Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje ? Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. Č. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje ? Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad 2013-11-15 Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-597-548/2013 patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalių nepilnametės dukros R. Č. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, t. y. ieškove, bei nutarta, kad išlaikymą dukrai teiks pati ieškovė, o nepilnamečio sūnaus A. Č. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, t. y. atsakovu, bei nutarta, kad išlaikymą sūnui iki jo pilnametystės teiks atsakovas. Konkretus šalių nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis minėta teismo nutartimi nebuvo nustatytas. Po paminėtos teismo nutarties priėmimo ieškovė gyveno su dukra ir ją išlaikė, o atsakovas gyveno su sūnumi ir jį išlaikė. 2015-06-18 atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sūnaus A. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl ko 2016-01-28 nuosprendžiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu. Po nurodyto 2015-06-18 įvykio nepilnametis A. Č. apsigyveno su ieškove. Ieškovė nurodė, kad sūnus iki šiol faktiškai gyvena su ja ir pas tėvą gyventi grįžti nenori dėl tarp jų atsiradusių nesutarimų. Kadangi po 2013-11-15 teismo nutarties priėmimo, faktinė situacija yra pasikeitusi, būtina pakeisti minėtą teismo nutartį ir šalių nepilnamečio vaiko A. Č. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Taip pat ta aplinkybė, kad nuo 2015-06-18 abu šalių vaikai gyvena su ieškove, sudaro pagrindą pakeisti 2013-11-15 teismo nutarties dalį, susijusią su šalių nepilnamečių vaikų išlaikymu, priteisiant iš atsakovo abiem šalių nepilnamečiam vaikams išlaikymą bei susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015-06-19 iki kreipimosi į teismą dienos, nes atsakovas po to, kai šalių nepilnametis sūnus apsigyveno pas ieškovę, jokio išlaikymo vaikams neteikia. Ieškovė prašo atsižvelgti į teismų praktiką, formuojamą nepilnamečių vaikų išlaikymo bylose, bei į tai, kad šalių sūnui nustatytas neįgalumas, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą po 175 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, tokią pat suma per mėnesį skaičiuojant ir išlaikymo įsiskolinimą. Mano, kad 175 Eur suma, skiriama kiekvienam vaikui kiekvienos iš šalių, yra minimali ir tenkins tik esminius ir būtiniausius vaikų poreikius. Nurodo, kad kiekvienam vaikui išlaikyti per mėnesį reikia minimalios 350 Eur sumos. Ieškovė nurodo, kad ji prašo nustatyti lygias jos ir atsakovo dalis jų vaikų išlaikymo prievolėje. Ieškovė nurodo, jog šiuo metu niekur nedirba, jai nustatytas neįgalumas, jos darbingumas tik 55 procentai, gyvena tik iš socialinių pašalpų, todėl viena nepajėgia pilnai užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių. Nors atsakovui taip pat yra nustatytas neįgalumas, tačiau ieškovė mano, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos, nes jis gauna didesnę socialinę pašalpą, be to, atsakovo galimybės dirbti nėra visiškai apribotos ir tam tikrus darbus jis yra pajėgus dirbti.

Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nors atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, tačiau paminėtas procesinis dokumentas pagal jo turinį ir suformuluotus reikalavimus vertintinas kaip atsiliepimas į ieškinį, nes priešieškiniu įvardintame procesiniame dokumente atsakovas jokių savarankiškų reikalavimų nekelia ir iš esmės tik išdėsto nesutikimo su ieškovės ieškiniu motyvus ir atsikirtimus. Atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, jog šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatoma su motina, nes sūnus yra tokio amžiaus, kada gali pasirinkti savarankiškai, su kuriuo iš tėvų gyventi. Sūnui pačiam nusprendus gyventi su ieškove, jis dėl tokio sūnaus pasirinkimo neprieštarauja ir gerbia tokį sūnaus pasirinkimą. Taip pat atsakovas nurodė, kad jis yra neįgalus, jo pajamas sudaro tik 180 Eur dydžio neįgaliojo pensija, dėl turimo neįgalumo, sveikatos problemų praktiškai neturi galimybių dirbti ir užsidirbti papildomų pajamų, todėl ieškovės ieškiniu prašomas priteisti iš jo išlaikymas po 175 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui prieštarauja teisingumo protingumo ir sąžiningumo principams, priteisus tokio dydžio išlaikymą jam pačiam neliktų jokių pajamų pragyvenimui. Be to, mano, kad ieškovė neįrodė, kad ji pati yra pajėgi teikti išlaikymą kiekvienam vaikui po 175 Eur per mėnesį, tai neatitinka jos realių finansinių galimybių.

Kaišiadorių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje į bylą išvadoje nurodyta, V. M. yra nepilnamečių R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Vaikų tėvas A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), su šeima kartu negyvena. V. M. ir A. Č. šeimos yra įrašytos į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Kaišiadorių socialinių paslaugų centras V. M. ir A. Č. teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Nepilnametis A. Č. paaiškino, kad jau metai gyvena su mama. Su tėčiu gyveno iki 2015 m. birželio mėnesio. A. teigia, kad nori ir toliau gyventi su mama, su tėčiu pastaruoju metu nebendrauja ir gyventi su juo nenori (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-28 nuosprendžiu konstatuota, kad A. Č. 2015-06-18 panaudojo fizinį smurtą savo sūnaus A. Č. atžvilgiu, A. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d., jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant vieniems metams). Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai pateikė Skyriui informaciją apie jų lankomos V. M. šeimą, kurioje nurodė, kad nepilnametis A. Č. su motina V. M. gyvena nuo 2015 m. birželio mėnesio. V. M., socialinių darbuotojų pagalba stengiasi rūpintis vaikų sveikata, išlaikymu, tenkinti jų poreikius. A. Č., socialinių darbuotojų teigimu, prie vaikų išlaikymo neprisideda, nesirūpina jų sveikata, auklėjimu, ugdymu. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnija V. M. 2016-05-18 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 73 pateikė informaciją, kad V. M. ir du jos vaikai gyvena nuomojamame socialiniame būste. Būstas be patogumų, mažo ploto, apie 25 kv.m., kurį sudaro vienas kambarys ir virtuvė. Buitinės sąlygos vaikams gyventi minimalios, tačiau sanitarinių ir būsto saugumo reikalavimų laikomasi, namuose švaru, buitis sutvarkyta. Seniūnijos specialistų nuomone, V. M. pagal savo galimybes stengiasi rūpintis vaikais. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir teisės aktuose įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynybos principą, Skyriaus nuomone, ieškovės V. M. ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini. Vertinant turimą informaciją, manytina, kad A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su motina V. M., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu geriausiai atitiktų vaiko interesus. A. Č. jau metai gyvena su motina ir seserimi R. Č., V. M., stengiasi rūpintis vaikais, juos viena išlaiko. V. M. šeima yra prižiūrima socialinių darbuotojų. Atsižvelgiant į įstatymo imperatyviai tėvams nustatytą pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, iš tėvo A. Č. yra priteistinas išlaikymas A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti. Skyrius pritaria reikalavimui dėl išlaikymo, nes jis nei savo forma, nei dydžiu neprieštarauja vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. M. ir atsakovas A. Č. yra nepilnamečių R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

2013-11-15 Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-597-548/2013 patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalių nepilnametės dukros R. Č. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, t. y. ieškove, bei nutarta, kad išlaikymą dukrai teiks pati ieškovė, o nepilnamečio sūnaus A. Č. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, t. y. atsakovu, bei nutarta, kad išlaikymą sūnui iki jo pilnametystės teiks atsakovas. Konkretus šalių nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis minėta teismo nutartimi nebuvo nustatytas. Po paminėtos teismo nutarties priėmimo ieškovė gyveno su dukra ir ją išlaikė, o atsakovas gyveno su sūnumi ir jį išlaikė. 2015-06-18 atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sūnaus A. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – tai konstatuota įsiteisėjusiu 2016-01-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Po nurodyto 2015-06-18 įvykio nepilnametis A. Č. apsigyveno su ieškove. Ieškovė nurodė, kad sūnus iki šiol faktiškai gyvena su ja ir pas tėvą gyventi grįžti nenori dėl tarp jų atsiradusių nesutarimų. Nurodytų aplinkybių šalys byloje neginčijo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje yra nurodyta, kad nepilnametis A. Č. nori toliau gyventi su mama, pas tėvą gyventi grįžti. Byloje nustatytos aplinkybės, atsižvelgus ir į tai, kad atsakovas dėl tolesnio sūnaus gyvenimo su motina neprieštarauja, sudaro pagrindą pakeisti 2013-11-15 teismo nutartimi nustatytą nepilnamečio A. Č. gyvenamąją vietą ir nustatyti A. Č. gyvenamąją vietą su motina V. M., nes tai geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko A. Č. interesus (CK 3.169 str. 3 d., 3.174 str.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Priteisiant vaikams išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytas Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2016 m. liepos 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga 380 eurų. Ieškovės teigimu, būtiniems vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį vidutiniškai būtina skirti apie 350 eurų kiekvienam, t. y. kiekvienam vaikui po 160 eurų maistui, po 60 Eur rūbams, po 20 Eur higienos priemonėms, vaistams ir vitaminams – po 30 eurų, priemonėms vaikų ugdymui bei lavinimui – po 30 Eur, laisvalaikiui, atostogoms, kelionėms su klase – po 30 Eur, kiekvienam vaikui tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis - po 20 Eur.

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI ? 38,00 Eur. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu (nuo 2016-07-01) yra 380,00 Eur..

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu niekur nedirba, abu yra tik iš dalies darbingi. Ieškovės gaunamas pajamos sudaro 78,05 Eur netekto darbingumo pensija. A. Č. yra neįgalus, jam nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis, darbingumo lygio nustatymo terminas nuo 2014-10-30 iki 2032-10-22. Atsakovo gaunamas pajamas sudaro 180 Eur netekto darbingumo pensija. Be to, atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto - jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 1/3 dalis gyvenamojo namo ir ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apie 3000 eurų vidutinės vertės. Šalių sūnui A. Č. yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis, diagnozuota epilepsija, jam yra mokama 168 Eur šalpos pensija dėl neįgalumo. Šalių nepilnametei dukrai R. Č. diagnozuotas emocijų sutrikimas ir mišrus mokymosi gebėjimų sutrikimas, mergaitė nuolat sekama ir prižiūrima psichiatrų dėl labilios nuotaikos, agresijos priepuolių, vartoja medikamentus. Abu šalių nepilnamečiai vaikai mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje. Ieškovė neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienam yra nustatytas neįgalumas. Ieškovė nurodė, kad ji vaikų išlaikymui nuolat skolinasi pinigų iš kaimynų, tačiau konkrečias pasiskolintas sumas galinčių patvirtinti įrodymų į bylą nepateikė. Byloje nustatyta, kad atsakovas po to, kai nepilnametis sūnus apsigyveno pas ieškovę jokio išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia, šios aplinkybės atsakovas byloje neginčijo.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, bei atsižvelgdamas į tai, kad vaikai gyvena su ieškove, kuri viena užtikrina vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, dengia visas su tuo susijusias ir kitas vaikų išlaikymo išlaidas, taip pat įvertindamas vaikų būtinuosius poreikius bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaikų išlaikymo bylose, ieškovės reikalavimus tenkina iš dalies ir iš atsakovo priteisia po 120 eurų dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui periodinių mėnesinių išmokų forma nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-05-05) iki vaikų pilnametystės, kurių suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Pažymėtina, kad atsakovo nurodomas kasmėnesinis išlaikymo dydis, kurį jis sutiktų mokėtti kiekvienam vaikui - 45 eurai - nesiekia net Vaikų išlaikymo fondo mokamos 1,5 MGL dydžio išmokos vienam vaikui per mėnesį. Be to, teismas įvertina ir tai, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį ir jų galimybes teikti išlaikymą, atsakovas vaikų išlaikymo prievolėje su ieškove turėtų dalyvauti lygiomis dalimis. Teismas laiko, kad ieškovė byloje neįrodė, jog ji finansiškai pajėgi teikti didesnį nei 120 eurų kiekvienam vaikui išlaikymą. Teismas sprendžia, kad nustačius, jog atsakovas moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 120 eurų kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, CK 3.192 str. įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas pažeistas nebus. Be to, iš atsakovo taip pat priteistinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, nes atsakovas po to, kai jo nepilnametis sūnus nuo 2015-06-19 dėl atsakovo sūnaus atžvilgiu vartoto fizinio smurto faktiškai apsigyveno pas motiną, turėjo pareigą dalyvauti abiejų savo nepilnamečių vaikų, gyvenančių su motina, išlaikyme, tačiau šios savo pareigos nevykdė, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2015-06-19 iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2016-05-05 po 120 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, kas už minėtą laikotarpį sudaro po 1140 Eur kiekvienam vaikui (CK 3.200 str.). Teismas nurodo, kad ieškovė priteistą išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaikų interesams (CK 3.203 str.).

Teismas, vadovaudamasis CK 3.201 str., išaiškina šalims, kad iš esmės pasikeitus vaikų poreikiams, šalių turtinei padėčiai, kiekvienas iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo ar, atitinkamai, sumažinimo.

Nepilnamečiai vaikai gyvena ir gyvens kartu su motina ieškove, kuri šioje byloje yra savo nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 str. 2 d., 54 str.). Atsižvelgiant į CK 3.185 str. ir 3.190 str. nuostatas, ieškovė skirtina nepilnamečiam vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nurodo, kad ieškovė išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą gali naudoti išimtinai tik vaikų interesams (CK 3.203 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi abiem šalims byloje buvo teikiama Valstybės garantuota antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas, nes bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - priteistas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo laikinas išlaikymas ir laikinas nepilnamečio A. Č. gyvenamosios vietos nustatymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti iš dalies Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-597-548/2013 ir nustatyti A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kiekvienam vaikui per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-05-05) iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. /jy

Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 1140 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt eurų) nepilnamečiui vaikui A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-06-19 iki ieškinio teismui padavimo dienos (2016-05-05).

Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 1140 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt eurų) nepilnamečiui vaikui R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-06-19 iki ieškinio teismui padavimo dienos (2016-05-05).

Priteistų nepilnamečiams vaikams išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Likusią sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatyta laikinoji nepilnamečio A. Č. gyvenamoji vieta su motina V. M. ir iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei R. Č., gimusiai 2000-07-28, ir nepilnamečiui A. Č., gimusiam 2002-03-26, kas mėnesį mokamomis periodinėmis 175 eurų dydžio išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-05-05) iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.