas (arkas) plieno skarda. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimo statyti ginčo statinį išdavimo metu galiojo STR 1.07.01:1997 p.1.6., pagal kurį, pasibaigus leidimo galiojimo laikui, jis galėjo būti pratęstas, jeigu yra sukoreguoti pagal pasikeitusius normatyvinius statybos techninių dokumentus reikalavimus nepradėti statinio elementai. Taikant šią nuostatą ginčo statiniui, atsižvelgus į tai, kad 2003-01-20 ginčo statinys buvo sumontuotas ir statybos darbų užbaigimui reikėjo tik uždengti konstrukcijas (arkas) plieno skarda, darytina išvada, kad leidimo pratęsimui nereikėjo jokių projektinių pakeitimų ir leidimas turėjo būti pratęstas (jokių kliūčių jo pratęsimui nebuvo), įsigaliojus STR 1.07.01:2010, atsakovas taip pat galėjo pratęsti ginčo statinio statybos leidimą galiojimą. Pažymėtina, kad statybos reglamentai nenumato atvejų, kai iki STR 1.05.01:2017 įsigaliojimo pasibaigia leidimo statyti galiojimas, o statinys nėra užbaigtas; leidimo statyti pratęsimo procedūra buvo taikoma jau pasibaigusiems leidimams statyti; teisės aktai nenumatė ir nenumato per kokį laiką po statybos leidimo galiojimo pabaigos statytojas turi teisę kreiptis dėl pasibaigusio galioti statybos leidimo galiojimo pratęsimo kai statybos darbai yra pradėti; iš nuostatos, kad koreguoti projektą pagal pasikeitusius normatyvinių statybos techninių dokumentus reikalavimus reikia tik nepradėtų statyti statinio elementų dalyje, išplaukia, kad jeigu po statybos leidimo pabaigos liko statybos darbai, susiję su neesminiais statinio elementais, dėl kurių nereikia gauti naujo leidimo statyti, statytojas išsaugo teisę pratęsti leidimą statyti pagal STR 1.07.01:2010 nustatytą tvarką. Kadangi leidimo statyti galiojimo laikas pasibaigė jau po to, kai statinio esminės konstrukcijos buvo sumontuotos ir buvo likę tik skardinimo darbai, ir nebuvo (ir nėra) kliūčių pratęsti leidimo statyti galiojimo terminą, mano, kad aplinkybė, jog ta aplinkybė, kad atsakovas (dėl nežinojimo) nesikreipė su prašymu pratęsti leidimo statyti datą, yra formalus trūkumas, nesudarantis pagrindo naikinti Deklaracijos. Antra, statinys buvo statomas nepažeidžiant statinio projekto sprendinius; aplinkybė, kad faktinis atstumas nuo statinio iki šalia esančio statinio viršija projektinį atstumą, nėra pažeidimas, nes šis atstumas nustatomas pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus ir yra normuojamas jo minimalus dydis; šio atstumo padidėjimas savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeisti projekto sprendiniai. Prie šio pareiškimo pridedamas statinio ekspertizės aktas įrodo, kad statybą vyko nepažeidžiant projekto. Aplinkybė, kad statinio bendrosios ekspertizės 2019-10-23 aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip statinio ekspertizės rangovo įgaliotas asmuo, pasirašė tokio įgaliojimo neturintis trečiasis asmuo M. B., yra tik formalaus pobūdžio, nes, kaip minėta, prie šio pareiškimo pridedamas statinio ekspertizės aktas įrodo, kad statyba vyko nepažeidžiant projekto. Trečia, nepateiktas statybos priežiūros vadovo J. L. privalomojo draudimo liudijimo polisas nelaikytinas esminiu pažeidimu, nes statinio statybos metu įstatymai nereikalavo statybos darbų techninės priežiūros vadovo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo. Ketvirta, Deklaracijoje nenurodytas statybos rangovas ir nepateiktas jo draudimo liudijimo polisas todėl, kad statyba vyko ūkio būdu. Penkta, pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 93 p. yra nurodyta žodžiai „bendruoju atveju pateikiami šie dokumentai“, bei 93 p. sąraše nurodytų dokumentų turinys parodo, kad STR 1.05.01:2017 93 p. yra nurodytas ne privalomų pateikti su kiekviena Deklaracija, o tik pavyzdinis dokumentų sąrašas. Taigi pateikiamų su konkrečia deklaracija dokumentų sąrašas gali būti kitoks, palyginus su kita konkrečia deklaracija, ir apie tam tikro dokumento teikimo būtinumą palikta spręsti VTPSI, kai deklaraciją tvirtina VTPSI, ir statytojui, kai deklaraciją teikiama tiesiogiai į IS “Infostatyba“ (101 p.). Šią išvadą taip pat patvirtina tai, kad IS „Infostatyba“ nenumatyta, kad be visų STR 1.05.01:2017 93 p. nurodytų dokumentų Deklaracijos teikimas yra blokuojamas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje nėra argumentų, kurie pagrindžia ieškinyje išvardintų dokumentų pateikimo būtinybę atsakovo Deklaracijos atveju. Kadangi ginčo statinys buvo pradėtas statyti turint statybos darbus leidžiantį dokumentą ir yra pastatytas pagal projektą, kadangi Deklaracijos formalūs pažeidimai iš esmės yra pašalinti, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai sudaro pagrindą ieškinį atmesti.?
5. 2021 m. vasario 8 d. teismas atnaujino atsakovui terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, priėmė pareiškėjo atsakovo P. Š. patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei įpareigojo ieškovę pateikti atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovė, Inspekcija) pateikė atsiliepimą į atsakovo P. Š. patikslintą pareiškimą dėl Utenos apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad su P. Š. pareiškimu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas. Ieškovė nurodo, kad CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo be visų kitų reikalavimų turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes. To paties kodekso 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte imperatyviai nurodyta, kad pareiškime turi būti įvardintos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Mano, jog atsakovas P. Š. šių aplinkybių savo patikslintame pareiškime nenurodė, todėl pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neturėtų būti patenkintas. P. Š. pareiškime išdėstyta nuomonė, kad 2021-01-06 sprendimas už akių neatitinka reikalavimų, nes ginčijama 2019-10-24 deklaracija apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/ statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/ patalpos (-ų) paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Deklaracija) gali būti taisoma, tikslinama, keičiama, kas neva nesudaro pagrindo jos naikinti, neturi įtakos teismo 2021-01-06 sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pastebėtina, jog ieškovas, iš esmės pripažįsta Inspekcijos nustatytus Deklaracijos neatitikimus teisės aktams, juos savo pareiškime nurodo, kaip „formalius Deklaracijos netikslumus“, kurie gali būti taisytini. Atsakovas pareiškime nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių dėl Deklaracijos galiojimo klausimo privalėjo išskirti konkrečius faktus, remiantis kuriais jis nusprendė, kad Deklaracija kaip vienašalis sandoris, negalioja. Pasak, P. Š., teismas neturėjo teisės apsiriboti ir perpasakoti ieškovo teiginius, o privalėjo juos išanalizuoti. Ieškovas su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, jog P. Š. savo pareiškime aiškiai nenurodė, kokius teismas faktus neva privalėjo išskirti, kuriais remiantis jis nusprendė, kad Deklaracija kaip vienašalis sandoris, negalioja. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ir atsižvelgdamas į ieškovės nustatytus pažeidimus, tikrinant atsakovo Deklaracija, 2021-01-06 sprendime pagrįstai konstatavo, jog P. Š. pagalbinio ūkio pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos užbaigimas neatitinka Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 dalies 2, 3 ir 7 punktų, statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880, 1.3, 1.4 ir 2.2.4 papunkčių, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 94.3.2, 105, 128.3, 132, 135, 139 punktų, statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713, 1 lentelės 4 punkto reikalavimų. P. Š. pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktą patikslintame pareiškime dėl 2021-01-06 sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-185-913/2021 privalėjo nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, tačiau atsakovas jokių pagrįstų aplinkybių, galinčių turėti įtakos Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021-01-06 sprendimui už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nenurodė. Todėl atsakovo prašymas panaikinti teismo 2021-01-06 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą negali būti tenkinamas, nesant teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
8. Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti ir įteikti asmeniškai 2020 m. spalio 29 d. Per teismo nustatytą 20 dienų procesinį terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas patikslintame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad savarankiškai paruošti atsiliepimą į ieškinį dėl Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, negalėjo, nes neturi reikalingų žinių, o dėl LR Vyriausybės įvestų apribojimų dėl COVID-19, negalėjo pasinaudoti teisininkų pagalba; būtent dėl šios objektyvios ir svarios priežasties laiku nepateikė atsiliepimo.
9. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita - su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (Kauno apygardos teismo apeliacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1207-413/2016). Be to, pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-625-436/2015). Tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.
10. Teismas, susipažinęs su atsakovo nurodytomis priežastimis, lėmusiomis, jog jis laiku nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, o vėliau dėl tų pačių priežasčių nespėjo laiku pateikti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia, jog šios priežastys nesudaro pagrindo jų vertinti kaip pateisinančių atsakovo pasyvumą procese. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti pačiam asmeniškai, jam buvo nustatytas pakankamas pagrindas atsiliepimui į ieškinį pateikti, tačiau per šį terminą, t. y. per 20 dienų nuo tos dienos, kai atsakovas gavo procesinius dokumentus, jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Taip pat atsakovas nesikreipė į teismą su prašymu pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, jei to negalėjo padaryti dėl tam tikrų svarbių ir objektyvių priežasčių. O tai, kokias priežastis atsakovas nurodo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negali būti laikomos sudarančiomis pagrindą konstatuoti, jog atsakovas terminą pateikti atsiliepimui praleido dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Visų pirma, ta aplinkybė, jog atsakovas savarankiškai negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį negali būti laikoma objektyvia priežastimi terminą praleisti, nes atsakovas tokiu atveju, jei pats negali tinkamai ginti savo interesų, turi teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos jam suteikimo. Antra, Lietuvoje karantinas dėl COVID-19 buvo įvestas 2020 m. lapkričio 7 d., tuo tarpu procesinius dokumentus atsakovas gavo 2020 m. spalio 29 d., tai yra dar nesant įvestiems apribojimams, todėl kaip atidus, apdairus ir rūpestingas žmogus jis turėjo pakankamai laiko tam, kad galėtų gauti teisinę pagalbą, be to, komunikuoti su teisininkais galima ne tik gyvai, tai galima daryti ir kitomis priemonėmis (telefonu, el. paštu, skype, zoom ir t.t.). Trečia, atsakovas turėjo teisę ir galimybę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, tačiau jis to nedarė. Ketvirta, ta aplinkybė, jog atsakovas nesitikėjo, jog teismas priims sprendimą už akių, nes manė, kad teismas surengs posėdį tam, kad sugretinti ieškovės ir trečiojo asmens M. B. atsiliepimo pozicijas, tik patvirtina, jog atsakovas buvo užėmęs pasyvią poziciją, nes manė, jog teismas nepriims sprendimo už akių, kadangi tretysis asmuo M. B. pateikė atsiliepimą byloje. Trečiojo asmens pateiktas atsiliepimas į ieškinį nei teismui, nei juolab atsakovui, nesudarė jokio teisinio pagrindo vertinti, kad byloje negali būti priimtas sprendimas už akių, kadangi teisinės pasekmės priimamu sprendimu yra sukeliamos ne trečiajam asmeniui, o atsakovui (CPK 285 str. 1 ir 2 d.). Todėl teismas sprendžia, jog atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, lėmusių jo pasyvumą byloje. Dėl to teismas sprendžia, jog pagrindų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės dėl to, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nėra (CPK 288 str. 4 d. 2 p.).
11. Be to, įvertinęs atsakovo patikslintame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėstomas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kuriais remiantis galėtų kilti abejonės dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Ieškovės pateiktame atsiliepime į atsakovo patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nuosekliai ir išsamiai atsakyta į visus atsakovo pareiškimo argumentus. Teismas, susipažinęs su šiais procesiniais dokumentais, sprendžia, jog ieškovės atsiliepime išdėstyti argumentai yra pagrįsti ir teisingi. Akivaizdu, jog priimdamas sprendimą už akių teismas privalo atlikti tik formalų šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikinti, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, taigi, tuo atveju, jei iš pateiktų teismui įrodymų ir nurodytų aplinkybių teismui nekyla abejonių dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teismas priima sprendimą.
13. Atsakovas nurodo, kad teismas privalėjo išskirti konkrečius faktus, remiantis kuriais jis nusprendė, kad Deklaracija, kaip vienašalis sandoris, negalioja, o sprendime už akių nepasisakyta kokias iš teismo nurodytos visumos aplinkybių, jis laiko pagrindu panaikinti Deklaraciją. Su tokia atsakovo pozicija teismas nesutinka. Tai, kad atsakovas norėtų manyti, jog dalis sprendime už akių išdėstytų įstatymų pažeidimų yra tik „formalūs“ ar nesudarantys pagrindo Deklaracijos panaikinimui, nereiškia, jog taip iš tiesų ir yra. Teismas pažymi, jog ieškovės atsiliepime išdėstyti argumentai visiškai paneigia šią atsakovo poziciją. Teismas sutinka, kad pats atsakovas surašė 2019-10-22 Pažymą apie statinio (-ių) atitiktį esminiams statinio reikalavimams Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atitinka esminius statinio reikalavimus. Šioje pažymoje statytojas prisiėmė visą atsakomybę dėl galimų pasekmių, susijusių su esminių statinio reikalavimų neįgyvendinimu arba netinkamu įgyvendinimu. P. Š. minėtoje 2019-10-22 Pažymoje apie statinio (-ių) atitiktį projektui Nr. (duomenys neskelbtini) savo parašu patvirtino, kad 2019-10-22 prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą nurodytas statinys yra pastatytas pagal Inspekcijai pateikto projekto „18 m apskritiminės, spragotos arkos medinių, daugiaatraminių, ilginių projektiniai tyrimai ir brėžiniai“ sprendinius. Pagal projektuotojos – A. K. individuali įmonė projekto „ (duomenys neskelbtini), 1997 m.“ brėžinį „Situacijos planas“, atstumas tarp projektuojamo angaro (žymėjimas: 4) iki perprojektuojamo ūkinio pastato su grūdų sandėliais (žymėjimas: 2) nurodytas 10 m. P. Š. 2020-07-06 pateikė dokumentus (DVIS „Avilys“ reg. 2020-07-07, Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdydamas 2020-04-16 lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą Inspekcijos 2020-04-09 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), su pridėta geodezine nuotrauka, kurioje atstumas tarp šių pastatų ties taškais 61 ir 62 yra 11,56 m. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį – „esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.“ Pastato vieta sklype viršija 1 m (11,56-10,0=1,56 m). Vadinasi, pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, nes statinio vietos nukrypimas nuo projektinio yra 1,56 m.
14. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį – savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad statybos darbus vykdė turint galiojantį statybos leidimą. Teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus argumentus, kad pastato statybos darbai vyko (buvo tęsiami) pasibaigus – 2003-01-20 leidimo galiojimui, t. y. neturint statybą leidžiančio dokumento, o tai reiškia, kad atsakovo statyba laikytina savavališka.
15. Atsakovas P. Š. kartu su patikslintu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė dokumentą – UAB „Ekspertika“ 2020-11-25 Statinio ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jo nuomone įrodo, kad statyba vyko nepažeidžiant projekto. Teismas nesutinka su šiuo atsakovo argumentu. Statinio ekspertizė (aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), atlikta P. Š. užsakymu, kaip alternatyva kitiems privalomiems dokumentams, pateikiama statybos užbaigimo komisijai ar Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o ne kaip nustatyta STR 1.05.01:2017 101 punkte, kur nurodyta, kad šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta (pastaba: 94 punkte) tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Pažymėtina, kad P. Š. ekspertizės rangovo – UAB „Ekspertika“ neužsakė atlikti ekspertizės pagal STR 1.04.04:2017 94 punkte nustatyta Bendrosios statinio ekspertizės sudėtį. Atsakovo teismui pateikto 2020-11-25 akto Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punkte nurodyta, kad „atliekant statinio ekspertizę, susipažinta su statytojo pateikta projektine dokumentacija, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, apžiūrėtos esamos statinių konstrukcijos, įvertinta jų techninė būklė ir atitikimas statinio projektui.“ Statytojas ekspertizės rangovui nepateikė UAB „Anykščių matininkas“ 2017-01-11 atlikto žemės sklypo plano M 1:10000 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), todėl neaišku, kaip ekspertizės rangovas padarė išvadą, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka statinio projekto, nurodyto akto Nr. (duomenys neskelbtini)5 punkte – A. K. IĮ 1998 m. parengto pastato projekto sprendiniams. Šios nutarties 13 punkte buvo minėta, kad ginčo pastato vieta sklype viršija 1 m (11,56-10,0=1,56 m), todėl pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, nes statinio vietos nukrypimas nuo projektinio yra 1,56 m. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės rangovas akto Nr. (duomenys neskelbtini) 5 punkte nurodė, kad „pastatas priskiriamas neypatingųjų statinių grupei. Pamatai stulpiniai gelžbetoniniai. Laikančios konstrukcijos plieninės spragotinės 18 m tarpatramio arkos“. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713, 1 lentelės 4 punkte nurodyti negyvenamosios paskirties pastatų požymiai ir techniniai parametrai pagal kuriuos ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami negyvenamosios paskirties pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m. Vadinasi, atsakovo negyvenamosios paskirties pastatas – sandėlis, kurio laikančiosios konstrukcijos tarp atramų – 18 m, priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai, bet ne žemesnei statinio kategorijai. Ekspertizės rangovas, pažeisdamas teisės aktus, nurodė žemesnę negu turi būti statinio kategorija (ypatingasis statinys) nustatyta minėto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelės 4 punkte, nes pats ekspertizės rangovas nurodo, kad laikančios konstrukcijos plieninės spragotinės 18 m tarpatramio arkos.
16. Statybos įstatymo 13 dalis nustato, kad jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla. Atsakovas nurodo, kad „nepateiktas statybos priežiūros vadovo J. L. privalomojo draudimo liudijimo polisas nelaikytinas esminiu pažeidimu“, bei kad „statinio statybos metu įstatymai nereikalavo statybos darbų techninės priežiūros vadovo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo“. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į pareiškimą nurodytu argumentu, kad atsakovo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodytas rangovas ir nepateiktas jo (jei statybos darbai buvo atliekami rangos būdu) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas / polisas. Pastebėtina, jog statybos techninis prižiūrėtojas J. L. įrašytas 2019-10-24, Nr. (duomenys neskelbtini) deklaracijoje apie statinio statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, nes VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras registruose nėra duomenų apie atestuotą statybos techninį prižiūrėtoją R. B., o statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, 97 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla prasideda sudarius techninės priežiūros sutartį (arba paskyrus statinio statybos techninį prižiūrėtoją įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu, nustatytu įmonės įstatuose) reglamento VII skyriaus 4 skirsnio nustatyta tvarka ir tęsiasi iki statinio statybos užbaigimo akto ar deklaracijos surašymo.
17. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad statyba vyko ūkio būdu, todėl Deklaracijoje nenurodytas statybos rangovas ir nepateiktas jo draudimo liudijimo polisas.
18. Statybos įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2004 04 30) nustatyta, kad jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio Įstatymo nustatytas rangovo pareigas ir teises. Šiuo atveju statytojas, jei jis yra fizinis asmuo (turintis statybos, architektūros ar kito techninio profilio aukštąjį ar aukštesnįjį išsimokslinimą) ir stato nesudėtingą statinį savo ar savo šeimos narių reikmėms, gali neturėti verslo liudijimo. Statybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdyti ypatingų statinių statybą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą ypatingiems statiniams statyti. Šis reikalavimas netaikomas Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms (šių valstybių), jeigu jie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti analogiškų statinių statybos veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo; 2) užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kuri pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statyba, pateikusi šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.
19. Įvertinus aukščiau išdėstytą įstatyminį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovas P. Š. negalėjo vykdyti statybos ūkio būdu, nes buvo vykdoma ypatingojo statinio statyba. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad „statinio statybos metu įstatymai nereikalavo statybos darbų techninės priežiūros vadovo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo“.
20. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad ieškinyje nėra argumentų, kurie pagrįstų, kad STR 1.05.01:2017 93 punkte nurodyti dokumentai turi būti privalomai pateikiami su Deklaracija, ir tai nėra pavyzdinis dokumentų sąrašas. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovas IS „Infostatyba“ su 2019-10-24 prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, nepateikė privalomų dokumentų, o būtent, atsakovas pagal STR 1.05.01:2017 93 punkte nurodytus reikalavimus nepateikė statinio projekto: techninio projekto ir darbo projekto (93.2 p.), statybą leidžiančio dokumento (93.3 p.) bei statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančių dokumentų kopijas (93.16 p.). Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (toliau – STR 1.05.06:2005), 16 punkte nurodyta, kad Techninis darbo projektas yra dokumentas, kurio pagrindu pasiekiami Techninio projekto ir Darbo projekto tikslai. STR 1.05.06:2005 15 punkte nustatyta, kad Darbo projektas yra dokumentas, kurio pagrindu, įvertinus Techninio projekto technines specifikacijas: gaminami statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementai. Jei reikia, gamintojas pagal Darbo projekto brėžinius parengia detalizuotus brėžinius gamybai (15.1 p.); vykdomi statybos darbai (15.2 p.); pastatytas statinys pripažįstamas tinkamu naudoti, Darbo projekto brėžinius pažymint žyma „Taip pastatyta“ (15.3 p).
21. Pagal minėto STR 1.05.01:2017 102 punktą - STR 1.05.01:2017 101 punkte nurodytu atveju deklaracija, kurios, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalimi, neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turi būti registruota IS „Infostatyba“. Statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu IS „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus STR 1.05.01:2017 93.2–93.18 papunkčiuose. STR 1.05.01:2017 102 punkte nurodoma, kad statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu IS „Infostatyba“ jis turi įkelti į IS „Infostatyba“ kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus STR 1.05.01:2017 93.2–93.18 papunkčiuose. Tas pats nurodyta ir kai Inspekcija tvirtina ir registruoja deklaraciją, nes 94.3 nustatyta, kad užregistravus prašymą patvirtinti deklaraciją, Inspekcijos pareigūnas ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas patikrina ar su prašymu patvirtinti deklaraciją pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, kurie nurodyti STR 1.05.01:2017 93.2–93.18 papunkčiuose. Tai reiškia, kad statytojas (atsakovas) privalėjo pateikti visus aukščiau minėtus dokumentus, tačiau to nepadarė.
22. Be to, teismas priimtame sprendime už akių aiškiai pasisakė dėl to, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai atlikus deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą, patikrinimo aktu konstatuota, kad deklaracija apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė surašyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o būtent, atsakovo įgaliotas asmuo M. B., kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės būti statinio ekspertizės rangovu – verstis statinio ekspertizės rangovo veikla ir nebūdamas ekspertizės įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu (nustatytu įmonės įstatuose) paskirtas statinio bendrosios ekspertizės vadovu (skiria savo darbuotoją), IS „Infostatyba“ 2019-10-24, Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, pateikėjas ir dokumento kūrėjas, ir 2019-10-24, Nr. (duomenys neskelbtini) deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, dokumento kūrėjas, atliko bendrąją statinio ekspertizę ir pateikė statytojui P. Š., tik M. B. pasirašytą statinio bendrosios ekspertizės 2019-10-23 aktą Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinkantį teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, jog ir pats tretysis asmuo M. B. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį šią aplinkybę pripažino. O ieškovės su atsiliepimu į patikslintą pareiškimą pateiktas 2021-01-12 Statybos produkcijos sertifikavimo centro sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų veiklos įvertinimo“ patvirtina, kad yra panaikintas statinio ekspertizės vadovo M. B. kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas. Esant tokiai situacijai, bei išnagrinėjus visas su Deklaracijos, kai atlikta statinio ekspertizė, pateikimu ir jos neįregistravimu susijusias priežastis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateiktas UAB „Ekspertika“ 2020-11-25 Statinio ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pakankamas tam, jog būtų pagrindas konstatuoti, kad yra išnykęs pagrindas naikinti Deklaraciją, konstatuotina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, turinčių įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei patvirtinančių, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nėra CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos būtinos sąlygos, todėl atsakovo P. Š. patikslintas pareiškimas netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287, 288, 290, 291 straipsniais,
nutaria:
Atsakovo P. Š. patikslinto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-185-913/2021 (Nr. e2-1123-913/2021), netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.