Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Irmos Guobytės-Šiaulienės kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio išteisintojo V. R. baudžiamojoje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Irma Guobytė-Šiaulienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, kasatorės įsitikinimu, nepagrįstai konstatavo, kad V. R. dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių neturėjo galimybės teikti išlaikymą savo vaikams teismo sprendime nustatyta tvarka ir forma, nors bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad jis sąmoningai vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo vaikams išlaikyti. Byloje, anot prokurorės, nenustatyta, kad V. R. pajamos būtų sumažėjusios dėl pandemijos, kaip tai nurodė apeliacinės instancijos teismas, be to, nustatyta, kad jis dirbo, gavo atlyginimą, jo valdoma įmonė Estijoje dirbo pelningai. Sąmoningą vengimą teikti vaikams išlaikymą atskleidžia ir V. R. elgesys: pats pripažino, kad galėjo savo vaikų išlaikymui mokėti mažesnes pinigų sumas, bet to nedarė, susidarius vaiko išlaikymo skolai už beveik vienerius metus, jis su antstoliais nebendradarbiavo, o skolą sumokėjo tik perdavus šią baudžiamąją bylą į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Šiuo atveju iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadų pagrįstumą, tačiau aiškių teisinių argumentų, kad iš esmės pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, nepateikia. Kasacinio skundo teiginiai dėl šių BPK nuostatų pažeidimo iš esmės deklaratyvūs, orientuoti į faktinių duomenų analizę ir vertinimą, grindžiami tik išdėstant įvykio aplinkybes, analizuojant išteisintojo V. R. parodymų turinį ir elgesį proceso metu bei formuluojant priešingas apeliacinės instancijos teismo padarytoms išvadas. Aukščiau pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde teisiniai argumentai, kurie pagrįstų, jog vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, neišdėstyti, todėl prokurorės paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų. Taigi jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Irmos Guobytės-Šiaulienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.