Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2352-803/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-09-12
Bylos Nr.: e2A-2352-803/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-37871-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė (pran.), Ona Gasiulytė
Ieškovas: M. Z.
Atsakovas: UAB „IO projects“

Kategorijos

Bylos Nr. e2A-2352-803/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37871-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.3.6.3.1; 1.3.6.4; 3.3.1.21; 3.4.1.7 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Z. ir atsakovo UAB „IO projects“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo M. Z. ieškinį atsakovui UAB „IO projects“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė

Ginčo esmėApeliacinėje byloje sprendžiama dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, panaikinant atsakovo UAB „IO projects“ (toliau – atsakovas) 2015-09-30 priimtą įsakymą Nr. P(15)-048 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, taip pat dėl priteistos išeitinės išmokos (neatskaičius mokesčių), darbo užmokesčio skirtumo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2015-09-30) iki šio teismo sprendimo priėmimo (neatskaičius mokesčių), neturtinės žalos atlyginimo, bei atsakovo ieškovo atžvilgiu priimtų įsakymų panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti atsakovo 2015-09-30 įsakymą Nr. P(15)-048 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į ankstesnį darbą UAB „IO projects“ projektų vadovo pareigose, priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2015-09-30, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; panaikinti šiuos UAB „IO projects“ priimtus įsakymus: 2015-08-28 įsakymą Nr. P(15)-038 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, 2015-08-28 įsakymą Nr. P(15)-039 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, 2015-08-28 įsakymą Nr. P(15)-040 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, 2015-09-03 įsakymą Nr. P(15)-041 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, 2015-09-03 sakymą Nr. P(15)-042 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, 2015-09-08 įsakymą Nr. P(15)-043 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; priteisti 8 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (T. I., psl.1-19) Ieškinio reikalavimus grindė šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1 2011-03-23 šalių sudarytos darbo sutarties Nr. 10 pagrindu ieškovas dirbo projektų vadovo pareigose ir nepriekaištingai vykdė pareigas, susijusias su dokumentacijos pildymu, informacinių sistemų kūrimu, įteisinimu ir pan. rengimu, vykdė projektų techninė priežiūrą, teikė konsultacijas. Ieškovas su savo pareigybės aprašymu priimant į darbą nebuvo supažindintas, jis atsirado vėliau – 2015 m. rugpjūčio mėnesį, iškilus ginčams. 2015 metų vasario mėn. darbdavys rado tinklapyje www.cvonline.lt patalpintą ieškovo gyvenimo aprašymą (CV) ir sužinojo, kad jis svarsto galimybę keisti darbą. Nuo to momento santykiai su darbdaviu suprastėjo;

2.2 atsakovas 2015-03-20 skyrė ieškovui drausminę nuobaudą (papeikimą) dėl tariamo atsakovo komercinių paslapčių atskleidimo www.cvonline.lt paskelbtame gyvenimo aprašyme, tačiau 2015-06-03 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS-2378 šią drausminę nuobaudą pripažino neteisėta ir panaikino;

2.3 Ieškovas darbo įmonėje metu nuolatos dirbo su keliais vykdomais projektais. 2015-08-31 suėjo terminas, kai turėjo būti pabaigti tie atsakovo vykdyti projektai, kuriuose ieškovas vykdė darbines funkcijas. 2015 metų rugpjūčio mėnesį darbdavys pradėjo skirti ieškovui kitų darbuotojų funkcijas, pradėjo vykdyti moralinį spaudimą. 2015-08-20 portale www.cvonline.lt ieškovas rado atsakovo skelbimą dėl projektų vadovo paieškos, į kurio darbo pobūdį buvo įtrauktos ieškovo bendrovėje vykdytos funkcijos;

2.4 Atsakovas laikotarpiu nuo 2015-08-28 iki 2015-09-30 paskyrė ieškovui net šešias drausmines nuobaudas, o 2015-09-30 įsakymu Nr. P(15)-048 dar vieną – atleidimą iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovo teigimu, nuobaudos paskirtos nepagrįstai, nesant jokiam drausminiam nusižengimui ir nepadarius jokios jam inkriminuojamos veikos, kerštaujant. Atsakovo pagrindinis tikslas buvo ne įstatymų numatyta tvarka pritaikyti jam drausminę atsakomybę, o atleisti jį iš darbo netaikant įspėjimo terminų ir nemokant išeitinės išmokos. Dėl to paūmėjo ir 2015 m. vasario mėnesį ieškovui nustatytas opinis sunkios formos kolitas, patyrė stresą, įtampą, jautė didelius nepatogumus, sumenko galimybės įsidarbinti ir pan.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (t.V, psl. 1-28). Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1 2015-01-19 el. laišku ieškovas informavo atsakovą, kad nevykdys bendrovės direktoriaus nurodymo ir nepasirašys įmonės partneriui reikalingos deklaracijos viešajam pirkimui (konkursui), tačiau priežasčių nenurodė, atsisakymo nepagrindė ir užsiminė apie vykdomas kito darbo paieškas, nekonkretizavo ketinimo išeiti iš darbo momento. Darbdavys 2015-02-05 užfiksavo, kad ieškovas portale CVonline yra patalpinęs savo gyvenimo aprašymą, todėl 2015-02-06 el. laišku dar kartą paprašė nurodyti pageidaujamą darbo sutarties nutraukimo momentą. Ieškovas 2015-03-16 pateikė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant jam 9 mėn. vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, tačiau šis pasiūlymas atsakovui nebuvo priimtinas.;

3.2 Atsakovui nesutikus su pasiūlymu, ieškovas liko nepatenkintas. Ieškovas pradėjo nesilaikyti darbų atlikimo terminų, neatlikdavo prisiimtų darbų, rodė nepagarbą žemesnes pareigas užimančių kolegų atžvilgiu, pradėjo nepagarbiai bendrauti ir su bendrovės vadovu, nepaklusti vidaus darbo tvarkai, niekinti atsakovo mėginimus gerinti mikroklimatą bei kelti darbuotojų motyvaciją, per gana trumpą laiką padarė net šešis darbo drausmės pažeidimus. Ieškovas bendrovėje buvo įdarbintas projektų vadovo pareigose, jo pareigos turi platesnę sąvoką nei nurodo pats ieškovas. Ieškovas įdarbintas vadovauti, būti atsakingu už projektus, o ne už atskirą jo techninę dalį;

3.3 Atsakovas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas (toliau – IVPK) 2014-04-30 sudarė Paslaugų pirkimo sutartį Nr. 6F-271 (toliau – Sutartis) ir atsakingu asmeniu už šios Sutarties vykdymą paskyrė ieškovą, t. y. ieškovas buvo atsakingas už visą Sutarties vykdymą, o ne atskirą jos dalį. Tai patvirtina ieškovo pareigų turinys, prisiimti įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka, susirašinėjimas ir paties ieškovo savęs, kaip projektų vadovo, nurodymas jame, taip pat minėtame CV jo paties pateikta informacija. Ieškovas, kaip projekto vadovas ir asmuo, atsakingas už Sutarties vykdymą, Sutartį ir savo pareigas vykdė aplaidžiai, todėl atsakovas turėjo visas prielaidas skirti jam drausmines nuobaudas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, jog atsakovo į bylą pateiktose 2010-02-01 darbo tvarkos taisyklese nėra reikiamų suderinimo žymų, antspaudo ir parašų, taip pat ant jų nėra nė vieno darbuotojo parašo dėl susipažinimo su jomis. Darbo tvarkos taisyklių žurnale nėra įrašo, su kokios redakcijos darbo tvarkos taisyklėmis yra supažindinti nurodyti darbuotojai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas priėmimo į darbą metu būtų supažindintas ar atsisakė susipažinti su savo, kaip projekto vadovo, pareiginiais nuostatais/instrukcija, kuriose būtų konkrečiai ir aiškiai įvardintas jo pareigybės turinys ir funkcijos. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktuose pareiginiuose nuostatuose Nr. 2 nėra nurodyta jų tvirtinimo data. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra jokių duomenų apie kitų projektų vadovų supažindinimą su pareiginiais nuostatais – tiek su pirminiu, apie kurį kalbama įsakyme, tiek ir su šiais į bylą pateiktais projektų vadovo pareiginiais nuostatais Nr. 2. Teismo vertinimu, ieškovo priėmimo į darbą metu jo, kaip projektų vadovo, rašytinių pareiginių nuostatų iš viso nebuvo. Teismas, pasisakydamas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, konstatavo, jog iš įsakymo turinio akivaizdu, kad atsakovas laiko, jog būtent ieškovas yra visapusiškai ir pilnai atsakingas už minėtos Sutarties tinkamą vykdymą, kad būtent jam priskirta vadovavimo projektui E. Demokratija funkcija, kad ieškovas, kaip asmuo, kuriam tokia funkcija priskirta, nepasirūpino, kad toks darbas būtų atliktas laiku ir tinkamai. Įvertinus byloje esančią medžiagą, teismui nekilo jokių abejonių dėl to, kad asmeniu, vadovaujančiu projektui, esančiam už jį atsakingu, buvo paskirtas M. A., kuris, kaip ir ieškovas bei dar kiti du asmenys bendrovėje ėjo projektų vadovo pareigas. Teismas pažymėjo, jog M. A., kaip projekto vadovas, nurodomas ir atsakovo ruoštuose ekspertinėse išvadose, kurias ruošė ieškovas. Teismas nesutiko su atsakovo išsakyta pozicija, kad ieškovas vadovavo visam E. Demokratija projektui ir yra už jį visapusiškai atsakingas. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, vertinant juos bendrai pateiktų įrodymų kontekste, pakankamai akivaizdu, kad atsakovas netinkamai ir klaidingai suvokia ,,projekto vadovo“ sąvokas pagal šalis siejančią darbo sutartį ir ja apspręstą darbuotojo pareigų turinį bei šios sąvokos ir pareigų turinį asmeniui esant deleguotam būti atitinkamo projekto vadovu. Teismas pabrėžė, jog ieškovo funkcijos projekte aiškiai įvardintos kaip informacinių sistemų specifikavimo eksperto/vykdančiojo projekto vadovo, jam priskirtos funkcijos nurodytos: veiklos procesų funkcinių reikalavimų specifikavimas, taikymo atvejų apibrėžimas; techninėje specifikacijoje numatytų bendrųjų, nefunkcinių, technologinių, duomenų mainų (integracijų) reikalavimų specifikavimas; teisinių, technologinių ir kitų kompiuterizuojamų procesų ribojimų identifikavimas; dalyvavimas procesų parengime; VIISP paslaugų paraiškų parengimas bei VIISP specifikacijos atnaujinimas. Teismas atkreipė dėmesį, jog bylos medžiaga nenustatyta, kad būtent ieškovas buvo atsakingas ir kad jam buvo priskirta atlikti naudotojų prieigos ir ergonominių reikalavimų vertinimą, dėl kurio neatlikimo jis yra kaltinamas. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog kaltinimai dėl naudotojų prieigos ir ergonominių reikalavimų vertinimo nepateikimo yra pagrįsti.Teismas konstatavo, jog byloje neįrodyta ir aplinkybė dėl Darbo tvarkos taisyklių pažeidimo. Pirma, yra didelių abejonių dėl ieškovo supažindinimo su Darbo tvarkos taisyklėmis, kurias į bylą pateikė atsakovas, ir tas abejones teismas vertino ieškovo naudai. Antra, jais paremti kaltinimai nukreipti į ieškovą kaip projekto vadovą, atsakingą už visą projektą, ir asmenį, dėl to atsakingą už tinkamą Sutarties vykdymą, o tokiu ieškovas nebuvo ir negali būti laikomas. Teismas pažymėjo, jog jokių įsakyme nurodomų savavaliavimo požymių nenustatyta. Priešingai, byloje esanti medžiaga rodo, kad ieškovas dirbo gerai, per visą darbo pas atsakovą laiką neturėjo nuobaudų, juo atsakovas pasitikėjo, nes dažnai ,,skolino“ jį, kaip specialistą, tretiesiems asmenims. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atleisti ieškovą iš darbo, be to, padarytas procedūrinis pažeidimas dėl reikalavimo pasiaiškinti raštu nepateikimo kaltinant ieškovą savavaliavimu, kuris negali būti laikomas formaliu.Teismas nustatė, kad ieškovas 2016-02-29 yra sudaręs darbo sutartį Nr. 103 su UAB ,,Saikas“, kurioje nurodomas jam mokėtino atlyginimo dydis yra 1973 Eur, dirbti ieškovas pradėjo 2016-03-01, tuo tarpu ieškovo vidutinis darbo užmokestis dirbant pas atsakovą buvo 1883,07 Eur. Teismas konstatavo, jog tokiu atveju, taikant DK 300 straipsnio 4 dalį, ieškovui priteistina 9190,53 darbo užmokesčio skirtumo, paskaičiuoto iki šio sprendimo priėmimo (1883,07 Eur x 7,5 mėn. - 1973 Eur x 2,5 mėn.). Skirtumas nuo šio sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo nepriteistinas, nes dabar gaunamo atlyginimo vidurkis yra didesnis. Taip pat teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2015-08-28 įsakymu Nr. P(15)-038 ieškovui yra paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis, būdamas E. Demokratija projekto vadovu ir atsakingu už tinkamą atsakovo su IVPK pasirašytos Sutarties vykdymą, nedalyvavo 2015-08-10 susitikime su IVPK atstovais; 2015-08-28 įsakymu Nr. P(15)-039 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis, būdamas E. Demokratija projekto vadovu atsakingu už tinkamą atsakovo su IVPK pasirašytos Sutarties vykdymą, neužtikrino, kad atsakovo darbuotojai tinkamai suteiktų Sutartyje numatytas paslaugas; 2015-08-28 įsakymu Nr. P(15)-040 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis neinformavo atsakovo apie netinkamą Sutarties su IVPK vykdymą. Teismas įvertinęs minėtų įsakymų turinį, padarė išvadą, jog faktinio ir teisinio pagrindo skirti šiais įsakymais ieškovui nuobaudas nebuvo, todėl juos panaikino.Teismas, įvertinęs 2015-09-03 įsakymo Nr. P(15)-041, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba, už tai, kad jis 2015-08-10 darbo metu dėvėjo nepriimtiną ir etiketo reikalavimų projektų vadovo pareigas užimančiam darbuotojui aprangą – džinsus ir marškinėlius, bei 2015-09-03 įsakymo Nr. P(15)-042, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis nedalyvavo ankstesniame 2015-09-03 įsakyme Nr. P(15)-041 įvardintame 2015-08-10 susitikime, turinį, padarė išvadą, jog nuobaudos skirtos faktiškai už tą patį pažeidimą. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodyta, jog ieškovas asmeniškai privalėjo dalyvauti šiame susitikime, kad apie jį buvo iš anksto informuotas.Teismas nustatė, kad 2015-09-08 įsakymu Nr. P(15)-043 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, už tai, kad jis nepildė darbo laiko ataskaitų naudojant bendrovėje įdiegtą programinę įrangą ZOHO, kaip reikalavo darbdavys savo 2015-06-10 įsakyme Nr. P(15)-021. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovui apie tai, kad ieškovas galimai nevykdo pareigos teikti darbo laiko atskaitas tapo žinoma daug anksčiau: skundžiamame įsakyme nurodoma, kad nuo 2015-06-15 iki 2015-07-05 ieškovas teikė atskaitas, nors ir nepilnai, tačiau nuo 2015-07-05 nustojo tai daryti, padarė išvadą, jog atsakovas praleido DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą nuobaudai skirti, todėl nuobaudą panaikino. Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, jog šiuo sprendimu konstatuoti akivaizdūs darbdavio neteisėti veiksmai sistemingai drausmine tvarka baudžiant ieškovą, tame tarpe, ir jam skiriant griežčiausią drausminę nuobaudą. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamo ginčo kontekstas ir byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą iš esmės pripažinti pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią įvertino 2000 eurų suma.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2- 2560-727/2016 dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas 9 190,53 Eur darbo užmokesčio skirtumas už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2015-09-30) iki šio teismo sprendimo priėmimo (neatskaičius mokesčių), ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip: „priteisti ieškovui iš atsakovo 9 415,35 Eur darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2015-09-30) iki M. Z. įsidarbinimo UAB „Saikas“ (2016-03-01) (neatskaičius mokesčių)“. Taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, apskaičiuodamas apelianto naudai priteistinos kompensacijos dydį, padarė klaidą ir vietoje to, kad paskaičiuotų apelianto dėl neteisėto atleidimo turėtus praradimus (t. y. sumą, susidariusią per 5 mėn., kai ieškovas dėl neteisėto atleidimo apskritai niekur nedirbo), skaičiavo skirtumą ir už tą laikotarpį, kuomet apeliantas jau buvo susiradęs naują darbą ir gavo didesnį darbo užmokestį už tą, kurį jam mokėjo atsakovas. Tokiu būdu atsakovo naudai visiškai nepagrįstai buvo padaryta 224,82 Eur lengvata, susidariusi dėl to, jog buvo skaičiuojamas buvusio ir esamo (didesnio) darbo užmokesčio skirtumas.

Šalies argumentai

16.Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 2560-727/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

16.1.Teismo argumentas, jog ieškovas nebuvo supažindintas su Bendrovės darbo vidaus tvarkos taisyklėmis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas visiškai nevertino į bylą pateiktų Bendrovės darbo vidaus tvarkos taisyklių. Darbo tvarkos taisyklės Bendrovėje niekada nesikeitė, todėl yra tik viena jų redakcija, su kuria ieškovas buvo supažindintas, tai patvirtina ieškovo parašas Darbo tvarkos taisyklių žurnale.

16.2.Teismo teiginiai, jog būtent M. A., o ne ieškovas vadovavo Projektui, visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei liudytojų paaiškinimų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai V. Ž., O. K., Ž. S., kartu su ieškovu dirbę Projekto metu, nurodė, kad būtent ieškovas buvo Projekto vadovu. Ieškovas buvo asmuo atsakingas už Projekto koordinavimą ir priežiūrą, paskirdavo darbus, privalėdavo prižiūrėti atliekamų darbų eigą ir kokybę. Kad ieškovas yra vykdantysis projekto vadovas, atsispindėjo ir Ministro pirmininko tarnybos rengtuose posėdžių protokoluose, kuriuose buvo nurodytos ir ieškovo vykdytos pareigos. Ieškovas turėjo teisę protokolus taisyti, tačiau to nedarė, o tai reiškia, kad su nurodytomis funkcijomis sutiko. Tą patį patvirtino ir prie e. Demokratija projekto dirbęs projekto vadovas iš Ministro pirmininko tarnybos – E. Ž.. Aplinkybė, jog prie šio Projekto dirba visa komanda, kurios sudėtyje buvo ir daugiau Bendrovės darbuotojų, tarp jų ir M. A., dar nereiškia, kad ieškovo atsakomybė Projekto metu buvo mažesnė ar ieškovui nereikėjo atlikti jam priskirtų darbo funkcijų. Atsakovo nuomone, nepaisant to, kad civiliniuose santykiuose su Klientu atsakingu už projekto e. Demokratija vykdymą asmeniu yra įvardintas darbuotojas M. A., vidiniuose darbo santykiuose su Bendrove už tinkamą vadovavimą projektui e.Demokratija, t.y. šio projekto vykdymą ir bendravimą su Klientu buvo atsakingas ieškovas, kaip ir už visas kitas jam pavestas užduotis.

16.3.Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, visos darbuotojui paskirtos nuobaudos atleidimo dieną buvo galiojančios, t. y. ieškovas darbo santykių nutraukimo dieną turėjo kelias galiojančias nuobaudas už darbo tvarkos taisyklių pažeidimus. Ieškovas nei vieno pažeidimo nepripažino, dėl jų nesigailėjo, ieškovo elgesys ir požiūris į darbą nepakito. Darbdavys įvertinęs aplinkybių visumą sprendė, kad yra pagrindas nepasitikėti darbuotoju, nes atsiliepime aptartos aplinkybės rodo ne tik darbuotojo abejingumą dėl padarytų veiksmų, nesiskaitymą su darbdavio interesais, bet ir darbuotojo būsimą pažiūrį – nepaklusti vidaus darbo tvarkai. Atsižvelgiant į ieškovo pareigų pobūdį: vadovaujančias pareigas, pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius, neabejotinai laikytinas proporcinga, teisėta ir pagrįsta darbdavio pasirinkta priemone, ginant savo interesus. Atsakovas skirdamas ieškovui šią drausminę nuobaudą, įvardijo visus pažeidimus, kuriuos ieškovas padarė ir nuobaudą skyrė teisėtai ir pagrįstai.

16.4.Atsižvelgiant į tai, kad darbdavio nurodymu ieškovas buvo paskirtas atsakingu asmeniu už Sutarties ir jos pagrindu vykdomo e.Demokratija projekto vykdymą, darytina išvada, jog teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė panaikinti ieškovui skirtas drausmines nuobaudas.

16.5.Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas. Teismas nevertino visų atsakomybės sąlygų neturtinei žalai kilti, priteisė ieškovui nepagrįstai didelio dydžio neturtinę žalą.

Atsiliepimas

17.Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, prašė jį atmesti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, ieškovui priteistas darbo užmokesčio skirtumas priteistas nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, yra proporcingas ir adekvatus, nors ir priteistas netinkamai išnagrinėjus visus duomenis byloje. Ieškovo teiginiai, kad darbo užmokesčio skirtumas apskritai neturėjo būti priteistas yra visiškai nepagrįsti.

18.Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad iš atsakovo priimtų įsakymų, kuriais ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos, tarp jų ir atleidimas iš darbo, matyti, kad drausminės nuobaudos ieškovui paskirtos motyvuojant būtent tuo, jog darbuotojas neva pažeidė konkrečias Taisyklių nuostatas bei nesilaikė Pareiginių nuostatų reikalavimų, todėl aplinkybė, kad ieškovas nebuvo supažindintas su Taisyklėmis ir Pareiginiais nuostatais turi esminę reikšmę drausminių nuobaudų paskyrimo teisėtumui bei pagrįstumui. Nustačius, kad su į bylą atsakovo pateiktomis Taisyklėmis (kaip ir Pareiginiais nuostatais) ieškovas niekuomet nebuvo supažindintas, kad jos buvo pakeistos jau kilus ginčui, yra pagrindas teigti, jog nuobaudos paskirtos nesant vienos iš būtinų sąlygų – neteisėtų darbuotojo veiksmų, kadangi nesant taisyklių arba esant kitoms, į bylą pateiktuose dokumentuose nurodyti reikalavimai negalėjo būti pažeisti. Atitinkamai, tai reiškia, kad ir drausminės nuobaudos skirtos nenustačius, kaip pasireiškė tariamai neteisėti darbuotojo veiksmai, t. y. nesant jokio faktinio bei teisinio pagrindo. Ieškovo nuomone, pareigą įrodyti, kad būtent ieškovas buvo e.Demokratija projektų vadovu ir kad ši pareiga jam buvo paskirta, o darbuotojas tą žinojo, turi įrodyti būtent darbdavys, t. y. atsakovas, tačiau jis to neįrodė, kaip ir nenurodė jokių naujų argumentų, į kuriuos Vilniaus miesto apylinkės teismas nebūtų atsakęs, ir kurie pagrįstų tariamą sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojui (ieškovui) priskirtų darbo funkcijų tinkamo vykdymo ir darbdavio paskirtų drausminių nuobaudų pagrįstumo. Byloje nustatyta, jog darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta 2011 m. kovo 23 d., šalys susitarė dėl projektų vadovo pareigų. Darbo santykiai pasibaigė UAB „IO projects“ direktoriui 2015-09-30 priėmus įsakymą Nr. P(15)-048 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, kuriame nurodyta, jog ieškovas yra atleidžiamas dviem teisiniais pagrindais: 1) pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą šiurkščiais pažeidus darbo drausmę (ieškovas neužtikrino, kad būtų padarytas vertinimas dėl naudotojų prieigos ir ergonominių reikalavimų, savavaliavo), 2) pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (ieškovui yra paskiros galiojančios drausminės nuobaudos pagal 2015-08-28 įsakymą Nr. P(15)-038 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; 2015-08-28 įsakymą Nr. P(15)-039 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; 2015-08-28 įsakymą Nr. P(15)-040 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; 2015-09-03 įsakymą Nr. P(15)-041 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; 2015-09-03 įsakymą Nr. P(15)-042 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; 2015-09-08 įsakymą Nr. P(15)-043 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo). Atsakovas (darbdavys) apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl darbuotojui (ieškovui) skirtos darbo apimties, vykdant e. Demokratijos projekto įgyvendinimą, ir jo informuotumo apie darbo funkcijas.

20. Darbo santykių pagrindas yra darbo sutartis (DK 93, 98 straipsniai). Pagal DK 99 straipsnio 1 dalį darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, tame tarpe, vienos iš būtinosios sąlygos – darbo funkcijų (Kodekso 95 straipsnis). Pagal DK 232 straipsnį kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai.

Žemesnės instancijos teismas

21.Kaip jau nagrinėjamoje byloje nurodyta, 2011 m. kovo 23 d. darbo sutartimi šalys susitarė dėl projektų vadovo pareigų. Atsakovas į bylą pateikė 2010-02-01 datuotas darbo tvarkos taisykles. Darbo tvarkos taisyklių žurnalas įrodo, kad ieškovas pasirašytinai 2010-03-25 buvo supažindintas su darbo tvarkios taisyklėmis (T.V, psl. 52). Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas, jog šiame dokumente nėra reikiamų suderinimo žymių, antspaudo ir parašų, o taip pat nėra nei vieno darbuotojo parašo dėl susipažinimo su Darbo tvarkos taisyklėmis, inter alia, neaišku su kokios redakcijos darbo tvarkos taisyklėmis yra supažindinti darbuotojai, sprendė, kad į bylą pateiktų darbo tvarkos taisyklių autentiškumas yra neaiškus.

22.Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbuotojai su Darbo tvarkos taisyklėmis nebuvo supažindinti. Siekia ją paneigti šiais argumentais: 1) bylos nagrinėjimo metu nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad nebuvo supažindinti su minėtu teisės aktu, 2) ieškovas pasirašė apie susipažinimą su Darbo tvarkos taisyklėmis sumaišydamas metus, nes kiti pasirašantieji nurodė tinkamą datą. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo objektu kitų darbuotojų supažindinimas su taisyklėmis, todėl nei kitų liudytojų parodymai, nei jų susipažinimo aplinkybė su Darbo tvarkos taisyklėmis, jas pasirašant, neturi jokios įrodomosios reikšmės, nustatinėjant ieškovo supažindinimo su pareigomis faktą. Kita vertus, atsakovas nurodė, kad Darbo tvarkos taisyklių redakcija yra vienintelė, o ieškovas atsiliepime į atsakovo (darbdavio) apeliacinį skundą neįrodinėja, kad nežinojo darbdavio pavedimų, už kurių nevykdymą yra paskirtos ginčijamos drausminės nuobaudos pagal 2015-08-28 įsakymą Nr. P(15)-038 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; 2015-08-28 įsakymą Nr. P(15)-039 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; 2015-08-28 įsakymą Nr. P(15)-040 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; 2015-09-03 įsakymą Nr. P(15)-041 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; 2015-09-03 įsakymą Nr. P(15)-042 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; 2015-09-08 įsakymą Nr. P(15)-043 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

23. Taip pat teismas dėl pateiktų į bylą projekto vadovo pareiginių nuostatų Nr. 2 (T.V, psl. 319-321), kuriuose nėra nurodyta jų tvirtinimo data, įvertindamas tai, jog atsakovo įsakymas projektų vadovų supažindinimo su pareiginiais yra priimtas 2015-08-25 (T.V, psl. 318), sprendė, kad projektų vadovo pareiginiai nuostatai atsirado tik kilus ginčui tarp šalių. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovas su vadovo pareiginiais nuostatais buvo supažindintas. Šiai aplinkybei pagrįsti nėra pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nenuginčijo leistinais įrodymais teismo išvados dėl pareiginių nuostatų, kaip dokumento, trūkumų (CPK 202 straipsnis), t.y. pateikti į bylą pareiginiai nuostatai neturi jokių rekvizitų, iš kurių būtų galima identifikuoti jų faktinio parengimo bei supažindinimo su darbuotojais laiką, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dalyje dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl darbuotojo susipažinimo su pareiginiais nuostatais, o taip pat ir Darbo tvarkos taisyklėmis, nekartodama nutarties 22 punkte motyvų (CPK 185 straipsnis).

24. Teisėjų kolegija, įvertindama, jog iš esmės įstatymas numato darbuotojai pareigą dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, t.y. vykdyti ne tik raštu sulygtas darbo funkcijas, net ir žodinius pavedimus (DK 228 straipsnis), nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo svarbu nustatyti darbuotojo informuotumo apie jam duotų pavedimą faktą ir įvertinti jų atitikimą su darbo sutartimi sulygtam darbo pobūdžiui. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2008; 2008 m. 12 gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

Dėl darbo drausminės atsakomybės taikymo ir darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą

25. DK 136 straipsnis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos; 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).

26. Iš į bylą pateikto UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-09-30 įsakymo Nr. P(15)-048 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ nustatyta, jog ieškovas yra traukiamas drausminėn atsakomybėn už Darbo tvarkos taisyklių 2.4, 2.5, 7.2.3, 7.2.7, 7.2.8, 7.2.9, 7.2.10, 7.2.11 ir kt. punktų pažeidimus, o jo veikos neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis, kaip projekto vadovas, neužtikrino, jog būtų atliktas naudotojų prieigos ir ergonominių reikalavimų vertinimas, kuris buvo būtinas pagal 2014-04-30 atsakovo ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos sudarytą Paslaugų pirkimo sutartį Nr. 6F-271, taip pat savavaliavo, savarankiškai nuspręsdamas, kokias ir kaip vykdyti pareigas, dėl to buvo pažeista sutartis, ir bendrovei ketinama skirti 1 448,10 eurų baudą. Byloje nėra ginčo, kad civiliniuose santykiuose su klientu pagal šią sutartį buvo nurodytas M. A. (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog vidiniuose darbo santykiuose su bendrove už šios sutarties įgyvendinimą buvo paskirtas atsakingu ieškovas.

27. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto (darbdavio) argumentu, nes iš UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-09-30 įsakymo Nr. P(15)-048 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ matyti, jog už projekto įgyvendinimą, kaip aukštesnio lygio koordinatorius, atsakingu laikomas direktorius I. G.. Šią aplinkybę nurodė pats apeliantas (darbdavys), ginčo įsakyme vertindamas ieškovo ir bendrovės darbuotojos V. Ž. susirašinėjimą e. paštu. Tai, kad bendrovės direktorius kontroliuoja projektų įgyvendinimą, yra laikoma normalia ir įprasta praktika. Be to, apeliantas nurodymas, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog būtent M. A., o ne ieškovas vadovavo Projektui, pats dėsto aplinkybes, jog ieškovas buvo atsakingas tiek, kiek jis buvo atitinkamų darbų vykdytoju, cituodamas Paslaugų pirkimo sutartyje Nr. 6F-271 nurodytas ieškovo funkcijas.

28. Pagal įstatymą už tinkamą darbo organizavimą yra atsakingas darbdavys (DK 229 straipsnis). Iš ginčijamo UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-09-30 įsakymo Nr. P(15)-048 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ nustatyta, kad apeliantas (atsakovas) savivaliavimu laiko ieškovo elgesį, kai darbuotojas nurodė, jog naudotojų prieigos ir ergonominių reikalavimų vertinimas turėjo būti atliktas liepos mėnesį, t.y. jo atostogų metu, todėl darbuotojas (ieškovas) informavo bendrovės samdomą darbuotoją ekspertę R. N. dėl reikalingų darbų atlikimo. Atsakovas (apeliantas), skirdamas drausminę nuobaudą ginčo įsakymu, nurodė, kad būdamas atsakingu už sutarties įvykdymą asmuo, privalėjo pasirūpinti, kad šis darbas būtų atliktas laiku.

29.Teisėjų kolega nurodo, kad atsakovo atliktas veikos kvalifikavimas, už kurią skirta drausminė nuobauda pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą (savavaliavimas, kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas), yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes:

29.1.byloje nėra nuginčyta aplinkybė, jog pagal įgyvendinamą projektą naudotojų prieigos ir ergonominių reikalavimų vertinimas turėjo būti atliktas darbuotojo atostogų metu. Pagal DK 165 straipsnio 1 dalį kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti. Tai darbuotojui suteikiama socialinė garantija, ir jei jau darbdavys išleido darbuotoją atostogų, jis neturi teisės reikalauti, jog jų metu ieškovas rūpintųsi sklandžiu projekto įgyvendinimo užtikrinimu;

29.2.ieškovas, jausdamas atsakomybę dėl projekto eigos, pasirūpino informuodamas kitą ekspertą (R. N.) apie būtinybę atlikti naudotojų prieigos ir ergonominių reikalavimų vertinimo darbus. Tai paneigia atsakovo (apelianto) įrodinėjamą aplinkybę, jog darbuotojas nerūpestingai žiūrėjo į savo darbą, nekritiškai vertino savo elgesį, dėl ko apeliantas galėjo prarasti pasitikėjimą ieškovu;

29.3.apeliantas pripažino, jog už Paslaugų pirkimo sutarties Nr. 6F-271 įgyvendinimą civiliniuose santykiuose su klientu pagal šią sutartį buvo nurodytas M. A.. Tai reiškia, kad už darbų atlikimo kontrolę pagal sulygtas šias sutartimi sąlygas, siekiant išvengti piniginių sankcijų už terminų pažeidimus, yra atsakingas M. A.;

29.4.viešajam pirkimui pasiūlyme nurodoma, kad ieškovas atitinka iškeltus reikalavimus ir yra įvardijamas kaip informacinių sistemų specifikavimo ekspertas. Tokia pati informacija nurodyta atsakovo paruoštame el. paslaugų ir VIISP paslaugų teikimo procesų analizės ir modeliavimo, el. paslaugų ir VIISP paslaugų sukūrimo specifikavimo bei konstravimo ir diegimo techninės priežiūros paslaugos techninės priežiūros plane (T.I, psl. 94-137). Taigi užduotys, įgyvendinant projektą, ypatingai įvertinant aplinkybę, jog naudotojų prieigos ir ergonominių reikalavimų vertinimas pagal sutarties įsipareigojimus turėjo būti atliktas ieškovo atostogų metu, galėjo būti paskirstytos kitiems projektų vadovams, nes byloje nėra priimta jokių vidaus administravimo dokumentų, galinčių patvirtinti, jog bendrovėje už visų projekto etapų įgyvendinimą yra atsakingas ieškovas, kai konkursą laimėjo bendrovė. Į bylą pateiktas CV-Online nėra dokumentas, galintis pagrįsti ieškovui duotą pavedimą būti visą projektą įgyvendinančiu vadovu bendrovėje. Be kita ko, vertinant CV-Online skelbimo tekstinę išraišką, matyti, kad ieškovas tiesiog nurodo el. demokratiją kaip vykdomą projektą ir jame atliktus darbus: el.paslaugų teikimo proceso analizė ir modeliavimas, specifikavimas, pirkimo techninės specifikacijos parengimas bei el. paslaugų konstravimo ir diegimo techninė priežiūra;

29.5.atsakovo įrodinėjamas Taisyklių 7.2.7 punkto pažeidimas, kuriuo numatyta pareiga teikti informaciją, ir 7.5.4 punkto pažeidimas, kuriuo numatytas draudimas tyčia, dėl neatsargumo, dėl neatidumo at aplaidumo teikti klaidingą informaciją, yra deklaratyvus. Kaip jau minėta, iš UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-09-30 įsakymo Nr. P(15)-048 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ matyti, jog ieškovo elektroniniu laišku 2015-06-29 buvo paprašyta surašyti visų jam priskirtų likusių darbų sąrašą, siekiant įvertinti darbų pažangą. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei prašoma nurodyti visus darbuotojui priskirtus likusius darbus pagal sąrašą, tai prieš tai turėjo būti duotas raštu pavedimas atlikti darbus lygiai taip pat pagal sąrašą. Byloje nustatyta, kad ieškovo funkcijos projekte aiškiai nurodytos: veiklos procesų funkcinių reikalavimų specifikavimas, taikymo atvejų apibrėžimas; techninėje specifikacijoje numatytų bendrųjų, nefunkcinių, technologinių, duomenų mainų (integracijų) reikalavimų specifikavimas; teisinių, technologinių ir kitų kompiuterizuojamų procesų ribojimų identifikavimas; dalyvavimas procesų parengime; VIISP paslaugų paraiškų parengimas bei VIISP specifikacijos atnaujinimas (T.I, psl. 122). Tokios išskirtos užduoties, kaip naudotojų prieigos ir ergonominių reikalavimų vertinimas, nenumatyta.

30. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant drausminės nuobaudos teisėtumo klausimą visais atvejais turi būti nustatytas darbuotojo pareigų turinys ir apimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, jog iš byloje ginčijamo UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-09-30 įsakymo Nr. P(15)-048 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ galima spręsti, jog bendrovės vadovas yra kontroliuojantis projektų įgyvendinimą asmuo, kaip teikiantis aukštesnio lygio pagalbą. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovui įsakymu buvo pavesta vykdyti kitų ekspertų darbo kontrolę, taip pat nenumatyta ieškovo atsakomybė už civilinės sutarties tinkamą įgyvendinimą. Kaip minėta, bendrovė laimėjo konkursą, o tai reiškia, kad bendrovės vadovas negali plečiamai aiškinti ieškovo darbo sutartimi įtvirtintų pareigų apimtį, kai byloje nustatyta, jog ieškovui nebuvo teikti susipažinimui net pareiginiai nuostatai (T.V, psl. 319-321), inter alia, ieškovo darbas nėra vadovaujamojo pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas iš projekto priežiūros komiteto posėdžio protokolo nustatė, jog M. Z. yra vykdantysis projekto vadovas (T.V, psl. 74-76), ir jis, vykdant darbus pagal projektą e. Demokratija, buvo pavaldus M. A.. Apeliantas (atsakovas) įrodinėja, jog ieškovo vadovavimą Projektui įrodo el. susirašinėjimas, kuriuose ieškovas duoda nurodymus kitiems komandos nariams, nurodo jų reikiamus atlikti darbus, organizuoja darbus ir kontroliuoja projektų eigą. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai nevertino teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų, bendrovės direktoriaus I. G. nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apelianto bylos medžiagos interpretavimas gali pagrįsti tik darbuotojo atsakomybę už prisiimtas pareigas, įgyvendinat projektą e. Demokratija, bet neįrodo darbdavio suformuluoto pavedimo išbaigtumo šiuo klausimu, t.y. kad ieškovui pavesta daugiau užduočių nei numatyta Paslaugų pirkimo sutartyje Nr. 6F-271. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas (atsakovas) ginčydamas teismo išvadą dėl nevadovaujančio darbo pobūdžio, įgyvendinat projektą, vėliau apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl ieškovui 2015-08-28 įsakymu Nr. P(15)-038 skirtos drausminės nuobaudos – papeikimo, aiškiai nurodė, jog ieškovas, kaip vykdantysis projektą darbuotojas, neturėjo teisės vietoj savęs nusiųsti į susitikimą su IVPK O. K.. Tai patvirtina teismo išvadą, jog valdiniai įgaliojimai ieškovui įgyvendinat Projektą, nebuvo suteikti. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą dėl neišsamaus įrodymų įvertinimo ir dėl to nepagrįstų išvadų padarymo.

31.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas (apeliantas) neįrodė atsakovo kaltės dėl savivaliavimo (DK 234 straipsnis) ir drausminės atsakomybė kilimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 136 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Tai reiškia, jog nesant šio teisės pažeidimo sudėties elemento, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, negalėjo būti paskirta, todėl atmetamas apeliacinio skundo argumentas dėl šios sprendimo dalies neteisėtumo (CPK 185 straipsnis).

Dėl darbo drausminės atsakomybės taikymo, kai ieškovui prieš tai per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos

32.Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką drausminė nuobauda negali būti paskirta remiantis formaliais darbuotojo darbo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB ,,Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009).

33.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovui UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-08-28 įsakymu Nr. P(15)-038 (T.I, psl. 210-211) paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis, būdamas e. Demokratija projekto vadovu ir atsakingu už tinkamą atsakovo su IVPK pasirašytos Sutarties vykdymą, nedalyvavo 2015-08-10 susitikime su IVPK atstovais. Iš įsakymo turinio matyti, kad atsakovo darbuotojas O. K. 2015-08-10 elektroniniame laiške nurodė, jog šio susitikimo metu buvo išreikštas nepasitenkinimas teikiamų paslaugų kokybe. Atsakovo įsakyme nurodoma, kad „Darbuotojas turėjo mėginti ieškoti susidariusios situacijos sprendimo būdų, kurie tenkintų tiek Kliento, tiek Bendrovės interesus, siekti Kliento pasitenkinimo paslaugomis palaikant betarpišką kontaktą su Klientu, įskaitant ir dalyvavimą susitikimuose su juo“. Atsakovas įrodinėja, kad tuo ieškovas pažeidė pareigą atsakingai vykdyti jam pavestas užduotis ir nerūpestingai atliko pareigas, taip pažeisdamas Darbo tvarkos taisyklių 7.2.3, 7.2.4, 7.2.6, 7.2.13, 7.2.17, 7.5.1 punktų reikalavimus. Taip pat UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-08-28 įsakymu Nr. P(15)-039 (T.I, psl. 212-213) ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis, būdamas e. Demokratija projekto vadovu, atsakingu už tinkamą atsakovo su IVPK pasirašytos Sutarties vykdymą, neužtikrino, kad atsakovo darbuotojai tinkamai suteiktų Sutartyje numatytas paslaugas. Įsakyme nurodoma, kad atsakovas iš IVPK (perkančiosios organizacijos) gavo 2015-07-29 pretenziją Nr. S-1168 „Dėl netinkamo sutarties vykdymo“, nurodant, kad atsakovas nesilaikė Sutarties techninės specifikacijos 3 lentelėje nurodytų reikalavimų Nr. 1.8, 1.9, 1.11, 2.5, 2.6. Taip pat nurodoma, jog yra praleisti šių reikalavimų vykdymo terminai ir kad perkančioji organizacija nustatytu terminu negavo nei vieno paslaugų rezultato pagal reikalavimus, jie nebuvo vertinti ir priimti Sutartyje nustatyta tvarka. Dėl šio darbdavys laikė, jog darbuotojas pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 7.2.3, 7.2.4, 7.2.6, 7.2.11, 7.2.16, 7.5.17 punktų reikalavimus. Ieškovui 2015-08-28 įsakymu Nr. P(15)-040 (T.I, psl. 214-215) paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis neinformavo atsakovo apie netinkamą Sutarties su IVPK vykdymą. Įsakyme nurodoma, kad aš ieškovas turėjo numatyti, kad klientas IVPK teiks pretenziją dėl nesuteiktų paslaugų, tačiau apie tai nepranešė darbdaviui. Atsakovas įsakyme nurodo, kad „Bendrovės darbo tvarkos taisyklių 7.2.9 punkte Darbuotojui yra numatytas įpareigojimas kilusius klausimus, abejones, konfliktines situacijas aptarti ir spręsti su įmonės vadovu arba su įmonės įgaliotu skirtu asmeniu, o Taisyklių 7.2.10 punkte įpareigojimas apie konfliktines situacijas ar ginčus su bendradarbiais ir klientais referuoti įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui“. Taigi atsakovas taikė drausminę nuobaudą ieškovui dėl to, kad pastarasis neinformavau darbdavio apie susiklosčiusią padėtį.

34.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ginčo įsakymus, konstatuoja, kad ieškovo veikos neteisėtumas iš esmės grindžiamas ta pačia veika, už kurią ieškovui atsakovas (apeliantas) vėliau, t.y. UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-09-30 įsakymu Nr. P(15)-048 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, paskyrė drausminę nuobaudą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą, įrodinėdamas, jog ieškovas, būdamas vykdančiuoju projekto vadovu, neturėjo teisės spręsti, kaip ir kokias pareigas vykdyti. Pažymėtina, kad UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-09-30 įsakymo Nr. P(15)-048 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ motyvai yra prieštaraujantys vieni kitiems, t.y. vienu metu reiškiamas nepasitenkinimas dėl ieškovo darbo kaip vykdančiojo projekto vadovo, įrodinėjant, kad jis neturėjo teisės priimti savarankiškų sprendimų dėl projekto vykdymo eigos, o kitu atveju jau įrodinėjama, kad jis nebuvo pakankamai aktyvus, nesiėmė vadovauti projektui, kad užtikrintų jo įgyvendinimą pagal sudarytą Paslaugų pirkimo sutarties Nr. 6F-271 nuostatas. Tačiau paskutinio ginčo įsakymo priėmimas, įvertinus tarp šalių kilusį konfliktą dėl darbo sąlygų, kurį įrodo į bylą pateiktas el. paštu vykęs susirašinėjimas, tėra ginčo baigties rezultato įforminimas, pasibaigęs darbo sutarties nutraukimu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo vadovo neigiamas nusiteikimas dėl ieškovo atsirado dėl to, kad ieškovas, kaip pripažino, atsisakė būti skolinamas tretiesiems asmenims, įtardamas neleistiną tokių susitarimų pobūdį. Į bylą pateiktas ieškovo el. laiškas, datuotas 2015-08-20, įrodo, kad bendrovė siekdavo laimėti projektus, o ekonominė grąža ne visada buvo veikiantis veiksnys. Kaip matyti iš 2014-12-18 el.laiško, rašyto M. A., ieškovas reiškia nesutikimą dėl trečiųjų šalių naudoto jo CV, ieškovui nežinant. Taip pat į bylą yra pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015-08-31 nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas ieškovo iniciatyva, jam pateikus skundą dėl UAB „Innodea“ pateiktoje viešojo konkurso medžiagoje suklasto jo parašo. Taigi šie laiškai įrodo darbdavio ir darbuotojo kilusį nesutarimą, kuris paveikė pretenzijų ieškovui atsiradimą. Dėl atsakomybės ir pareigų, būnant vykdančiuoju vadovu pagal e. Demokratija projektą, apeliacinės instancijos jau pasisakė, todėl nekartos nutarties 29, 30 punktuose išdėstytų motyvų.

35.DK 239 straipsnis numato, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai.

36.Teisėjų kolegija, nekartodama nutarties 34 punkte išdėstytų motyvų, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuobaudos skirtos faktiškai už tą patį pažeidimą, todėl konstatuoja, jog jos pagrįstai buvo pripažintos negaliojančiomis ir panaikintos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovui 2015-08-28 įsakymu Nr. P(15)-039, 2015-08-28 įsakymu Nr. P (15)-040 skirtų drausminių nuobaudų – papeikimų, įrodo, kad jos skirtos gavus IVPK 2015-07-2 9 pretenziją Nr. S-1168 Dėl netinkamo sutarties vykdymo ir paaiškėjus, kad Bendrovė nesilaikė Sutarties Techninės specifikacijos 3 lentelėje nurodytų reikalavimų Nr. 1.8, 1.9, 1.11, 2.5, 2.6., nurodant, kad IVPK nustatytu terminu negavo nei vieno paslaugų rezultato pagal reikalavimus. Šiuo motyvu remiamasi ir kvalifikuojant veiką pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, priimant ginčo UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-09-30 įsakymą Nr. P(15)-048 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“.

37.Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-09-03 įsakymu Nr. P(15)-041 (T.I, psl. 222-223) ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba, už tai, kad jis 2015-08-10 darbo metu dėvėjo nepriimtiną ir etiketo reikalavimų projektų vadovo pareigas užimančiam darbuotojui aprangą – džinsus ir marškinėlius (T.V, psl. 108). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateiktas darbdavio sprendimas, kuriuo darbuotojai įpareigoti dėvėti atitinkamus rūbus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokia drausminė nuobauda nepagrįsta. 2015-09-03 įsakymu Nr. P(15)-042 (T.I, psl. 224-225) ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis nedalyvavo ankstesniame 2015-09-03 įsakyme Nr. P(15)-041 įvardintame 2015-08-10 susitikime. Ginčydamas teismo išvadą dėl pakartotinio ieškovo nubaudimo už tą pačią veiką, apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, jog darbuotojas susitikime nesudalyvavo motyvuodamas tuo, kad ieškovui jau prasidėjo atostogos ir jis pridavė visus kostiumus į valyklą. Dėl atostogų teisinės reikmės apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė nutarties 29.1 punkte, todėl nekartoja motyvų. Įvertinęs šių drausminių nuobaudų skyrimo medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jomis buvo daromas mobingas darbuotojui, siekiant jį paveikti dėl darbo santykių pabaigos. Teismas vertina, kad apelianto įrodinėjami formalūs darbo trūkumai, niekaip neįtakoja darbo drausmės, o byloje jau konstatuota, jog ieškovui buvo keliami nepagrįsti reikalavimas, būnant vykdančiuoju projekto vadovu dėl e.Demokratija įgyvendinimo.

38.Ieškovui UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-09-08 įsakymu Nr. P(15)-043 (T.I, psl. 231-232) paskirta drausminė nuobauda – pastaba, už tai, kad jis nepildė darbo laiko ataskaitų naudojant bendrovėje įdiegtą programinę įrangą ZOHO, kaip reikalavo darbdavys 2015-06-10 įsakyme Nr. P(15)-021. Iš į bylą pateikto 2015-06-15 akto Nr.1 dėl atsisakymo susipažinti su įsakymu galima spręsti, jog ieškovas su UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-06-10 įsakymu Nr. P(15)-021 (T.V, psl. 55) atsisakė susipažinti, ir motyvavo šį veiksmą tuo, kad, patvirtinęs susipažinimą savo parašu, jis tuo pačiu patvirtintų, jog yra susipažinęs su darbo tvarkos taisyklėmis, ir sutiktų dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, taip sudarant sąlygas darbdaviui išvengti DK 120 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo (kai keičiamas darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos).

39.Kaip matyti iš UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-06-10 įsakymo Nr. P(15)-021 (T.V, psl. 55) turinio, nepaisant to, kad jis yra įvardintas įsakymu dėl darbo laiko pildymo, jo antroji pastraipa yra skirta ir patvirtinimui, jog darbuotojai sutinka, jog yra susipažinę su 2010 m. vasario 1 d. direktoriaus patvirtintomis Darbo tvarkos taisyklėmis ir įsipareigoja jomis vadovautis darbo įmonėje metu. Tokiu atveju teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ieškovo atsikirtimą dėl atsisakymo pasirašyti, jog sutinka dirbti pagal nustatytas darbo sąlygas, nes jis į darbą buvo priimtas 2011-03-23, kai įsakymas dėl įpareigojimo vadovautis Darbo tvarkos taisyklėmis yra priimtas 2015-06-10 (DK 120 straipsnio 1 dalis), nes tokia chronologinė darbo pareigų supažindinimo įforminimo seka neturi dogmatinio pagrindimo.

40.Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-06-10 įsakymu Nr. P(15)-021 dėl darbo laiko ataskaitos pildymo buvo numatytas įpareigojimas pateikti savo darbo ataskaitą, o tai pavedimas, susijęs su tiesioginių pareigų vykdymu, todėl laikomas teisėtu (DK 228 straipsnis). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ataskaitos pildymui objektyviai neužtenka darbo laiko, o ši aplinkybė būtų jį atleidžianti nuo atsakomybės. Kita vertus, iš UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-09-08 įsakymo Nr. P(15)-043 (T.I, psl. 231-232) galima spręsti, jog ieškovas ataskaitas pildė nuo 2015-06-15 iki 2015-07-05, o nuo 2015-07-05 visiškai nebepildė.

41.DK 241 straipsnio 1 dalis numato, jog drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Esant byloje nustatytai aplinkybei, kad ieškovas savo darbo laiko ataskaitos nuo 2015-07-05 visiškai nebepildė, o drausminė nuobauda paskirta už šį pažeidimą 2015-09-08, konstatuojamas, kad UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-09-08 įsakymas Nr. P(15)-043 (T.I, psl. 231-232) priimtas pažeidžiant DK 241 straipsnio 1 dalį, todėl tokia drausminė nuobauda turėjo būti panaikinta dėl drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimo, nes įsakyme aiškiai nurodoma, kad nuo 2015-07-05 laikoma, kad darbuotojas yra pažeidęs darbo drausmę ir ši veika sudaro pagrindą skirti pastabą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog būtent šią dieną paaiškėjo darbuotojo padarytas pažeidimas, nes, kaip matyti iš ginčo įsakymo, ataskaitos buvo rengiamos turint tikslą įvertinti darbuotojo sąnaudas dirbant ties projektu e.Demokratija ir VMVT projektu. Nagrinėjamoje byloje iš direktorius 2015-06-29 elektroniniu laišku parašyto reikalavimo surašyti visų darbuotojui likusių darbų, kurie priskirti Darbuotojui, sąrašą, galima spręsti, jog jau tuo metu buvo vykdoma darbuotojo nuolatinė darbo kontrolė. Taigi mažai tikėtina, kad apie šios pareigos vykdymą darbdavys sužinojo tik tuomet, kai M. A. 2015-09-03 informavo atsakovo vadovą (CPK 185 straipsnis). Tokiu atveju, kai ieškovas savo darbo laiko ataskaitos nuo 2015-07-05 visiškai nebepildė, o atsakovas toleravo 2 mėnesius tokią veiką, laikoma, kad jis pats šį pažeidimą laikė formaliu, todėl konstatuojama, jog taikyta priemonė laikoma neproporcinga pagal faktinę situaciją (DK 35 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovo veiksmuose būtų darbo drausmės pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, t.y. ieškovo neteisėtos veikos ir jo kaltės, bei kad būtų pažeistos atsakovo teisės ar pakenkta jo interesams, dėl ieškovo veiksmų būtų patirta žala. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog ataskaitos nepateikimas sutrukdė vesti ieškovo darbo sąnaudų apskaitą, ieškovas dirbo darbdaviui darydamas nuostolius ir jo darbo vieta buvo neatsiperkanti (CPK 12, 178 straipsniai).

42.Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad, bet kuriuo atveju, pripažinus nepagrįstomis ir neteistomis ieškovui skirtas drausmines nuobaudas pagal UAB „IO projects“ direktoriaus 2015-08-28 įsakymą Nr. P(15)-038 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, 2015-08-28 įsakymą Nr. P(15)-039 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, 2015-08-28 įsakymą Nr. P(15)-040 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, 2015-09-03 įsakymą Nr. P(15)-041 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, 2015-09-03 įsakymą Nr. P(15)-042 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, nebegali būti taikomas darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo principas atleidžiant ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes, remiantis teismų praktika, panaikinus darbuotojui anksčiau paskirtas drausmines nuobaudas, paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, išnyksta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygos (nebėra vieno juridinio fakto iš juridinių faktų sudėties), todėl darbuotojo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus”, bylos Nr. 3K-3-299/2004).

43.Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad tuo atveju, jei bendrovė veikloje su trečiaisiais asmenimis patyrė žalos ar nuostolių, tai gali būti pagrindu išsireikalauti patirtos žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, bet ne bausti darbuotoją atleidimu iš darbo už darbdavio, neveikia nagrinėjamoje byloje ginčo objekto, nes teisėjų kolegija nurodė, kad nebuvo pagrindo ieškovo atsakomybei kilti nei pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nei tos pačios dalies 2 punktą, todėl dėl to nepasisako. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog teismo aiškinimas, kad ne visos darbuotojui paskirtos nuobaudos atleidimo dieną buvo galiojančios, yra neatitinkantis faktinės situacijos iki teismas ginčo įsakymų nepripažino negaliojančiais. Tačiau ši aplinkybė nekeičia teisinio rezultato nagrinėjamoje byloje.

44.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad darbo santykiai baigėsi su ieškovu ne todėl, kad jis, apelianto (atsakovo) teigimu, negatyviai veikė darbovietės mikroklimatą, todėl dėl šių aplinkybių nepasisako (CPK 13 straipsnis). Kita vertus apeliacinio skundo deklaratyvumą įrodo argumentas, jog nėra aišku iš kokių byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas dalyvaudavo rengiamuose gimtadieniuose bei kituose renginiuose. Į bylą yra pateiktas ieškovo ir N. R. (kitos projektų vadovės) 2015-07-27 įvykęs el. susirašinėjimas per ieškovo atostogas dėl pinigų pervedimo Žydrūnui už dovaną, pirktą bendradarbiui. Tai dar kartą įrodo, kad darbuotojo ir darbdavio ginče dėl pareigų apimties, siekiant paveikti darbuotoją, jam buvo daromas mobingas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

45.Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), juos taikant individualioms bylos aplinkybėms.

46.Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas (atsakovas) įrodinėja, kad pats ieškovas akivaizdžiai ketino išeiti iš darbo, todėl neturtinė žala dėl darbo santykių pabaigos nekilo. Reikalavimas pateikti ataskaitas dėl atliekamų funkcijų, pasiaiškinimus ir informaciją dėl galimų pažeidimų negali būti vertinamas kaip neteisėtas, nes pagal Darbo tvarkos taisyklių 7.2.7 punktą yra numatyta pareigą teikti informaciją, kurios reikalauja įmonės administracija. Įrodymai apie ligos progresą nepateikti, todėl teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis.

46.Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

47.Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendė, kad darbuotojui darbo santykiuose buvo taikytas mobingas, jis patyrė sistemingą neigiamą poveikį dėl atliekamų pareigų vertinimo, kuriam nebuvo objektyvaus pagrindimo. Tai reiškia, jog yra įrodytas atsakovo (apelianto) neteisėtas veikimas (CK 6.246 straipsnis). Tokia situacija negali būti vertinami kaip atitinkanti normą darbo santykiuose. DK 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja darbdavį sudaryti saugias darbo sąlygas. Šis reikalavimas nebuvo išlaikyta, nes darbdavio elgesys paskatino ieškovui diagnozuotos ligos paūmėjimą (T.I, psl. 183-186, T.VI, psl. 43-46). Taigi pažeista viena iš esminių žmogaus vertybių – sveikata. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad ieškovas įrodė žalą ir priežastinį ryšį su atsakovo neteisėta veika (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Tokiu atveju, įvertinat ieškovo atliekamų darbo funkcijų pobūdį, reikalaujamo atsakingumo vykdant darbo pareigas, kurias pats darbdavys lakė vertingomis, sutikdamas mokėti 1898 eurų pareiginį atlyginimą, konstatuojama, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priteistą neturinės žalos dydį.

48.Dėl kitų atsakovo UAB „IO projects“ apeliacinio skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantas iš esmės išreiškia nesutikimą su teismo sprendimu, iš esmės pakartodamas savo poziciją dėl ginčo aplinkybių, o teisės aktų ir teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su šios bylos aplinkybėmis (racio decidedi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys paneigti sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 306 straipsnio1 dalies 4 punktas).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

49.Apeliantas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 sprendimą, nes pagal teismo taikytą metodiką atsakovo naudai visiškai nepagrįstai buvo padaryta 224,82 eurų lengvata, t.y. apskaičiuodamas apelianto (ieškovo) naudai priteistinos kompensacijos dydį, teismas padarė klaidą ir vietoje to, kad paskaičiuotų sumą, susidariusią per 5 mėn., kai atsakovas dėl neteisėto atleidimo apskritai niekur nedirbo, skaičiavo skirtumą ir už tą laikotarpį, kuomet apeliantas jau buvo susiradęs naują darbą ir gavo didesnį darbo užmokestį už tą, kurį jam mokėjo atsakovas.

50.Pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Taigi įstatymas apibrėžia laikotarpį, per kurį turi būti skaičiuojama kompensacija. Tokiu atveju, kai teismas priteisė kompensaciją pagal įstatymo nuostatas, t.y. skirtumą nuo įsidarbinimo kitoje darbovietėje iki sprendimo priėmimo dienos, negali būti laikoma pagrindu keisti sprendimą. Taip pat sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog kompensacijos už priverstinę pravaikštą paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus priteistas sumas tiek pagal turtinius reikalavimus, tiek pagal neturtinius, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui yra atlyginta už praradimus, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis).

51.Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismo skundžiamame procesiniame sprendime išdėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos išvados teikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniai skundai yra atmesti. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovas patyrė 600 eurų teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 8.11. punkte rekomenduojamų priteisti dydžių (748 EUR (2016-07-01 - 2016-09-30) užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą) = 972,40 eurų), todėl priteisiamos (CPK 98 straipsnis). Ieškovo išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos, nes jis atmestas, o atsakovas nepateikė įrodymų, kiek jis patyrė teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „IO projects“, j.a.k. 302444537, 600 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ona GasiulytėVirginijus KairevičiusRūta Petkuvienė