Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Maksimali sauga“ (toliau – BUAB „Maksimali sauga“), atstovaujamos bankroto administratoriaus V. T., ieškinį atsakovui M. J. (M. J.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui M. J. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2019 m. lapkričio 16 d., t. y. atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini). Procesinių dokumentų įteikimo pažymoje pasirašė atsakovo sutuoktinė J. J.. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, dėl to esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2832-910/2018 (dabartinis Nr. eB2-340-910/2019) ieškovei UAB „Maksimali sauga“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas V. T., taip pat įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (e. b. l. 7–8). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ši nutartis įsiteisėjo. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas M. J. nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2018 m. kovo 12 d. (iki nutarties dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjimo) buvo UAB „Maksimali sauga“ vadovas. 2018 m. kovo 5 d. bankroto administratorius V. T. priėmė įsakymą dėl valdymo organų įgaliojimų, tą pačią dieną priėmė įsakymą dėl atskaitomybės sudarymo ir turto bei dokumentų perdavimo (e. b. l. 11–12). 2018 m. kovo 5 d. bankroto administratorius siuntė atsakovui raginimą dėl UAB „Maksimali sauga“ turto ir dokumentų perdavimo (e. b. l. 13, 14). 2018 m. spalio 1 d. bankroto administratorius pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo buvusiam UAB „Maksimali sauga“ vadovui M. J. (e. b. l. 15–17). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2832-910/2018 atsakovui skirta 250 Eur bauda už dokumentų ir turto neperdavimą (e. b. l. 18–19). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas 2018 m. liepos 4 d., 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2019 m. balandžio 2 d. nutartimis (e. b. l. 22–26). Juridinių asmenų registro duomenimis taip pat nustatyta, kad Juridinių asmenų registrų centrui nuo pat įmonės įsteigimo nebuvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai.

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovas, siejamas su bendrovė fiduciariniais ryšiais, todėl privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros, valdant įmonę, laikytis įstatymų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tokio pobūdžio bylose pasisakoma, kad iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015, 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019).

Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio (pagal pareigas) veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar kituose norminiuose aktuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą grindė aplinkybėmis, kad įmonės vadovas neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto, pagal kuriuos būtų galima nustatyti įmonės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal įmonės prievoles kreditoriams, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis. Ieškovės vertinimu, tokiu būdu atsakovas buvo nesąžiningas, tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė priemonių įmonės turto išsaugojimui ir teisingai apskaitai užtikrinti, pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas ir tokiu būdu prisidėjo prie situacijos, kad įmonė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kurių bendri patvirtinti reikalavimai bankroto byloje sudaro 42 997,26 Eur. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. civilinėje byloje Nr. eB2-2832-910/2018 atsakovui buvo skirta 250 Eur bauda už dokumentų ir turto neperdavimą.

Pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą paskutiniam bendrovės valdymo organui įtvirtintą įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 dalies 6 punktą priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. To paties straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Bendrovės vadovui gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, ne tik pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 1 punkto nuostatas. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) nuostatų. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. ĮFAĮ 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

Ginčo atveju įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2832-910/2018 nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad vadovas nevykdė įstatyme numatytos pareigos teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus įmonei. Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių. Pabrėžtina, kad anksčiau minėtos įstatymų nuostatos įpareigoja bendrovės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, jog įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju bylos medžiaga, ją vertinant formaliai, patvirtina, kad UAB „Maksimali sauga“ buvęs vadovas atsakovas M. J. netinkamai organizavo ir vadovo įmonės veiklai, neperdavė bankroto administratoriui bendrovės dokumentų ir turto, tokiu būdu pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo, pažeidė BAĮ ir ABĮ įstatymuose įtvirtintus juridinio asmens valdymo organams nustatytus reikalavimus dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo, ir prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „Maksimali sauga“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais ir neįmanoma nustatyti įmonės turto. Kadangi BUAB „Maksimali sauga“ turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, jis negali būti realizuotas bankroto procese, o iš realizavimo gautos lėšos negali būti panaudotos kreditorinių reikalavimo ir administravimo išlaidų dengimui. Taigi, byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Toks žalos dydžio nustatymas gali būti taikomas tuo atveju, kai ją lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

Byloje nustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė esminius BAĮ, ABĮ ir CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo, ir prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „Maksimali sauga“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes neišsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis (t. y. atliko neteisėtus veiksmus), dėl to pripažintina, kad yra padaryta žala bendrovei ir jos kreditoriams. Patvirtina kreditorinių reikalavimų suma (42 977,26 Eur) bendrovės bankroto byloje, nesant duomenų apie didesnį ar mažesnį įmonės vadovo padarytos žalos dydį, pripažintina pagrįstu įmonei ir kreditoriams padarytos žalos dydžiu. Teismas daro išvadą, jog bedrovės vadovui atsakingai vykdant jam įstatymu ir vidaus aktais nustatytas funkcijas bendrovė nebūtų patyrusi žalos, kas patvirtina priežastinio ryšio egzistavimą. Taigi, ieškovė įrodė atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti būtinas taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaip minėta, nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėjo šią prezumpciją paneigti, tačiau jos nepaneigė, ir šio teisminio proceso metu buvo pasyvus (neteikė teismui nei atsiliepimo į ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų), dėl to laikoma, kad atsakovas kaltės prezumpcijos nepaneigė. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovo ieškovei priteistina 42 977,26 Eur žalai atlyginti (CK 6.249 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (42 977,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 870 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285–286 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „Maksimali sauga“ (j. a. k. 3042568529) naudai 42 977,26 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 26 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (42 977,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 870 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti, kad už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.