Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent: 2025-09-16, apie 22:30 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, (alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 226783, galioja iki 2025-10-29), jam 2025-09-16, 22:53 val. buvo nustatytas 2,29 promilės girtumas, 23:09 val. nustatytas 2,21 promilės girtumas, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 16 d. vakare, apie 21 val., jis kartu su savo kaimynu D., kurio pavardės nežino, pradėjo gerti alkoholį. Su D. dviese išgėrė 0,7 litro talpos degtinės ir po butelį alaus. Išgėrus alkoholį, D. paprašė jį nuvežti pas draugę, gyvenančią kažkokiame kaime. Kodėl jis sutiko jį pavežti, pats nesupranta, nes niekada nėra važiavęs neblaivus. Tada jis sėdo už savo automobilio Renault Megane Scenic vairo, D. atsisėdo šalia priekinėje keleivio sėdynėje ir jie išvažiavo iš jo namų kiemo. D. jam rodė kelią kur važiuoti, tačiau buvo tamsu, todėl jie pasiklydo ir įsuko į kažkokį kiemą, kaip viskas vyko toliau , jis tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Tada, kiek atsimena, apsuko ir toliau važiavo D. rodomu keliu. Juos sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jam nustatė girtumus ir jis buvo laikinai sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Kur dingo D., jis nežino. Jis neatsimena kokius tiksliai girtumus jam nustatė policijos pareigūnai, visur kur reikėjo geranoriškai pasirašė ir su viskuo sutiko. Jis prisipažįsta visiškai, labai gailisi dėl tokio nepagalvoto savo elgesio. Vairuoti teisę jis turiu, galiojantį vairuotojo pažymėjimą taip pat turi, automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo vardu, priklauso jam. Draustas BTA civilinės atsakomybės draudimu, draudimas galioja. Jis labai gailisi dėl tokio savo elgesio, prašo atleisti jį nuo bausmės, atiduodant pagal laidavimą seseriai R. K.. Su seserimi jis dažnai bendrauja, jos klauso, ji yra autoritetas jam. Pasižada, kad daugiau nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, jų nepakeitė ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, kaltinamojo gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Prašant kaltinamajam jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismo posėdžio metu išklausyta galima laiduotoja R. K..

Laiduotoja R. K. paaiškino, kad M. V. yra jos jaunesnysis brolis. Su broliu jų santykiai artimi, jis pasitaria su ja visais klausimais. Ji sutinka būti laiduotoja, prašo atiduoti jai brolį pagal laidavimą 1 (vienerių) metų laikui, be užstato. Ji tiki, kad brolis padarė išvadas, daugiau nenusikals. Po įvykio M. V. labai pergyvena, padarė išvadas, įsidarbino. Jam buvo tuo metu sunkus laikotarpis, iširo šeima. Ji yra neteista, gerai charakterizuojama, dirba (duomenys neskelbtini).

M. V. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais teismo posėdžio metu, liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kita byloje surinkta medžiaga.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Editos Navakauskienės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025-09-16 22:30 val. (duomenys neskelbtini), Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo neblaivus, turintis teisę vairuoti, M. V., gim. 1973-04-22., kuriam buvo nustatytas 2.21 prom. neblaivumas. Automobilis Renault Megane Scenic priklauso M. V., registruotas adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į laikino saugojimo aikštelę esančią adresu: Raseinių r., Alėjų k., Bažnyčios g.6A, fotografuota. M. V. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 6-8).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Editos Navakauskienės tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2025-09-16 apie 22:25 val., dirbant Raseinių m. tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su tyrėju vyresniuoju tyrėju Eligijumi Stoškumi iš Šiaulių AVPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas „Ką tik neblaivus asmuo apgadino kaimynės tvorą ir kitų kaimynų kiemus su a/m ? v/n (duomenys neskelbtini) tamsiai pilkos spalvos, nuvažiavo link miesto pusės. Pranešė gyventoja galimai nepilnametė, kaimynai laukia prie namo. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2025-09-16 , 22:25 ir kitas pranešimas paeiliui, kad “Į pranešėjos kiemą ką tik įvažiavo a/m ??? v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas kliudė kažką kieme. Vairuotojas galimai neblaivus. Laukia vietoje. Praneša savininkė“. Atvykus į įvykio vietą mus pasitiko pranešėja J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos sutuoktinis V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad lauke išgirdo triukšmą, išėjęs į kiemą, pamatė sode stovintį automobilį su įjungtomis šviesomis ir prie vairo sėdintį vyrą vilkintį raudonos spalvos džemperį, kaip vėliau paaiškėjo, tai M. V., gim. (duomenys neskelbtini). J. Š. iškvietė policiją. Automobilyje, kaip teigė V. Š., asmuo vairuotojo kėdėje sėdėjo vienas ir nebuvo išlipęs iš automobilio lauk iki atvykstant policijai. Prieš tai buvo gautas pranešimas apie įvykusį įvykį, kurio metu apsisukinėdamas rudos spalvos automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje ir išvažiuodamas atbuline eiga, kliudė kiemo vartus, adresu (duomenys neskelbtini). Kliudęs vartus automobilis v/n. (duomenys neskelbtini) pasišalino link (duomenys neskelbtini), kur ir buvo surastas. Eismo įvykis įformintas EĮ ROIK 07-25-9646509 (b. l. 9-10).

Liudytoja J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. rugsėjo 16 d. apie 22 val. 30 min. ji buvo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), (buvusi Sodų bendrija "(duomenys neskelbtini)"), kieme, kai pamatė (duomenys neskelbtini) gana dideliu greičiu atvažiuojančio automobilio šviesas, kurios atvažiavo link toje pačiame take, gale gyvenančių jos senelių namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ji turi toje pačioje gatvėje sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su jos senelių sklypu. Minėti sklypai ribojasi ir su jos namų sklypu, tačiau jis yra kitoje, t.y. (duomenys neskelbtini), ir įvažiavimas į jos namus yra iš kitos gatvės. Pamačius atvažiuojančio automobilio šviesas ji ėjo pažiūrėti kas čia vyksta, nes toliau tuo taku už jos senelių namo pravažiavimo nėra, nes senelių kiemas yra privatus, ten stovėjo jos automobilis. Einant link senelių namo išgirdo didelį triukšmą, lyg skardos bumbtelėjimą, lyg skardos traškesį, todėl pagalvojo, kad atvažiavęs automobilis atsitrenkė į jos automobilį. Tada matytas automobilis iš jos senelių kiemo bandė apsiskuti ir bandė išvažiuoti, tačiau iš senelių kiemo įvažiavo į jos sklypą ir juo pavažiavęs tolyn pieva, pavažiavo už daržo ir sustojo. Kadangi kaip jau minėjo buvo tamsu, ji išsigando ir kiek asmenų sėdėjo automobilyje ji nematė, tačiau bandė pasižiūrėti automobilio valstybinius numerius. Pamatė kad automobilis važiuoja jos sklypu, ji greitai nubėgo į savo namus ir pasakė savo vyrui V. Š., kad jis eitų pažiūrėti kas čia vyksta. Vyras iš karto nubėgo prie sustojusio automobilio, o ji bėgo pažiūrėti kur automobilis atsitrenkė, nes kaip jau minėjo girdėjo didelį triukšmą. Koks buvo automobilio modelis ji nežino, o be to ji tik stengėsi įžiūrėti jo valstybinius numerius. Nuėjus į senelių kiemą, pamatė, kad yra nulaužtas augalas (buksmedis) ir sudaužytas namų gamybos (pagamintas iš akmenų) vazonas, o jos automobilis nebuvo sugadintas. Automobilio vairuotojui dėl to jokių pretenzijų neturi. Ji pati artyn sustojusio automobilio priėjusi nebuvo, ten buvo nuėjęs jos vyras, todėl kiek asmenų buvo automobilyje nurodyti negali, tai galėtų padaryti jos vyras. Kiek jai pasakojo vyras, automobilyje buvo vienas asmuo, kuriam jos vyras liepė užgesinti automobilio variklį. Pamačiusi kas vyksta, ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko greitai ir kiek suprato, juos jau buvo iškvietę kiti asmenys iš (duomenys neskelbtini), kuriems, kaip jie minėjo vairuotojas prieš atvažiuojant į jų gatvę apgadino tvorą ir išvertė vartus. Daugiau nieko papasakoti negali, automobilio vairuotojo ji nematė ir kaip jau minėjo, pretenzijų jam neturi, dėl nulaužto augalo ir sudaužyto vazono civilinio ieškinio nereikš (b. l. 49-52).

Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. rugsėjo 16 d. apie 22 val. 30 min. jis buvo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kai jo žmona J. parbėgo į namus ir pasakė, kad kažkas įvažiavo į jų automobilį. Jis išbėgo į kiemą, pažiūrėjo, kad jų automobilis sveikas ir pamatė jų sklype stovintį su įjungtu varikliu ir šviesomis automobilį, Renault Scenic, valstybinių numerių nežino. Jis nubėgo prie automobilio, kur prie automobilio vairo sėdėjo jam nepažįstamas vyras, daugiau jokių asmenų automobilyje nebuvo. Jis atidarė vairuotojo pusės dureles, pasakė kad jis jau atvažiavo ir, kad minėtas vyras užgesintų automobilio variklį ir paklausė, kaip jis čia atsirado. Vyras pasakė, kad atvažiavo iš miesto, vėliau persėdo ant galinės sėdynės ir užmigo. Žmona J. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie įformino įvykį, nustatinėjo girtumus, pildė dokumentus, po to automobilio vairuotoją išsivežė, o jo automobilį išsivežė vilkikas. Daugiau jokių įvykio aplinkybių nurodyti negali, kaip minėtas automobilis įvažiavo į jų sklypą jis nežino, nes, kai jau minėjo, nubėgo jau prie sustojusio automobilio. Jis gali kategoriškai patvirtinti, kad automobilyje sėdėjo vienas asmuo, tas pats kurį jis rado už automobilio vairo, bei kuris vėliau persėdo ant galinės automobilio sėdynės, daugiau jokių asmenų automobilyje ir aplink jį tikrai nebuvo (b. l. 55-58).

Liudytoja Edita Navakauskienė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. rugsėjo 16 d. pagal nustatytą grafiką ji dirbo kartu su Šiaulių AVPK Raseinių r. PK vyr. tyrėju Eligijumi Stoškumi. Apie 22 val. 25 min iš Šiaulių AVPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad Raseinių m., SB "(duomenys neskelbtini)" neblaivus asmuo su tamsios spalvos automobiliu apgadino kaimynų tvorą, kitų kaimynų kiemus. Tuoj po šio pranešimo gavo dar vieną pranešimą, kad netoli pirmojo pranešėjo gyvenamosios vietos, automobilis įvažiavo į kiemą ir kažką kliudė. Pranešime buvo nurodyti tie patys automobilio valstybiniai numeriai, kurių dabar mintinai neprisimena. Nuvykus budėtojo nurodytu adresu juos pasitiko moteris vardu J. ir jos vyras V., pavardžių neatsimena, kurie paaiškino, kad lauke išgirdo triukšmą, išėjo į kiemą, pamatė sode stovintį automobilį su įjungtomis šviesomis ir prie vairo sėdintį vyrą vilkintį raudonos spalvos džemperį. V. minėjo, kad automobilio vairuotojas visą laiką iki jiems atvykstant sėdėjo automobilyje iš jo išlipęs nebuvo. Automobilyje rado, kaip vėliau paaiškėjo - vairuotoją M. V., kuris buvo visiškai girtas, nesiorientavo kur yra, M. V. buvo gulintis ant galinės automobilio sėdynės. M. V. nustatė neblaivumą, kokie tiksliai neblaivumai buvo nustatyti neatsimena, tik žino, kad abiejų tikrinimų metu jam buvo nustatyti virš 2 prom. Kadangi išsiaiškinus įvykio aplinkybes buvo aiškūs nusikalstamos veikos numatytos LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymiai, todėl ji pradėjo ikiteisminį tyrimą ir kartu su kolega pildė reikiamus dokumentus. M. V. buvo laikinai sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių laikino sulaikymo patalpas, jam priklausantis automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Taip pat buvo įformintas eismo įvykis, (įvykio ROIK mintinai neatsimena) kurį padarė M. V. ir apgadino vieno iš pranešėjų turtą (tvorą). Daugiau nieko papasakoti negali, smulkesnių aplinkybių savo apklausoje ji tiksliai nurodyti negali, nes mintinai neprisimena, t.y. koks tiksliai buvo nustatytas girtumas pirmo ir antro tikrinimo metu, automobilio valstybinių numerių, tikslaus laiko, visų pavardžių, gimimo datų ir t.t., tačiau tikslūs duomenys yra surašyti jos tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo (b. l. 61-64).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija: įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) žvyro dangos keliuku iki sodo sklypo kuriame yra namas pažymėtas Nr. 11. Sklypo gale prie medžio matomas stovintis rudos spalvos automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis į sodą įvažiavęs per žalią veją ir sustojęs sklypo gale. Nuo gatvės žiūrint link stovinčio automobilio matomos automobilio vėžės žalioje pievoje, kurias automobilis važiuodamas ir padarė. Automobilio priekinėje ir galinėje dalyse matomi, v/n. (duomenys neskelbtini). Automobilis akivaizdžiai apgadintas. Matomi akivaizdūs automobilio apgadinimai, tai priekinis ir galinis bamperis, galinis kairės pusės ratas yra prakirstas, be oro. Pradarius priekines vairuotojo keleivio dureles ant statramsčio matomas automobilio identifikavimo VIN numeris. Automobilio salonas tvarkingas, jokių daiktų nėra. Automobilio priekinėje dalyje atidarius daiktadėžę, matomas automobilio registracijos liudijimas. Aplinka visoje kiemo teritorijoje tvarkinga. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, Automobilis Renault Megane Scenic nuvežtas į laikino saugojimo aikštelę, adresu Bažnyčios g. 6 A, Alėjai, Raseinių r. (b. l. 11-13, 14-31).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkoholio matuokliu "Alcotest 7510", Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 226783, galioja iki 2025-10-29, 2025-09-16 pirmo tikrinimo metu 22:53 val. M. V. nustatytas 2,29 promilės girtumas, o antro tikrinimo metu 23:09 val. nustatytas 2,21 promilės girtumas (b. l. 37, 38).

Iš VĮ Regitra duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. V. (b. l. 113).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio užvedimo raktelis išgabenti ir saugomi UAB "Ožys" aikštelėje adresu Raseinių r., Alėjų k. Bažnyčios g. 6A (b. l. 41).

VšĮ "Emprekis" pažymoje nurodyta, kad 2005-2009 m. gamybos automobilio Renault Megane Scenic vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 1888,10 eurai su PVM 2390,00 Eur (b. l. 45).

Iš Vairuotojo registro išrašo matyti, kad M. V. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 46).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis M. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, pozicijos nekeitė viso proceso metu. Nurodė, kad jis vairavo savo automobilį. Su alkotesterio parodymais sutiko. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo parodymus patvirtina ir jo kaltė grindžiama liudytojų E. Navakauskienės, V. Š., J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat kita byloje surinkta medžiaga: tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, informacija apie kelių transporto priemone, neblaivumo nustatymo aktu ir kita bylos medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis M. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas - alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 226783, galioja iki 2025-10-29, jam 2025-09-16, 22:53 val. buvo nustatytas 2,29 promilės girtumas, 23:09 val. nustatytas 2,21 promilės girtumas, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo M. V. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, nes sąmoningai žinodamas, kad yra vartojęs alkoholio vairavo į automobilį, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo M. V. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl M. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. V. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos, sesers R. K., atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu preliminari laiduotoja ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė M. V. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys, atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys numato, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

M. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Jis nusikalto būdamas neteistas, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. V. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais žalos niekam nepadarė. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad M. V. iš baudžiamojo proceso jo atžvilgiu padarys atitinkamas išvadas ir yra pagrindas tikėti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

LR BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sesuo R. K.. Tiek teismo posėdžio metu, tiek prašyme atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą preliminari laiduotoja R. K. nurodžiusi, kad ją su broliu sieja artimas ryšys, po veikos padarymo, jos teikimu, M. V. labai pergyveno, mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką brolio elgesiui. M. V. ir preliminari laiduotoja R. K. bendrauja kasdien. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad R. K. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba savivaldybės administracijoje skyriaus vedėja, charakterizuojama gerai.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad R. K. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo M. V. elgesiui.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad R. K. kritiškai vertina savo brolio M. V. elgesį, jie nuolat palaiko ryšį ir R. K. nusiteikimas prisiimti atsakomybę už brolį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja R. K. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys). Esant R. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. K. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1(vienerių) metų laidavimo terminą be piniginio užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę M. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas neblaivumas. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis M. V. vairavo transporto priemonę turėdamas teisę vairuoti, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas ir uždrausta vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t.y. nuo 2025 m. rugsėjo 17 d..

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas sau priklausančią transporto priemonę Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to ši transporto priemonė konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir perduotina valstybės nuosavybėn.

M. V. buvo paskirtos kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 90-93), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86-89), dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis). BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Iš VGTPT pažymos matyti, kad už advokato pagalbą sumokėta 308,33 Eur (Pažyma Nr. APD-2025-12576). Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas tuo pagrindu, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią kaltinamojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

M. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą R. K., nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be piniginio užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu M. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis konfiskuoti M. V. vardu registruotą, jam priklausančią transporto priemonę, automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant valstybės nuosavybėn.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. V. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. V. vairuotojo pažymėjimą 01754954 perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliais ir registracijos liudijimu perduoti valstybės nuosavybėn.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.