- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- eTA-621-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00651-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba)), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
2. Pareiškėjas skunde, kurį patikslino, ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) nuo 2020 m. gruodžio mėnesio vidurio iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio, kalinimo sąlygos neatitiko norminių aktų reikalavimų, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas teigė, kad dėl patirtos stuburo traumos jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas, pataisos įstaigoje tualetai buvo tupimo tipo, todėl jam, kaip neįgaliam asmeniui, buvo itin didelės problemos jais naudotis, nepagrįstai buvo paimamas čiužinys dienos metu, todėl teko miegoti ant geležinių suvirintų juostų. Alytaus ligoninės specialistas gastroenterologas jam rekomendavo laikytis specialios dietos dėl (duomenys neskelbtini) diagnozės, tačiau atsakovas neskyrė dietinio maitinimo, nedavė maisto, kuris nekenktų kepenims. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, orumo pažeminimu, diskomfortu, emocine depresija, dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais. Pareiškėjas ne kartą rašė skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų pataisos įstaigos administracijai ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba), tačiau į jo skunde išdėstytus faktus nebuvo atsižvelgta.
Atsiliepimas
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (iki reorganizacijos – Alytaus PN) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
5. Nurodė, kad kamerose įrengtas unitazas arba klozetas yra nerūdijančio plieno. Teisės aktai nereglamentuoja unitazo formos, todėl jis gali būti sėdimas arba tupimas. Dienos metu kamerų tipo patalpose čiužiniai buvo paimami, nes tai reglamentavo teisės aktai. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymui Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, nuo 2021 m. gegužės 26 d. čiužiniai nebuvo paimami.
6. Teigė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialistai nuteistajam negalėjo teikti jokių planinių sveikatos priežiūros paslaugų, spręsti klausimų ar teikti rekomendacijų, susijusių su nuteistojo kalinimo sąlygomis, dietinio maitinimo skyrimo ar leidimo dienos metu turėti čiužinį, nes sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos Alytaus poliklinikoje.
7. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. sausio 10 d. A. B. ambulatorinės asmens sveikatos istorija, uždarajai akcinei bendrovei Lazdijų sveikatos centrui paprašius, buvo išsiųsta prašančiai įstaigai, todėl išsamesnės informacijos pateikti neturi galimybės. Pareiškėjo skundų ar prašymų dėl dietinio maitinimo nebuvo gauta. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, 2023 m. birželio 7 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eTA-381-789/2023), apeliacinį skundą dalyje tenkino – Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kilusią dėl nesuteikto naudoti čiužinio dienos metu, nesudarytos galimybės naudotis sėdimu unitazu, neskirto dietinio maitinimo, ir kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Dėl nurodytų aplinkybių, nagrinėjamos bylos dalykas yra neturtinės žalos pareiškėjui A. B. atlyginimas už kalinimą galbūt netinkamomis sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. vidurio iki 2021 m. rugpjūčio mėn., nesuteikiant jam čiužinio dienos metu, nesudarant galimybės naudotis sėdimu unitazu bei neskiriant dietinio maitinimo.
11. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui yra nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, šią aplinkybę pareiškėjas atsakovui nurodė ir savo skunduose, taip pat ją patvirtina atsakovo pateikti dokumentai. Taigi atsakovui buvo žinoma, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo neįgalus.
12. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ) 2 straipsnio 8 dalimi, 3 straipsnio 11 punktu, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 4 d. Kalėjimų departamentui pateiktame skunde, kuris persiųstas Alytaus PN, atsakovą informavo apie turimą neįgalumą. Apie pareiškėjo prašymą leisti turėti čiužinį dienos metu, atsakovas žinojo vėliausiai 2021 m. balandžio 8 d., gavęs pareiškėjo 2021 m. kovo 28 d. skundą, todėl atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjui visada buvo suteikiamas čiužinys, o dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su blogomis ar netinkamomis kalinimo sąlygomis pareiškėjas nesikreipė, neatitinka tikrovės.
14. Pareiškėjas 2021 m. birželio 1 d. skunde Kalėjimų departamentui skundėsi netinkamai įrengtais tualetais, taigi atsakovas buvo informuotas apie pareiškėjui, kaip neįgaliajam, netinkamai įrengtą tupimą tualetą. Atsakovas raštu pareiškėją informavo, kad tokią tualeto konstrukciją leidžia galiojantys teisės aktai, tačiau detaliau pareiškėjo, kaip neįgaliojo, keliamos problemos nesprendė.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ginčo laikotarpiu, dienos metu paimant čiužinį ir neapgyvendinant pareiškėjo kameroje, kurioje būtų sėdimas tualetas, pareiškėjo teisės į BVK 173 straipsnio 6 dalyje reglamentuotas neįgaliesiems sudaromas geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas buvo pažeista. Teismo vertinimu, atsakovas, turėdamas informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, jo darbingumo lygį (neįgalumą), privalėjo sudaryti nuteistojo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas. Taigi atsakovas, neužtikrinęs pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, pažeidė BVK 173 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat NSIĮ įtvirtintus neįgaliųjų socialinės integracijos principus.
16. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš dietinio maitinimo neskyrimo. Teigė, kad gydytojas jam dėl (duomenys neskelbtini) diagnozės yra nurodęs, kuriuos maisto produktus jis gali valgyti, kurių negali, todėl jam atsakovas turėjo paskirti dietinį maitinimą.
17. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. kovo 24 d. nutartyje atsakovui nurodė pateikti pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos kopiją, 2022 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodė pateikti teismui dokumentus dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl dietinio maitinimo neskyrimo, 2023 m. birželio 16 d. nutartimi atsakovą įpareigojo pateikti išsamius pareiškėjo medicinos istorijos duomenis, informaciją ir duomenis, patvirtinančius, ar buvo teiktos gydytojų rekomendacijos dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų, susijusių su jo, kaip neįgalaus ir sergančio (duomenys neskelbtini) asmens, sveikatos būkle. Atsakovas atsiliepime tik abstrakčiai nurodė, kad skundų ar prašymų dėl dietinio maitinimo atsakovas nėra gavęs, jog jų turimais duomenimis sveikatos priežiūros paslaugas jam teikė Alytaus poliklinika, kad 2023 m. sausio 10 d. A. B. ambulatorinės asmens sveikatos istorija buvo išsiųsta uždarajai akcinei bendrovei Lazdijų sveikatos centrui, todėl išsamesnės informacijos pateikti neturi galimybės.
Šalies argumentai
18. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas Kalėjimų departamento direktoriui adresuotame 2021 m. kovo 28 d. skunde nurodė, kad jam neduoda dietinio maitinimo, nors privalo duoti, nes jis serga (duomenys neskelbtini). Kalėjimų departamentas 2021 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 2S-1408 pareiškėjo skundą persiuntė Alytaus PN, be kita ko, paaiškindamas, kad pareiškėjas pageidautų dietinio maitinimo.
Atsiliepimas
19. Teismas sprendė, kad atsakovui buvo žinoma apie pareiškėjo prašymą skirti dietinį maitinimą, tačiau duomenų apie atliktus veiksmus, sprendžiant dietinio maitinimo skyrimo klausimą, iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos, atsakovas nepateikė. Atsiliepime nenurodė, kad toks klausimas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sprendžiamas, arba domėtasi jo sveikatos istorija, kol ambulatorinė asmens sveikatos istorija nebuvo išsiųsta UAB Lazdijų sveikatos centrui.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas vertino, kad pagal šioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl negauto dietinio maitinimo, įrodyti ir pagrįsti neskirto dietinio maitinimo aplinkybes (negatyvus įrodinėjimo naštos aspektas). Atsižvelgdamas į įrodinėjimo našos paskirstymo taisykles bei į tai, kad kalinimo įstaigai tenka pareiga paneigti pareiškėjo nurodomas aplinkybes, teismas vertino, jog atsakovo atsiliepimo argumentai ir į bylą pateikti įrodymai nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jam turėjo būti skiriamas dietinis maitinimas, tačiau nebuvo skiriamas. Atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl gydytojų paskirto ir pataisos įstaigoje negauto dietinio maitinimo nepaneigus, pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos nustatytomis, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas pažeidė BVK 173 straipsnio 5 dalį.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Atsižvelgdamas į įstatymuose įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatytų pažeidimų (pareiškėjas, būdamas neįgaliuoju, dėl nepakankamo atsakovo rūpestingumo negalėjo turėti teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų), ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad neturtinę žalą būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismas sprendė, kad pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovo priteistina 300 Eur suma.
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 5 000 Eur neturtinę žalą.
23. Pareiškėjas nurodo, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Tvirtina, jog byla buvo išnagrinėta šališkai, neobjektyviai, o priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra labai maža.
24. Teigia, kad iš 8 mėnesių bausmės atvirojoje kolonijoje, apie 6 mėnesius buvo laikomas kankinančiomis sąlygomis, kitą laiką teikė netinkamą maistą, todėl prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos suma, įvertinus sveikatai padarytą žalą, yra minimali, kurią prašė priteisti atsižvelgęs į valstybės ekonominę padėtį. Atsakovas turėjo visą informaciją apie jo sveikatos būklę, tačiau jokių veiksmų užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas nesiėmė.
25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, nustatė pažeidimus ir priteisė neturtinę žalą už juos, tačiau nevertino ir nepriteisė neturtinės žalos už kitus, iki to pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus, t. y. dėl galimybės nusiprausti po dušu. Prašo pripažinti, kad ši jo teisė buvo pažeista. Taip pat prašo išnagrinėti ir įvertinti visus jo skunduose nurodytus pažeidimus (skunde, pirminiame apeliaciniame skunde), t. y. išnagrinėti visą bylą iš esmės ir priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
26. Atsakovas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir pareiškėjo skundą atmesti.
27. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skunde, kadangi jis yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.
28. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateikė visus su pareiškėjo skundu susijusius įrodymus, tačiau teismas juos netinkamai įvertino ir išnagrinėjo.
29. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė, o pareiškėjo teiginiai apie neva patirtą žalą nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes įrodyti, tačiau to nepadarė, rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti ir žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
30. Atsakovas dėl nesuteikto čiužinio dienos metu, nesudarytos galimybės naudotis sėdimu unitazu bei neskirto dietinio maitinimo pareiškėjui atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atvirojoje kolonijoje ginčo laikotarpiu ne visą laiką buvo laikomas kamerų tipo patalpose, o tik epizodiškai. Teismas nevertino, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos sveikatos priežiūros administracijos padaliniai neteikia asmens sveikatos priežiūros paslaugų atvirosiose kolonijose laikomiems nuteistiesiems, taip pat neturi jų asmens sveikatos kortelių, o pats pareiškėjas nepranešdavo administracijai apie sveikatos sutrikimus, kuomet buvo talpinamas į kamerų tipo patalpas, todėl Alytaus kalėjimo administracija neturėjo duomenų apie pareiškėjo sveikatą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę asmeniškai kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti medicininį dokumentą patvirtinantį jo apie neįgalumą ir rekomendacijas dėl dietinio maitinimosi bei pateikti šį dokumentą Alytaus kalėjimo pareigūnams ar medikams, kuomet buvo talpinamas į kamerų tipo patalpas.
31. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad nuteistiesiems, atliekantiems BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, čiužiniai Alytaus kalėjime nebuvo paimami nuo 2021 m. gegužės 26 d. įsigaliojus teisingumo ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymui Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.
32. Atsakovo vertinimu, nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
9. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis jo kalinimo sąlygomis Alytaus PN, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn., atlyginimo.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, 2023 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-381-789/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą dalyje tenkino – Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kilusią dėl nesuteikto naudoti čiužinio dienos metu, nesudarytos galimybės naudotis sėdimu unitazu, neskirto dietinio maitinimo, ir kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą už teisės aktų reikalavimų neatitinkančias kalinimo sąlygas Alytaus PN, nesuteikiant jam čiužinio dienos metu, nesudarant galimybės naudotis sėdimu unitazu bei neskiriant dietinio maitinimo, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. vidurio iki 2021 m. rugpjūčio mėn.
11. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą dėl nurodytų pažeidimų, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavo, kad atsakovas ginčijamu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertino 300 Eur ir šią sumą priteisė pareiškėjui iš atsakovo.
12. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai ir neobjektyviai, jo patirtą neturtinę žalą įvertino neadekvačia padarytiems pažeidimams suma, taip pat nevertino kitų pažeidimų, kuriuos pirmą kartą nagrinėdamas bylą buvo nustatęs Regionų apygardos administracinis teismas. Pareiškėjas prašo vertinti visus jo skunde nurodytus pažeidimus bei pripažinti jo teisės pažeidimą dėl galimybės tik vieną kartą nusiprausti po dušu.
13. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad čiužiniai buvo paimami tik pareiškėjui atliekant paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose, o nuo 2021 m. gegužės 26 d. įsigaliojus teisingumo ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymui Nr. 1R-213, čiužiniai nebuvo paimami. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą.
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
15. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
16. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
17. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie teismo priimtą sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas ar neobjektyviai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.
18. Pasisakydama dėl pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; ir kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo įvertinti pažeidimą dėl galimybės nusiprausti po dušu ir pripažinti, kad ši jo teisė buvo pažeista. Taip pat prašo išnagrinėti ir įvertinti visus jo skunduose nurodytus pažeidimus (skunde, apeliaciniame skunde), t. y. išnagrinėti visą bylą iš esmės ir priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl galimybės vieną kartą nusiprausti po dušu bei kitos jo skunde nurodytos aplinkybės dėl pažeidimų buvo įvertintos pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pažeidimai, išskyrus teisės aktuose nustatytos apšvietos ir pelėsio nebuvimo neužtikrinimas, nebuvo nustatyti, ir ši sprendimo dalis, išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi palikta nepakeista. Todėl pareiškėjo argumentai dėl galimybės vieną kartą nusiprausti po dušu, dėl kitų jo skunde nurodytų pažeidimų ir jų vertinimo nenagrinėjami.
22. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad čiužiniai Alytaus kalėjime nebuvo išimami nuo 2021 m. gegužės 26 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymui Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, taip pat į tai, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu tik epizodiškai buvo laikomas kamerų tipo patalpose.
23. Teisėjų kolegija dėl šių atsakovo apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog ginčo laikotarpiu dienos metu paimant čiužinį pareiškėjo teisės į BVK 173 straipsnio 6 dalyje reglamentuotas neįgaliesiems sudaromas geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas buvo pažeista. Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė laikotarpio, tačiau, kaip matyti iš sprendimo turinio, į tai atsižvelgė vertindamas pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą.
24. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugų neteikimu, duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę neturėjimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo.
9. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, nebuvo įvertinti pirmą kartą nagrinėjant bylą teismo nustatyti pažeidimai, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacine tvarka nagrinėdamas šią administracinę bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 39 ir 14 punktų pažeidimai ir aplinkybės, nustatytos išnagrinėjus bylos dalį iš naujo, bus reikšmingi nustatant tinkamą neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį.
10. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kaip matyti iš sprendimo turinio, neįvertino Higienos normos HN 134:2015 39 ir 14 punktų pažeidimų, o tai turi reikšmės sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).
12. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, todėl konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus ir priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, neįvertino Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendime nustatytų Higienos normos HN 134:2015 39 ir 14 punktų pažeidimų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma nėra pakankama padarytiems pažeidimams kompensuoti.
14. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nenustačiusi, kad pareiškėjas dėl konstatuotų teisės pažeidimų būtų patyręs ilgalaikes neigiamas pasekmes, atsižvelgusi į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjui dėl padarytų pažeidimų priteista 300 Eur suma yra nepakankama padarytiems pažeidimams kompensuoti, todėl didinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
15. Pareiškėjas prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau nustatė netinkamą neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinant iki 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui A. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.