Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-9271-1138/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-24
Bylos Nr.: e2-9271-1138/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-00933-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaidas Kazlauskas
Ieškovas: D. V.
Atsakovas: V. A.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje
Advokatai: Raimonda Klimienė

Civilinė byla Nr. e2-9271-1138/2022Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00933-2022-5

Procesinių sprendimų kategorijos:(S)2.3.5.2.1; .3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.2.8.5ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 24 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant ieškovei D. V. (nuotoliniu būdu), jos atstovei advokatei J. Ž.,atsakovui V. A., jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui V. A. dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai ir bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-14318-1135/2020 patvirtintą atsakovo numatytą bendravimo tvarką su M. A. bei materialinio išlaikymo dydį nustatant, kad 1) tėvas V. A. įsipareigoja teikti nepilnametei dukrai M. A., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės; 2) tėvas V. A. pasiima nepilnametę dukrą M. A. iš jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) kiekvienų einamųjų metų liepos mėnesį ne mažiau kaip dviejų savaičių laikotarpiui į Lietuvos Respubliką ir pasibaigus bendravimui pristato dukrą motinai (duomenys neskelbtini) jos gyvenamosios vietos adresu. Apie planuojamą atvykimą pasiimti dukters V. A. privalo informuoti D. V. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki planuojamo atvykimo pasiimti dukters; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad po teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta sutartis, atsakovas teikė išlaikymą dukrai nereguliariai ir ne visą sutartimi sutartą sumą. Po teismo nutarties priėmimo iš esmės išaugo nepilnametės dukros poreikiai, o teikiamo išlaikymo suma tapo nepakankama net minimaliems jos poreikiams patenkinti.

1.2. Ieškovės paskaičiavimu iš viso dukters M. išlaikymui ir poreikių tenkinimui vidutiniškai per mėnesį reikia skirti preliminariai apie 1 900,00 Eur. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų išlaidų apskaičiavimų bei tai patvirtinančių dokumentų nepilnametei dukrai išlaikyti, didžiausią išlaikymo išlaidų sumą sudaro išlaidos būsto nuomai, maistui, darželiui bei kitoms būtinosioms reikmėms (pagal poreikių lentelę iš viso 1 929,37 Eur (atsižvelgiant į dukros dalį), iš kurių: būsto nuoma – 630,04 Eur, būsto eksploatavimo komunaliniai mokesčiai – 107,01 Eur, vaikų darželio mokestis – 124,07 Eur, maistas (vaisiai, daržovės, mėsa ir kt.) – 212,25 Eur, apranga, avalynė (sportinė apranga, kasdienė apranga ir kt.) – 279,40 Eur, higienos priemonės – 29,00 Eur, pramogos, laisvalaikis ir kt. – 13,60 Eur, žaislai – 160,00 Eur, vaistai, maisto papildai, vitaminai, kremai ir kt. – 30,00 Eur, buitinės prekės – 344,00 Eur).

1.3. Nuo 2021 metų, kai ieškovė išvyko iš Lietuvos, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) kartu su motina (Ieškove). (duomenys neskelbtini) jau susiformavo M. gyvenamoji aplinka, ji lanko vaikų darželį, užsiima užklasine veikla, būreliais, turi daug draugų, čia ji integravosi į visuomenę ir šią šalį laiko savo namais. Ieškovė šioje šalyje taip pat integravosi, turi gyvenamąją vietą ir nuolatinį darbą.

1.4. Šiuo metu ieškovė dirba vienoje darbovietėje (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gauna apie 2000,00 Eur (konvertavus iš (-)) atlyginimą, iš valstybės kompensacijų ar išmokų dukrai negauna, o išlaidos viršija gaunamą darbo užmokestį. Ieškovė pragyvenimui naudoja turimas santaupas, taip pat materialiai padeda ieškovės mama. Ieškovė ir atsakovas privalo abu lygiomis dalimis prisidėti prie dukters M. išlaikymo bei poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į tai, jog pati ieškovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra aukštesnis pragyvenimo lygis, o tuo pačiu ir didesnis minimalus darbo užmokestis, neprašo atsakovo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai per pusę, lygiomis dalimis. Ieškovė prašo teismo padidinti atsakovo nepilnametei dukrai M. A. teikiamą materialinį išlaikymą ir priteisti M. iš tėvo 500,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės.

1.5. Kai dukra ir tėvas gyvena skirtingose valstybėse, siūloma pakoreguota bendravimo tvarka labiau atitiktų dukters interesus, nei visiškas nebendravimas su tėvu gyvai. LR CK 3.170 str. nustatyta, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga; jis neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti. Ieškovė, siekdama padėti ir skatinti dukrą bendrauti su tėvu, siūlo tėvui bent kartą per metus su dukra pasimatyti ir pabendrauti gyvai. Žinoma, toks bendravimas būtų tik minimalus, tačiau jei atsakovas pageidautų dažnesnio bendravimo, ieškovė tam pritartų ir dažnesnis bendravimas būtų derinamas prie dukters užimtumo, mokymosi grafiko), kad nenukentėtų dukros ugdymas, jo kokybė.

1.6. Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnametė dukra M. buvo išvežta gyventi į (duomenys neskelbtini) abiejų tėvų bendru sutarimu, atsakovas dėl to neprieštaravo ir niekada jokių pretenzijų nereiškė, todėl abu tėvai sąmoningai prisiėmė padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnametės dukters poreikius, naštą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 15 d. patvirtinta taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovas vykdė. Dukros išlaikymui skyrė po 200,00 Eur per mėnesį. Atsakovui suprantama, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) ženkliai skiriasi, todėl ieškovė, priimdama sprendimą apsigyventi užsienyje, atsakingai turėjo įvertinti galimybes išgyventi pasirinktoje užsienio šalyje kartu su nepilnamete dukra.

2.2. Mano, kad jeigu būtų draudęs ieškovei išvykti į užsienio valstybę, ji galimai teisminiu keliu būtų reikalavusi tokios teisės. Elgėsi taip, kaip atrodė teisingai, nes laikė ieškovę atsakinga mama, o išvykdama į užsienį ji net neabejojo savo finansinėmis galimybėmis. Ieškovė buvo apsisprendusi gyventi užsienyje, matė ten didesnes perspektyvas tiek sau, tiek dukrai, todėl nenorėjo šiuo klausimu bylinėtis teisme. Iš Lietuvos Respublikos ne vienas žmogus yra išvykęs į užsienio valstybę ieškodamas geresnių gyvenimo sąlygų, didesnio darbo užmokesčio ir pan. Ieškovė patikino, kad ji sugebės užtikrinti dukrai M. tinkamas gyvenimo, ugdymo sąlygas.

2.3. Iš pateiktų dokumentų matosi, kad išvykusi į užsienį, ieškovė uždirbdavo daugiau nei kreipdamasi į teismą, t. y. pradžioje ieškovė nurodė dirbusi net keturiose darbovietėse, ir jai pavyko suderinti darbą bei dukros priežiūrą, o paskutiniu metu nurodo dirbanti dviejose darbovietėse, dėl ko gaunamos pajamos yra sumažėjusios, jų nepakanka užtikrinti išaugusių dukters poreikių. Nepateikti duomenys, ar gaudama tokio dydžio darbo užmokestį, ieškovė negauna papildomų išmokų iš institucijų (duomenys neskelbtini), kadangi augina nepilnametę dukrą ir dukros gyvenamoji vieta deklaruota kartu su motina.

2.4. Jis apsisprendė gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu jo gyvenimas taip pat iš esmės yra pasikeitęs. (duomenys neskelbtini) sukūrė šeimą, (duomenys neskelbtini) jo šeimoje gimė sūnus V. A.. Vaikas gimė su širdies (duomenys neskelbtini), jam buvo atlikta širdies operacija, šiuo metu vaikas reguliariai turi būti apžiūrimas specialistų. Sutuoktinė L. A. nedirba, ji nėra įgijusi darbo stažo, kad gautų motinystės pašalpą. Jis vienintelis šeimos maitintojas. 2022 m. rugpjūčio mėnesį įsidarbino, nes iš atsitiktinių darbų nebegali išlaikyti savo šeimos, taip pat teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai M.. Šią savo pareigą – mokėti išlaikymą periodinėmis 200,00 Eur dydžio išmokomis – sąžiningai vykdė ir ketina vykdyti.

2.5. Būstą (duomenys neskelbtini) bei dalį ūkinio pastato buvo įsigiję po ½ dalį su ieškove. Pašlijus jų tarpusavio santykiams, ji padovanojo savo dalį, patvirtindama, kad 3 000,00 Eur įnašas už butą ir dalį ūkinio pastato buvo sumokėtas atsakovo asmeninėmis lėšomis, tačiau gaudamas dovanų ½ dalį turto iš atsakovės, prisiėmė įsipareigojimus kreditoriui. Kreditas nėra išmokėtas. Turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui. Transporto priemonių neturi.

2.6. Nežiūrint to, kad nepilnametė dukra M. pradėjo lankyti mokyklą, jos poreikiai ypatingai pasikeisti neturėjo, nes iki tol mergaitė lankė ikimokyklinę įstaigą, už kurią ieškovė taip pat turėjo mokėti. Nors ieškovė nurodo, kad jos pajamos sumažėjo, tačiau nepateikia informacijos, ar ji kreipėsi į atitinkamas tarnybas dėl socialinių išmokų vaikui. Atsakovo turtinė padėtis tikrai nėra geresnė už ieškovės, nes jis turi šeimą, ir yra vienintelis šeimos maitintojas. Jo gaunamos pajamos yra tik šiek tiek didesnės nei minimali mėnesio alga, tačiau turi išlaikyti sveikatos problemų turintį nepilnametį sūnų, su ieškove augančią dukrą M. ir savo sutuoktinę L. A., kuri negali dirbti dėl vaiko priežiūros, o pati pajamų negauna. Nors turi būstą, tačiau už jį moka kreditą. Jeigu ieškinys būtų patenkintas, nukentėtų kito nepilnamečio vaiko sūnaus V. interesai.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. lapkričio 8 d. į bylą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y. padidėjusius nepilnametės M. A. poreikius, į tai, kad nepilnamečiui vaikui augant, sparčiai didėja jo poreikiai, didėja jo išlaikymo išlaidos, taip pat atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų, į tai, kad mergaitė šiais metais pradėjo lankyti mokyklą, papildomus ugdymo būrelius, turi būti sudarytos materialinės sąlygos tinkamam ugdymo procesui, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems vaiko gabumams lavinti, t. y. turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jo laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Tarnybos nuomone, ieškovės prašymas padidinti išlaikymo sumą atitinka šalių dukters interesus, tačiau didinant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgta ir į padidėjusius vaiko poreikius, ir į abiejų tėvų galimybes prisidėti prie padidėjusių dukros poreikių tenkinimo, tėvų materialinę padėtį, pastangas teikti didesnį išlaikymą dukrai.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė D. V. ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais. Nurodė, kad kainos kyla, mergaitė auga, todėl didėja ir jos poreikiai, tėvas irgi turi prisidėti prie jos poreikių. Ieškovė turi vieną dukrą – M. A., jos poreikiai auga, yra ir dalykų, kuriuos turi kiti vaikai, ieškovė negali atskirti dukros nuo to, taip pat būreliai, popamokinės veiklos, drabužiai, maistas, baldai, nauji poreikiai, sumos kyla taip pat dėl infliacijos. Dukros su 200,00 Eur išlaikyti negali. Šiai dienai suma dukrai bendrai sudaro 1 900,00 – 2 000,00 Eur. Būsto išlaikymui reikia apie 650,00 Eur (būstas didesnis, nes turi dukrą), komunaliniai – apie 100,00 Eur, popamokinė veikla – apie 200,00 Eur, maistas – apie 230,00 Eur (kiekvieną dieną reikia neštis maistą į mokyklą), apranga (sezoniškumas) – apie 300,00 Eur, higienos prekės – apie 50,00 Eur, pramogos – apie 15,00 – 20,00 Eur, žaislai (knygelės) – apie 160,00 Eur, vaistai – apie 30,00 Eur, buitinės prekės – apie 350,00 Eur. Buitinės prekės (lova, rašomasis stalas) daug kainuoja. Ieškovė per mėnesį gauna 2 500,00 Eur į rankas, gauna vaiko pinigus iš (duomenys neskelbtini) – 100,00 Eur per mėnesį. Būsto nuoma kainuoja 1 300,00 Eur (be komunalinių patarnavimų). Ieškovei padeda šeima, tikslios sumos pasakyti negali. Ieškovė nusprendė su dukra vykti gyventi į (duomenys neskelbtini), nes jos šeima gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuvoje šeimos neturi. Atsakovas davė sutikimą vykti į (duomenys neskelbtini), po to sutvarkė sutikimą notariškai. Ieškovė su dukra (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2018 m. rudens – vasaros galo. Leidimas notariškai su vaiku gyventi (duomenys neskelbtini) sudarytas 2019 metais. 2020 m. gruodžio 15 d. priimta nutartis dėl taikaus susitarimo (dėl vaiko išlaikymo). Tais metais ieškovė norėjo (duomenys neskelbtini) įsigyti būstą, turėjo įrodyti visas pajamas, kad yra vieniša mama, susitarė su V. A., kad nori padidinti išlaikymo sumą iki 200,00 Eur, nes anksčiau žodžiu buvo susitarę dėl 150,00 Eur. 2020 m. gruodžio 15 d. susitarimas dėl 200,00 Eur buvo sudarytas, nes tuo metu nenorėjo eiti teismo keliu dėl didesnės sumos, tuo metu jos finansinė padėtis buvo geresnė, nes turėjo kito pobūdžio darbą, planavo įsigyti būstą, atsižvelgė į atsakovo tuo metu esančią finansinę padėtį, todėl sutarė, kad ieškovė prisiims didesnę atsakomybę. Atsakovas turi galimybes teikti 500,00 Eur dydžio išlaikymą, jis yra dirbantis, važiuodavo į (duomenys neskelbtini) dirbti, ten išleisdavo mažai pinigų, Lietuvoje gauna pakankamas pajamas. Aplinkybės apie atsakovo sūnų ieškovei žinomos, tam yra vaiko mama, kuri visą laiką praleidžia namuose, atsakovas galėtų gauti daugiau. M. pradėjo lankyti plaukimo kursus, kurie kainuoja apie 50,00 Eur kas mėnesį, įmokos už plaukimą ieškovė nėra atlikusi, nes dukra dar tik dvi savaites lanko kursus. Po dviejų savaičių gaus pirmą sąskaitą už plaukimo kursus. Kiekvieną mėnesį čiužinių nereikia pirkti, sumos pasiskirsto. Mokyklą M. pradėjo lankyti rugpjūčio 16 d. (atsirado papildomos išlaidos, reikia kuprinės, penalų, sąsiuvinių). Daugumą priemonių pirko prieš einant į mokyklą, kainavo apie 400,00 Eur, sumą galima laikyti kaip metinę. Reikia mokėti pinigus už vaikams duodamas planšetes (nuomą) – 30,00 Eur, kol dukra maža, neturi atsakomybės jausmo. Rašymo priemonės, būtina turėti maisto dėžutę, gertuvę – dar plius 30,00 Eur kitų išlaidų. Planšetės nuomos mokėjimas matomas prie popamokinės veiklos, kuri vadinama SFO, mokėjimas 180,00 Eur sumoje, yra bendra suma su popamokine veikla. Ieškovės žiniomis, V. A. dirba pas savo tėtį, matė darbo įrankius mašinoje. Dirba su mediena. Kosmetikos rinkinys – žaislas mergaitei. Bute ieškovė gyvena dviese, ieškovės draugas D. J. negyvena bute, jis ieškovei padeda pervesdamas pinigus, jeigu jai reikia pagalbos. Ieškovė gavo 2 800,00 Eur rugsėjo mėn., spalio mėn. – 2 600,00 Eur, atlyginimas kintamas. Sau sąskaitą papildo iš šeimos (arba draugo D. J.) duotų pinigų. Liepos mėn. pinigai pervesti iš vienos sąskaitos į kitą – depozitas ir nuoma, pinigai pervesti į taupomąją sąskaitą iš šeimos.

5. Ieškovės atstovė advokatė J. Ž. ieškinį dalyje dėl išlaikymo padidinimo palaikė jame nurodytais pagrindais. Nurodė, kad visi vertimai kainavo 200,00 Eur. Išlaikymo dydis nereiškia, kad tiek užtenka pragyvenimui. Suma – 200,00 Eur – neatspindi vaiko poreikių. Poreikiai buvo dideli, tai patvirtina įrodymai (išlaidos buvo prieš metus). Atsakovas nesutinka su būsto nuoma. Byloje atsakovas nepaneigia, kad išlaidos yra realios ir gali tiek kainuoti. M. lanko plaukimą, taip pat susidarė 400,00 Eur išlaidos prieš M. pradedant lankyti mokyklą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad išlaikymo išlaidų ieškovei suma padidėjo 110,00 Eur, yra virš 2 000,00 Eur. Ieškovė palaiko reikalavimą dėl 500,00 Eur. Tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis. V. A. turėtų mokėti 1 000,00 Eur. Lietuvoje sprendžiant dėl maisto išlaidų, čekių pateikti nereikėtų, tačiau (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygis skirtingas ir kainos yra ženkliai didesnės. Mergaitės poreikiai įrodyti ir turi būti patenkinti. Klausimas, kokia dalimi kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti. Ieškovė prašo 500,00 Eur, tai yra keturis kartus mažesnė suma, prisiimdama visą kitą išlaikymo naštą sau. Mokėti išlaikymą dar mažesnį, kad ieškovė dengtų 6 kartus didesne dalimi vaiko poreikius negu atsakovas, būtų mažų mažiausiai nesąžininga. Dėl plaukimo pamokų nebūtinumo – kategoriškai nesutinka. Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad vaiko poreikiai – tai nėra tik maistas ir apranga, tai yra ir popamokinė veikla, ugdymas, tai ne prabangos veikla. Prieštarauja atsakovui, kad tai nėra būtina. Dėl tėvų turtinės padėties – ieškovė gauna apie 2 500,00 Eur atlyginimą, turi vieną išlaikytinę – M. A., įsipareigojimų neturi. Atsakovas turi įsipareigojimą banke, turi be M. dar vieną išlaikytinį, vienas išlaiko žmoną ir uždirba 600,00 Eur per mėnesį. Ieškovės atlyginimas 4 kartus didesnis, tačiau lyginimas neteisingas dėl skirtingo pragyvenimo lygio, iš ieškovės pajamų (duomenys neskelbtini) galima tik pragyventi. Atsakovo teiginiai, kad negali mokėti tokio dydžio išlaikymo – nepagrįsti, jis nesiėmė aktyvių veiksmų dėl įsidarbinimo, kad gautų didesnį atlyginimą. Įsidarbinimas įvyko tik ieškovei iškėlus šią civilinė bylą. Kaip minėjo ieškovė, galima manyti, kad atsakovas dirba lentpjūvėje, gauna padorų atlyginimą, apie kurio gavimą duomenų neturi. Nustatant faktines aplinkybes byloje, remiamasi tikėtinumo principu. Turi gebėjimų susirasti geresnį darbą. Nustačius, kad atsakovas neturi galimybių mokėti padidintą išlaikymą – tai būtų neteisinga vaiko atžvilgiu. V. A. gali mokėti po 500,00 Eur, gal net daugiau, bet nieko dėl to nepadaro, yra sveikas, darbingas, turi įgūdžių. Atsakovas prieš tai niekur nedirbo, negalėjo vienas išlaikyti šeimos. Teismo prašo abejones vertinti nepilnametės naudai. Ieškinys kitoje dalyje buvo pareikštas ir dėl bendravimo tvarkos, šioje dalyje sudaryta taikos sutartis. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal paskutinį patikslintą prašymą. Už ieškinio parengimą buvo sumokėta 500,00 Eur, į šią sumą neįrašyta dalis dėl reikalavimo apie bendravimo tvarką. Dėl reikalavimo, dėl kurio sudaryta taikos sutartis, ieškovė išlaidų nepatyrė, todėl prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir vertimo išlaidas. Dėl 94,00 Eur žyminio mokesčio – taikos sutartyje yra pateiktas prašymas grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio, likusią 25 proc. dalį ieškovei grąžins atsakovas. Prašyme nurodytas išlaidas mažina 94,00 Eur suma, o visas likusias išlaidas prašo priteisti iš atsakovo.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu atsakovas V. A. su ieškiniu dalyje dėl išlaikymo padidinimo nesutiko, nurodė, kad prašoma padidinti suma yra per didelė, nemato didelių dukros poreikių pakilimų. Sutinka, kad infliacija yra, dėl infliacijos pakilusios sumos būtų galima taikiai išspręsti. Ieškovė nori išlaikymą pasikelti 250 proc. Ieškovė norėjo pirkti būstą, todėl reikėjo sudaryti taikos sutartį. Draugiškai sutariant dėl 200,00 Eur išlaikymo, buvo pasirašyta taikos sutartis. Dėl infliacijos suma galėjo pakilti iki 250,00 Eur, nors jo galimybės sunkiai tai leistų, bet supranta, kad kainos kyla, dukrą reikia išlaikyti. Jis mano, kad išlaikymo suma galėtų būti apie 230,00 Eur, nemano, kad poreikiai padidėjo. Buvo užsiminęs, kad geranoriškai prisidės prieš mokyklą, kad vieną mėnesį ant ieškovės pečių negultų didelė našta, bet ieškovė apie tai nutylėjo, todėl atsakovas suprato, kad nereikia. Atsakovas apie du mėnesius dirba, jo pajamos yra apie 600,00 Eur į rankas, plius gauna pinigus už vaiką – 80,00 Eur. Tiek pinigų neužtenka pragyventi pačiam atsakovui, paremia tėvai, nes trys asmenys gyvena iš beveik 700,00 Eur. Sveikatos problemų neturi, papildomo darbo neieško, dar tik du mėnesius dirba, reikia manyti, kad pakils atlyginimas. Dirba pas seserį, kuri vykdo individualią veiklą, yra (duomenys neskelbtini). Sūnus dabar kaip ir neturi sveikatos problemų, iš pradžių, po sūnaus gimimo buvo nustatyta širdies problema, reikėjo atlikti skubią operaciją, gulėjo Vilniuje ligoninėje dvi – tris savaites, kas mėnesį ar du važinėja į Vilnių stebėjimui. Dėl sūnaus sveikatos problemų patiria papildomas išlaidas už važinėjimą į Vilnių. 2019 m. davė sutikimą ieškovei su dukra išvykti į (duomenys neskelbtini), ji jau buvo anksčiau išvažiavusi ten gyventi, alimentai dukrai buvo mokami draugišku susitarimu, viskas vykdavo be jokių apiforminimų, o kai jai reikėjo tvarkyti dokumentus, jis sutiko, nes nenorėjo trukdyti, nematė poreikio prieštarauti, juo labiau, kai jos (duomenys neskelbtini) jau gyveno beveik metus laiko. Duodant sutikimą ieškovei išvykti su dukra į (duomenys neskelbtini), nebuvo kalbų apie išlaikymo dydį, sutinka, kad 200,00 Eur nėra ta dalis, kuri reikalinga, (duomenys neskelbtini) visiškai kitoks pragyvenimo lygis. Atsakovas didesniame mieste nebandė ieškoti darbo, dabar turi nusipirkęs butą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jam siūlė darbą už 1 000,00 Eur, tai paskaičiavo, kad būtų didelės išlaidos gyventi (duomenys neskelbtini) arba kiekvieną dieną važinėti ir labiau apsimoka dirbti už tuos 600,00 Eur. Kartu su ieškove gyvena D. J., tam tikrais tarpais kartu gyvendavo ir ieškovės mama, būsto nuomą jie dalinasi trimis dalimis. Mano, kad ieškovė ir D. sumoka po 600,00 Eur. Galima išsinuomoti pigiau. Būsto nuomos kaina reali, nežino dėl komunalinių mokesčių dydžio, atsakovas negali atsakyti, sutinka su popamokine veikla, maisto suma normali. Dėl plaukimo pamokų – ieškovės pasirinkimas, jeigu nori dukrą leisti į plaukimą, jeigu turi lėšų, jis nieko prieš, mano, kad galima ir taip į baseiną nuvažiuoti ir mokyti dukrą plaukti. Šiuo metu nenorėtų kompensuoti 200,00 Eur už ieškovės patirtas išlaidas ruošiantis mokyklai, nes nepasitiki apskaičiavimais. Suskaičiavo bendrą išlaikymo sumą 1 900,00 Eur – 2 000,00 Eur. Suma galėtų būti 900,00 – 1 000,00 Eur. Nesutinka pusės sumos padengti, nes gyvena Lietuvoje, yra sukūręs šeimą, kitokia situacija, negali mokėti dėl turtinės padėties ir šeimos padėties. Dabar ieškovė uždirba kelis kartus daugiau. Iki sūnaus gimimo atsakovas iš viso nieko nedirbo, dabar yra vienas dirbantis šeimoje. Šeimą iki tol išlaikyti padėjo artimieji, anksčiau turėjo santaupų. Didžioji dalis darbo sudaro bendravimas su klientais, tenka padirbti su technika. Atsakovas su seserimi dėl priedų nekalbėjo, eina trečias mėnuo, kai jis dirba. Sesuo teikia paslaugas kitoms įmonėms – pjovimo, ieško klientų. Prie lentpjūvės darbų galėtų dirbti. Dirba sesers įmonėje, lengvesnis variantas, krautuvas pirktas iš Europos Sąjungos pinigų. Jeigu jam pasiūlytų darbą, kur mokėtų 2 000,00 Eur, jis gal ir eitų dirbti. Dukters išlaikymui skiriamos lėšos pervedamos iš atsakovo žmonos sąskaitos, taip išėjo, kad negaištų laiko, žmonai įdėdavo į sąskaitą. Įsidarbino 2022 m. rugpjūčio 8 d. Anksčiau dirbdavo bet ką, padėdavo tėvams. Pats buvo įstojęs į Darbo biržą (karantino metu), prieš sūnaus gimimą ir po gimimo darbo intensyviai neieškojo, dabar, praėjus porai mėnesių po sūnaus gimimo, susirado darbą. Per mėnesį gauna 680,00 Eur, M. moka 200,00 Eur, paskola – 70,00 Eur, komunaliniai – 100,00 Eur. Su likusiais 380,00 Eur gyvena. Atsakovas gyvena su kitais, plius gauna paramą iš tėvų. Skelbimo dėl darbo paieškos į „Facebook“ nedėjo.

Atsiliepimas

7. Atsakovo atstovė advokatė Raimonda Klimienė palaikė atsakovo poziciją, nurodė, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs konkrečios sumos vaiko išlaikymui. Yra atsižvelgiama į vaiko poreikius bei į tėvų realias galimybes teikti išlaikymą. Iki šiol V. A. sąžiningai mokėjo sutartą sumą – po 200,00 Eur per mėnesį. Ieškovė teigia, kad nuo 2020 m. gruodžio mergaitės išlaidos padidėjo prieš vaikui einant į mokyklą. Ieškovės pajamos didesnės rugsėjo ir spalio mėnesiais – 2 800,00 Eur, 2 600,00 Eur. Ieškovė turi didesnes galimybes rasti papildomo darbo. Lietuvoje, kaimo vietovėje rasti papildomo darbo yra sudėtinga. Atsakovas pastangas dėjo, buvo susitaręs dėl darbo (duomenys neskelbtini) už 1 000,00 Eur į rankas, tačiau apskaičiavus visas nuomos, kelionių išlaidas, išlaidos pasidarytų lygios gaunamam darbo užmokesčiui, todėl gaudamas 600,00 Eur atsakovas gali daugiau bendrauti su šeima, negu tas tuščias laikas, praleistas kelyje. Nesutinka su tuo, kad atsakovas aktyviai neieško darbo. Registravimasis Darbo biržoje yra oficialus darbo ieškojimas. Atsakovui priskaičiuojamas atlyginimas atitinka (duomenys neskelbtini) rajone veikiančių įmonių galimybes mokėti darbo užmokestį. Atsakovo šeima gyvena Lietuvoje, kodėl jis turėtų vykti dirbti į (duomenys neskelbtini) ir atitrūkti nuo šeimos. Duomenys patvirtina (atsakovas ir iš dukros yra gavės šią informaciją), kad D. J. gyvena kartu su ieškove, jis kas mėnesį vykdo mokėjimus, neaišku, kiek žmonių bute gyvena, kas ir kokia dalimi prisideda prie būsto nuomos išlaikymo. Supranta, kad skiriantis gyvenimo lygiui valstybėse, išlaidos yra skirtingos. (duomenys neskelbtini) pragyvenimas pigesnis. Maistui panaši suma prašoma ir Lietuvoje, bet buitinėms prekėms prašoma suma neįtikino. Esmė – turi būti vertinamos tėvų galimybės. Turtinė padėtis ženkliai skiriasi žiūrint į skaičius. Tiek vienas, tiek kitas gyvena iš minimalių pajamų. Atsakovas turi įsipareigojimą bankui, Lietuvos mastais įsipareigojimas sudaro dešimtąją atsakovo gaunamų pajamų. V. A. turi du išlaikytinius, jeigu dukrai teiktų 500 Eur išlaikymą, kitam vaikui neliktų net euro. Abiejų vaikų teisė gauti išlaikymą vienoda. Atsakovas turi pareigą išlaikyti ir savo žmoną, kuri nedirba dėl vaiko priežiūros. Prašo priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl bendravimo tvarkos sudaryta taikos sutartis.

8. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė išvadą dalyje dėl išlaikymo palaikė, papildomai nurodė, kad nustatant vaiko poreikių turinį, teismas turi įsitikinti, ar bus patenkinti vaiko poreikiai. Atsakovas teigia, kad turi kitą išlaikytinį – sūnų, kuris gimė šiais metais, vaikas turi rimtų sveikatos problemų, teismas turėtų atsižvelgti į nurodytą aplinkybę, kad nenukentėtų ir kito mažamečio vaiko interesai. Mergaitė pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, būrelį, prašymas padidinti išlaikymą atitinka dukros interesus, tačiau didinant išlaikymą turi būti atsižvelgta į padidėjusius vaiko poreikius ir abiejų tėvų galimybes prisidėti. Atsakovas turi dėti visas pastangas gauti didesnes pajamas. Dėl išlaikymo sumos – palieka teismui vertinti, mano, kad sumą tikslinga didinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo tenkintinas iš dalies.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo

9. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra D. V. ir V. A.. 2020 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-14318-1135/2020 patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 1.1 punktu sutarta, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. V. jos gyvenamojoje vietoje, o sutarties 1.2 punkte numatyta, kad tėvas V. A. įsipareigoja teikti nepilnametei dukrai M. A., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį, nuo 2020 m. gruodžio mėn. 1 d. iki jos pilnametystės. Sutarties nuostatose išlaikymo indeksavimas nenumatytas, o sutarties 1.4 punktas be kita ko numatė, kad tėvo V. A. ir nepilnametės dukters M. A. bendravimas neribojamas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su dukra šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas notarės patvirtintas 2019 m. vasario 19 d. šalių sudarytas susitarimas, kuriuo atsakovas sutiko, kad duktė M. A. išvyktų gyventi į (duomenys neskelbtini) ir ten deklaruotų gyvenamąją vietą.

11. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuomojasi būstą, jame gyvena dviese su dukra. Būsto nuoma vienam mėnesiui kainuoja apie 1 260,00 Eur. Ieškovė teigė, kad gavo 2 800,00 Eur darbo užmokestį už šių metų rugsėjo mėnesį, o spalio mėnesį – 2 600,00 Eur, atlyginimas kintamas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2022 m. vasario mėn. uždirbo apie – 1 501,20 Eur, kovo mėn. – 1 634,15 Eur, balandžio mėn. – 1 524,00 Eur. Pagal ieškovės pateiktus banko sąskaitų išrašus matyti, kad D. V. 2022 m. rugsėjo mėn. dirbo (duomenys neskelbtini), darbo užmokestį gavo ir iš (duomenys neskelbtini), bendras darbo užmokestis 2022 m. spalį sudarė – apie 2 573,90 Eur. Rugsėjo ir spalio mėn. ieškovė taip pat gavo apie 102,23 Eur socialinio draudimo išmoką iš (duomenys neskelbtini) darbo ir gerovės administracijos. Iš banko sąskaitų (esančių AB „Swedbank“ bei „DNB“ bankuose) išrašų matyti, kad į ieškovės banko sąskaitas įplaukia pinigų ir iš kitų šaltinių (jos gyvenimo draugo D. J., kitų šeimos narių). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu ieškovės pajamos iš darbinės veiklos sudaro apie 2 500,00 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, kad nors ieškovės darbo užmokestis šiuo metu faktiškai yra nežymiai didesnis, tačiau jos pajamos iš darbo yra kintančios, ankstesniais laikotarpiais labiau tikėtina, kaip ir nurodyta ieškinyje, jai buvo mokamas ir mažesnis darbo užmokestis.

12. Tuo tarpu atsakovas V. A. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. įsidarbino pas seserį M. A., vykdančią individualią veiklą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. atsakovas nedirbo. Pagal atsakovo pateiktus banko sąskaitos išrašus, V. A. 2022 m. rugsėjo mėnesį gavo 460,01 Eur dydžio atlyginimą, spalio mėn. – 587,24 Eur dydžio atlyginimą, jam į sąskaitą pinigus perveda ir šeimos nariai. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovui gimė sūnus V. A., kuris turi sveikatos sutrikimų, vaiko sveikatos būklė nuolat stebima. Iš Raseinių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenų matyti, kad atsakovo sutuoktinė L. A. nuo 2022 m. birželio 1 d. gauna 80,50 Eur dydžio išmoką vaikui. V. A. turi kreditorinį įsipareigojimą „Raseinių kredito unijai“ pagal kredito sutartį Nr. KNT201710-000293, kredito grąžinimo pabaiga 2024 m. spalio 1 d., mėnesio įmoka 69,60 Eur. Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos yra apie 600,00 Eur į rankas, plius gauna pinigus už vaiką – 80,00 Eur, jo šeimai taip pat padeda artimieji.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

14. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

15. Nagrinėjamu atveju, ieškovė D. V. prašė padidinti materialinio išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui M. A. nuo 2020 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje numatytų 200,00 Eur iki 500,00 Eur per mėnesį.

16. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Žemesnės instancijos teismas

17. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama pirmiausiai geriausių vaikų interesų principo svarba. Pagal teismo praktiką tais atvejais, kai ieškiniu prašoma pakeisti anksčiau teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dydį, teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų – ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko poreikiai, lyginant su teismo įsakymo išdavimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, – vertinimu. Tokio pobūdžio bylose teismas turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą, todėl kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 suformuluota taisyklė netaikytina tais atvejais, kai prašoma pakeisti ankstesniu teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turėjo taikyti CK 3.192 straipsnį, įvertinti teismo įsakymu iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžio proporcingumą ieškovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

18. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad dukrai tenkanti būsto nuomos dalis – apie 630,04 Eur, komunaliniai mokesčiai sudaro – 107,01 Eur, vaikų darželio mokestis – 124,07 Eur, vaiko maistui reikalinga apie 212,25 Eur, drabužiams – 279,40 Eur, higienos priemonėms – 29,00 Eur, pramogoms – 13,60 Eur, žaislams – 160,00 Eur, vaistams, vitaminams – 30,00 Eur, buitinėms prekėms – apie 344,00 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad viso vieno mėnesio (2021 m. spalio mėn. duomenimis) dukros išlaidos sudaro 1 929,37 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dukra nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. pradėjo lankyti mokyklą, atsirado papildomos išlaidos – apie 30,00 Eur rašymo priemonėms, maisto dėžutėms, gertuvėms, 180,00 Eur už popamokinę veiklą (nors iš pradžių ieškovė nurodė, kad popamokinė veikla kainuoja 200,00 Eur per mėnesį, tačiau vėliau detalizuodama dukros mokymuisi reikalingas išlaidas, ieškovė nurodė, kad į popamokinę veiklą, kuri per mėnesį sudaro 180,00 Eur, įeina ir 30,00 Eur planšetės nuomos mokestis, todėl spręstina, kad popamokinė veikla vis dėlto sudaro 180,00 Eur per mėnesį). Prieš dukrai pradedant lankyti mokyklą, ieškovė išleido 400,00 Eur mokyklinėms reikmėms. Be to, dukra pradėjo lankyti plaukimo pamokas, kurios per mėnesį kainuoja 50,00 Eur. Detalizuodama buitinių prekių dydį, atsakovė pažymėjo, kad tai suma už lovą, rašomąjį stalą ir pan. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad per mėnesį dukrai būsto nuoma kainuoja 650,00 Eur, komunaliniai mokesčiai – 100,00 Eur, maistas – 230,00 Eur, apranga – 300,00 Eur, higienos priemonės – 50,00 Eur, pramogos – 15,00-20,00 Eur, žaislai – 160,00 Eur, vaistai – 30,00 Eur, buitinės prekės – 350,00 Eur. Ieškovės atstovė nurodė, kad šiuo metu ieškovės išlaidos dukros išlaikymui padidėjo apie 110,00 Eur ((400,00 Eur pasiruošimo mokyklai suma / 12 mėn.) + 50,00 Eur plaukimo pamokos + 30,00 Eur maisto dėžutės, gertuvės). Pagal ieškovės teismo posėdžio metu pateiktus duomenis, šiuo metu vaiko išlaikymo suma per mėnesį sudaro apie 2 145,00 Eur (neskaičiuojant vaikų darželio mokesčio, kadangi vaikas pradėjo lankyti mokyklą).

20. Iš teismui ieškovės pateiktų čekių matyti, kad vaikui perkami baldai, drabužiai, įvairūs žaislai, higienos prekės, maisto produktai, tačiau tikslios vaikui skiriamos išlaikymo sumos iš pateiktų čekių nustatyti nėra galima, kadangi neaišku, kurios prekės skirtos vaiko poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, ieškovė pateikė kvitus už buitines prekes (kurios, pasak ieškovės, per mėnesį sudaro 350,00 Eur sumą), tačiau 2021 m. spalio 1 d. pardavimo kvite iš „I.“ (pirkta prekių už 1 806,00 (-) – apie 175,18 Eur) matyti, kad pirktos lentynos, daiktadėžė, įrankių dėžė, šiukšlių dėžė, tualeto šepetys, prekė voniai, dažai ir kt. Šis kvitas pilna apimtimi įskaitytas į buitinių prekių išlaidų dydį. Teismo vertinimu, negalima daryti pakankamo tikėtinumo išvados, kad šie daiktai buvo įsigyti būtent vien vaiko poreikių tenkinimui, taip pat, kad tokios išlaidos (pvz., lovos ir čiužino pirkimas 2021 m. spalio 1 d. už 513,42 Eur) susidaro kiekvieną mėnesį. Be to, ieškovė nurodė, kad higienos priemonės dukrai per mėnesį sudaro 29,00 Eur ir pridėtas tai patvirtinantis 2021 m. spalio 12 d. kvitas iš „R.“, tačiau iš kvito matyti, kad mokėta už WC priedą „Domestos“, kelnaičių įklotus „Always“, vazą, atliekų maišelį, žvakę, dantų pastą, žvakidę, makiažo valiklį. Vertindamas išlaidas drabužiams ir avalynei, teismas negali spręsti, kad išlaidos dukros aprangai siekia net 300,00 Eur per mėnesį, kadangi iš pateiktų čekių realios aprangos kainos šalių dukrai nustatyti nėra įmanoma, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad tokios išlaidos patiriamos kiekvieną mėnesį. Kita vertus, neabejotinai patiriamos išlaidos mokymo priemonių pirkimui, popamokinei veiklai, plaukimo pamokoms. Svarbu ir tai, kad ieškovė nurodė, jog būsto nuoma per mėnesį kainuoja apie 1 260,00 Eur, dukrai tenkanti nuomos dalis yra apie 630,00 Eur, o komunaliniai mokesčiai sudaro apie 107,00 Eur.

21. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad būste ji gyvena dviese su dukra, tačiau būstą išlaikyti padeda ir ieškovės draugas D. J., kuris, pasak ieškovės, kartu su ja negyvena. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad bute laiką leidžia ir ieškovės gyvenimo draugas, kas yra įprasta tarpusavio santykiuose, todėl ir komunalinių išlaidų dalis tenkanti dukrai turėtų būti mažinama. Be to, nors ieškovė ir teigė, kad jai yra reikalingas didesnis būstas, kadangi gyvena su dukra, tačiau teismo vertinimu, esant tokiai sudėtingai finansinei padėčiai, kaip nurodė ieškovė, jos išlaidos būsto nuomai taip pat galėtų būti optimizuojamos. Juolab, kad gyvenama ne didmiestyje, o teismui pateiktos nuomos sutarties išverstoje dalyje nurodyta, kad turtą nuomojasi du nuomininkai.

22. Be to, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, jog naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad gauna vaiko pinigus iš (duomenys neskelbtini) – 100,00 Eur per mėnesį. Tai patvirtina ir ieškovės „DNB“ banko sąskaitos išrašai už 2022 m. rugsėjo ir spalio mėnesius, kuriuose matyti, jog (duomenys neskelbtini) darbo ir gerovės administracija perveda ieškovei 1 054,00 (-) (apie 102,24 Eur) dydžio pensiją arba socialinį draudimą, todėl, vadovaujantis išdėstytu, iš (duomenys neskelbtini) gaunami vaiko pinigai taip pat turi būti išskaičiuojami iš priteistino išlaikymo šalių dukrai.

23. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, jog tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio. Tačiau jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Žemesnės instancijos teismas

24. Kita vertus, net ir atsižvelgiant į notarine tvarka šalių patvirtintą susitarimą, ratio decidendi nagrinėjamu atveju skiriasi, ir nors neabejotina, kad atsakovas turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusius vaiko poreikius, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes. Šiuo atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, jog nuo 2018 m. vasaros pabaigos ar rudens, dukra su ieškove išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) atsakovui davus žodinį sutikimą, šalims susitarus dėl 150,00 Eur išlaikymo mokėjimo, o 2019 m. vasario 19 d., kaip jau buvo nurodyta, atsakovas sutikimą dukrai M. A. gyventi (duomenys neskelbtini) įformino notarine tvarka. Teismas taip pat sutinka su atsakovo ir jo atstovės argumentais, kad po išlaikymo dydžio nustatymo 2020 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi, šioje byloje negalima daryti išvados, kad įvyko toks reikšmingas dukros poreikių pokytis per laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo kaip įrodinėja ieškovė. Teismo vertinimu, tiek teismo patvirtina taikos sutartis dėl išlaikymo dydžio, tiek ir notarine tvarka patvirtintas susitarimas, vertinant juos abu, rodo šalių rastą kompromisą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam teikimo, kuris abiem šalims buvo tinkamas. Teismas taip pat pritaria ieškovo išsakytiems argumentams, kad tam tikrais atvejais sutikimo vaikui vykti gyventi į užsienio valstybę davimas užkerta kelią galimiems teisminiams ginčams. Juolab, kad toks sutikimas gali ir atitikti geriausius vaiko interesus. Teismo vertinimu, apskritai įstatymas negali būti aiškinamas taip, kad vaiko tėvas, nenorėdamas prisiimti didesnių vaiko išlaikymo išlaidų dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo, visuomet privalėtų nesutikti (ginčyti) su vaiko gyvenimu užsienio valstybėje, prieštarauti tokio leidimo išdavimui teismine tvarka ir pan.

25. Be to, nutartis, kuria patvirtina taikos sutartis dėl 200,00 Eur dydžio materialinio išlaikymo dukrai mokėjimo buvo priimta 2020 m. gruodžio 15 d., kai ieškovė su dukra (duomenys neskelbtini) gyveno jau daugiau nei vienerius metus. Nuo šios nutarties priėmimo iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl materialinio išlaikymo padidinimo praėjo beveik dveji metai. Ieškovė ieškinyje paskaičiavo 1 929,37 Eur reikalingą sumą dukros išlaikymui ir rėmėsi 2021 m. spalio mėnesio patirtomis išlaidomis, kurios, kaip patvirtino ieškovė, patiriamos ir šiuo metu. Tai, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą (buvo reikalingos anksčiau aptartos išlaidos) ir plaukimo pamokas, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, jog dukros poreikiai ženkliai išaugo. Be to, negalima daryti ir išvados, kad D. V. turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad jos atlyginimas yra kintamas, sudaro apie 2 500,00 Eur per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismas pažymi, kad nors atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei 2020 m. gruodžio mėn., kadangi jis pradėjo dirbti pastovų darbą, tačiau atsakovo šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, kuris taip pat turi būti išlaikomas. Be to, bylos duomenimis, atsakovo gaunamas atlyginimas sudaro apie 600,00 Eur, už sūnų gaunami 80,50 Eur dydžio vaiko pinigai, atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą.

27. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo mėnesio išlaidas sudaro 200,00 Eur mokamas išlaikymas M. A., 70,00 Eur paskola, apie 100,00 Eur komunaliniai mokesčiai. Likusi suma atsakovo pragyvenimui ir sūnaus išlaikymui sudaro apie 310,00 Eur. V. A. yra vienintelis šeimą išlaikantis asmuo, šiuo metu jo sutuoktinė augina vaiką, pajamų negauna. Atsakovas yra sveikas, duomenų apie neįgalumą byloje nėra, darbingo amžiaus, iki įsidarbinimo 2022 m. rugpjūčio 8 d. ilgą laiką nedirbo, gauna paramą iš šeimos narių. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) pas seserį, kuri vykdo individualią veiklą, turi įgūdžių darbui lentpjūvėje, geba vairuoti krautuvą. Atsakovas nurodė, jog papildomo darbo neieškojo, dirba dar tik pora mėnesių, todėl atlyginimo padidinimo klausimo nekėlė. Kita vertus, teismas taip pat negali spręsti, kad atsakovas negali gauti vidutinio dydžio pajamų t. y. 1000,00 – 1100,00 Eur į rankas siekiančio darbo užmokesčio. Pats teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo gavęs darbo pasiūlymą (duomenys neskelbtini) mieste, kur siūlomas atlygis siekė 1000,00 Eur. Teismas taip pat pažymi, kad bylos duomenimis atsakovas ilgą laiko nedirbo, šiuo metu dirba pas seserį, yra remiamas artimų asmenų (ką patvirtina ir byloje esantys atsakovo sąskaitos išrašai, R. A. atlikti mokėjimai ir paties atsakovo nurodytos aplinkybės), kas teismo vertinimu rodo labiau tikėtinus ir kitus pajamų šaltinius bei dar kartą patvirtina atsakovo galimybes gauti vidutines pajamas. Asmens nenoras turėti apskaitomus pajamų šaltinius, dėti realių pastangų susitarti geriau apmokamo darbo, nesudaro pagrindo atleisti nuo pareigos prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių tenkinimo. Teismo posėdyje ištirtos aplinkybės viena vertus rodo labiau tikėtinas atsakovo papildomas pajamas, kita vertus rodo ir neabejotinas objektyvias galimybes uždirbti daugiau. Juolab, kad ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad išlaikymas galėtų būti didinamas atsižvelgiant į infliaciją (jo vertinimu, galėtų siekti 250,00 Eur).

28. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

29. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai nerodo žymaus ieškovės turtinės padėties pablogėjimo. Vertinant rugsėjo ir spalio mėnesių atlyginimą, netgi matyti pajamų padidėjimas lyginant su 2022 m. vasario – balandžio mėnesiais. Be to, bylos duomenimis, ieškovė šiuo metu dirba dviejose darbo vietose ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), todėl net jei dėl darbo krūvio susirasti papildomą darbą ieškovei gali būti sudėtingiau.

30. Teismas pažymi, kad šalių dukra M. A. sveikatos problemų neturi, byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikas turėtų specialių poreikių. Sprendžiant išlaikymo dydžio padidinimo klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovas nevengia su vaiku bendrauti, šalys dėl bendravimo tvarkos pakeitimo sudarė taikos sutartį, kurioje sutarė, kad dukra pas atsakovą vasaros laikotarpiu praleis ne mažiau kaip dvi savaites, tuo metu atsakovas išlaikys dukrą, taip pat padengs dukros grįžimo į (duomenys neskelbtini) išlaidas.

31. Nurodytos ir aukščiau teismo aptartos aplinkybės, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo, kadangi jo šeimoje atsirado dar vienas išlaikytinis asmuo – sūnus, turintis sveikatos problemų (nors byloje pateikti duomenis apie atsakovo sūnaus sveikatos problemas, atsakovas teismo posėdžio pripažino, kad šiuo metu sūnaus sveikata pagerėjusi, papildomas išlaidas sudaro tik reguliarus vykimas pas gydytojus apžiūrai, kas teismo vertinimu rodo atsakovo sąžiningumą, nesiekiant nepagrįstai išpūsti sūnaus išlaikymui reikalingų sumų). Atkreipiamas dėmesys, kad minimali mėnesinė alga Lietuvoje šiuo metu yra 730,00 Eur bruto („ant popieriaus“), ir į minimalios mėnesinės algos kriterijų teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, taip pat atsižvelgia. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. gruodžio 15 d. sutarus dėl 200,00 Eur dydžio išlaikymo, iš esmės buvo susitarta dėl būtinųjų dukros poreikių (tokių kaip maistas, higiena, apranga) patenkinimo, o ieškovė, su dukra (duomenys neskelbtini) gyvenusi jau virš vienerių metų ir žinodama šios valstybės pragyvenimo lygį, sutiko, kad 200,00 Eur suma yra pakankama dukros poreikiams patenkinti. Kita vertus, dukrai M. A. pradėjus lankyti mokyklą, atsirado papildomų išlaidų tiek mokymosi reikmenims, priemonėms mokykloje, tiek kitai lavinimosi popamokinei veiklai, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas priteistą išlaikymą padidinti iki 270,00 Eur (kas atitinka apie pusę minimalios mėnesinės algos į rankas), nustatant, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tokio dydžio sumos priteisimas atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, anksčiau aptartą aktualią nagrinėjamos situacijos kontekste teismų praktiką, šalių galimybes (atsakovo gaunamas ir galimas gauti pajamas, išlaikytinių skaičių, teismo vertinimu panašaus dydžio išlaikymas būtinas ir sūnui) ir realius dukros poreikius. M. A. gaunant 270,00 Eur išlaikymą iš tėvo, apie 100,00 Eur išmoką vaikui, o ieškovei prisidedant bent 540,00 Eur ar didesne suma, jai gaunant žymiai didesnes pajamas (net ir atsakovui uždirbant apie 1000,00 Eur, jos pajamos būtų bent du su puse karto didesnės), šalių dukros M. A. poreikiai, teismo vertinimu, bus pilnai patenkinti. Ieškovės įrodinėjamos išlaidos vaiko buitinėms prekėms (apie 350,00 Eur), aprangai ir higienai (apie 350,00 Eur), žaislams (apie 160,00 Eur), taip pat dalis išlaidų būsto nuomai ir kitų išlaidų gali būti ir turi būti ženkliai mažesnės nei nurodo ieškovė. Teismas be kita ko pažymi, kad nors šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra prastesnė nei ieškovės, turi kitą mažametį vaiką, tačiau jis turi ir pareigą dėti pastangas pagerinti savo turtinę padėtį ir stengtis kiek galima daugiau prisidėti prie abiejų vaikų išlaikymo, o išlaikymo padidinimas, tik nežymiai viršija išlaikymo sumos kitimą įvertinus infliaciją (su kuo teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, nurodęs, kad dėl infliacijos padidėjusi išlaikymo suma galėtų siekti 250,00 Eur).

32. Sprendžiant priešingai, nepadidinus išlaikymo teismo nurodyta suma, geriausi vaiko interesai nebūtų užtikrinti, juolab, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje pripažino, kad išlaikymo padidinimas atitinka vaiko interesus.

33. Taip pat teismas negali sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovas turėtų vykti dirbti į (duomenys neskelbtini), kur gautų didesnes pajamas, nutolti nuo šeimos Lietuvoje. Juolab, kad tapatūs nepagrįsti argumentai galėtų būti taikomi ieškovei skatinant ją grįžti gyventi, kur dukros išlaikymas pigesnis.

Dėl bylos nutraukimo dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir taikos sutarties patvirtinimo

34. 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio metu šalys teismui pateikė sudarytą taikos sutartį, kurioje susitarė dėl bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimo, prašė šią sutartį patvirtinti, o bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nutraukti. Nurodė, kad šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės.

35. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju, taikos sutartimi šalys susitarė dėl atsakovo V. A. ir nepilnametės dukters M. A. bendravimo tvarkos pakeitimo. Teismo vertinimu, šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl vadovaujantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, CK 6.983–6.986 straipsniais, tvirtintina, civilinė byla dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

37. Šalims išaiškintina, kad sudarius taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir teismui ją patvirtinus, civilinė byla dalyje dėl reikalavimo pakeisti bendravimo tvarką yra nutraukiama. Patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, viena iš šalių arba abi šalys kartu, turi teisę kreiptis į teismą dėl taikos sutartyje išdėstytų esminių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

38. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju jei šalys sudaro taikos sutartį, joms grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos. Kreipiantis į teismą ieškovė sumokėjo 94,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei grąžintina 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 70,50 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

40. Reikšdama ieškinį ieškovė prašė padidinti priteistą išlaikymą 300,00 Eur per mėnesį suma, o teismas sprendžia, kad yra pagrindas išlaikymą padidinti 70,00 Eur suma, taigi teismas sprendžia, jog tenkinama 23,33 proc. ieškinio reikalavimų.

41. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl materialinio išlaikymo padidinimo, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo į valstybės biudžetą turėtų būti priteista dalis mokėtino žyminio mokesčio. Vis dėlto, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, tai, kad jam teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, žyminis mokestis iš jo valstybei nėra priteisiamas.

42. Ieškovės atstovė 2022 m. lapkričio 7 d. pateikė patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodyta, kad ieškovė patyrė 282,80 Eur išlaidų už dokumentų vertimą iš (duomenys neskelbtini) į lietuvių kalbą, 800,00 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas (dėl 94,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo pasisakyta sprendžiant dėl taikos sutarties patvirtinimo), viso – 1 082,80 Eur išlaidų, kurios pagrįstos byloje esančiais rašytiniais dokumentais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 23,33 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 252,62 Eur.

43. Atsakovui 2022 m. rugpjūčio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu buvo suteikta 100 proc. garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba už suteiktas paslaugas byloje patyrė 256,67 Eur išlaidų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje dėl bendravimo tvarkos sudarytas taikus susitarimas, atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dalyje dėl išlaikymo sudaro pusę šių išlaidų, t. y. 128,34 Eur. Todėl valstybei iš ieškovės yra pagrindas proporcingai priteisti 76,67 proc. (ieškovės atmestų reikalavimų dalis), t. y. 98,40 Eur, bylinėjimosi išlaidų už atsakovui teiktą antrinė teisinę pagalbą.

44. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš kiekvienos šalies, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį dėl materialinio išlaikymo padidinimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2020 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-14318-1135/2020 nustatytą (teismo patvirtintos taikos sutarties 1.2 punktas) išlaikymo iš V. A. dukrai M. A. dydį, ir iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamą sumą padidinti iki 270,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimties eurų 0 ct) per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad ši išlaikymo suma mokama nuo 2022 m. liepos 13 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki dukros pilnametystės.

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo padidinimo atmesti.

Priteisti ieškovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 252,62 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 98,40 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 40 ct) atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5630.

Patvirtinti ieškovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 9 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„Mes, ieškovė D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Atsakovas V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), (toliau Sutartyje Šalys) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-9271-1138/2022 pagal ieškovės D. V. ieškinį Atsakovui V. A. dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai ir bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimo, tarpusavio susitarimu taikiai išsprendžiame kilusį teisinį ginčą dalyje dėl tėvo ir dukros bendravimo tvarkos pakeitimo, ir vadovaudamiesi LR CPK 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p., 294 str., LR CK 6.983 str. sudarome šią Taikos sutartį, toliau tekste vadinama – Taikos sutartimi, žemiau nurodytomis sąlygomis:

1. Nepilnametės dukters M. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas V. A. su nepilnamete dukra M. bendrauja kiekvienų metų liepos mėnesį, dukters vasaros atostogų metu, ne mažiau kaip 2 (dvi) savaites.

2. Tikslų dukters parvežimo į Lietuvos Respubliką ir grąžinimo į (duomenys neskelbtini) laiką Šalys susiderina telekomunikacinėmis priemonėmis ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį laiko iki planuojamo dukters parvežimo į Lietuvą.

3. Nepilnametę M. A. į Lietuvos Respubliką iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), savo sąskaita parveža jos motina D. V..

4. Po vasaros atostogų iš Lietuvos Respublikos į dukters nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nepilnametę M. A. savo sąskaita grąžina jos tėvas V. A..

5. Šalims yra aiškios ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo šioje dalyje pasekmės, numatytos LR CPK 140 str. 3 d., ir 294 str. 2 d., t. y., kad bylą šioje dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, išskyrus atvejus, kai tai susiję su nepilnametės dukters poreikiais ir interesais.

6. Taikos sutartis yra sudaryta trimis egzemplioriais, iš kurių po vieną tenka šalims, o vienas egzempliorius pateikiamas Šiaulių apylinkės Raseinių rūmams į civilinę bylą.

7. Šalys prašo patvirtinti šią taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-9271-l 138/2022 dalyje dėl tėvo ir dukters bendravimo tvarkos pakeitimo nutraukti.

8. Ieškovė prašo teismo grąžinti 75 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvo ir dukters bendravimo tvarkos pakeitimo.

9. Šalys susitaria, kad Atsakovas V. A. per 7 (septynias) dienas nuo teismo nutarties, kuria byla šioje dalyje nutraukiama, patvirtinant taikos sutartį, kompensuos Ieškovei D. V. 25 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio sumoje 23,50 Eur.“

Išaiškinti, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, viena iš šalių arba abi šalys kartu, turi teisę kreiptis į teismą dėl taikos sutartyje išdėstytų esminių sąlygų pakeitimo.

Nutraukti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų civilinę bylą Nr. e2-9271-1138/2022 dalyje dėl atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo.

Grąžinti ieškovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 70,50 Eur (septyniasdešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. liepos 20 d., mokėjimo nurodymas Nr. 2. Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas