Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-7003-767/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-02
Bylos Nr.: e2-7003-767/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27663-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Šiukštienė
Trečiasis asmuo: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Simonas Makrickas, Artūras Vaišvila

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-7003-767/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27663-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.6; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 2 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Barzinskienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Simonui Makrickui,atsakovės atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai,trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą dokumentinio proceso tvarka, pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo teismo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovė) 2 032,80 Eur skolą, 62,67 Eur palūkanas, 40,00 Eur išlaidų kompensavimą, 2 010,00 Eur nuostolius, 726,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 55,00 Eur žyminis mokestis, 100,00 Eur už vertimo paslaugas bei 1 815,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2025 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų preliminariu sprendimu ieškinys buvo visiškai patenkintas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriais prašė panaikinti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovei bylos nagrinėjimo metu jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2024 m. liepos 11 d. tarp ieškovės ir užsakovės buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis - užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu ieškovė, kaip vežėja, įsipareigojo suteikti Sutartyje nurodyto krovinio tarptautinio pervežimo paslaugas ieškovei pristatant ir perduodant krovinį gavėjui, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Sutartyje numatyta, kad krovinys - plastiko granulės, supakuotas į didmaišius (Big bag). Ieškovė krovinio pervežimui pasitelkė kitą (faktinį) vežėją UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. liepos 15 d. tarp ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje-transporto užsakyme, be kitų sąlygų ir vežėjo įsipareigojimų numatyta, kad vežėjas yra atsakingas už tinkamą krovinio padėjimą ir pritvirtinimą. 2024 m. liepos 15 d. vežėjas atvyko į sutartyje nurodytą pasikrovimo vietą, kur ir buvo pakrautas krovinys. Vežėjo vairuotojas sutvirtino pakrautą krovinį ir be jokių pastabų paėmė vežti, jokių pastabų nepareiškė dėl krovinio ar jo pakuotės būklės visos kelionės metu. Atsakovė nekontroliavo krovinio pervežimo. 2024 m. liepos 18 d. atsakovė gavo iš krovinio gavėjo informaciją, kad gavėjas negali priimti atgabento krovinio, nes jo nėra galimybių saugiai iškrauti. Krovinio gavėjas atsiuntė ieškovei nuotraukas, iš kurių matyti, kad tiek krovinys, tiek jo pakuotės yra sveiki, tačiau dalis didmaišių pasvirę puspriekabės durų kryptimi. 2024 m. liepos 22 d. el. laišku ieškovė pranešė atsakovei, kad vežėjui nepavyko krovinio perkrauti Vokietijoje, todėl grįžta į Lietuvą. Nurodo, kad vežėjui gabenimui buvo pateiktas krovinys - Plastiko granulės, supakuotas į didmaišius - „Big bag“ 24pcs, 24t“. Didmaišiai - teisėtas, leistinas pakuotės tipas. Jie dažniausiai naudojami birių produktų laikymui ir transportavimui. Byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad tokia krovinio pakuotė būtų netinkama, nesaugi plastiko granulių gabenimui. Ieškovė nepateikė jokių pastabų dėl pakuotės netinkamumo transportavimui. Ieškovė tariamą pakuotės netinkamumą, netinkamą krovinio parengimą pervežimui grindė su ieškiniu pateikta 2024 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini). Krovinio apžiūros ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Ataskaita neįrodo pakuotės netinkamumo ar krovinio netinkamo paruošimo pervežimui, ji net negali būti laikoma įrodymų patikimumo ir leistinumo reikalavimus atitinkančiu dokumentu. Ataskaitoje nėra nurodyta, kokie duomenys įrodo, kad didmaišiai buvo netinkami plastiko granulių gabenimui, kad buvo netinkamas granulių sukrovimas į didmaišius. Ataskaitą surašę ir patvirtinę asmenys nėra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą. Ataskaitą rengusi įmonė laikytina suinteresuotu asmeniu, jos išvados negali būti vertinamos kaip nešališkos ir patikimos, nes ji buvo pasamdyta faktinio vežėjo. Ataskaitos turinys patvirtina, kad ji rengta neišsamiai, paviršutiniškai, nevertinant visų reikšmingų aplinkybių. Ataskaitoje neturėjo būti nustatinėjamos šiai bylai reikšmingos aplinkybės dėl ieškovės ar faktinio vežėjo nurodomų patirtų nuostolių ir už juos atsakingo asmens, nes nagrinėjamoje byloje nėra nagrinėjamas joks ginčas, susijęs su krovinio sugadinimu. Pažymėjo, kad CMR važtaraščiuose nėra nurodyta, kad krovinys būtų netinkamai supakuotas, kad jo pakuotė būtų pažeista, važtaraščiuose kalbama apie gabentų krovinių pasislinkimą, kurį lėmė nepakankamas (netinkamas) krovinio sutvirtinimas, ką turėjo atlikti ir kontroliuoti faktinis vežėjas. Kad krovinio pakuotė buvo tinkama patvirtina pati ieškovė, kuri paaiškėjus aplinkybėms dėl pristatyto pasvirusio krovinio, siūlė krovinio iškrovimą ne įprastu būdu (per galines puspriekabės duris), o „nuo priekio“ taip saugiai iškraunant visą krovinį. Argumentavo, kad tiek su krovinio gavėjo atsakovei atsiųstos krovinio nuotraukos, tiek ir Ataskaitoje pateiktos krovinio nuotraukos rodo, jog pristatyto krovinio pakuotės buvo tinkamos būklės, o negalimumą iškrauti nulėmė dalies gabentų krovinių pasvyrimas pervežimo metu. Nurodo, jog visi atsakovės prieštaravimuose pateikti argumentai, įrodymai, teisės aktų normos įrodo, kad būtent ieškovė (ir jos pasitelktas faktinis vežėjas) yra pilnai atsakinga už bet kokias ieškinyje nurodytas papildomas išlaidas, susijusias su tuo, kad vežėjo atgabento krovinio, dėl jo pasvirimo, buvo neįmanoma saugiai iškrauti ir krovinio gavėjas atsisakė krovinį priimti, nėra atsakovės kaltės bei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės ieškinyje nurodytų nuostolių, todėl ieškinys atmestinas visa apimtimi.

Žemesnės instancijos teismas

4. Atsakovės atstovas advokatas Artūras Vaišvila teismo posėdžio metu prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 13 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti visiškai, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad visus argumentus dėl ko ieškinys turėtų būti atmestas ir preliminarus sprendimas panaikintas išdėstė prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad ne dėl atsakovės, o dėl ieškovės kaltės krovinys nebuvo priimtas gavėjo. Krovinys nebuvo pervežtas, nes pervežimu laikomas baigtu, kai krovinys yra perduodamas gavėjui, o krovinys buvo pargabentas atgal į Lietuvą siuntėjai (atsakovei). Pagal CMR 10 str. dėl netinkamos pakuotės vežėjas gali reikalauti nuotolių atlyginimo, tačiau šiuo atveju neįrodyta, nėra nei vieno įrodymo, kad krovinys nebuvo pristatytas dėl netinkamos pakuotės. Nėra jokių įrodymų, kaip apskaičiuotos sumos, kurias vežėjas patyrė dėl krovinio grąžinimo į Lietuvą, kiek kilometrų nuvažiuota, kiek benzino sunaudota, kokia automobilio amortizacija, koks darbuotojo užmokestis ir pan. Krovinys nebuvo pristatytas dėl netinkamo tvirtinimo, o už tinkamą tvirtinimą atsakingas vežėjas, šiuo atveju trečiasis asmuo. Dėl netinkamo tvirtinimo atvykus į pristatymo vietą keli didmaišiai jau buvo suplyšę, padėklai sulūžę, o pakrauti buvo sveiki. Dėl važiavimo įvyko pasislinkimai, lūžiai, visas ginčas byloje yra dėl tvirtinimo, o ne dėl pakuočių, jos buvo tvarkingos. Ieškovė neįrodė, kad pakuotė buvo netinkama, jos pareiga įrodyti savo teiginius. Vairuotojas žinojo kaip teisingai tvirtinti krovinį, turėjo vadovauti tvirtinimo procesui, atsakovė panaudojo pakankamą plėvelės kiekį, todėl ne dėl pakuotės, o dėl tvirtinimo krovinys nepristatytas, dėl to ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

5. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 13 17 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai po preliminaraus sprendimo priėmimo teisinei pagalbai patirtas išlaidas. Atsiliepime į prieštaravimus nurodoma, kad atsakovė iki šiol nėra pateikusi jokių pagristų atsikirtimų ir argumentų, kodėl jai neturėtų kilti prievolė sumokėti ieškovei 2032,80 Eur skolą, atlyginti realiai ieškovės patirtus ir rašytiniais įrodymais įrodytus 2010 Eur nuostolius, sumokėti 726 Eur sumą, palūkanas, 40 Eur išlaidų kompensavimo bei susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Argumentuoja, jog atsakovės nurodomas motyvas, kad ji nesutikdama apmokėti ieškovės 2024-08-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra 2024-09-01 išrašė debetinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2032,80 Eur sumai, nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio ir naikinti 2025-01-13 preliminaraus sprendimo, nes atsakovė ją išrašė be teisėto pagrindo ir visiškai nepagrįstai. Pažymi, kad ieškovė niekada nėra šios sąskaitos pripažinusi ir jos priėmusi. Iš ieškovės į bylą pateikto 2024-10-02 el. laiško atsakovei su 2024-10-02 priminimu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2024-10-23 el. laiško atsakovei su 2024-10-23 priminimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovo 2024-11-21 galutinio reikalavimo atsiskaityti, pateikto atsakovei, matyti, atsakovei buvo puikiai žinoma, kad ji yra skolinga ieškovei pagal 2024-08-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad ieškovė nėra nei patvirtinusi, nei priėmusi atsakovės debetinės sąskaitos. Atsakovė savo prieštaravimais pripažįsta faktą, kad 2024-11-21 el. paštu gavo ieškovės galutinį reikalavimą atsiskaityti su visais priedais. Ieškovės į bylą pateikta 2024-12-27 buhalterinė pažyma, taip pat patvirtina atsakovės įsiskolinimus ieškovei. Nurodo, kad ieškovės pateiktas susirašinėjimas el. laiškais tik įrodo, kad atsakovė nepateikė ieškovei jokių konkrečių atsikirtimų į ieškovės 2024-11-21 galutinį reikalavimą atsiskaityti. Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės 2024-07-11 buvo sudarytas Užsakymas-sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio (granulių LLDPE PCR Translucent QA; Kiekis: 24 didmaišiai ant palečių(padėklų)) pervežimo. Sudarytame Susitarime ieškovui (kaip vežėjui) nebuvo numatyta pareiga krovinį pakrauti į transporto priemonę ir jį atitinkamai atsižvelgus į vežamų daiktų materialiąsias savybes sutvirtinti. Priešingas aiškinimas būtų tiesiog nelogiškas. Ieškovės su atsakove sudarytame Susitarime nurodyta, kad ieškovė buvo atsakinga už krovinio paėmimą (o ne pakrovimą) iš nurodytos vietos. Atsakovė Susitarime nurodė, kad be atsakovės sutikimo krovinį perkrauti/nukrauti/sandėliuoti draudžiama (Susitarimo 1.9 p.), o vežėjas turi tik įsipareigojimą stebėti pakrovimą/iškrovimą (Sutarties 1.6 p.), t. y. ginčo krovinio supakavimą, išdėstymą, pakrovimą ant savo pateiktų palečių (padėklų) ir visus kitus veiksmus susijusius su krovinio pakrovimu - organizavo ir atliko būtent pati atsakovė, kaip siuntėja ir užsakovė, o ne ieškovė. Atsakovė teigia, kad ieškovės pateikti į bylą įrodymai (UAB „(duomenys neskelbtini).“ krovinio apžiūros ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Lietuvos draudimas“ 2024-08-21 pranešimas apie priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); ir kt.) yra nepatikimi, tačiau atsakovė nėra pateikusi jokių pagrįstų argumentų dėl ko ieškinys atmestinas, ir taip pat nėra pateikusi jokių įrodymų paneigiančių ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų įrodomąją reikšmę. Pagal sudarytą susitarimą ginčo krovinio pakrovimą ir tvirtinimą atliko siuntėja (atsakovė), kuri ir teisiškai buvo atsakinga už šį procesą. Jokių specialių krovinio tvirtinimo ir išdėstymo reikalavimų atsakovė vežėjui raštu nenurodė ir nepateikė. Todėl atsakovės (kaip užsakovės ir siuntėjos) pretenzijos dėl to, kad ginčo krovinys buvo netinkamai gabentas ir netinkamai nugabentas yra nepagrįstos. Atsakovė pati nurodo, kad vežėjas turėjo tik pareigą „patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę“, kas prieštarauja pačios atsakovės teiginiams apie tai, kad ieškovė, kaip vežėja buvo atsakinga už krovinio sudėjimą. Paaiškina, kad ieškovės į bylą pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio apžiūros ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nagrinėjamu atveju transportinės pakuotės neišlaikė savo vientisumo ir vertikalumo, dėl ko didmaišiai pasviro, dalis jų dėl kontakto su medinių padėklų briaunomis suplyšo. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog žala kroviniui siejama su netinkamu/nepakankamu jo įpakavimu/paruošimu transportavimui. Nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ pateiktame 2024-08-21 pranešime apie priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog įvertinus visus duomenis ir įrodymus buvo padaryta išvada: faktinis vežėjas nėra atsakingas dėl žalos kroviniui atlyginimo pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto B papunkčio ir C papunkčio nuostatas. Argumentuoja, jog iš Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) matyti, kad krovinio gavėjas atsisakė priimti atvežtą krovinį dėl netinkamo jo pakrovimo. Iš ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad atsakovė nenurodė kitos krovinio iškrovimo vietos, todėl krovinys, informavus atsakovę, buvo grąžintas į Lietuvą, dėl to ieškovė patyrė papildomas 2 010,00 Eur krovinio gabenimo atgal į Lietuvą išlaidas, už krovinio sugrąžinimą atsakovei iš Vokietijos į Lietuvą ieškovė patyrė 1650,00 Eur išlaidas, už susidariusias prastovas ieškovė patyrė 180,00 Eur išlaidas. Teigia, jog atsakovė neįrodė, kad faktinis vežėjas, gabendamas krovinį būtų pažeidęs kokius nors Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ar kad krovinys būtų buvęs apgadintas dėl eismo įvykio ir pan. Ieškovės teigimu, atsakovė pagal susitarimą buvo atsakinga už ginčo krovinio supakavimą ir tinkamą pakrovimą. Atsakovė realiai atliko gabenimui skirtų prekių pakavimo ir pakrovimo veiksmus. Tarp žalos kroviniui atsiradimo fakto, negalėjimo krovinio iškrauti po pristatymo ir ieškovės (vežėjos) veiksmų (neveikimo) nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Tačiau tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir ieškovės patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys, ieškovė byloje pagrindė ir įrodė prašomus priteisti nuostolius (jų dydis nėra nuginčytas atsakovės jokia forma). Atsakovė pagal susitarimą privalėjo tinkamai pakrauti krovinį, t. y. taip kad vežėjui krovinį atgabenus, gavėjas būtų galėjęs krovinį iškrauti, bet atsakovė to neatliko, ir ginčo krovinio po realaus pristatymo nebuvo galima iškrauti būtent dėl atsakovės kaltės.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Simonas Makrickas prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą ieškinyje bei atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodytais faktiniais, teisiniais argumentais, nurodytomis teisės normomis bei teismų praktika ir priteisti papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad trečiasis asmuo su ieškiniu sutinka, jam neprieštarauja, yra ieškovės pusėje. Atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl krovinio pervežimo paslaugų, o ieškovė kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tų paslaugų suteikimo, ginčo šioje dalyje nėra. Nurodo, kad nors atsakovė bando aiškinti, kad neturėjo pareigos pakrauti krovinio, tačiau kaip matyti iš surinktos medžiagos, atsakovė atliko visus su kroviniu susijusius pakrovimo, pakavimo, tvirtinimo darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas su pakrautu kroviniu išvyko, jis atvyko į krovinio pristatymo vietą, kur buvo atsisakyta krovinį iškrauti. Toliau jau yra ginčas, atsakovė nurodo, kad trečiasis asmuo atsakingas dėl krovinio tvirtinimo, su tuo ieškovė nesutinka, nesutinka ir trečiasis asmuo. Vairuotojas negalėjo pats krauti, tvirtinti krovinio. Iš fotonuotraukų matyti kaip krovinys pakrautas, išdėliotas transporto priemonėje, transporto priemonė nedalyvavo kelionėje jokioje avarijoje. Nurodytos aplinkybės užfiksuotos eksperto apžiūros akte patvirtina, kad didmaišiai sukrauti ant medinių padėklų, sutvirtinti skaidria plėvele. Padėklai sulūžę, plėvele neatlaikė, pasirinktas išdėstymo atsakovės būdas ir metodas netinkamas. Ataskaitoje yra užfiksuota, kad dalis didmaišių nepakankamai sutvirtinti plėvele. Gavėjas atsisakė priimti krovinį, nes krovinys pažeistas, todėl krovinys su atsakovės žinia, ją informavus, buvo grąžintas atsakovei, nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų prieštaravusi krovinio grąžinimui ar būtų pasiūliusi kokį kitą būdą. Krovinys buvo apžiūrėtas, ekspertas surašė ataskaitą. Vairuotojas nėra atsakingas už krovinio pažeidimus, nes nėra nustatyta, kad jis krovinio vežimo metu būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, ar krovinio transportavimo tvarką, patekęs į autoįvykį. Nurodė, kad buvo susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės, pagal kurį ieškovė neturėjo pareigos krovinio nei pakrauti, nei supakuoti, nei išdėlioti, ta pareiga yra atsakovės. Krovinys buvo netinkamai paruoštas transportavimui, atsakovė krovinį supakavo pati. Vairuotojas nepareiškė pastabų dėl krovinio supakavimo, nes vizualiai apžiūrėjęs negalėjo nustatyti, ar jis supakuotas tinkamai, atsakovė nepakankamai stipriai supakavo krovinį. Paaiškina, kad atsakovė turi prisiimti riziką, nes pati organizavo krovinio supakavimą, pakrovimą, todėl ji atsakinga už krovinio sugadinimą, o ne ieškovė ir trečiasis asmuo. Krovinys buvo grąžintas ieškovei, dėl to ieškovė patyrė papildomas išlaidas, vairuotojas pravažiavo papildomus kilometrus, buvo prastovos, už tai ieškovė sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo mokėjimus gavo. Krovinys buvo nepriimtas dėl priežasčių, kurios nurodytos eksperto apžiūros akte. Atsakovė nėra atlikusi ekspertinio tyrimo, nurodė, kad tokių duomenų neteiks į bylą, ekspertų išvados nėra nuginčytos. Atsakovė formaliai ginčija ieškinį, tačiau nėra įrodymų, kad atsakovė atleista nuo prievolės atsiskaityti už krovinio gabenimą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas A. R. dėl ieškinio prieštaravimų nepareiškė, nurodė, kad jis turi būti tenkinamas. Paaiškino, kad užsakė eksperto ataskaitą UAB „(duomenys neskelbtini).“, nes tai yra licencijuotas ekspertas. Nurodė, kad bylos medžiagoje pasigedo krovinio pasislinkimo krypties, nes tai itin svarbu, vertinant krovinio pasislinkimo priežastis. Nurodė, kad dėl šio krovinio ginčas vyko ir tarp ieškovės su trečiuoju asmeniu, kaip vežėju. Buvo sudarytas taikus susitarimas ir ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui patirtus nuostolius. Paaiškino, kad atsakovės atstovo komentarai prieštarauja bylos medžiagai. Trečiojo asmens požiūriu ir remiantis eksperto išvada krovinio pasislinkimas buvo priežastis, kad jo negalima buvo iškrauti. O pasislinkimas įvyko dėl netinkamo krovinio supakavimo. Krovinį supakavo ir pakrovė pati atsakovė, trečiojo asmens vairuotojas į šį procesą nesikišo. Trečiojo asmens vairuotojas pakrovime dalyvavo, jis apžiūrėjo pakrautą krovinį ir apžiūrėdamas vizualiai negalėjo įvertinti, ar jis tinkamai supakuotas, ar tas pakavimas atlaikys vežimo metu veikiančias jėgas. Krovinys yra birus, važiavimo metu jis juda, didmaišiai judėjo, keitėsi pakavimo medžiagų apimtis - plėtėsi, medinės paletės neatlaikė svorio ir keletas jų sulūžo, nesant jokių specialių aplinkybių krovinio pervežimo metu. Paletės lūžo, krovinys pasislinko atgal. Krovinio pasislinkimas įvyko dėl netinkamo krovinio pakavimo, vežėjas saugiai nugabeno krovinį, vairuotojas laikėsi kelių eismo taisyklių, saugumo priemonių gabenant krovinį, krovinį įtvirtino, bet vizualiai negalėjo nustatyti krovinio pakavimo būdo. Dėl krovinio įpakavimo įvyko krovinio pasislinkimas, gavėjas atsisakė iškrauti krovinį, nes iškrauti jį buvo nesaugu. Akcentavo, jog svarbi detalė yra tai, kad krovinio pakrovimas ir iškrovimas buvo numatyti su šakiniu krautuvu, bet net ir grįžus į Lietuvą pas siuntėją (atsakovę), kuri sakė, jog iškraus be problemų, ji susidūrė su problemomis, nes teko samdyti specialią techniką, kadangi standartinėmis priemonėmis krovinio iškrauti nebuvo galima. Argumentavo, jog vertinant faktines aplinkybes, atsižvelgiant į krovinio pasislinkimo kryptį, atsakovė yra atsakinga už patirtus ieškovės nuostolius. Už krovinio gabenimą atgal trečiasis asmuo patyrė gerokai didesnes faktines išlaidas, tačiau susitarė su ieškove, kad ji apmokės mažesnę sumą. Nurodė, kad nepavykus iškrauti krovinio pas siuntėją dar bandė geranoriškai tai padaryti su kitų partnerių pagalba, krovinį iškrauti kitoje vietoje, tačiau iškrovimas nepavyko. Nurodo, kad padarė daugiau nei reikėtų, bandė sumažinti atsakovės patiriamas išlaidas. Dokumentai, sąskaitos apie patirtas išlaidas yra pateikti ieškovei, ten yra visi paskaičiavimai, kiek trečiasis asmuo patyrė nuostolių dėl krovinio gabenimo atgal į Lietuvą. Svarbiausia šioje situacijoje yra tai, kad krovinys nepristatytas dėl jo pasislinkimo, dėl to jo nebuvo galima saugiai iškrauti, tai įrodo eksperto ataskaita, kurioje nurodyta, kad pasislinkimas įvyko dėl netinkamo krovinio pakavimo, o pasislinko kryptimis, kurios mažiausiai veikiamos pašalinių jėgų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

8. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir ieškovė 2024 m. liepos 11 d. sudarė užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Susitarimas) dėl krovinio (granulių LLDPE PCR Translucent QA 24 didmaišių ant palečių (padėklų) pervežimo paslaugų. Susitarimą parengė atsakovė. 2024 m. liepos 11 d. Susitarimo pagrindu ieškovė įsipareigojo suorganizuoti krovinio pervežimą ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus pristatyti atsakovės krovinį atsakovės (kaip užsakovės ir siuntėjos) nurodytu adresu. Už suteiktas pervežimo paslaugas atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 2032,80 Eur. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, kadangi pas atsakovę nurodytu laiku ir adresu atvyko ieškovės surastas ir pasamdytas faktinis vežėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2024 m. liepos 15 d. užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovės supakuotą ir pakrautą krovinį tinkamai pristačius pagal Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (toliau ir CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės nurodytu adresu, krovinio gavėjas atsisakė krovinį priimti (iškrauti) nurodydamas, kad pristatyto krovinio negalima iškrauti dėl netinkamo pakrovimo. Ieškovės ir atsakovės sudarytame Susitarime nebuvo numatyta pareiga vežėjui krovinį pakrauti į transporto priemonę ir jį atitinkamai atsižvelgus į vežamų daiktų materialiąsias savybes sutvirtinti. 2024 m. liepos 18 d. nuo 09:57 val. iki 14:57 val. vyko ieškovės susirašinėjimas su atsakove dėl krovinio iškrovimo, krovinį su atsakovės žinia buvo mėginta iškrauti kituose logistikos sandėliuose, tačiau niekas to atlikti nesutiko, dėl to atsakovei nenurodžius kito iškrovimo adreso/vietos - krovinys buvo grąžintas atsakovei į Lietuvą. Apie grąžinimą atsakovė buvo informuota tinkamai 2024 m. liepos 22 d. el. laišku. Ieškovė siekdama ateityje išvengti ginčų dėl krovinio pristatymo tinkamumo, atliko ekspertinį vertinimą. Atliktoje 2024 m. liepos 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertų krovinio apžiūros ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad galinėse eilėse buvusių transportinių pakuočių padėklai sulūžę. Taip pat, didmaišiai pasislinkę medinių pakuočių atžvilgiu, kadangi dalis jų nebuvo pakankamai pritvirtinti plėvele; dalis maišų prarado sandarumą dėl kontakto su mediniais padėklais. AB „Lietuvos draudimas“ atlikęs savo vertinimą pateikė 2024 m. rugpjūčio 21 d. pranešimą apie priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad faktinis vežėjas nėra atsakingas dėl žalos kroviniui atlyginimo pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto B papunkčio ir C papunkčio nuostatas. Ieškovė pristatė krovinius atsakovės nurodytu adresu, po atliktų ekspertinių vertinimų 2024 m. rugpjūčio 30 d. išrašė ir pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 032,80 Eur sumai, sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2024 m. rugsėjo 29 d., tačiau atsakovė nustatytu terminu pateiktos sąskaitos faktūros neapmokėjo, todėl ieškovė 2024 m. spalio 2 d., 2024 m. spalio 23 d. siuntė elektroninius laiškus, kuriais ragino atsakovę atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė.

9. Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau – CMR konvencija) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė.

10. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ar susitariantis vežėjas gali būti laikomas vežėju CMR konvencijos prasme, nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad taikant bendrą taisyklę, jeigu sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas, jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veža pats, ar paveda tai padaryti trečiajam asmeniui. Kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau be atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010). Būtent siuntėjo ir susitariančio vežėjo sutartis nulemia susitariančio vežėjo atsakomybės siuntėjui apimtį ir garantuoja siuntėjui, kad netinkamos sutarties vykdymo atveju, susitariančioji šalis atsakys siuntėjui už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2024 m. liepos 11 d. atsakovei pateikus užsakymą, ieškovė įsipareigojo iš Lietuvos į Vokietiją nuvežti krovinį, o atsakovė – už tai sumokėti. Taigi ieškovė teikė atsakovei tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovė, užsakiusi krovinio vežimo paslaugas iš ieškovės, šiuo atveju laikytina siuntėja, kuriai taikytinos CMR konvencijoje nustatytos pareigos. Siuntėjas atsako prieš vežėją už nuostolius, padarytus asmenims, įrengimams ar kroviniams, taip pat už išlaidas, atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės, išskyrus atvejus, kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė atitinkamų pastabų (CMR konvencijos 10 straipsnis).

12. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Taigi pagal šią CMR konvencijos nuostatą vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Logiška, kad krovinio siuntėjas žino vežamo krovinio specifiką, o jos gali nežinoti vežėjas. Kita vertus, jeigu išoriškai akivaizdus netinkamas krovinio pakrovimas, vežėjas turėtų su siuntėju, pakraunančiu krovinį, derinti jo pakrovimą arba atsisakyti vežti krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013).

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CMR konvencijos 10 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos ir aiškinamos kartu su CMR konvencijos 8 ir 9 straipsnyje nustatytais įpareigojimais vežėjui. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio nuostatas, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti pakuotės būklę. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto nuostatas vežėjo pareigos apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012). Taigi krovinio ir pakuotės būklės patikrinimas apima visus aspektus, kurie gali būti nustatyti atidžiai apžiūrėjus krovinį ir pakuotę ar juos palietus, tačiau tokia apžiūra jokiais atvejais neapima specialių prietaisų naudojimo. Šios nuostatos tikslas supakuoto krovinio atveju yra įsitikinti, ar pakuotė nėra pažeista ir ar tai neturės įtakos tinkamam krovinio transportavimui, todėl iš esmės ši nuostata siejama su atvejais, kai yra priimamas vežti supakuotas krovinys. Atitinkamai, pagal CMR konvencijos 9 straipsnį pastabos apie pakuotės neatitikimus į važtaraštį įrašomos tada, kai yra pakuotės pažeidimų arba kai vežėjui pateikiamas vežti krovinys yra nesupakuotas, nors pakuotė tokiam kroviniui vežti yra būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015).

14. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, 2024 m. liepos 11 d. krovinio vežimo Susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės - ieškovė buvo atsakinga už krovinio paėmimą iš atsakovės nurodytos vietos, bet ne už jo pakrovimą, be to, vežėjas (ieškovė) įsipareigoja tik stebėti krovinio pakrovimą, iškrovimą (Susitarimo 1.6 p.) ir ieškovei be atsakovės sutikimo krovinį perkrauti/nukrauti/ sandėliuoti draudžiama (susitarimo 1.9 p.). Supakuotą krovinį pakrovė pati siuntėja (atsakovė) trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (faktinio vežėjo) vairuotojas dalyvavo pakraunant UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinį į automobilį, jį vizualiai apžiūrėjo, tačiau jokių pakuočių pažeidimų po krovinio pakrovimo nepastebėjo, todėl pastabų į važtaraštį neįrašė. Pakrautas krovinys – transportinės pakuotės, t. y. didmaišiai su granulėmis buvo sukrauti ant medinių padėklų ir sutvirtinti su jais skaidria pakavimo plėvele, buvo trečiojo asmens atstovo (vairuotojo) sutvirtintas diržais iš viršaus. Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) duomenys patvirtina, kad krovinio gavėjas atsisakė priimti atvežtą krovinį dėl netinkamo jo pakrovimo, nes krovinį iškrauti buvo nesaugu dėl jo pasvyrimo. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad krovinį atsisakius priimti siuntėjui, jį bandė iškrauti dar Vokietijoje, prieš tai veiksmus suderinęs su ieškove, kitose vietose su savo partnerių pagalba, tačiau to nepavyko padaryti, nes dėl krovinio pasvyrimo iškrovimas pasidarė nesaugus ir iškrovimo metu krovinys galėjo būti sugadintas (išbyrėti). Informavus atsakovę apie šias aplinkybes, ir jai nenurodžius kito būdo kaip krovinį pristatyti siuntėjui, krovinys buvo pargabentas į Lietuvą, kur po jo pargabenimo atlikta krovinio apžiūra.

15. Atsakovės atstovas teismo posėdyje ir pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad krovinio pakuotės buvo tinkamos, krovinio pakuotė buvo – didmaišiai, o didmaišiai įvynioti į skaidrią plėvelę saugant krovinį nuo oro sąlygų pažeidimo. Didmaišiai buvo sukrauti ant medinių palečių. Tačiau, iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, „(duomenys neskelbtini).“ krovinio apžiūros ataskaitos, fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog atsakovės vežtas krovinys – granulės, buvo supakuotos į didmaišius, kurie buvo sukrauti ant medinių padėklų ir sutvirtinti su jais skaidria plėvele, tokiu būdu buvo suformuotos transportinės pakuotės, t. y. krovinio pakuotė buvo ne tik didmaišiai, bet didmaišiai, medinės paletės, kurie buvo sujungti tarpusavyje apvyniojant juos skaidria plėvele. Teismo vertinimu skaidri plėvele buvo ne apsaugai nuo oro sąlygų, o sutvirtinti didmaišius su medinėmis paletėmis, taip suformuojant transportinę pakuotę.

16. Nepriklausomas žalų vertintojas „(duomenys neskelbtini).“, vežėjo (trečiojo asmens) draudikės užsakymu atlikęs įvykio priežasčių tyrimą, 2024 m. liepos 22 d. krovinio apžiūros ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas žalos atsiradimo priežastį (išvados 8 punktas/skyrius), nurodė, kad galinėse eilėse buvusių transportinių pakuočių padėklai sulūžę. Taip pat, didmaišiai pasislinkę medinių pakuočių atžvilgiu, kadangi dalis jų nebuvo pakankamai pritvirtinti plėvele. Be kita ko nurodė, kad „IMO/ILO/UNECE transportinių pakuočių kodekso (Code of Practice for Packing of Cargo Transport Units) nuostatuose įtvirtinta krovinio siuntėjo pareiga, jog pakuotės ir krovinių vietos būtų tinkamos išlaikyti apkrovas, kurios atsiranda įprastomis transportavimo sąlygomis. Be to ekspertų išvadoje nurodoma, kad dalis puspriekabėje sukrautų palečių pasislinkę priešinga transporto priemonės važiavimo krypčiai, pasvirę skirtingomis kryptimis (link puspriekabės durų, šoninių bortų). Priešinga važiavimo krypčiai ir skersine kryptimi veikia mažiausios apkrovos. Pateikta ekspertų išvada: „Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog transportinės pakuotės neišlaikė savo vientisumo ir vertikalumo, dėl ko didmaišiai pasviro, dalis jų dėl kontakto su medinių padėklų briaunomis suplyšo. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog žala kroviniui siejama su netinkamu/nepakankamu jo įpakavimu/paruošimu transportavimui“.

17. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ pateikta ataskaita yra neišsami, joje pateiktos išvados neatitinka faktinės situacijos, padaryta neteisinga išvada, jog krovinio pasvyrimas įvyko dėl netinkamos pakuotės, tačiau atsakovei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigus žalų vertintojo UAB „(duomenys neskelbtini).“ išvados dėl nuostolių atsiradimo priežasties, teismas daro daugiau tikėtiną išvadą, kad krovinio sugadinimą lėmė būtent netinkamai transportuojamam kroviniui parinkta pakuotė (CPK 285 straipsnis).

18. Atsakovės atstovas teigė, jog krovinio pasvyrimas galėjo įvykti transportavimo metu dėl vairuotojo kaltės neatsargiai vežant krovinį, tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo gabenusio atsakovės krovinį į Vokietiją padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, ar pažeidimus, susijusius su krovinio transportavimu, be to (duomenys neskelbtini).“ krovinio apžiūros ataskaitoje nurodoma, kad neįprastų aplinkybių, turimais duomenimis, transportavimo metu nebuvo, tada žala padaryta įprastomis transportavimo sąlygomis (tokias aplinkybes pagrindžia transportinių pakuočių posvyris skirtingomis kryptimis). Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog krovinio transportavimas vyko įprastinėmis sąlygomis ir krovinio pasvyrimas ir pasislinkimas įvyko ne dėl vežėjo kaltės.

19. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą surinktų byloje įrodymų, teismas sprendžia, jog ieškovė tinkamai prisistatė krovinį į jo paskirties vietą, nurodytą atsakovės, tačiau krovinys nebuvo priimtas ir iškrautas nesant galimybės jį saugiai iškrauti dėl krovinio pasvyrimo, kurį nulėmė netinkamai atsakovės pagal krovinio specifiką pasirinktas ir atliktas krovinio įpakavimo būdas (netinkama krovinio pakuotė). Dėl šios priežasties, kaip nustatyta bylos duomenimis, šalių paaiškinimais, krovinys sugadintas nebuvo, tačiau buvo būtinybė jį grąžinti į Lietuvą siuntėjui, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius dėl atsakovės kaltės.

20. Teismas sprendžia, kad krovinys buvo pristatytas nustatytu terminu ir tinkamai, todėl atsakovei kilo pareiga sumokėti už krovinio nuvežimą į Vokietiją, dėl ko iš jos pagrįstai priteisiama 2032,80 Eur skola už krovinio gabenimą bei 726,00 Eur ieškovės pagrįstai patirtos teisinės pagalbos išlaidos dėl galutinio reikalavimo atsiskaityti surašymo. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, 35 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju, įvertinus įstatyminį reglamentavimą, tai, kad yra pripažinta, jog dėl atsakovės kaltės (netinkamos pakuotės sąlygoto krovinio pasislinkimo, dėl ko jo nebuvo galima saugiai iškrauti pristačius pas siuntėją) ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius, tai, kad ieškovė ikiteismine tvarka siekė, kad atsakovė sumokėtų jos patirtus nuostolius, tačiau atsakovė šio reikalavimo gera valia nevykdė, teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę į išlaidų patirtų ikiteisminėje ginčo stadijoje atlyginimą, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą iš atsakovės priteisti 726,00 Eur ieškovės pagrįstai patirtas, protingo dydžio, teisinės pagalbos išlaidas dėl galutinio reikalavimo atsiskaityti surašymo.

22. Už krovinio sugrąžinimą atsakovei iš Vokietijos į Lietuvą, kuris susiklosčius faktinei situacijai, kai krovinio gavėja jo nepriėmė dėl objektyvių priežasčių, nes negalėjo saugiai iškrauti dėl netinkamo įpakavimo, ieškovė patyrė 1650,00 Eur išlaidas, kurias mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo faktinei vežėjai. Už susidariusias prastovas ieškovė patyrė 180,00 Eur išlaidas, kurias sumokėjo mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) faktinei vežėjai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2024 m. liepos 15 d. užsakymo-sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punkto 1.4 sąlygas, kur susitarta, kad ieškovė už prastovas faktinei vežėjai moka 60,00 Eur už uždelstą darbo dieną; laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2024 m. liepos 22 d. buvo 3 darbo dienos. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė 180 Eur benzino sunaudojimo ataskaitos, bet teismas sprendžia, jog tai yra realiai patirti, protingo dydžio, ieškovės nuostoliai, susiję su faktinio vežėjo važinėjimu iš vienos vietos į kitą, siekiant krovinį iškrauti Vokietijoje ir taip sumažinti atsakovės išlaidas dėl krovinio grąžinimo į Lietuvą. Dėl prastovų, tai atsakovės argumentai, jog prastovos yra tada, kai vairuotojas nevažiuoja, o stovi, nagrinėjamu atveju neatitiko realios faktinės situacijos, vairuotojas turėjo grįžti į Lietuvą, todėl važiavo, bet jis vežė tą patį krovinį atgal, kai tuo tarpu galėjo paimti kitą krovinį, už kurio gabenimą jam būtų mokamas atlyginimas, o tuo tarpu kelionė buvo įforminta kaip prastova, kas atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gauti atlyginimą už atliktą darbą. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 010,00 Eur nuostolius, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

23. Kadangi atsakovė nustatytu terminu tinkamai neįvykdė savo prievolės, iš jos ieškovei priteistinos 62,67 Eur palūkanos, susidariusios nuo 2024 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.240 straipsnio 1 dalis, MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis).

24. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau ir MAPKSVPĮ) 7 straipsnyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 eurų sumą. Ieškovė yra įgijusi teisę į įstatymines palūkanas, todėl vadovaujantis MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalimi, ieškovei prašant priteisti iš atsakovės 40,00 Eur dydžio išieškojimo išlaidas, patirtas ikiteismine tvarka, prašymas šioje dalyje tenkinamas – ieškovei iš atsakovės priteisiamos 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos.

25. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentus dydžio metines palūkanas, o jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 procentus dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 871,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylos procesinės baigties

26. CPK 430 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas po prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo išnagrinėjęs bylą priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti.

27. Šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 13 d. preliminarus sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1321-767/2025, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas ir ieškovei iš atsakovės priteista 2 032,80 Eur skola, 62,67 Eur palūkanos, 2 010,00 Eur nuostoliai, 726,00 Eur turtinė žala, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 831,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur išlaidų kompensavimas; 1 970,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Pagal CPK 430 straipsnio 7 dalį galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

30. Preliminarus sprendimas yra paliekamas nepakeistas, todėl ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: 1) ieškiniu prašė priteisti: 1 815,00 Eur už ieškinio parengimą, 55,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį; 100,00 Eur už vertimus; 2) už atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus parengimą prašė priteisti 1 210,00 Eur, 3) už atstovavimą 2025 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje – 242,00 Eur, t. y. iš viso priteisti 3 422,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Dalies bylinėjimosi išlaidų klausimas jau yra išspręstas preliminariu sprendimu: ieškovei iš atsakovės priteista 1 815,00 Eur suma už ieškinio parengimą, 55,00 Eur žyminis mokestis ieškovei ir 100,00 Eur už vertimus, t. y. 1970,00 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, į tai, kad ieškovės prašomos priteisti advokato išlaidos už suteiktą pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, iš atsakovės papildomai ieškovei priteistinos ieškovės turėtos 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 210,00 Eur už atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus parengimą, 242,00 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą 2025 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma valstybei iš atsakovo nepriteisiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

palikti nepakeistą 2025 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1321-767/2025.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 302446374, 1 452,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 304079350, naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Vilma Šiukštienė