Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-60-425/2019.

teisėjas Žilvinas Terebeiza Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11081-2017-0.

2019 m. sausio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17450-934/2017 pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarui T. P. V., tretiesiems asmenims, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Soscredit“, antstoliui G. B. dėl vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Vykdomasis įrašas negalėjo būti išduotas ir dėl to, kad vekselio turinys buvo taisytas, t. y. pataisytas valiutos kodas, taip pat įžvelgtinas vekselio turinio ydingumas, nurodant netikslius išieškomos sumos dydžius. Susiklosčiusioje situacijoje vekselis pirmiausia turėjo būti pateiktas apmokėjimui, o pamačius, jog suma apmokėta, UAB „Soscredit“ vekselį turėjo grąžinti skolininkui. Nepaisant to, trečiasis asmuo kartu su prašymu notarui nepateikė įrodymų, jog yra pranešta vekselio davėjui apie jo nepamokėjimą, o be to, ieškovo įsitikinimu, notarui buvo pateikta nepatvirtinta vekselio kopija.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas galėjo pakeisti netinkamą bylos šalį tinkama, tačiau to nepadarė. Kita vertus, ieškovas buvo susirūpinęs tinkamo atstovo pasirinkimu bei jam skirta bauda, dėl ko nebuvo patikslinti ieškinio reikalavimai bei nurodytos tinkamos šalys. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 3 dalies 1 punkte, kadangi civilinė byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui – antstoliui G. B., kuris negalėjo išdėstyti pozicijos dėl ginčo.

11. Kartu ieškovas nurodo, jog byloje nėra ištirtos visos svarbios aplinkybės, kadangi antstolis išieškojo vekselio sumą su papildomomis išlaidomis du kartus, o pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo negavęs duomenų iš antstolio apie iš ieškovo išieškotas pinigų sumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas M. R. 2015-08-26 išdavė UAB „Soscredit“ paprastą neprotestuotiną vekselį 913,00 Eur sumai (toliau – Vekselis) (1 t., 90 b. l.). UAB „Soscredit“ išsiuntė ieškovui 2015-09-30 reikalavimą dėl paprastojo vekselio apmokėjimo bei 2015-10-05 Pranešimą apie paprastojo neprotestuotino vekselio neapmokėjimą (1 t., 95 – 99 b. l.). UAB „Soscredit“ 2016-03-24 kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (1 t., 89 b. l.), dėl ko 2016-03-24 notaras išdavė vykdomąjį įrašą (1 t., 88 b. l.). Ieškovas tiek pirminiu, tiek patikslintu ieškiniu iš esmės prašė panaikinti notaro atliktą vykdomąjį įrašą, nurodydamas, kad yra įvykdęs prievolę ir apmokėjęs vekselį, dėl ko vykdomais įrašas išduotas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino, jog ieškovas neįrodė, kad vykdomasis įrašas išduotas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, dėl ko turėtų būti naikinamas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka.

17. Pirmiausia pažymėtina, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas užtikrina kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Taigi pagal civiliniame procese galiojančius teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą ir dispozityvumo principus kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti, ar ginti savo pažeistas teises teisme, o jeigu ginti, tai pasirinkti savo elgesio modelį, kaip ir kokia apimtimi tai daryti, t. y. nustatyti pažeistų teisių gynimo ribas.

CPK 135 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismui teikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas, kadangi teisinio ieškinio pagrindo nustatymas yra teismo prerogatyva), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismas, neperžengdamas ieškiniu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų (jei jų peržengti nereikalauja viešasis interesas), tiria šalių pateiktus įrodymus, juos vertina ir, atlikęs tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinį kvalifikavimą, sprendžia dėl atsakovui pareikšto reikalavimo pagrįstumo bei priima dėl jo sprendimą.

18. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovo reikalavimas buvo suformuluotas konkrečiai dėl notaro atlikto vykdomojo įrašo panaikinimo, kuris, anot ieškovo, buvo atliktas neteisėtai. Taigi būtent ieškovas, kuriam pirmosios instancijos teismo buvo pasiūlyta pasirūpinti profesionaliu atstovavimu bei dėl to buvo atidėtas civilinės bylos nagrinėjimas (1 t., 108 b. l.), iš esmės viso proceso metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (1 t., 126 – 127, 126 – 132 b. l.) ir pasirinko būtent tokį savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą . Pirmosios instancijos teismas dar 2017-03-23 nutartimi, kuria nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pasiūlė ieškovui spręsti klausimą dėl atsakovo tinkamumo (1 t., 33 – 33 b. l.), o aplinkybė dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu buvo išdėstyta ir pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime (1 t., 79 – 80 b. l.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovui buvo apribotos ar suvaržytos teisės pasirūpinti tinkamu atstovavimu ar gauti tinkamą teisinę pagalbą. Šiuo atveju net ir pasikeitus ieškovo atstovei, ieškinio reikalavimai iš esmės pasiliko tokie patys, o prašymo dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu gauta nebuvo.

19. Kita vertus, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos nagrinėjamu atveju teismas neturėjo nei teisės, nei pareigos savo iniciatyva pakeisti netinkamą šalį tinkama. Pažymėtina, kad pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip jau minėta pirmiau, buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų, o pirmosios instancijos teismas bei atsakovas buvo išdėstęs aplinkybes dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu, tačiau, net ir pasikeitus ieškovo atstovei, nebuvo gauta jokių prašymų dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas siekė ar bent sutiko su atsakovo pakeitimu nagrinėjamoje byloje. Toks tik apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas, dėl kurio, anot ieškovo, civilinė byla turėtų būti grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, neužtikrina nei proceso ekonomiškumo, nei koncentracijos principų, juo labiau kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas, o teisė reikšti naujus reikalavimus yra ribota. Papildomai pažymėtina, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas siekia, jog aptariama civilinė byla butų nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme, tačiau akivaizdu, jog ieškovas siekia ginčyti nebe vykdomąjį įrašą, o patį Vekselį bei ieškinį reikšti kitam atsakovui visiškai kitu teisės normų pagrindu, dėl ko būtų keičiamas ir ieškinio dalykas, ir pagrindas, o tai patvirtina, jog yra sąlygos savarankiškos civilinės bylos nagrinėjimui.

21. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, susijusius su vykdomojo įrašo atlikimo teisėtumu bei Vekselio originalo notarui pateikimu, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame sprendime išdėstytiems argumentams. Išties, išnagrinėjus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad notarui atliekant vykdomąjį įrašą buvo nesilaikyta Tvarkos aprašo nuostatų, įskaitant ir susijusių su tinkamu ieškovo informavimu dėl Vekselio apmokėjimo, ar kad buvo padaryta kitokių teisės aktų pažeidimų. Jokių konkrečių nuostatų, kurios buvo pažeistos ar kurių buvo nesilaikyta, iš esmės nenurodė ir pats ieškovas viso civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su piniginių lėšų sumokėjimu bei Vekselio įvykdymu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra susiję su ieškovo pareikštu reikalavimu, kadangi ieškovo ir notaro, atlikusio vykdomąjį įrašą, nesieja jokie prievoliniai santykiai, o ieškovas nagrinėjamoje byloje išties nereiškė reikalavimo dėl Vekselio pripažinimo negaliojančiu. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad notaras, atlikdamas aptariamą vykdomąjį įrašą, būtų pažeidęs teisės aktų nuostatas, dėl kurių toks vykdomasis įrašas galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva pirmosios instancijos teismo nenustatytomis aplinkybėmis dėl Vekselio originalo. Pabrėžtina, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė ir aptarė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais, jog vykdomojo įrašo antras egzempliorius bei Vekselio originalas pateiktas kreditoriui tolimesniam priverstiniam vykdymui, juo labiau kad iš byloje esančių duomenų turinio matyti, kad antras egzempliorius išties buvo pateiktas kreditoriui – notaro atliktame vykdomajame įraše nurodyta aplinkybė, jog jis sudaromas dviem egzemplioriais, o pirmasis egzempliorius, saugomas notarų biure (1 t., 88 b. l.). Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas ne tik kad reikalavimo dėl Vekselio originalumo nekėlė ieškinyje, tačiau ir praktiškai neginčijo fakto, jog pasirašė Vekselį 913 Eur sumai, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime išdėstytomis išvadomis bei abejoti dėl notarui pateikto Vekselio originalumo.

23. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su neva egzistuojančiais absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, jog teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialinių teisių ir pareigų, o taip pat jog išnagrinėjo bylą, kai nebuvo vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; kt.). Tai savo ruožtu reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-391/2009; kt.).

24. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas dar 2017-09-18 teismo posėdžio metu nutarė trečiąjį asmenį antstolį G. B. pašalinti iš bylos, kadangi civilinės bylos išsprendimas neturi įtakos materialinėms antstolio teisėms ir pareigoms. Dėl tokio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo ieškovas ar jo atstovė kreipęs nebuvo, kas leidžia vertinti, kad ir pats ieškovas sutiko su vertinimu, jog vykdomojo įrašo panaikinimo klausimo sprendimas neturi įtakos antstolio materialinėms teisėms ir pareigoms. Šiuo atveju vykdomojo įrašo atlikimo teisėtumo klausimas nėra niekaip susijęs su ieškovo pasirašyto Vekselio suma, prisiimtais įsipareigojimais ar jų įvykdymo apimtimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja apelianto nurodyti absoliutūs pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, juo labiau kad ieškovas išties nepagrindė, kokią įtaką antstolio materialinėms teisėms ir pareigoms turi nagrinėjama civilinė byla.

25. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad antstolis į bylą nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo reikalautų duomenų, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, neturi įtakos sprendžiant klausimą ieškininio reikalavimo pagrįstumo klausimą, t.y. neturi įtakos vykdomojo įrašo atlikimo teisėtumui, dėl ko duomenų apie iš ieškovo išieškotas pinigines sumas pagal aptariamą vykdomąjį įrašą nebuvimas neturi įtakos sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą.

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

27. Taigi, atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą procesinį sprendimą. Tam pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde išdėstyti kiti, plačiau neaptariami, argumentai, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas, iš ieškovo atsakovui Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarui T. P. V. priteisiamos 250 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos, kurios nėra neproporcingos bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

29. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė antstolio G. B. 2017-11-29 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo/persiuntimo, vykdomojo įrašo (antro egzemplioriaus) kopiją, paprastojo vekselio, pasirašyto ieškovo M. R., kopiją. Tačiau pateikti duomenys nedaro įtakos byloje esančių įrodymų teisiniam vertinimui bei neturi esminės reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, dėl ko atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus atsisakoma priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro T. P. V. naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.