- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-726-587/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19881-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. S.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3
2021 m. birželio 3 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2220-1026/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ir UAB „Legal Balance“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. S.: 1) 1000 Eur negrąžintą kreditą, 2) 105,68 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 3) 37,50 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, 4) 122,52 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 5) 26 proc. negautas pajamas nuo negrąžinto kredito sumos (1000 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 21 d.), 6) 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos (2024 m. sausio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 7) 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8) bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. gruodžio 22 d. atsakovo šeimos nariui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalimi. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas darė išvadą, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, priimdamas sprendimą atsakovui už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 12 d. sprendimu, priimtu atsakovui už akių, ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. sausio 21 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1000 Eur negrąžintą kreditą, 105,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. birželio 21 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 37,50 Eur sutarties administravimo mokestį, 151,06 Eur negautas pajamas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 21 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 12 d.), 26 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 21 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2024 m. sausio 21 d.), negali viršyti 512,88 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1294,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 127,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad:
3.1. vartojimo kredito davėja uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“ (toliau – ir UAB „BnP Finance“) ir atsakovas 2020 m. sausio 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), kuria atsakovui suteiktas 1000 Eur sumos vartojimo kreditas 48 mėn. laikotarpiui ir kuria atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 26,00 proc.) ir 360 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
3.2. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė atsakovui elektroniniu paštu 2020 m. liepos 9 d. pranešė apie pasikeitusį kreditorių, jog atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu pateikta Reikalavimo perleidimo sutarties kopija. 2020 m. birželio 5 d. pranešimu apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą sutartis nutraukta 2020 m. birželio 21 d.
3.3. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų apie piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 1000 Eur negrąžiną kreditą ir 105,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šio reikalavimo kreditorius negali reikšti po sutarties nutraukimo, tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių (CK 6.221 straipsnis), pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas).
3.4. Per 48 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėtų sumokėti 360 Eur sutarties administravimo mokesčio. Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 37,50 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 21 d.).
3.5. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. birželio 21 d., todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Teismo vertinimu, faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma
3.6. Vertindamas ieškovės prašymą priteisti negautas pajamas, teismas pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 26 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (1000 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų.
3.7. Byloje nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 21 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 105,68 Eur, kurias teismas priteisė. Atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Teismas sprendė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 21 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. sausio 21 d.) sudarytų 512,88 Eur (618,56 Eur – 105,68 Eur), tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 12 d.), kurių suma – 151,06 Eur, taip pat 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 21 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto pirmosios instancijos teismo nutarties 23 punkte.
Šalies argumentai
3.8. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1000 Eur nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas konstatavo, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas po kredito sutarties termino pabaigos, pagal savo pobūdį skiriasi nuo reikalavimo priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas iki kredito sutarties termino pabaigos. Netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Teismas sprendė, kad šis reikalavimas neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų negautų pajamų požymių.
3.9. Pažymėjo, kad kredito sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Dėl to ginčo teisiniams santykiams taikytinos specialiosios Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) normos. Atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020), teismas konstatavo, kad po kredito sutarties termino pabaigos atsakovo sutartinė atsakomybė, jeigu jis iki tol nebūtų grąžinęs pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžta apimtimi. Ieškovės prašomos priteisti 26 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti (0,05 procentai × 365 dienų per metus = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį. Negautas pajamas ieškovė prašo priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Dėl to reikalavimas priteisti 26 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai.
3.10. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma. Pagal CK 6.284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Teismas sprendė, kad šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamų negautų pajamų (kompensuojamųjų palūkanų) nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo:
4.1. pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 12 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2220-1026/2021 dalyje dėl 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 21 d.), priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo A. S. 26,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 21 d.);
4.2. pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 12 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2220-1026/2021 dalyje dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo A. S. 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;
4.3. pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 12 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2220-1026/2021 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo A. S. 149,00 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme;
4.4. kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2220-1026/2021 dalį palikti nepakeistą;
4.5. priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės atsakovo A. S. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
5. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.
5.2. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, neatliko nei vienos įmokos pagal dar galiojusį sutarties grafiką. Negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta. Šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1000 Eur iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, šiai dienai jis yra negaliojantis. Teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra jokio pagrindo, kadangi atsakovui ir po sutarties termino pabaigos negrąžinus kredito, apeliantė ir toliau patirs tuos pačius nuostolius, kaip ir iki sutarties termino pabaigos. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėtų sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą.
5.3. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.
5.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 360 Eur sutarties administravimo mokestį.
5.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
7. Atsakovas A. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nustatyta, kad atsakovė ir pradinė kreditorė vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ 2020 m. sausio 21 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „BnP Finance“ suteikė atsakovui 1000 Eur dydžio vartojimo kreditą 48 mėn. laikotarpiui, atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma: 26 proc.) ir 360 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2020 m. kovo 3 d. sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė atsakovui elektroniniu paštu 2020 m. liepos 9 d. išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Prie ieškinio pridėtas 2020 m. birželio 5 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą patvirtina, kad sutartis nutraukta 2020 m. birželio 21 d.
12. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 105,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 122,52 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1000 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. sausio 21 d. ir 26 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 21d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
13. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas sprendimu pripažino, kad apeliantė įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios, tačiau kartu sprendė, kad apeliantės taikomi negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodai yra nepagrįsti bei neteisėti, todėl juos pakeitė bei pritaikė savo skaičiavimo metodus.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti 105,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 151,06 Eur palūkanas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) ir negautas pajamas procentine išraiška, t. y. 26,00 proc. negautas palūkanas (nuostolius) nuo 2021 m. sausio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 21 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 23 punkte. Likusioje dalyje prašymą priteisti negautas pajamas pirmosios instancijos teismas atmetė.
15. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
Žemesnės instancijos teismas
16. Iš ieškovės pateikto priedo – dalinių įmokų mokėjimo grafiko nustatyta, kad pradinė kreditorė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba kitaip tariant, pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos taikant 26 procentų metinių palūkanų normą.
17. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas apimtimi už laikotarpį nuo piniginės prievolės pažeidimo momento iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Apeliantė perėmė reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, kuri už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovei pinigus, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
20. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 48 mėnesių laikotarpiui suteikiama su 26 procentų metine palūkanų norma. Per visą sutarties laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 618,56 Eur sumą palūkanų, tuo atveju, jeigu dalinės mėnesio įmokoms būtų mokamos nustatytu grafiku ir suteikta vartojimo paskola nebūtų grąžinta anksčiau termino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apeliantei priteisė 105,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 151,06 Eur palūkanas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) ir negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos procentine išraiška, t. y. 26,00 proc. negautas palūkanas (nuostolius) nuo 2021 m. sausio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 21 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto skundžiamo teismo sprendimo 23 punkte.
21. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, 2020 m. sausio 21 d. pradinė kreditorė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas laikytinas vartotoju CK 6.228¹ straipsnio prasme.
22. Atsakovui, pažeidusiam vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 21 d.), galėjo tikėtis gauti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, o ne nuo visos negrąžintos paskolos sumos.
23. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto mokėjimų grafiko, palūkanos, mokėtinos už suteiktą 1000 Eur paskolą 48 mėnesių laikotarpiui su 26 proc. metine palūkanų norma (MPN), tinkamu sutarties įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 618,56 Eur. Skundžiamu teismo sprendimu, priimtu atsakovei už akių jau yra priteista iš viso 256,74 Eur palūkanų. Vis dėlto, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26,00 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo piniginės prievolės pažeidimo momento iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 21 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio; pagal sutartį mokėtinos palūkanos negali viršyti 618,56 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos galėjo reikšti ne didesnei nei 361,82 Eur (618,56 Eur – 256,74 Eur) sumai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės prašomas priteisti negautas pajamas nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos skaičiavo ne nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos, o nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio, koks būtų tinkamu sutarties vykdymo atveju.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas nuo visos negrąžinto kredito sumos yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes skaičiuojant negautas pajamas, mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 1000 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų vartojimo kredito sutartimi nustatytą atsakovo mokėtinų palūkanų bendrą 618,56 Eur sumą, kurią apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2024 m. sausio 21 d.). Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 618,56 Eur sumos. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
25. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatyta, kad gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad atsakovas už suteiktą paskolą mokės 26 proc. metines palūkanas.
26. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog vartojimo kredito sutartis nuo 2020 m. birželio 21 d. buvo nutraukta prieš terminą vienašaliu ieškovės pareiškimu, o vartojimo kredito sutarties terminas turėjo baigtis 2024 m. sausio 21 d. Vadovaujantis šiai bylai aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuota praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos, nuo šio momento vadovaujamasi sutartinę šalių atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškiniu ji prašė priteisti negautas pajamas (nuostolius), o šį reikalavimą grindžia vartojimo kredito sutarties nuostatomis, vartojimo kredito sutarties 6.1. punkto tekstas aiškiai paneigia šį apeliacinio skundo argumentą.
27. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sistemiškai taikė ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
28. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netesybos, kurių apeliantė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, iš esmės negalėtų būti didesnės nei 90 Eur (1000 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. x 180 dienų). Apeliantės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Apeliantė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52.
30. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).
31. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl pirmosios instancijos teismas tokią sutartinę nuostatą pagrįstai pripažino nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamų kompensuojamųjų palūkanų nepriteisė.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias vartojimo kredito teisinius santykius, tinkamai vertino įrodymus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, spręstina, jog nėra pagrindo svarstyti pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimo. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.