- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- 1A-76-462-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00667-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- A. Š., K. L.
- Advokatai
- Antanas Jonušas
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-462/2013
Teisėjas Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 1-68-1-00667-2012-0)
2013 m. vasario 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir K. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-11-07 nuosprendžio, kuriuo:
A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
K. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-03-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir K. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo, atliekant ją pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas K. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-08-30 iki 2012-08-31 ir pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-03-13 nuosprendį atlikta bausmės dalis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. ir K. L. nuteisti už tai, kad panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y.:
2012 m. rugpjūčio 8 d. apie 22.35 val., prie gėlių parduotuvės, esančios Žemaitės g. 21, Gargžduose, A. Š. ir K. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, A. Š. iš nugaros sudavus vieną kartą R. J. į viršugalvio užpakalinės dalies dešinę pusę, tuo padarant odos nubrozdinimą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės ir patyrė daugybinius smulkius paviršinius odos nubrozdinimus kairės alkūnės ir kairio dilbio užpakaliniuose paviršiuose ir daugybinius smulkius odos nubrozdinimus dešinėje rankoje, išsidėsčiusius nuo alkūnės užpakalinio paviršiaus iki plaštakos pirštų vidinio paviršiaus, po to kartu su K. L. rankų kumščiais ir kojomis sudavus keliolika kartų R. J. į veidą, padarant masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią dešinio antakio, dešinės akies abiejų vokų, abiejų skruostų ir nosies nugarėlės srityse su nedidele kraujo išlaja po dešinės akies obuolio jungine išorinėje srityje, kas sukėlė R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, A. Š. iš nukentėjusiojo kelnių kišenių ištraukus, pagrobė 800 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2“, IMEI „(duomenys neskelbtini)“, ir 20 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 24 Lt. Tokiu būdu A. Š. ir K. L., veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam R. J. priklausantį 844 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Š. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-11-07 nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Apeliaciniame skunde A. Š. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė teisingus parodymus, tuo padėdamas teisėsaugos pareigūnams greičiau išaiškinti bylos aplinkybes. Dalyvaudamas parodymų patikrinimo vietoje 2012-08-13 metu, patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausos metu, stengėsi padėti pareigūnams, nes jam buvo pažadėta, kad jo nesuims ir jis galės būti su šeima. Šeimoje jie augina dvi mažametes mergaites, žmona nedirba. Jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Nuo paskutinio teistumo buvo praėję daugiau negu keturi metai. Pažymi, kad buvo pavyzdingas šeimos tėvas, dirbo ir išlaikė šeimą.
Apeliantas taip pat teigia, jog 2012-08-08 apie 22 val. jie su draugais sėdėjo ant laiptelių prie gėlių parduotuvės „Pas Virginiją“ ir gėrė alų. Prie jų ant laiptelio atsisėdo nepažįstamas vyriškis. Įvyko žodinis konfliktas. Žmogus atsistojo ir pradėjo eiti. Jis pasivijo jį ir pirmas jam sudavė smūgį, tas žmogus apvirto. Po to atėmė mobilųjį telefoną. Viskas įvyko spontaniškai, jie nebuvo susitarę tą žmogų apiplėšti. K. L. priėjo vėliau, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad jie veikė bendrininkų grupe. Apeliantas teigia, kad jokio išankstinio susitarimo su K. L. nebuvo. Viskas įvyko spontaniškai. Pateisinti savo elgesio jis negali, žalą nukentėjusiajam atlygino, jo atsiprašė ir šis jam atleido. Daugiau jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs. Dėl nurodytų aplinkybių nuteistasis A. Š. yra įsitikinęs, jog jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja tiek teisingumo, tiek protingumo principams.
Apeliaciniu skundu K. L. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-11-07 nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Apeliaciniame skunde K. L. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, jis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė teisingus parodymus, tuo padėdamas teisėsaugos pareigūnams greičiau išaiškinti bylos aplinkybes. Dalyvaudamas parodymų patikrinimo vietoje 2012-08-30 metu, patvirtino savo parodymus duotus įtariamojo apklausos metu, stengėsi padėti pareigūnams. Jam buvo pažadėta, kad jį paleis 2-ąją parą iš laikinosios areštinės, nesuims, nes turi sergančią mamą. Paskutinį kartą buvo nuteistas 2012-09-04 ir buvo pasiųstas atlikti bausmę į pataisos namus.
Jis su A. Š. 2012-08-08 apie 22 val. sėdėjo ant laiptelių prie gėlių parduotuvės „Pas Virginiją“, jie buvo vartoję alkoholio. Prie jų ant laiptelių atsisėdo nepažįstamas vyriškis. Tarp A. Š. ir R. J. įvyko žodinis konfliktas. R. J. apsvaigęs nuo alkoholio atsistojo ir pradėjo eiti. A. Š. pasivijo R. J. pirmas, kaip sudavė smūgį tiksliai nepamena, tik pastebėjo R. J. jau nugriuvusį ant žemės. Kaip buvo atimti daiktai nematė. Jis, K. L., priėjo vėliau, manydamas, kad reikės ginti A. Š. Tada sudavė keltą smūgių. Jam A. Š. įdavė piniginę, kurioje buvo 20 Lt kupiūra bei keletas Lt monetomis, kuriuos išleido savo reikmėms. Jie su A. Š. nebuvo iš anksto susitarę tą žmogų, t. y. R. J. apiplėšti, viskas įvyko spontaniškai, ir jis K. L. negalėjo būti kaltinamas kaip padaręs nusikalstamą veiką bendrininkų grupe. Todėl teismas šią aplinkybę nustatė nepagrįstai.
Apeliantas pažymi, kad negali pateisinti savo elgesio, nukentėjusiajam žala yra atlyginta, teismo posėdžio metu R. J. atsiprašė ir šis jam atleido. Po šios nusikalstamos veikos daugiau jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs. Nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į tai, jog turi sergančią mamą V. Š., kuriai reikia padėti rūpintis gyvenamojo ploto priežiūra, šildymu ir t. t. Jis pats turi bronchinę astma, yra psichologiškai paveiktas rėžimo, kiekvieną dieną tvyro įtampa. Jis yra tarnavęs Lietuvos Respublikos kariuomenėje, todėl kalėti įkalinimo įstaigoje jam nėra saugu dėl sveikatos. Jis praranda galimybę kurti šeimą, ar mokytis. Dėl nurodytų aplinkybių nuteistasis mano, kad jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė prieštarauja tiek teisingumo, tiek protingumo principams.
Nuteistasis A. Š., gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Nuteistųjų A. Š. ir K. L. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Patys apeliantai nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija. Todėl teisėjų kolegija dėl nuteistųjų kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.)
A. Š. ir K. L. apeliaciniai skundai yra visiškai tapatūs, nurodomi analogiški argumentai, juose prašoma pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. paskirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako kartu.
Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. Š. (2 metų laisvės atėmimo bausmę) ir K. L. (2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę), tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją ir kaltininkų asmenybes.
Apylinkės teismas teisingai nustatė A. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, teismas skirdamas bausmę taip atsižvelgė į tai, jog jis nukentėjusiajam atlygino neatlygintą likusią žalą) (BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p.), jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio) (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.), todėl paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.
Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė K. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2012-09-25 kaltinamajame akte konstatuojama, kad įtariamojo K. L. atsakomybė lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 155, t. 1). Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatyti lengvinančios aplinkybės trys alternatyvūs pagrindai. Vienas iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog teismas nelaiko nuoširdžiu nei jo prisipažinimo su išlygomis dėl smūgių kiekio padarius nusikalstamą veiką, nei gailesčio, nei formalaus nukentėjusiojo atsiprašymo, kurį K. L. ištarė tik paskatintas gynėjo. Iš byloje esančio 2012-11-06 teisiamojo posėdžio apylinkės teisme protokolo matyti, kad perskaičius kaltinamąjį aktą ir paklausus kaltinamųjų ar supranta kaltinimą ir ar prisipažįsta kaltais, kaltinamasis K. L. nurodė: „kaltinimą supratau, kaltu neprisipažįstu“ (b. l. 7, t. 2). Vėliau duodamas parodymus šiame posėdyje K. L. nurodė, jog „...nepripažįstu sudavęs tiek daug smūgių...aš viską pripažįstu, tik nepripažįstu daug smūgių...“ (b. l. 8, t. 2).
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nuteistojo K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai nepripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai nustatė K. L. atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio) (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.), todėl paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.
Nuteistieji A. Š. ir K. L. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d.).
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).
Abu apeliantai prašo pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. paskirti jiems bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Tačiau tokie jų reikalavimai yra nepagrįsti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė gali būti skiriama tik tada, kai teismas, pasinaudojęs visomis baudžiamojo įstatymo suteiktomis galimybėmis švelninti bausmę bei nenustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio taikymo pagrindų, nusprendžia, kad straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui, t. y. būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei. Tokia teismo išvada paprastai daroma tada, kai nustatomos išimtinės aplinkybės, rodančios žymiai mažesnį kaltininko padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-3/2010, 2K-152/2009, 2K-105/2009, 2K-84/2009, 2K-39/2009, 2K-251/2008, 2K-189/2008, 2K-123/2008 ir kt.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, neturi pagrindo pripažinti, kad nuteistiesiems taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtinos švelnesnės bausmės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti nuteistiesiems realias laisvės atėmimo bausmes yra pagrįstas, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką. Teismo nuosprendis priimtas tinkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinus visas reikšmingas nusikalstamos veikos, numatytos 180 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą bei nuteistųjų asmenybes apibūdinančias aplinkybes.
Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistųjų asmenybes (nusikalstamą veiką padarė būdami teisti: A. Š. yra anksčiau tris kartus teistas už plėšimus, vienas iš šiuo nusikaltimų buvo sunkus, todėl teistumas iki šiol neišnykęs; nuteistasis K. L. nusikalstamą veiką padarė, būdamas teistas, laisvės atėmimo bausmės atidėjimo metu) ir juos charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistųjų A. Š. ir K. L. prašomos skirti švelnesnės (kitos rūšies) bausmės būtų per švelnios, neatitinkančios bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Konstatuotina, kad nuteistieji išvadų po ankstesnių teistumų nepadarė, toliau nusikalsta, yra pavojingi visuomenei asmenys, nenorintis gyventi pagal visuomenėje pripažintas ir nusistovėjusias normas.
Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su pačių nuteistųjų asmenybėmis, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis nuteistiesiems bus realios laisvės atėmimo bausmės.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems už padarytą apysunkį nusikaltimą skirdamas laisvės atėmimo bausmes (A. Š. 2 metus, o K. L. 2 metus 6 mėnesius), jų trukmę nustatė mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Darytina išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų A. Š. ir K. L. apeliacinių skundų argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistiesiems, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistųjų asmenybės neleidžia jiems mažinti paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmės ar paskirti nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmės rūšį (areštą).
Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-11-07 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistųjų A. Š. ir K. L. apeliacinius skundus atmesti.