- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-29
- Bylos Nr.
- II-770-1225/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00545-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Pupšytė
- Pažeidėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 20‑ANR_N-10650-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 20‑ANR_N‑10650‑2024 R. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 1 200 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams bei automobilio „Porsche Cayenne Diesel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. R. B. nubaustas už tai, kad 2024 m. balandžio 7 d. 15.48 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, šį pažeidimą padarė pakartotinai, kai nėra pasibaigęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
Skunde R. B. prašo pakeisti Institucijos nutarimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1/2 automobilio vertės.
Skunde nurodo, kad kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje teisės pažeidimų nedaryti. Tai turėtų būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sutinka ir pasižada dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose-kursuose ir tai taip pat turėtų būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pažymi, kad vienintelis išlaiko keturių asmenų šeimą, dažnai būna komandiruojamas dirbti į Nyderlandų Karalystę, o jo sutuoktinė L. B. yra registruota Užimtumo tarnyboje. Automobilis yra faktinė sutuoktinės nuosavybė, ji automobiliu naudojasi jau kurį laiką, o jo (pareiškėjo) vardu transporto priemonė registruota tik formaliai. Automobilio netekimas L. B. sukelia neproporcingas išlaidas, kadangi laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 8 d. iki 2024 m. gegužės 22 d. ji buvo priversta nuomotis automobilį, kurio nuomos kainą sudarė 1 100 Eur. Automobilis L. B. yra privaloma priemonė kasdienėje veikloje, kadangi šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Šeimoje auga du mažamečiai vaikai, kurie lanko mokymo (ugdymo) įstaigas, nutolusias nuo gyvenamosios vietos, dėl to vaikai yra vežami automobiliu. Vaikai taip pat lanko neformalaus ugdymo užsiėmimus Kauno mieste. Konfiskavus automobilį, L. B. patirtų didelius nepatogumus važinėdama Kauno r. ir Kauno m., bei finansinę naštą. Be to, automobilio konfiskavimas nubaustų ne teisės pažeidėją, o jo sutuoktinę ir mažamečius vaikus.
Atkreipia dėmesį, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę neskirti administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimo, kai tai nėra būtina. Šiuo atveju automobilio konfiskavimas akivaizdžiai neatitinka proporcingumo reikalavimo, kadangi faktinė automobilio savininkė ir valdytoja yra L. B., kuri nežinojo apie neteisėtą jos automobilio panaudojimą. Nors automobilis buvo įgytas santuokos metu už bendrus šeimos pinigus, tačiau didesnę pinigų sumos dalį automobilio įsigijimui mokėjo L. B., todėl automobilis laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Jeigu būtų nutarta taikyti šią poveikio priemonę – sutinka, kad būtų konfiskuota 1/2 dalis automobilio vertės. Automobilio vertė yra apie 30 000 Eur, todėl jo konfiskavimas neatitiktų proporcingumo principo.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo ir tai, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – taip pat yra per griežta ir turės ypatingai daug neigiamų pasekmių. Dėl to prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir terminą sutrumpinti iki 36 mėnesių.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, t. y. dėl vairavimo neblaiviam, neblaivus vairavo pakartotinai. Dėl to straipsnio sankcijoje numatyta bauda, minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemone atėmimas bei automobilio konfiskavimas, nėra per griežtos priemonės. Nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, per 5 metus pareiškėjas administracine tvarka baustas 34 kartus, visi pažeidimai padaryti pažeidžiant KET, anksčiau taikytos nuobaudos tikslų neapsiekė. Išskirtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, šioje byloje nenustatytos.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad įvykio dieną neturėjo jokių planų, išgėrė alaus, tačiau sulaukė direktoriaus skambučio ir reikėjo nuvežti dokumentus. Žmonos tuo metu namuose nebuvo, važiavo jos automobiliu. Automobilis registruotas jo vardu, kadangi buvo pirktas su defektais, reikėjo remontuoti, o jis tuo užsiima. Anksčiau buvo baustas už chuliganišką vairavimą. Jaučia gėdą prieš šeimą, vaikus.
Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta L. B. paaiškino, kad namuose nebuvo, vėliau jai paskambino vyras ir pasakė dėl automobilio. Automobilio raktelių jam nebūtų davusi. Gyvena Kauno r., turi 2 vaikus, vienas iš jų mažametis, Kaune yra ugdymo įstaigos. Kito automobilio šeima neturi, būtent toks automobilis buvo pirktas atsižvelgus į šeimos poreikius. Prie automobilio įsigijimo finansiškai prisidėjo tėvai. Vyras dažnai būna išvykęs į komandiruotes, todėl vaikų poreikiais rūpinasi ji. Įsigyti kitą automobilį galimybės neturi, šiuo metu dėl susisiekimo naudojasi tėvų, draugų pagalba. Dėl kokių priežasčių automobilis registruotas vyro vardu, nesigilino, čia vyriški reikalai. Taip pat paaiškino, kad dėl šio įvykio pykosi su vyru, jis dabar pats suvokia, kad blogai padarė, kad nuostolis visai šeimai.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, jų visumą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nusižengimo fakto ir savo kaltės dėl vairavimo esant neblaiviam, neginčija, su padaryto nusižengimo kvalifikavimu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį sutinka. Skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonių klausimas, parašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei nekonfiskuoti automobilio arba konfiskuoti jo vertę atitinkančios pinigų sumos dalį. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama skundo ribose.
Motyvuojamoji dalis
ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos <...>, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Eur iki 1 500 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1 200 Eur iki 2 000 Eur. Už šio nusižengimo padarymą taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 4 metų iki 7 metų ir transporto priemonės konfiskavimą (ANK 427 straipsnio 2, 3 dalys).
R. B. Institucijos nutarimu, be baudos, buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams (4 metams), t. y. minimaliam ANK 427 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui. Taip pat jam paskirta privalomai taikytina administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės, kuria buvo padarytas nusižengimas, konfiskavimas. Institucija, įvertinusi atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto nusižengimo pavojingumą (padarytas vienas šiurkščiausių KET pažeidimų), asmens požiūrį į daromus nusižengimus, padarė išvadą, kad būtent tokiomis administracinio poveikio priemonėmis bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Daryti priešingą išvadą teismas neturi pagrindo. Nors skunde tvirtinama, kad aptariamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą bei neskirti daikto konfiskavimo (arba konfiskuoti dalį jo vertės), teismo vertinimu, aptariamos ANK normos taikymą pagrindžiančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik aptariamos ANK normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl dėl jos taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje byloje nustatytų, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusių aplinkybių visumą.
ANK 34 straipsnio 6 dalies, kaip išimtinės normos, švelninančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, taikymą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad R. B. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu keldamas pavojų ne tik sau, bet ir transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, pareiškėjas neneigė, kad automobilį vairavo būdamas neseniai vartojęs alkoholį (išgėrė alaus), taigi pažeisti KET reikalavimus pasirinko sąmoningai. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis neketino tą dieną vairuoti, todėl išgėrė, o važiavo tik dėl to, kad paskambino direktorius ir jam reikėjo nuvežti dokumentus, jo elgesio nepateisinai ir atsakomybės dėl padaryto nusižengimo nešalina. Tuo labiau, kad nei skunde, nei teismo posėdyje nebuvo nurodytos objektyviais duomenimis pagrįstos aplinkybės, kad pareiškėjas, žinodamas, kad yra vartojęs alkoholį ir dėl to negali vairuoti transporto priemonės, ieškojo kitų būdų, kaip nuvežti dokumentus, tačiau tai padaryti jam nepavyko.
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad 2022 m. spalio 24 d. R. B. buvo nubaustas už vairavimą esant neblaiviam ir paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 13 mėnesių (iki 2024 m. gegužės 23 d.). 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas už chuliganišką vairavimą bei vairavimą transporto priemonės, kurioje neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Taigi pareiškėjas pažeidė jam ankstesniu nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę, kuri buvo skirta už vairavimą esant neblaiviam. Šioje byloje vertinamas nusižengimas padarytas nepasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, pareiškėjui vėl esant neblaiviam. Kaip matyti iš bylos duomenų, 15.48 val. patikrinus neblaivumą, alkotesteris rodė 0,87 promiles, o 16.04 val. – 0,81 promiles. R. B. 5 metų laikotarpyje baustas ir už kitus KET pažeidimus (vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra; eilę kartų viršijo leistiną greitį; vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis; kelio ženklų, reglamentuojančių stovėjimą pažeidimus; nesustojimą prie „Stop“ linijos ir įvažiavimą į sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui). Paskirtas baudas pareiškėjas yra sumokėjęs, taip pat ir skundžiamu nutarimu skirtą baudą, tačiau sistemingas KET taisyklių nepaisymas, darant administracinius nusižengimus, leidžia daryti išvadą, kad taikytos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė ir nuo naujų nusižengimų darymo pareiškėjo nesulaikė. Aptartų aplinkybių visuma R. B., kaip vairuotoją, charakterizuoja neigiamai.
Vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą pažymėtina, kad nors R. B. padarytas administracinis nusižengimas realių padarinių nesukėlė, vis tik ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalaujanti padarinių. Taigi vien tai, kad aptariamu atveju reali žala asmenims ar turtui nebuvo padaryta, atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, neteikia pagrindo R. B. padarytą nusižengimą vertinti kaip mažesnio rūšinio pavojingumo.
Aplinkybės, kad R. B. prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, turi tvirtus socialinius, šeiminius ryšius (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina du vaikus, dirba), asmenį charakterizuoja teigiamai ir yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose. Vis tik jų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui pagrįsti. Tuo labiau, kad R. B., kaip minėta, jau buvo baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, nevykdė ankstesniu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – vairavo transporto priemonę, kurioje neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, per dvejus metus neblaivus automobilį vairavo antrą kartą, nepasibaigus ankstesniu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės vykdymo terminui. Teismo vertinimu, transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai anksčiau jau buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už apsvaigus nuo alkoholio padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir paskirta pakankamai griežta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 13 mėnesių, leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš savo patyrimo nepasimokė, teise vairuoti transporto priemones ir toliau naudojasi neatsakingai. Įvertinus aptarta, administracinio poveikio priemonės termino, kuris yra minimalus, sutrumpinimas aiškiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, ir nebūtų teisingas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde, taip pat ir teismo posėdyje, prašė nekonfiskuoti automobilio arba konfiskuoti dalį jo vertės, argumentuodamas, kad automobilio faktinė savininkė ir naudotoja yra jo žmona, kad automobiliui įsigyti didesnę pinigų sumą skyrė sutuoktinė. Šių aplinkybių teismas nelaiko sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir automobilio konfiskavimo klausimą išspręsti taip, kaip prašo pareiškėjas.
Kaip nurodyta pirmiau, transporto priemonės konfiskavimas, padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra privalomai skiriama administracinio poveikio priemonė. Turto konfiskavimą reglamentuojančio ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas ir kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (ANK 29 straipsnio 3 dalis). ANK 29 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.
Transporto priemonės registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Regitra“ duomenų bazėje, transporto priemonės – automobilio „Porsche Cayenne Diesel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nurodytas R. B.. Skunde tvirtinama, kad faktinė automobilio savininkė ir valdytoja yra L. B., o R. B. automobilio savininku registruotas tik formaliai. Tokias aplinkybes pareiškėjas ir kaip liudytoja apklausta L. B. nurodė ir teismo posėdyje. Tačiau tiek pareiškėjas, tiek L. B. patvirtino ir tai, kad automobilis buvo įsigytas santuokos metu, kuri, pagal bylos duomenis, buvo sudaryta 2011 m. spalio 15 d., ir naudojamas šeimos poreikiams. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, be kita ko, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad automobilio įsigijimui didžiąją pinigų dalį skyrė L. B., panaudojusi jos tėvų dovanotas lėšas, kurių dovanojimo faktui pagrįsti pateikta 2023 m. balandžio 7 d. pinigų dovanojimo sutartis, sutuoktinių turto teisinio režimo savaime nekeičia. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Duomenys, kurie šią prezumpciją paneigtų ir pagrįstų, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, kaip teismo posėdyje nurodė pareiškėjo atstovė, šioje byloje nepateikti. Taigi automobilis, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pačiam pažeidėjui R. B.. Nustačius, kad automobilis nuosavybės teise priklauso administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, vadovautis ANK 29 straipsnio 5 dalimi nėra pagrindo.
Prašymas nekonfiskuoti automobilio arba konfiskuoti iš pažeidėjo jo vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, be pirmiau nurodytų aplinkybių, yra motyvuojamas ir tuo, kad konfiskavus automobilį ar visą jo vertę, tokia priemonė būtų per didelė finansinė našta ir neatitiktų proporcingumo principo, nubaustų ne pažeidėją, o jo šeimos narius. Visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl privalomos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo arba, nesant galimybių automobilio konfiskuoti, jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo – taikymo, galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė priklauso pačiam nusižengimą padariusiam asmeniui, ar tretiesiems asmenims. Tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos, o vien tai, kad automobilis yra reikalingas šeimos poreikiams tenkinti (vežti vaikus į ugdymo įstaigas ir kt.), kad šeima gyvena užmiestyje (Kauno r.), nesudaro pagrindo turto konfiskavimo netaikyti. Asmeniui padarius analogišką administracinį nusižengimą ir nekonfiskavus vairuotos transporto priemonės, arba konfiskavus tik pinigų sumą, atitinkančią dalį automobilio vertės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus ir vėliau, pasiteisinant automobilio poreikiu dėl jo reikalingumo šeimos interesams tenkinti, transporto priemonė nebus konfiskuojama ar bus išieškoma pažeidėjo pageidaujama, jo interesus atitinkanti konfiskuotino turto vertė (jos dalis).
Teismas daro išvadą, kad, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, administracinio poveikio priemonės termino trumpinimas ir transporto priemonės nekonfiskavimas ar konfiskavimas pinigų sumos, atitinkančios dalį automobilio vertės, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, kitų ypatingų aplinkybių, aptariamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas, pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Konstatuojama, kad Institucija, pagrįstai pripažinusi R. B. kaltu dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, paskirdama minimalaus termino administracinio poveikio priemonę ir konfiskuodama pažeidėjo nuosavybės teise turimą automobilį, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, ANK 32, 34 straipsnių nuostatų nepažeidė, administracinę nuobaudą individualizavo tinkamai, todėl pagrindo išvadai, kad R. B. buvo nubaustas aiškiai per griežtai, aptariamu atveju nėra. Konstatavus šią išvadą, Institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 20-ANR-N-10650-2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.