Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įstatymo nustatytas terminas, per kurį turėjo būti išnagrinėti pareiškėjų pateikti prieglobsčio prašymai, baigėsi atitinkamai 2023 m. spalio 28 d. ir 2023 m. lapkričio 26 d., nuo to laiko pareiškėjų prašymų nagrinėjimas vilkinamas nepagrįstai. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) prisidėjo prie pareiškėjams kilusių neigiamų pasekmių ir žalos atsiradimo. Migracijos departamento pareigūnų rūpestingumo, elgtis atidžiai atliekant pareiškėjų prašymų dėl prieglobsčio suteikimo vertinimo organizaciją bei priimant sprendimus, pažeidimas vertintinas kaip viena iš būtinų sąlygų taikyti civilinei atsakomybei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis).

neginčija akivaizdaus fakto, kad pareiškėjo prašymas nebuvo išnagrinėtas per Įstatyme nurodytą terminą, taip įvyko dėl objektyvių priežasčių – dėl didelio Migracijos departamento darbo krūvio, susidariusio dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos. Nuo 2021 m. vasaros prasidėjo masinis užsieniečių antplūdis į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos. Pagal statistiką 2020 m. II pusmetį Migracijos departamentas gavo 208 prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, 2021 m. I pusmetį – jau 733 tokius prašymus, o 2021 m. II pusmetį – netgi 3526 prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje

Dėl karo veiksmų Ukrainoje Lietuvoje buvo užregistruota ir priimta daugiau nei 80 tūkstančių sprendimų dėl Ukrainos karo pabėgėlių. Siekdamas kuo greičiau išspręsti šios pažeidžiamų asmenų grupės teisinę padėtį (tik užregistravus ir priėmus atitinkamus sprendimus ukrainiečiai galėjo kreiptis dėl paramos, gauti būstą, sveikatos paslaugas), Migracijos departamentas atitinkamai laikinai perorientavo savo darbuotojų darbą.

Dėl ekstremalios situacijos dėl migrantų antplūdžio Migracijos departamente laikinai buvo priimti papildomi 56 darbuotojai (nuo 2022 m. pabaigos šie papildomi laikinai įsteigti etatai panaikinti, o darbuotojai nebedirba). Šiuo metu Migracijos departamento Prieglobsčio skyriuje dirba 8 darbuotojai, nagrinėjantys prieglobsčio prašymus.

Atsižvelgiant į tai, kad dabar yra nagrinėjama apie 400 prieglobsčio prašymų, kiekvienas darbuotojas turi apie 50 nagrinėjamų prašymų, mano, kad ši statistika patvirtina, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas per Įstatymo nustatytą terminą neišnagrinėtas dėl objektyvių priežasčių. Dar nuo 2022 m. III ketv. Migracijos departamentas ieško papildomų darbuotojų, kurie galėtų nagrinėti prieglobsčio prašymus (konkursai neįvyksta, nes neatsiranda kandidatų, kurie atitiktų pareigybės aprašyme numatytus reikalavimus). Pažymi, kad nėra galimybės perskirstyti Migracijos departamento vidinių resursų (darbuotojams iš kitų skyrių pavesti nagrinėti prieglobsčio prašymus), kadangi šie darbuotojai vykdo kitas svarbias Migracijos departamento funkcijas.

Migracijos departamentui gavus reikiamus duomenis, pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bus išnagrinėtas artimiausiu metu (pareiškėjo ir institucijų pateiktą medžiagą reikia susisteminti, atlikti vertinimą ir parengti motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą).

Dėl pareiškėjo skunde nurodytų jo patiriamų nepatogumų pažymi, kad jokių įrodymų dėl tariamos neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nepateikė ir skunde pripažįsta nepatyręs fizinio skausmo ir ženklaus dvasinio sukrėtimo. Pažymi, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu pareiškėjas turėjo ir šiuo metu turi galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (galioja iki 2025 m. balandžio 30 d.) darbo pagrindu, jam yra išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, jis, kaip prieglobsčio prašytojas, turi visas Įstatyme įtvirtintas prieglobsčio prašytojams suteikiamas teises ir gali jomis naudotis, jis gali laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir gauti prieglobsčio prašytojams garantuojamas paslaugas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad šiomis teisėmis naudotis negali.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepagrindė ir kitos būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, o būtent – žalos. Mano, kad vien nurodymas, jog pareiškėjas patirtos neturtinės žalos dydį vertina 1 euro išraiška, nepateikiant jokių argumentų tokiems paskaičiavimams pagrįsti, negali būti laikoma pakankamu pagrindu neturtinei žalai priteisti.

Šalių prašymu byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodė savo nuomonę tik dėl pareiškėjo Y. K. reikalavimų.

Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti atsakovo Raštą ir pareiškėjų prašymo įpareigoti atsakovą priimti sprendimus.

Iš pareiškėjų pateiktų pažymų dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo nustatyta, jog pareiškėjas Y. K. 2023 m. balandžio 28 d., o pareiškėja S. K. 2023 m. gegužės 26 d. pateikė Migracijos departamentui prieglobsčio prašymus. Minėtose pažymose nurodyta, jog klausimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo nėra sprendžiamas, nes asmuo teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą.

Pareiškėja S. K. nėra informuota kada numatyta spręsti jos 2023 m. gegužės 26 d. prašymą suteikti prieglobstį.

Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 10K-12872 informavo pareiškėją Y. K., kad galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas dėl objektyvių priežasčių – didelio darbo krūvio ir ribotų žmogiškųjų resursų.

Pareiškėjas Y. K., nesutikdamas su tokiu Migracijos departamento Sprendimu kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnis numato, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti vertinama, ar ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas teisėtai, neviršijant kompetencijos ir suteiktų įgaliojimų.

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (UTPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės narės, nedarydamos poveikio tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo principui, užtikrina, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra būtų baigta kuo greičiau. Pagal minėtos Direktyvos 31 straipsnio 3 dalį valstybės narės užtikriną, kad nagrinėjimo procedūra būtų baigta per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos; Valstybės narės gali pratęsti šioje dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ne ilgesniam nei dar devynių mėnesių laikotarpiui, kai: a) atvejis susijęs su sudėtingais faktiniais ir (arba) teisiniais klausimais; b) tarptautinės apsaugos vienu metu prašo daug trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės, todėl praktiškai labai sunku baigti procedūrą per šešių mėnesių terminą; c) uždelsiama akivaizdžiai dėl to, kad prašytojas nevykdo savo pareigų pagal 13 straipsnį; Valstybės narės gali, kai tinkamai pagrįsta, viršyti šioje dalyje nustatytus terminus ne daugiau nei trimis mėnesiais, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą ir išsamų tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. Kai sprendimo negalima priimti per šešis mėnesius, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamam prašytojui: a) būtų pranešta apie uždelsimą ir b) jo prašymu būtų suteikta informacija apie uždelsimo priežastis ir laikotarpį, per kurį tikimasi priimti sprendimą dėl jo prašymo (Direktyvos 31 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris įgyvendina, be kita ko, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija), 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, o teismui priėmus sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, – kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 101 punkte nurodyta, kad prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėjamas laikantis UTPĮ 81 straipsnio 1–2 dalyse nustatytų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminų.

Taigi, atsižvelgus į nurodytas Direktyvos, Įstatymo bei Tvarkos aprašo nuostatas, darytina išvada, kad nors Direktyvoje yra numatyta galimybė pratęsti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminą, tačiau įstatymų leidėjas Lietuvoje yra nustatęs palankesnes sąlygas prieglobsčio prašytojams, nenumatydamas galimybės pratęsti šį terminą. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), žr. LVAT 2023-02-08 nutartį byloje Nr. eA-1093-1047/2023, 2023-08-16 nutartį byloje Nr. eA-2137-575/2023, 2023-11-29 nutartį byloje Nr. eA-2530-1188/2023 ir kt.

Nustačius, kad Įstatymas ir Tvarkos aprašas nenumato galimybės pratęsti prašymo suteikti prieglobsti nagrinėjimo termino, nevertinami atsakovo argumentai, kokios priežastys lėmė sprendimo dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nepriėmimą teisės aktuose nustatytu terminu.

Pagal UTPĮ 76 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas, įvertinęs surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes ir nustatęs, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.

Pirmiausia teismas pasisako dėl Migracijos departamento argumentų, kad skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio. Sutiktina, kad Raštu pareiškėjui pateikiama informacija apie jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo eigą, tačiau kartu ir išreiškiama Migracijos departamento valia pratęsti pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminą, sprendimo priėmimą atidedant labai nekonkrečiai apibrėžiamam laikotarpiui (nurodant, kad tikimasi sprendimą priimti ne vėliau kaip 2024 m. II ketvirtį).

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Taigi nagrinėjamu atveju, teismas turi nustatyti, ar Migracijos departamento veiksmai pratęsiant pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminą ir nukeliant sprendimo priėmimą 2024 m. II ketvirčiui yra teisėti ir nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

Iš byloje pateiktų dokumentų analizės galima daryti išvadą, kad Raštu pareiškėjas apie sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo vėlesnį laiką buvo informuotas iš esmės tik dėl didelio atsakovo Migracijos departamento darbo kru?vio, susidariusio dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ir karo Ukrainoje, taip pat dėl to, kad Migracijos departamente šiuo metu nagrinėjama daug pateiktų prašymų suteikti prieglobstį.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pateikė 2023 m. balandžio 28 d., todėl pareiškėjo pras?ymas turėjo bu?ti is?nagrine?tas iki 2023 m. spalio 28 d. Kaip jau nurodyta, UTPĮ nenumato galimybės pratęsti terminą prieglobsčio prašymo nagrinėjimui. Nagrinėjamu atveju skundžiamu Sprendimu, Migracijos departamentas faktiškai nurodė, jog pratęsia įstatymų numatytą šešių mėnesių terminą dėl esamo Migracijos departamento didelio darbo krūvio.

Šiuo aspektu aktuali yra LVAT praktika (žr. LVAT 2023-02-08 nutartį byloje Nr. eA-1093-1047/2023, 2023-08-16 nutartį byloje Nr. eA-2137-575/2023, 2023-11-29 nutartį byloje Nr. eA-2530-1188/2023 ir kt.), kurioje konstatuota, kad Migracijos departamento nurodytos priežastys (ekstremali situacija dėl užsieniečių antplūdžio bei dėl Rusijos karinės agresijos padidėjęs besikreipiančių Ukrainos piliečių skaičius), dėl ko nebuvo išlaikyti nagrinėjimo terminai, nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis, pateisinančiomis jų praleidimą. Teismas pažymi ir tai, kad Migracijos departamento pateikta statistika rodo, kad 2023 m. prieglobsčio prašymų gauta jau gerokai mažiau nei 2021, 2022 m. Pateikti duomenys apie trūkstamus darbuotojus taip pat nepagrindžia Migracijos departamento negalėjimo priimti laiku sprendimo dėl pareiškėjo prašymo. Migracijos departamento pateikti argumentai dėl didelio darbo krūvio yra bendro pobūdžio, abstraktūs.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo terminus, yra imperatyvios, todėl nesuteikia atsakovui diskrecijos teisės spręsti dėl prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl Migracijos departamento užimtumo, nesėkmingos naujų darbuotojų paieškos bei nepakankamų vidinių resursų negali būti laikytinos pateisinamomis priežastimis pažeisti UTPĮ, Direktyvos bei Tvarkos aprašo nuostatas. Be to, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas nurodė tik, kad „tikisi“ priimti sprendimą dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo 2024 m. II ketvirtyje, o toks atsakovo termino nurodymas yra visiškai neapibrėžtas, neužtikrinantis teisinio aiškumo ir tikrumo.

Kaip jau minėta, pareiškėja S. K. 2023 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Jos prašymas turėjo būti išnagrinėtas iki 2023 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjos prašymas neišnagrinėtas ir ji nebuvo raštu informuota kada Migracijos departamentas ketina spręsti jos prašymą. Atsižvelgiant į jau nurodytas įstatymų nuostatas, konstatuojama jog Migracijos departamento neveikimas šios pareiškėjos atžvilgiu taip pat laikytinas neteisėtu ir pažeidžiančiu teisės aktų nuostatas, nustatytas Direktyvoje ir UTPĮ bei pareiškėjos teises.

Pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovą nedelsiant priimti sprendimus dėl pareiškėjų pateiktų prieglobsčio prašymų.

Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad atsakovo Sprendimas, kuriuo buvo nepagrįstai pratęstas pareiškėjo pateikto prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo terminas, pareiškėjų prašymai dėl prieglobsčio suteikimo iki teismo posėdžio neišspręsti bei į pažeistas pareiškėjų teises, nustatytas Direktyvoje ir UTPĮ, Migracijos departamentas įpareigotinas priimti sprendimus dėl pareiškėjų pateiktų prieglobsčio prašymų kuo greičiau.