- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-01
- Bylos Nr.
- 2K-378/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00667-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Vytautas Piesliakas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- A. Š., ir K
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį dvejiems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir K. L., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 22.35 val., prie gėlių parduotuvės, esančios Gargžduose, Žemaitės g. 21, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su K. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš nugaros sudavė vieną kartą R. J. į viršugalvio užpakalinės dalies dešinę pusę, taip padarė odos nubrozdinimą, dėl to šis nugriuvo ant žemės ir patyrė daugybinius smulkius paviršinius odos nubrozdinimus kairės alkūnės ir kairio dilbio užpakaliniuose paviršiuose, daugybinius smulkius odos nubrozdinimus dešinėje rankoje, išsidėsčiusius nuo alkūnės užpakalinio paviršiaus iki plaštakos pirštų vidinio paviršiaus; po to kartu su K. L. rankų kumščiais ir kojomis sudavė keliolika kartų R. J. į veidą, taip padarė masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią dešinio antakio, dešinės akies abiejų vokų, abiejų skruostų ir nosies nugarėlės srityse su nedidele kraujo išlaja po dešinės akies obuolio jungine išorinėje srityje – tai sukėlė R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą; A. Š. iš nukentėjusiojo kelnių kišenių ištraukus, pagrobė 800 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2“ ir 20 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 24 Lt. Taip A. Š., veikdamas bendrai K. L., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam R. J. priklausantį 844 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo teismų sprendimus pakeisti ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2, 3 dalis, 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymą atidėti bei paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Kasatorius nurodo, kad teismai, pažeisdami BK 54 straipsnį, neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes ir paskyrė jam aiškiai per griežtą, prieštaraujančią teisingumo principui, bausmę, taip pat nepagrįstai jam nepritaikė BK 62 ir 75 straipsnio nuostatų, nors tam buvo pagrindas. Nuteistojo manymu, teismai neįvertino to, kad jis sugrąžino pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, šis civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nepareiškė, visa žala buvo atlyginta ikiteisminio tyrimo metu. Teismas pripažino dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose. Be to, nuteistasis vedęs, augina dvi mažametes dukteris, yra vienintelis šeimos maitintojas, patiria dvasinius išgyvenimus dėl vaikų likimo, apibūdinamas teigiamai (kasatoriaus manymu, šios aplinkybės galėtų būti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis pagal BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas), daugiau nepadarė nei nusikalstamų veikų, nei administracinių teisės pažeidimų, dirba vienoje darbovietėje, neturi jokių nuobaudų, jau pasimokė iš savo klaidų ir daugiau nebenusikals. A. Š. manymu, jam skirtina švelnesnė, negu numatyta įstatyme, bausmė, nes jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, nuoširdžiai gailisi ir išgyvena (BK 62 straipsnio 1 dalis), išlaiko mažamečius vaikus, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis (BK 62 straipsnio 2 dalis).
Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, jog nusikaltimą jis padarė iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su K. L., nes jokio išankstinio susitarimo jie neturėjo, nusikaltimą įvykdė spontaniškai. Teismas nepagrįstai vadovavosi nepilnamečio R. K., kuris yra nesubrendusi asmenybė ir su kurio nuteistasis susipykęs, parodymais. Apeliacinės instancijos pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, nes neatsižvelgė į apeliacinio skundo argumentus, tik formaliai pasisakė dėl A. Š. paskirtos bausmės pagrindų ir detaliai neatsakė, kodėl nuteistajam negali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo A. Š. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad V. Š. paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, neprieštarauja BK straipsnių, reglamentuojančių bausmių skyrimą, nuostatoms. Kaip matyti iš nuosprendžio, skirdamas nuteistajam bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, vaidmenį darant nusikalstamą veiką, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), kaltininko asmenybę, jo šeiminę padėtį (vedęs, augina du vaikus) ir į kitas skunde nurodytas aplinkybes. Bausmės individualizavimą reglamentuojančių įstatymų bendrieji reikalavimai nepažeisti. Teismai išsamiai ir tinkamai motyvavo būtent realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą A. Š. už jo padarytą nusikalstamą veiką. Įvertinus byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad kitos, su realiu laisvės atėmimu nesusijusios, bausmės rūšies paskyrimas neatitiktų bausmės paskirties. Prokuroras taip pat mano, kad nėra pagrindo išskirtinę reikšmę suteikti nuteistojo šeiminei padėčiai ir atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nes individualizuojant bausmę visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Teismai tinkamai įvertino nustatytų aplinkybių visumą ir pagrįstai paskyrė nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis, nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Prokuroras teigia, kad nepagrįstas nuteistojo prašymas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatas. Nors teismai nustatė dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau yra nustatytos ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, ir nėra kitų būtinų sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Priešingai, nei nurodoma kasaciniame skunde, byloje nenustatyta, kad nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę nebus kam prižiūrėti jo išlaikomų dviejų vaikų. Be to, nustatytos veikos padarymo aplinkybės rodo, kad kasatorius buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas. Taip pat nėra pagrindo kasatoriui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teismai, išsamiai išnagrinėję visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus nuteistajam A. Š. realią laisvės atėmimo bausmę. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje pakankamai plačiai pasisakyta visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo išdėstyti A. Š. apeliaciniame skunde, teismas nuteistojo apeliacinio skundo esminius argumentus palygino su byloje surinkta medžiaga ir pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio skundo argumentai dėl BK 62 ir 75 straipsnių nuostatų taikymo nuteistajam A. Š. paliekami nenagrinėti, nes nuteistasis apeliaciniame skunde klausimų dėl šių normų taikymo nekėlė, t. y. klausimai dėl šių normų taikymo apeliacine tvarka nebuvo nagrinėti.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
Nuteistasis A. Š. kasaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo argumento dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Priešingai, nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl nuteistojo prašymo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas).
BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali paskirti nuteistam asmeniui švelnesnę bausmę tik tuo atveju, jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Ši baudžiamojo įstatymo įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis) – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas taip pat numatytas kaip vienas bausmės tikslų, kuris teismų praktikoje suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas, reiškiantis tiek tinkamos poveikio priemonės kaltininkui parinkimą, tiek ir nukentėjusiųjų interesų gynimo užtikrinimą. Šio straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Iš esmės švelnesnės bausmės paskyrimas turėtų būti grindžiamas išimtinėmis aplinkybėmis. Pagal minėtos normos sampratą, įvertinus teismų nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, nėra pagrindo A. Š. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino padarytą žalą (teismo pripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus) bei nuteistojo minimos aplinkybės, jog jis jau pasimokė iš savo klaidų ir daugiau žada nebenusikalsti, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, dirba, neturi nuobaudų – nelaikytinos išimtinėmis. Dėl to Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo pritaikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tokio sprendimo motyvus išdėstydamas nutartyje.
Pirmosios instancijos teismo paskirta A. Š. dvejų metų laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį, tinkamai pritaikyta vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
Nenustačius teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. Š. kasacinį skundą atmesti.