- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- eI2-159-505/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- D. B. V.
- Atsakovas
- Kauno savivaldybės įmonės "Kapinių priežiūra"
- Trečiasis asmuo
- K. J.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjai D. B. V., jos atstovui advokato padėjėjui V. S., atsakovės Kauno savivaldybės įmonės "Kapinių priežiūra" atstovei Justinai G. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. V. patikslintą skundą atsakovei Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“, trečiasis suinteresuotas asmuo K. J., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. B. V. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiūra“ 2022 m. birželio 8 d. raštą ” Nr. S-72 ,,Dėl neteisėto kapavietės perrašymo ir įpareigoti Kauno savivaldybės įmonę ,,Kapinių priežiūra“ iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl neteisėto kapavietės perrašymo pagal patikslintą reikalavimą.
Pareiškėja skunde nurodė bei ji ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirus P. V. pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūra“ gauti leidimą P. V. laidoti (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jai buvo išduotas leidimas laidoti Nr. L-979 ir pareiškėja paskirta atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu. Pažymėjo, jog K. J. pareiškėjai nežinant 2019 metais kreipėsi į atsakovę dėl kapavietės atsakingo asmens pakeitimo ir priežiūros perrašymo jos vardu ir dėl to pareiškėjai buvo panaikinta atsakingo asmens teisė į kapavietės priežiūrą, o atsakingu asmeniu buvo paskirta K. J.. Teigė, jog pareiškėja, sužinojusi, kad ji nėra atsakinga už kapavietės priežiūrą, 2022 m. gegužės 13 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl neteisėto kapavietės perrašymo bei prašė ,,atstatyti teisingumą ir kapavietės priežiūrą įteisinti jos vardu“, kurį vėliau patikslino ir prašė panaikinti dokumentą pagal kurį K. J. buvo priskirta kapo esančio (duomenys neskelbtini) kapinėse Nr. 3-010-019-3, kuriame palaidotas jos tėvas P. V. priežiūra. Pabrėžė, jog atsakovė 2022 m. birželio 8 d. priėmė ginčijamą raštą Nr. S-72,,Dėl neteisėto kapavietės perrašymo“, kuriame nurodyta: ,,anuliuojame 2021 m. lapkričio 8 d. K. J. suteiktą (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) <…> priežiūros teisę, kapavietę laikinai paliekant be atsakingo asmens. Informuojame, kad į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo sistemą bei žurnalą atsakingas asmuo vėl bus įrašytas tik gavus visų kapavietės priežiūra suinteresuotų ir teisės aktais reikalavimus atitinkančių asmenų rašytinius sutikimus arba įsiteisėjus teismo sprendimui”. Pareiškėjos bei jos atstovo įsitikinimu, ginčijamas aktas yra neišsamus ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl naikintinas. Akcentavo, jog ginčijamas raštas buvo priimtas skubotai, neįsigilinus į visas faktines aplinkybes, kadangi visiškai nėra pasisakoma dėl prašymo patikslinto reikalavimo, t. y. dokumento, pagal kurį K. J. buvo priskirta kapavietės priežiūra, panaikinimo. Taip pat mano, kad ginčijamojo rašto motyvų išdėstymas nėra išsamus ir pakankamas, todėl jis priimtas neįsigilinus į nurodytas faktines aplinkybes, t. y. mirus P. V., pareiškėja kreipėsi į atsakovę, gauti leidimą P. V. laidoti kapavietėje, todėl pareiškėjai buvo išduotas leidimas laidoti bei suteikta kapavietės priežiūros teisė. Pabrėžė, kad ginčijamame rašte nebuvo atsižvelgta, jog besąlygiškai už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu laikomas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti. Nesutiko su atsakovės teigiu, kad kapavietė yra neprižiūrima, kadangi kapavietė yra papuošta gėlėmis, nėra jokių nenupjautų žolių, taip pat joje stovi medinis kryžius ant kurio, priešingai nei nurodoma ginčijamame akte, nėra jokių puvimo žymių. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno savivaldybės įmonė "Kapinių priežiūra" atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad praėjus beveik ketveriems metams po P. V. palaidojimo prašymą pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo K. J., kuriame nurodė, kad „kapavietė neprižiūrima, laidojimo metu įsmeigtas kryžius baigia supūti, kapavietėje nuo laidojimo dienos niekas nepakitę - molis ir usnys. Su kapavietės savininke susisiekti nepavyko“. <...> Prašau susisiekti su atsakingu už kapavietę asmeniu ir pranešti apie mano norą prižiūrėti šią kapavietę ir tapti už kapavietę atsakingu asmeniu“. Kartu su prašymu K. J. pateikė kitų dviejų P. V. vaikų rašytinius sutikimus dėl kapavietės priežiūros paskyrimo jos vardu ir prisiėmė visą atsakomybę dėl prašyme pateiktų faktų bei nurodytų aplinkybių. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į gautą prašymą, atsakovė 2019 m. kovo 14 d. pareiškėjos nurodytu gyvenamosios vietos adresu išsiuntė registruotą laišką, tačiau su pareiškėja susisiekti nepavyko, todėl K. J. prašymas perrašyti kapavietės priežiūrą jos vardu nebuvo tenkintas. Teigė, jog praėjus beveik dvejiems metams po pirmojo prašymo pateikimo K. J. pateikė pakartotinį prašymą pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, nurodydama iš esmės analogiškas aplinkybes kaip pirmame prašyme ir prašymas buvo tenkintas – už Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingu asmeniu paskirta K. J.. Nurodė, kad dėl kapavietės priežiūros kilus ginčui tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens, 2022 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-10 buvo pripažintas negaliojančiu įrašas, kuriuo už (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingu asmeniu paskirta K. J. ir palikta minėta kapavietė be prižiūrėtojo tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka suinteresuoti asmenys susitars raštu arba įsiteisės teismo sprendimas dėl atsakingo asmens paskyrimo.
Paaiškino, kad sprendimas pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį priimtas vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatomis bei atsižvelgiant į trečiojo suinteresuoto asmens K. J. pateiktą informaciją, gautus kitų velionio P. V. vaikų rašytinius sutikimus bei faktą, kad su pareiškėja oficialiu jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu susisiekti nepavyko. Pabrėžė, kad įvertinus, jog nors pareiškėja nėra mirusi, bet galimai dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punktu 2021 m. lapkričio 8 d. buvo tenkintas pakartotinis trečiojo suinteresuoto asmens prašymas ir pakeistas už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, taip pat 2022 m. balandžio 1 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui K. J. buvo išduotas kapavietės statinių statybą leidžiantis dokumentas Nr. KS-183, kurio pagrindu buvo atlikti P. V. kapavietės sutvarkymo darbai. Atsakovės atstovės nuomone, ginčijamo įrašo panaikinimas nereiškia situacijos grąžinimo į iki tol buvusią padėtį, kas šiuo atveju reikštų kapavietės priežiūros atstatymą pareiškėjos vardu, kadangi joks teisės aktas nenumato kapinių prižiūrėtojui teisės „atkurti prieš tai galiojusias teises ir pareigas“ kurio nors asmens naudai, todėl ginčijamo įrašo panaikinimas palieka kapavietę be atsakingo asmens ir įpareigoja visus, teisės aktų nuostatas atitinkančius suinteresuotus asmenis, tartis tarpusavyje arba dėl sprendimo priėmimo kreiptis į teismą. Mano, kad imdamasi tokios funkcijos atsakovė įsikištų į privačių suinteresuotų asmenų nesutarimus ir ne tik akivaizdžiai pažeistų viešosios teisės principą „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, bet ir imtųsi teismo vaidmens sprendžiant privačių subjektų tarpusavio teisinius santykius. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiūra“ 2022 m. birželio 8 d. rašto Nr. S-72 ,,Dėl neteisėto kapavietės perrašymo” teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja (duomenys neskelbtini)kreipėsi į Kauno savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūra“ prašydama skirti kapavietę Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešosiose kapinėse palaidoti jos tėvą P. V.. Skyrus kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)) už jos priežiūrą atsakingu asmeniu buvo paskirta pareiškėja.
Prašymą (anketą) pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį 2019 m. sausio 23 d. atsakovei pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo K. J..
Prašyme nurodė, kad „ kapavietė neprižiūrima, laidojimo metu įsmeigtas kryžius baigia supūti, kapavietėje nuo laidojimo dienos niekas nepakitę - molis ir usnys. Su kapavietės savininke susisiekti nepavyko“. <...> Prašau susisiekti su atsakingu už kapavietę asmeniu ir pranešti apie mano norą prižiūrėti šią kapavietę ir tapti už kapavietę atsakingu asmeniu“. Kartu su prašymu trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. atsakovei pateikė kitų dviejų P. V. vaikų rašytinius sutikimus dėl kapavietės priežiūros paskyrimo jos vardu ir prisiėmė visą atsakomybę dėl prašyme pateiktų faktų bei nurodytų aplinkybių.
Atsižvelgdama į trečiojo suinteresuoto asmens K. J. prašymą, atsakovė 2019 m. kovo 14 d. pareiškėjos nurodytu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) išsiuntė registruotą laišką su prašymu susisiekti (2019-03-14 prašymas susisiekti Nr. S-051). 2019 m. balandžio 24 d. gautas Lietuvos pašto pranešimas, kad minėta siunta „neatsiimta pašte“. Atsižvelgdama į tai, kad su pareiškėja susisiekti nepavyko ir susidariusi situacija aptarta nebuvo, atsakovė trečiojo suinteresuoto asmens K. J. prašymo perrašyti kapavietės priežiūrą jos vardu netenkino.
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. 2021 m. spalio 27 d atsakovei pateikė pakartotinį prašymą pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį.
Prašyme nurodė, kad „D. V., jauniausia duktė, atsakinga už kapavietę. Nuo (duomenys neskelbtini) su D. V. niekam iš likusių trijų P. V. vaikų susisiekti nepavyko iki šiol. <...> P. V. kapavietė nuo (duomenys neskelbtini)palaidojimo dienos yra visiškai neprižiūrima. Laidotuvių dieną įsmeigtas kryžius baigia supūti, vardo lentelės seniai nėra, kapavietės vaizdas - vien molis ir usnys. Aš vienintelė lankau kapą, palieku gėlių, uždegu žvakę. Kiti vaikai - R. V. ir P. V. B. kapo prižiūrėti galimybės neturi. Raštu sutiko, kad aš prižiūrėčiau tėčio kapavietę. <...> Nuo palaidojimo dienos D. B. V. nei vienam iš likusių vaikų rasti nepavyko, jos nėra Lietuvoje, per socialinius tinklus taip pat nerandame. Šešis su puse metų kapavietė apleista“. Prašyme išdėstytos informacijos tikslumą ir teisingumą trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. patvirtino pasirašytinai bei buvo raštu informuota, jog paaiškėjus, kad informacija pateikta neišsamiai, netiksliai ar klaidingai, kapavietės prižiūrėtojo statusas gali būti vienašališkai panaikintas.
Atsižvelgdama į trečiojo suinteresuoto asmens K. J. prašymą atsakovė 2021 m. lapkričio 8 d. šį prašymą tenkino ir už Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingu asmeniu paskyrė K. J..
Atsakovė 2022 m. gegužės 13 d. gavo pareiškėjos prašymą dėl neteisėto kapavietės priežiūros perrašymo, kuriame nurodė, kad „su manimi ji [K. J.] net nebandė susisiekti. Mano sutikimo dėl kapavietės perrašymo taip pat negavo. Kaip priežastį nurodė melagingus įrodymus neva kapavietė yra neprižiūrima“. Pareiškėja prašė „atstatyti teisingumą ir kapavietės priežiūrą įteisinti mano vardu“.
Atsakovė 2022 m. gegužės 16 d. gavo pareiškėjos prašymą (elektroninis laiškas) dėl 2022 m. kovo 13 d. pretenzijos reikalavimo patikslinimo, kuriuo prašė „panaikinti dokumentą, pagal kurį K. J. buvo priskirta kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje palaidotas jos tėvas P. V., priežiūra“.
Atsižvelgdama į tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens kilusį ginčą dėl Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės, kurioje palaidotas P. V., priežiūros, Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiūra“ direktorius 2022 m. birželio 08 d. įsakymu Nr. V-10 „Dėl Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešosiose kapinėse esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingo asmens“ pripažino negaliojančiu 2021 m. lapkričio 8 d. įrašą, kuriuo už (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), kurioje palaidotas P. V. ((duomenys neskelbtini)), priežiūrą atsakingu asmeniu paskirta K. J.; įpareigojo klientų aptarnavimo vadybininkę panaikinti laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo informacinėje sistemoje esantį įrašą, jog už Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)) priežiūrą atsakinga K. J.; įpareigojo klientų aptarnavimo vadybininkę bei Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių vedėją panaikinti laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose esantį įrašą, jog už Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)) priežiūrą yra atsakinga K. J., ir paliko minėtą kapavietę be prižiūrėtojo tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka suinteresuoti asmenys susitars raštu arba įsiteisės teismo sprendimas dėl atsakingo asmens paskyrimo. Apie tai, kad atsakovė anuliavo kapavietės priežiūros teisę trečiajam asmeniui K. J. ir atsiradusią pareigą susitarti, pareiškėja buvo informuota 2022 m. birželio 8 d. raštu Nr. S-72 „Dėl neteisėto kapavietės perrašymo“.
Pareiškėja prašo panaikinti 2022 m. birželio 8 d. raštą Nr. S-72 „Dėl neteisėto kapavietės perrašymo“, nes ginčijamame rašte nebuvo atsižvelgta į visas faktines aplinkybes, o būtent, jog pareiškėja rūpinosi velionio P. V. laidotuvėmis, jai buvo išduotas leidimas velionį laidoti kapavietėje, po jo mirties ji buvo paskirta atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu ir iki šiol ji visapusiškai bei atsakingai prižiūri kapavietę, todėl turėtų būti atkurta jos teisė būti už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Darė išvadą, jog ginčijamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, nes neišnagrinėtas prašymas panaikinti dokumentą, pagal kurį K. J. buvo priskirta kapo esančio (duomenys neskelbtini) kapinėse Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame palaidotas jos tėvas P. V.. Priežiūra, todėl jis yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsakovės atstovė gi bylos nagrinėjimo metu teigė, kad Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ vykdo tik formalų įrašų apie kapaviečių prižiūrėtojus administravimą, užtikrina tokių asmenų paskyrimo ar pakeitimo pagal jų pateiktus dokumentus įregistravimą, yra nešališka ir nesuinteresuota nei pareiškėjos, nei trečiojo suinteresuoto asmens paskyrimu kapavietės prižiūrėtoju. Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 43 punkte įtvirtinta, kad „ tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, t. y. teisme. Nesutarimai tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų dėl kapavietės priežiūros, dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo yra privačių asmenų ginčai, kuriuos spręsti gali teismas civilinio proceso tvarka pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi.
Šioje byloje sprendžiamas ginčas, ar atsakovei pripažinus negaliojančiu 2021 m. lapkričio 8 d. įrašą, kuriuo už (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) priežiūrą atsakingu asmeniu paskirta K. J., teisėtai už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu nebuvo paskirta asmenį palaidojusi pareiškėja D. V..
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punkte numatyta, kad ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Ši savivaldybių funkcija yra įgyvendinama vadovaujantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (toliau – ir Taisyklės), Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474 (toliau – ir Kauno miesto Taisyklės) ir Už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens paskyrimo ir anuliavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-12 (atnaujinta 2021 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-01) (toliau – ir Aprašas).
Įstatymo 31 straipsnis numato, kad Savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą. Taisyklių 1 punkte numatyta, kad šios taisyklės nustato kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Kauno miesto Taisyklių 1 punkte numatyta, kad šios taisyklės nustato Kauno miesto kapinių įrengimo ir jų panaikinimo, kapinių statuso suteikimo, keitimo ir draudimo laidoti, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, kapinių ir laidojimo vietų tvarkymo, leidimų laidoti ir leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietės išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo, neatpažintų ir vienišų asmenų laidojimo, kapinių priežiūros ir kitų su tvarkymu susijusių darbų atlikimo ir paslaugų teikimo tvarką.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 6 straipsnio 3 dalį, individualius administracinius aktus turi teisę priimti viešojo administravimo subjektai, turėdami šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) jurisprudencijoje pabrėžiama, kad vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (VSĮ 4 str. 6 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1917/2012).
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, jų veikla turi atitikti VAĮ išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 1 p.). LVAT jurisprudencijoje pabrėžiama, kad remiantis viešojoje teisėje galiojančiu teisėtumo principu, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas priimtą aktą pripažinti neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1917/2012). Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir svarbu, kad tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-3068/2011).
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas pabrėžia, kad minėto Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) įstatymo 4 straipsnyje numatyto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo įtvirtinimas įstatyme suponuoja pareigą savivaldybės institucijoms ir kitiems savivaldybės administravimo subjektams veikti taip, kad visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principas – „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus yra neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2265-575/2020).
Viešojo administravimo subjektai ne tik turi priimti tik tokius sprendimus, kuriuos priimti jiems suteikia teisę konkrečios teisės aktų nuostatos, bet ir patys priimami administraciniai aktai turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus jų turiniui. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) buvo įtvirtinta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal LVAT išvystytą jurisprudenciją, VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017, 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018, 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-2124-428/2020).
Taisyklėse (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 05 22 iki 2022 11 01) numatyta asmenų, atsakingų už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, paskyrimo tvarka ir sąlygos. Sistemiškai aiškinant šias Taisyklių nuostatas, akivaizdu, jog už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingais asmenimis gali būti: laidojant pirmą kartą, laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša (Taisyklių 20 p.); paskirtajam atsakingam asmeniui mirus arba dėl kitų priežasčių negalint rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra (Taisyklių 21 p.) (šiuo pagrindu atsakingu už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti paskirtas tik tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: raštu susitarus atsakingo asmens giminaičiams ir sutuoktiniui arba raštu susitarus kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir sutuoktiniui); asmuo, kuriam nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę (Taisyklių 24 p.).
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad po P. V. mirties iki 2021 m. lapkričio 8 d. už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu buvo paskirta pareiškėja dukra D. B. V., iki 2022 m. birželio 8 d. už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu buvo paskirtas trečiasis suinteresuotas asmuo dukra K. J., t. y tik su mirusiuoju giminystės ryšiais susiję asmenys.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens kilo ginčas dėl Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės, kurioje palaidotas jų tėvas P. V., priežiūros, nes trečiasis suinteresuotas asmuo dukra K. J. įrodinėja, jog kapavietė yra neprižiūrima, kadangi pagal Taisyklių 20 punktą atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga, todėl Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiūra“ direktorius 2022 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-10 „Dėl Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešosiose kapinėse esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingo asmens“ pripažino negaliojančiu 2021 m. lapkričio 8 d. įrašą, kuriuo už (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), kurioje palaidotas P. V. ((duomenys neskelbtini)), priežiūrą atsakingu asmeniu paskirta K. J.; ir, be kita ko, paliko minėtą kapavietę be prižiūrėtojo tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka suinteresuoti asmenys susitars raštu arba įsiteisės teismo sprendimas dėl atsakingo asmens paskyrimo, o apie tai, kad atsakovė anuliavo kapavietės priežiūros teisę trečiajam asmeniui K. J. ir atsiradusią pareigą susitarti, pareiškėją informavo 2022 m. birželio 8 d. raštu Nr. S-72 „Dėl neteisėto kapavietės perrašymo“, kaip tai numato Aprašo 5 punktas.
Pagal Taisyklių 21 punktą, jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių Taisyklių 20 punkte.
Pagal Kauno miesto Taisyklių 41 punktą jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietę atsakingo asmens duomenis, nurodytus Kauno miesto Taisyklių 40 punkte.
Tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Kauno miesto Taisyklių 43 p.), o pagal Aprašo 7 punktą ginčai, kilę tarp giminaičių ir sutuoktinių, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Taigi Taisyklėse atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas yra siejamas su juridiniu faktu – tokio asmens įregistravimu laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra nurodomas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale jo paties iniciatyva ir valia, o kai paaiškėja, kad asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra (pareiškėjos įsitikinimu trečiasis suinteresuotas asmuo atsakovei Kauno savivaldybės įmonei ,,Kapinių priežiūra" pateikė tikrovės neatitinkančią (melagingą) informaciją ar dokumentus apie kapavietės nepriežiūrą) Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiūra" direktorius pagal Aprašo 4 punktą turi teisę vienašališkai anuliuoti savo sprendimą dėl oficialaus prižiūrėtojo paskyrimo (panaikinti laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose esantį įrašą) ir palikti kapavietę be atsakingo asmens tol, kol nebus pateiktas visų jos priežiūra suinteresuotų asmenų rašytinis susitarimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, atsakovė pagrįstai tenkino pareiškėjos 2022 m. gegužės 13 d., siųsto 2022 m. gegužės 16 d., prašymo reikalavimą panaikinti dokumentą, pagal kurį K. J. buvo priskirta kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje palaidotas jos tėvas P. V., priežiūra, ir pagrįstai pagal 2022 m. gegužės 13 d. pareiškėjos prašymą neįteisino kapavietės priežiūros pareiškėjos vardu 2022 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-10 „Dėl Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešosiose kapinėse esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingo asmens“, nes tiek Kauno miesto Taisyklių 43 punktas, tiek Aprašo 7 punktas numato, jog tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nenumato, kad tokių ginčų sprendimo teisė suteikiama kapinių prižiūrėtojui. Joks įstatymas ar kitas teisės aktas nesuteikia teisės atsakovei spręsti tokius privačių asmenų ginčus. Nesutarimai tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų dėl kapavietės priežiūros, dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo yra privačių asmenų ginčai, kuriuos spręsti gali teismas civilinio proceso tvarka pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi. Atsakovė, kaip kapinių prižiūrėtojas, Taisyklių 20, 21, 24 punktuose, Kauno miesto Taisyklių 40, 41, 66 punktuose ir Aprašo 1, 2 punktuose nustatyta tvarka turi įgaliojimus tik įrašyti atsakingu už kapavietės priežiūrą asmenį į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą, taip pat pakeisti įrašytus duomenis apie tokį asmenį kai jis miršta arba negali rūpintis kapaviete, o nurodytu Aprašo 4 punkte numatytu vieninteliu atveju gali anuliuoti tokį asmens statusą, jeigu paaiškėja, kas asmuo šį statusą įgijo pateikęs neteisingus duomenis. Tačiau joks teisės aktas nenumato kapinių prižiūrėtojui teisės „atkurti prieš tai galiojusias teises ir pareigas“ kurio nors asmens naudai, kaip kad pareiškėja prašo 2022 m. gegužės 13 d. prašymu, t. y. „atstatyti teisingumą ir kapavietės priežiūrą įteisinti mano (pareiškėjos) vardu“.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę rūpintis artimųjų kapais išsaugo visi asmenys. Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
Remiantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad teisę prižiūrėti kapavietę turi kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė). Pareiškėjos noras būti vienintelei atsakingai už kapavietės priežiūrą neatitiktų nei geros moralės nuostatų, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.).
Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio (buvęs 8 straipsnis) taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-418-502/2022; kt.).
Įvertinus tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdį, prašomo panaikinti administracinio akto turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiūra“ 2022 m. birželio 8 d. raštas Nr. S-72 ,,Dėl neteisėto kapavietės perrašymo” yra aiškiai motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, t. y. atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi jo priėmimo metu) nustatytus reikalavimus, t. y. administraciniame sprendime būtų nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (6 p.), todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiūra“ 2022 m. birželio 8 d. raštą Nr. S-72 ,,Dėl neteisėto kapavietės perrašymo” atmestinas kaip nepagrįstas, o netenkinus šio reikalavimo nėra pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl neteisėto kapavietės perrašymo pagal patikslintą reikalavimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos D. B. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.