- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- eI3-2124-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02776-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Alytaus rajono savivaldybei, D. Ž., Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- Alytaus rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos, Nataljos Zelionkienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Alytaus rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. Ž. dėl rašto panaikinimo ir norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas:
1) panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. (3.7)K26-4573 „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“;
2) pripažinti, kad Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinta Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema ta apimtimi, kuria du keliai, pažymėti tuo pačiu Nr. AL1265, bet skirtingų: pločio – 6 m ir 3 m, kategorijų – 1V ir 3V, ilgio – 252 m ir 453 m, einantys per A. Ž. ir D. Ž. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 3343-0003-0135, įrašyti į Alytaus rajono savivaldybės vietinių kelių žemėtvarkos schemą, prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) 4 straipsnio 3 daliai, ir šią Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos dalį panaikinti. Sprendimui įsiteisėjus, paskelbti jį Teisės aktų registre.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas advokato padėjėjas paaiškino, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovę dėl 2 kelių, einančių per pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, išbraukimo iš Vietinės reikšmės kelių schemos.
Pareiškėjas ir jo atstovas teigė, jog šie keliai yra pareiškėjo ir D. Ž. privati nuosavybė. Valstybės bei Alytaus rajono savivaldybės teisės į kelius nėra įregistruotos, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad keliai yra bendro naudojimo. Atsakovė atsisakė pripažinti dalį Vietinės reikšmės kelių schemos prieštaraujančia Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 daliai ir ją panaikinti.
Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, vietinės reikšmės viešasis kelias gali priklausyti tik savivaldybėms. Atsakovė neišsprendė nuosavybės teisės į žemę, kurioje įrengti ginčo keliai, klausimo ir nepagrįstai įtraukė ginčo kelius į Vietinės reikšmės kelių schemą. Ginčo keliai be teisėto pagrindo įtraukti į Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo schemą.
Pažymėjo, jog kelių, priklausančių juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims nuosavybės teise, įtraukimas savivaldybės tarybos sprendimu į vietinės reikšmės kelių sąrašą turi poveikį tų asmenų daiktinėms (nuosavybės) teisėms į kelius, nes suvaržomos tų asmenų daiktinės teisės. Nagrinėjamu atveju neteisingos norminio akto dalies, kurioje ginčo keliai įtraukti į Vietinės reikšmės kelių schemą, pagrindu pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančia žeme naudojasi kiti asmenys.
Tiek skundžiamas aktas, tiek Kelių schemos dalis, kurioje nurodyti ginčo keliai ir kurios pagrindu priimtas skundžiamas aktas, pažeidžia pareiškėjo daiktinę teisę netrukdomai naudotis visu nuosavybės teise valdomu žemės sklypu.
Jokių neabejotinų ir pagrįstų dokumentų, patvirtinančių, jog ginčo keliai nepatenka į pareiškėjo žemės sklypą, nėra. Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, pareiškėjo žemės sklypą kertantys vidaus keliai yra privati pareiškėjo ir D. Ž.nuosavybė.
Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ dalis, kurioje nurodyti du ginčo keliai, kertantys pareiškėjo ir D. Ž. žemės sklypą, prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, kadangi ginčo vidaus keliai, kertantys pareiškėjo ir D. Ž. žemę, yra jų asmeninė, o ne valstybės nuosavybė.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, naikinti jį nėra teisinio pagrindo, taip pat nėra pagrindo pradėti norminio administracinio akto tyrimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė skundą atsakovei dėl Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ dalies, kurioje nurodyti du ginčo keliai, kertantys pareiškėjo ir D. Ž. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, pripažinimo prieštaraujančia Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, bei šios dalies panaikinimo.
Atsakovė pareiškėjo skundo netenkino, kadangi ginčo keliai yra bendro naudojimo keliai, kurie yra valstybinėje žemėje ir į pareiškėjo bei D. Ž. privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą nepatenka. Žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo rengimo dokumentai – abrisas, žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas – patvirtina, kad į pareiškėjo žemės sklypą įsiterpęs 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias yra valstybinėje žemės juostoje, skirtas bendram naudojimui ir šis valstybinės žemės plotas į pareiškėjo žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas.
Ginčo keliai yra valstybinės žemės dalyje ir kerta pareiškėjo privatų žemės sklypą. Kelių savininkė yra valstybė bei patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema ta apimtimi, kuria du keliai, pažymėti tuo pačiu Nr. AL1265, įrašyti į Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 daliai.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, jog pareiškėjo žemės sklype esantis kelias yra valstybinėje žemėje. Tai patvirtina nuosavybės teisių atkūrimo rengimo dokumentai, iš kurių matyti, jog į pareiškėjo žemės sklypą įsiterpę 4 m pločio bendro naudojimo keliai yra valstybinės žemės dalyje, skirti bendram naudojimui. Keliais užimtas valstybinės žemės plotas į pareiškėjo žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo žemės sklypo eksplikacijos duomenys, kuriuose nėra nurodyta, kad žemės sklype yra keliais užimtų žemės plotų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas iš esmės kilo dėl kelių, įsiterpusių į pareiškėjo žemės sklypą, nuosavybės.
Pareiškėjo teigimu, du ginčo keliai Nr. AL1265, įsiterpę į pareiškėjo ir D. Ž. nuosavybės teise valdomą 47,98 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo ir D. Ž. privati nuosavybė, todėl negali būti priskirti bendro naudojimo viešiesiems vietinės reikšmės keliams.
Bylos ginčo dalykas yra viešojo administravimo subjekto administracinio akto – 2019 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. (3.7)K26-4573 „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ –teisėtumas ir pagrįstumas.
Skundžiamu raštu buvo atsisakyta pripažinti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ dalį ta apimtimi, kuria du keliai, einantys per pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, įrašyti į Alytaus rajono savivaldybės vietinių kelių žemėtvarkos schemą, prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) 4 straipsnio 3 daliai, ir ją panaikinti.
Dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos
2019 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. (3.7)K26-4573 „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“
Pareiškėjas 2019 m. spalio 23 d. kreipėsi į atsakovę su skundu, prašydamas pripažinti, kad Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinta Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema ta apimtimi, kuria du keliai, pažymėti tuo pačiu Nr. AL1265, bet skirtingų: pločio – 6 m ir 3 m, kategorijų – 1V ir 3V, ilgio – 252 m ir 453 m, einantys per pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyti į Alytaus rajono savivaldybės vietinių kelių žemėtvarkos schemą, prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) 4 straipsnio 3 daliai, ir laikyti ją panaikinta.
Atsakovė skundžiamu 2019 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (3.7)K26-4573 netenkino pareiškėjo skundo. Atsakovė atsisakė pripažinti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinto Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos dalį dėl ginčo kelių, einančių per pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypą, įtraukimo į šią schemą prieštaraujančia Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 daliai ir ją panaikinti, išbraukiant ginčo kelius iš minėtos schemos. Atsakovė nurodė, jog į pareiškėjo žemės sklypą įsiterpęs 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias yra valstybinėje žemėje ir į pareiškėjo žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas.
Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausantis 47,98 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suformuotas nuosavybės teisių atkūrimo procese, atkuriant bendrosios nuosavybės teise pareiškėjui ir kitai pretendentei O. P. nuosavybės teises į buvusio savininko I. J. valdytą (duomenys neskelbtini)., nekilnojamąjį turtą – 55,56 ha žemės ir 4,48 ha miško, esančius (duomenys neskelbtini), suteikiant jiems naudotis bendrą 57,54 ha žemės plotą.
Atkuriant nuosavybės teises natūra kaimo vietovėje žemės sklypai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projekte, nustatant šio žemės sklypo ribas, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo sąlygas, privažiuojamuosius kelius ir pan., ir tai yra būtina sąlyga, be kurios negali būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūriniu būdu (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 31, 102¹ ir 103 punktai).
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.
Žemės reformos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2019-03-01) (toliau – ir Metodika), 8 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, numatomas vietinės reikšmės kelių tinklas turi užtikrinti transporto išlaidų ekonomiją ir patogų žemės naudojimą.
Pagal šios Metodikos 48 punktą, vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinės reikšmės kelius su: nekilnojamojo turto objektais; gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendrojo naudojimo teritorijomis; esamais (projektuojamais) žemės sklypais. Vietinės reikšmės kelias (išskyrus servitutinį kelią) projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais projektuojamas servitutinis kelias.
Metodikos 46 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais.
Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad žemės sklypai formuojami pagal nustatytus reikalavimus bei susisiekimo keliai užtikrina privažiavimą prie suformuotų žemės sklypų, kitų nekilnojamojo turto objektų ir bendro naudojimo teritorijų.
Iš pateiktų 1999 metų ir 2002 metų (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų ištraukų ir iš nuosavybės teisių atkūrimui parengtų grąžinamų žemės sklypų planų (projekto Nr. 143¹ ir 143²) matyti, jog pareiškėjo žemės sklype yra pažymėti įsiterpę bendro naudojimo keliai.
Nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu parengti teritorijos planavimo ir žemės valdos dokumentai – abrisas, pareiškėjo žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas – neabejotinai patvirtina, jog į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens D. Ž. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą yra įsiterpę 4 metrų pločio bendro naudojimo keliai, neįskaičiuoti į žemės sklypo plotą.
Taip pat 1998 m. kovo 17 d. žemės sklypo eksplikacijos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo ir D. Ž. žemės sklype nėra nurodytos keliais užimtos ir naudojamos žemės, kuri būtų įskaičiuota į pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą. Žemės sklype naudojamų plotų eksplikacijoje nurodytos žemės ūkio naudmenos – 50,85 ha, pastatai, kiemas – 1,75 ha, vandenys (išskyrus ežerus) – 0,46 ha, miškai – 4,48 ha, iš viso ūkio valdoje – 57,54 ha. Nurodyti duomenys reiškia, kad keliai į pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą neįskaičiuoti.
Pirmiau nurodyti duomenys neabejotinai patvirtino, jog ginčo keliai, kertantys pareiškėjo ir D. Ž. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, į šio žemės sklypo ribas nepatenka. Ginčo keliai yra valstybinėje žemėje.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymas nustato kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 1 str.). Šio įstatymo aiškinamajame rašte pažymėta, kad įstatymo tikslas – nustatyti kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus. Aiškinamajame rašte buvo pažymėta, jog Lietuvoje yra daug gyvenviečių kelių ir gatvių, buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių, įvairių žinybų žinioje, kurie yra bešeimininkiai, todėl šiuo įstatymu siekiama įteisinti kelių priklausomybę pagal nuosavybės formas, nustatyti kelių klasifikaciją, kelių priežiūros ir naudojimosi jais tvarką Lietuvoje (1994 metų Kelių įstatymo aiškinamasis raštas Nr. 21).
Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos kelių įstatymą, keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto bei rajoninius kelius. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius bei vidaus kelius (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 str.). Savivaldybėms nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, be to, nuosavybės teise gali priklausyti ir vietinės reikšmės vidaus keliai (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d.). Keliai numeruojami ir pavadinimai jiems suteikiami sudarant kelių sąrašus. Vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 str. 1 ir 4 d.).
Pažymėtina, jog kelių klasifikavimas į valstybinės ir vietinės reikšmės atliekamas dėl kelių reikšmingumo, o ne dėl nuosavybės formos ir nelemia į vietinės reikšmės kelių sąrašą įrašytų kelių visišką priskyrimą savivaldybės nuosavybei. Todėl vietinės reikšmės kelių sąrašo sudarymas savivaldybės tarybos sprendimu dar nereiškia į tą sąrašą įtraukto konkretaus vietinės reikšmės kelio priskyrimo būtent savivaldybės nuosavybėn, nes vietinės reikšmės vidaus keliai gali priklausyti ir ne savivaldybei, o valstybei ar juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise.
Tačiau nagrinėjamu atveju ginčo keliai yra vietinės reikšmės keliai, kurių viena kelio Nr. AL1265 dalis yra vietinės reikšmės viešasis keliais, o kita kelio Nr. AL1265 dalis yra vietinės reikšmės vidaus kelias, ir nuosavybės teise nepriklauso pareiškėjui ir D. Ž., nes nepatenka į jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotą. Nurodytas faktines aplinkybes patvirtina Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189, aiškinamojo rašto duomenys ir minėtos schemos ištrauka, jog du keliai, kurių tas pats Nr. AL1265, yra skirtingų pločių – 6 m ir 3 m, kategorijų – 1V ir 3V bei ilgių – 252 m ir 453 m. Kelias Nr. AL1265, kurio plotis – 6 m, kategorija – 1V ir ilgis – 252 m, pagal Žemėtvarkos schemos sprendinius yra kaimiškos vietovės viešasis kelias, ir kitas kelias Nr. AL1265, kurio plotis – 3 m, kategorija – 3V ir ilgis – 453 m, yra vietinės reikšmės vidaus kelias.
Taigi, pagal minėtas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio nuostatas, abu keliai nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kadangi yra valstybinėje žemėje ir pareiškėjas nuosavybės teisių į šiais keliais užimtą žemę nėra įgijęs bei nėra šių kelių savininkas.
Skundžiamu raštu atsakovė, įvertinusi faktines aplinkybes, tai, kad į pareiškėjo žemės sklypą įsiterpęs 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias yra valstybinėje žemėje, ir tai, kad į pareiškėjo žemės sklypo plotą keliai nėra įskaičiuoti, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ dalies panaikinimo. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo išbraukti ginčo kelių, kertančių pareiškėjo ir D. Ž. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, iš Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje yra įtvirtinti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Jame nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taigi įstatyme numatyta, jog ne bet kokie, o tik esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių nebuvo užtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo priėmimui, įvertinimas, sudaro pagrindą sprendimų panaikinimui.
Įvertinus skundžiamo 2019 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. (3.7)K26-4573 turinį, teigtina, jog skundžiamas raštas iš esmės pakankamai argumentuotas, jame aiškiai nurodytas faktinis ginčo kelių statusas, taip pat nurodytas teisinis bei faktinis pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą dėl Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ dalies panaikinimo.
Pastebėtina, jog skundžiamas raštas turi tam tikrų trūkumų, jame yra netikslumų, būtent skundžiamo rašto tekste minimas atsakovės 2018 m. birželio 26 d. raštas Nr. K26-2198 „Dėl privažiavimo kelio prie sodybos“ skirtas kitam asmeniui, ne pareiškėjui ir jame nurodytos aplinkybės susijusios su kitu privažiuojamuoju keliu prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., tačiau atsižvelgus į tai, kad nurodytas netikslumas pareiškėjo teisėms iš esmės įtakos neturėjo ir jų nepažeidė, visi kiti skundžiamame rašte nurodyti argumentai ir faktinės aplinkybės – tai, kad į pareiškėjo žemės sklypą įsiterpęs 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias yra valstybinėje žemėje ir į pareiškėjo žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas, – pagrįsti ir motyvuoti objektyviais duomenimis bei yra teisingi. Atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo inicijuoti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ dalies, susijusios su ginčo keliais, panaikinimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamas atsakovės 2019 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. (3.7)K26-4573 yra pakankamai argumentuotas, kad pareiškėjas suprastu atsisakymo pripažinti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 patvirtintos Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos dalį dėl ginčo kelių įtraukimo į minėtą schemą prieštaraujančia Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 daliai ir ją panaikinti.
Kaip pirmiau buvo minėta, skundžiamas raštas pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, jų įvertinimu ir išvada, jog vietinės reikšmės keliais užimtas žemės plotas į pareiškėjo žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Skundžiamas raštas iš esmės atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, numatytus VAĮ 8 straipsnyje.
Taigi nenustatyta aplinkybių ir teisinių pagrindų, sudarančių prielaidas naikinti skundžiamą raštą. Pareiškėjo skundas dėl skundžiamo rašto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl pareiškėjo prašymo ištirti norminio akto teisėtumą
Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinta Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema ta apimtimi, kuria du keliai, pažymėti tuo pačiu Nr. AL1265, bet skirtingų: pločio – 6 m ir 3 m, kategorijų – 1V ir 3V, ilgio – 252 m ir 453 m, einantys per A. Ž. ir D. Ž. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyti į Alytaus rajono savivaldybės vietinių kelių žemėtvarkos schemą, prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) 4 straipsnio 3 daliai, ir šią Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos dalį panaikinti.
Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, vietinės reikšmės viešasis kelias gali priklausyti tik savivaldybėms. Pareiškėjo žemės sklype esantys ginčo keliai yra vidaus keliai, privati pareiškėjo A. Ž. ir D. Ž., o ne savivaldybės nuosavybė. Todėl pareiškėjo žemės sklype esantys ginčo keliai į Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą įtraukti nepagrįstai.
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, jog ginčo keliai yra valstybinėje žemėje, tačiau ne pareiškėjo žemės sklype. Atsižvelgus į tai, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“, kuriuo patvirtinta Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, tyrimą. Akivaizdu, jog ginčo keliai yra ne pareiškėjo žemėje ir jam nuosavybės teise nepriklauso, todėl teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto – Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ dalies, kuria ginčo keliai įtraukti į Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, teisėtumo ir atitikties Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoms.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013). ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais.
Taigi, įstatymas numato, kad pareiga kreiptis į administracinį teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino norminio administracinio akto teisėtumu. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma, tai teismo diskrecijos teisė.
Nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Ž. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.