Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą skundą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. (V. B.) dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2025 m. kovo 5 d. rašto Nr. 1P- 6974 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsakovė atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui V. B. (V. B.), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2024 m. gruodžio 17 d. pavedimu Muitinės departamento Imuniteto tarnybai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus V. B. (V. B.) veiksmų. Tarnybinį patikrinimą atlikusi Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausioji tyrėja G. D. 2025-02-13 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-71 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus V. B. veiksmų“. Išvadoje konstatuota, kad Vilniaus TM vyriausiasis inspektorius V. B. 2024 m. gruodžio 6 d. nuo 00.00 iki 3.00 val. dirbdamas Medininkų kelio posto Išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo bare, 14 ir 15 darbo vietose (Posto vadovaujančio pareigūno DV E, G, F, H, I eismo juostose ir Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV E, G, F, H, I eismo juostose), 1.23 val. iš savo tarnybinio elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) juridinio asmens UAB „Westtransit“ atstovui į jo elektroninio pašto paskyrą (duomenys neskelbtini) išsiuntė KOMANDORAS patikrinimo akto Nr. K24LTVK2000TR2373762 tikrinimo instrukcijos tekstą. Tokiais savo veiksmais V. B. (V. B.) ūkio subjekto atstovui neteisėtai atskleidė tarnybinio pobūdžio informaciją. Ši informacija pagal Lietuvos Respublikos muitinės informacijos tvarkymo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-08-10 įsakymu Nr.1B-550 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 13.19 ir 13.27 p. laikoma viešai neskelbtina ir neteiktina informacija.

Tokia veika (neveikimu) V. B. (V. B.) pažeidė Taisyklių 18 p. nuostatas, nesilaikė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d. 8 p., 20 str. 6 p., Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 str. 1d. 1,2 ir 6 p. nuostatų reikalavimų, netinkamai vykdė Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2019-12-30 įsakymu Nr.3V-98 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 priede „Medininkų posto darbo vietų aprašymas“ pateikto darbo vietos Nr.14 aprašymo 10 p. ir darbo vietos Nr. 15 aprašymo 7 p. reikalavimų ir padarė tarnybinį nusižengimą tyčia.

Įvertinęs Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, Muitinės departamento generalinis direktorius priėmė sprendimą V. B. (V. B.) skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgdamas į tai, kad V. B. (V. B.) yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys, Muitinės departamentas 2025 m. vasario 19 d. raštu Nr. (6.31Mr)3BE-1197 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į profesinę sąjungą prašydamas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą.

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2025 m. kovo 5 d. raštu Nr. 1P-6974 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Nurodė, kad nesutinka su tarnybinės nuobaudos skyrimu ir sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą –pastabą vertina kaip poveikio priemonę pareigūnams - Profesinės sąjungos nariams ir jų persekiojimą.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) žr. 2011-12-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 28 punkte nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi nurodyti faktus, leidžiančius daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi pagrįsti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga nurodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

Nurodytas teisinis reguliavimas ir nuosekli LVAT praktika patvirtina, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą turi būti grindžiamas tikslais, kurių siekiant buvo įtvirtintas toks įstatyminis reikalavimas – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz., 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3404-968/2024; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024; 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1785-968/2024).

Atsakovė skundžiamame rašte nurodė, kad susipažinus su 2025-02-19 rašte (6.31 Mr)3BE-1197 išdėstytais motyvais bei 2025-02-13 tarnybinio patikrinimo išvada Nr.10TTE-71 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus V. B. veiksmų“, turi pagrindo teigti, kad nuspręsdami skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir netinkamai taikomi teisės aktai bei toleruojamas muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimas. Įvertinus tyrimo medžiagą, mano, kad Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausioji tyrėja G. D., atlikusi tarnybinį patikrinimą, netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei bei netinkamai aiškino teisės aktus. Nurodo, kad Tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nesivadovaujant objektyvumo, nešališkumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, turint išankstinę subjektyvią nuomonę, atliekamo tarnybinio patikrinimo metu buvo neteisingai nustatytos padarytos veikos aplinkybės, buvo neteisingai atliktas surinktų įrodymų vertinimas, darant nepagrįstas išvadas, nebuvo nustatytos veikos pasekmės, kas pagrindžia, jog pareigūno veika buvo netinkamai įvertinta.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nenustatė tarnybinės nuobaudos ryšio su V. B. (V. B.) naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, nustatyti trečiojo suinteresuoto asmens galimai padaryti pažeidimai nei fakto, nei teisės prasme nėra susiję su šio asmens naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje. Tai nesuteikia pagrindo spręsti, jog Muitinės departamentas siekė imtis diskriminacinių veiksmų prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį V. B. (V. B.), kaip Profesinės sąjungos narį. Vien faktas, kad Profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas išvadai, kad jis diskriminuojamas priklausymo Profesinei sąjungai pagrindu (žr., pvz., LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2469-520/2022).

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiškėju, jog V. B. (V. B.) teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su trečiojo asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti V. B. (V. B.) išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys.

Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.

Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Pažymėtina, jog neabejotinai atsakovė, atstovaudama profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Kaip minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. (V. B.) tik dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2025 m. kovo 5 d. raštu Nr. 1P- 6974 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. (V. B.), viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į V. B. (V. B.) atliktus tarnybinius nusižengimus. Todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui V. B. (V. B.) pateiktu 2025 m. kovo 5 d. raštu Nr. 1P- 6974 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, naikintinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2025 m. kovo 5 d. raštą Nr. 1P- 6974 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.