- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- AN2-74-493/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00122-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis (pirm.)
- Institucija
- Aytaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. G. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur bauda, už tai, kad jis, būdamas UAB ,,A. p.“ (duomenys neskelbtini), nevykdė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. nurodymo iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. nukelti laikinąjį statinį (gėlių kioską), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat, nevykdė ir antrojo 2019 m. lapkričio 14 d. nurodymo iki 2019 m. lapkričio 20 d. pašalinti sklype (duomenys neskelbtini) esančias konstrukcijas, nurodytas 2019 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte, tai yra tą patį gėlių kioską.
2. Alytaus apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad V. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Teismas V. G. gynėjo advokato teiginius, kad protokolas surašytas ne tam asmeniui, vertino kritiškai, kadangi valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta su UAB „A. p.“, o ne su kitu fiziniu ar juridiniu asmeniu.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu V. G. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde teigiama, kad teismas neįsigilino į pateiktus dokumentus, iš kurių matyti, kad P. P. sutartis dėl prekybos vietos (žemės sklypo dalies) nuomos buvo nutraukta ir sudaryta nauja žemės sklypo prekybos vietai nuoma su N. P.. Teismas vadovavosi žemės nuomos prekybos vietai sutartimi, kuri su P. P. buvo sudaryta 2019 m. gruodžio 27 d. Tuo tarpu atliekant 2019 m. lapkričio 8 d. patikrinimą, ši nuomos sutartis dar negaliojo. Kai buvo papildomai atliktas 2020 m. spalio 30 d. dienos patikrinimas, žemė jau buvo išnuomota N. P.. Tokiu būdu, surašant 2020 m. rugpjūčio 18 d. protokolą, kiosko savininkas buvo N. P., tačiau į šias aplinkybes teismas visiškai nekreipė dėmesio.
3.2. Teismas vienašališkai, neįsigilinęs į pateiktus dokumentus, rėmėsi tik Alytaus miesto savivaldybės sprendimais, t. y. 2019 m. birželio 25 d. įpareigojimu nukelti minėtą kioską bei 2019 m. lapkričio 8 d. ir 2020 m. spalio 30 d. atliktais patikrinimais, netikrindamas, ar toks nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, nors ANK 505 straipsnio 1 dalis numato, kad šis straipsnis taikomas tik tada, kai pareigūnų reikalavimai yra teisėti. Joks norminis aktas neįgalioja miesto savivaldybės reguliuoti laikinų statinių ir kitų įrenginių, kurie tarnauja mažmeninei prekybai turgavietės teritorijoje.
3.3. Skunde akcentuojama, kad prekybos vieta buvo įrengta dar 1995 metais, pateiktuose žemės sklypo planuose aiškiai matosi, kad ji buvo įsteigta ir atžymėta. Teismui taip pat buvo pateikti įrodymai, kad valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, išnuomojo žemę UAB „A. p.“ bei nustatė išnuomojamo sklypo ribas. Teismui taip pat buvo pateiktas 2020 m. balandžio mėnesio Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimas, kad prekybos vieta įrengta teisėtai. Skundo autoriaus teigimu, nagrinėjamu atveju nėra taikomas Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 36.2 punktas, kadangi prekybos vietos įrengimo metu, pagal tuo metu galiojusią tvarką, nebuvo reikalaujama laikytis atstumų nuo gretimų sklypų.
3.4. Skunde taip pat nesutinkama su teismo argumentu, jog nepriklausomai nuo to, kam priklauso statinys, atsakingas yra žemės naudotojas, kadangi nagrinėjamu atveju UAB „A. p.“ išnuomojo prekybos vietą turgavietėje – nuosavybės teisė į prekybos vietoje esantį statinį priklauso N. P. ir ji yra atsakinga už statiniui keliamus reikalavimus. Teismas taip pat nepasisakė dėl Taisyklių 10 punkto taikymo, kuris buvo pagrindu surašyti V. G. protokolą. Skunde keliamas klausimas, ar tokiai prekybai taikomos taisyklės, numatytos Alytaus savivaldybės sprendime, ir, ar turi būti taikomos taisyklės reguliuojančios mažmeninę prekybą turgavietėse. Tuo labiau, kad savivaldybės nurodytas taisyklių punktas visiškai nesusijęs su V. G. inkriminuojamu nusižengimu.
3.5. Skunde taip pat akcentuojama, kad, gavus 2019 m. lapkričio 8 d. aktą, jis buvo persiųstas įrenginio savininkei, kuri ištaisė nurodytus trūkumus ir apie tai informavo savivaldybę. Pakartotinis patikrinimas buvo atliktas jau surašius administracinio nusižengimo protokolą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam V. G. nesutikus su protokolu, savivaldybės administracija, nepranešusi nei V. G., nei įrenginio savininkei, atliko patikrinimą. Komisija siekė patikrinti, ar ištaisyti trūkumai nustatyti 2019 m. lapkričio 8 d. akte, tačiau Komisijoje nedalyvavo nei vienas specialistas, kuris galėtų nustatyti įrenginio buvimo vietos koordinates, nors pirminiame akte nurodyta, kad įrenginys užima savivaldybei priklausančios žemės dalį. Visgi, atlikus geodezinius matavimus bei įrenginio pririšimą žemės sklype, specialistai nustatė, kad pats kioskas ir jį laikančios konstrukcijos telpa išnuomoto sklypo ribose. Nors skundžiamame nutarime teigiama, kad projektas nėra suderintas, tačiau skunde pažymima, kad šiam statiniui projektas nėra reikalingas, kadangi jis stovi žemėje, kurios paskirtis – teikti mažmeninės prekybos paslaugas turgavietėse. Nors kartu buvo nustatytas pažeidimas, kad statinys yra vizualinės taršos šaltinis, tačiau tokie teiginiai neatitinka jokių kriterijų, kadangi vizualinę taršą gali nustatyti tik tos srities specialistai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vedėja P. R. prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teisme gauti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. paaiškinimai dėl atsiliepimo į skundą administracinio nusižengimo byloje, kuriuose prašome V. G. skundą tenkinti ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą panaikinti. Pateiktame paaiškinime taip pat nurodoma, kad surašant V. G. administracinio nusižengimo protokolą buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai, kadangi Institucijos pareigūnas, surašęs V. G. administracinio nusižengimo protokolą, nepasiūlė ir neįrašė į surašytą protokolo administracinio nurodymo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neįsigilino į teismui pateiktus dokumentus, neteisingai nustatė trauktiną administracinėn atsakomybėn asmenį ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktoje byloje esančius duomenis, skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sutinka su kai kuriais apeliacinio skundo teiginiais. Tačiau, šioje byloje esminės yra aplinkybes, kurios sudaro pagrindą skundžiamą apylinkės teismo nutarimą iš viso panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos nei surašant pažeidėjui administracinio nusižengimo protokolą, nei pirmos instancijos teismui priimant procesinį sprendimą.
7. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir kt.
8. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai ir prieštaravimai.
9. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad savo forma ir turiniu nutarimas privalo atitikti ANK 636 straipsnyje išdėstytus ir oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, be to, jis turi būti logiškas, aiškus, išsamus, įtikinamas ir nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus skundžiamo Alytaus apylinkės teismo nutarimo turinį bei jo formą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išdėstytų nuostatų nesilaikė, surašydamas nutarimą padarė esminį proceso teisės pažeidimą, dėl ko skundžiamas apylinkės teismo nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad pagal ANK 636 straipsnio 1 dalį nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių.
10.1. Atitinkamai ANK 636 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad nutarimo (nutarties) aprašomojoje dalyje aprašoma veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodoma, kaip nusižengimo faktą ir aplinkybes aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis. Šiuo aspektu analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinį matyti, kad, nors apylinkės teismas V. G. teismo posėdžio metu duotus parodymus dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo skundžiamame nutarime ir aprašė, tačiau jie aprašyti neišsamiai, iš esmės įvardijant tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją, visiškai neaptariant V. G. parodymų, susijusių su kitomis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytinomis aplinkybėmis – ginčijamo kiosko priklausomumu, nuomos santykiais, kiosko projekto derinimu ir kt.
10.2. Tuo tarpu nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodoma: teismo nustatytos aplinkybės ir išvada, ar jos atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai, nusižengimą atitinkanti kvalifikacija ar argumentai, kodėl padaryta veika nelaikytina administraciniu nusižengimu (ANK 636 straipsnio 4 dalis). Nors duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, tačiau nutarime teismas privalo išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaujantis atmetami kiti įrodymai. Įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nutarime logiškai išplauktų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą/nebuvimą. Kaip nustatyta nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, byloje V. G. pateikė įvairius dokumentus, kuriais grindė savo nekaltumą – Nacionalinės žemės tarnybos raštą (b. l. 52), informacinius pranešimus (b. l. 53-55), P. P. ir N. P. prašymus (b. l. 56-57), prekybinio kiosko pirkimo pardavimo sutartį (b. l. 58), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą (b. l. 67-69) ir kt., tačiau skundžiamame nutarime šie dokumentai neaprašyti, nevertinta jų įrodomoji reikšmė ar nenurodyti motyvai, kodėl šie dokumentai nelaikyti įrodymais. Esant šių duomenų visumai, akivaizdu, kad skundžiamame nutarime nėra išsamios įrodymų analizės, nemotyvuotos teismo išvados, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, nutarime nėra išdėstytos aplinkybės, apibūdinančios konkrečių administracinių nusižengimo, už kurį buvo nubaustas V. G., sudėties požymius, dėl ko pripažinti skundžiamą nutarimą teisėtu ir pagrįstu, kaip tai teisingai traktuojama ir apeliaciniu skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
11. Nagrinėjamu atveju V. G. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir skundžiamu nutarimu jis buvo pripažintas kaltu padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau apeliantas viso proceso metu neigė savo kaltę, nurodė, kad gelių kioskas priklauso ne UAB „A. p.“, o žemės sklypo nuomininkui. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, jog teismas V. G. kaltę padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą grindžia tik Institucijos surinktoje ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis – tai, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. birželio 25 d. ir 2019 m. lapkričio 14 d. nurodymu liepė nukelti laikinąjį statinį (gėlių kioską), esantį (duomenys neskelbtini), ir taip, UAB „A. p.“ (duomenys neskelbtini) nevykdžius šių nurodymų, buvo sukliudyta įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti įstatymuose nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šie surinkti duomenys, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, akivaizdžiai nėra pakankami, jog būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl V. G. veiksmų vertinimo kaip administracinio nusižengimo.
12. Nors skundžiamu nutarimu nurodoma, kad UAB „A. p.“ (duomenys neskelbtini) V. G. buvo atsakinga už administracijos direktoriaus nurodymų nevykdymą, kadangi žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „A. p.“, tačiau byloje yra ir kitų duomenų, iš kurių matyti, kad laikinas statinys (gėlių kioskas) priklauso P. P. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduotas N. P. (b. l. 58). Nors, apylinkės teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žemės sklypas buvo išnuomotas būtent UAB „A. p.“, o ne kitiems asmenims, todėl šio juridinio asmens atstovas yra atsakingas už kiosko nukėlimą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad į kiosko savininką Institucijos atstovai nesikreipė, šis asmuo taip pat nebuvo apklaustas bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Tuo tarpu UAB „A. p.“ 2019 m. lapkričio 15 d., gavusi 2019 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą ir 2019 m. lapkričio 14 d. nurodymą, kreipėsi į laikino statinio savininkę P. P., nurodydami operatyviai pašalinti visas patikrinimo akte nurodytas konstrukcijas ir apie pašalintus akte nurodytus trūkumus informuoti instituciją bei UAB „A. p.“ (b. l. 53). Atitinkamai P. P. 2019 m. lapkričio 19 d. rašte nurodė, kad visus trūkumus pagal Prekybos įrenginio patikrinimo aktą pašalino (b. l. 54). Visos šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimą, nes asmuo gali atsakyti tik už tyčinį teisėtų bei galiojančių pareigūnų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą.
13. Kartu pažymėtina, kad ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.
14. Šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas atsakomybėn patrauktam asmeniui, tai yra V. G., buvo surašytas kaltinant jį tuo, jog jis padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Ši teisės norma numato atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Taigi, nurodomos normos dispozicija suponuoja pareigą administracinio nusižengimo protokole nurodyti ne tik faktinius pažeidėjo veiksmus, tačiau ir įstatymų įgaliotų pareigūnų veiklą reglamentuojančias teisės normas, nustatančias jų teises ar jiems pavestas pareigas, taip pat kolegialių institucijų sprendimus (nutarimus), kurių nevykdymu ar netinkamu vykdymu kaltinamas asmuo. Tai būtina tam, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, žinoti kuo konkrečiai jis yra kaltinamas.
15. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad V. G. nevykdė nurodymo, kurio pagrindas – Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T-205 patvirtintos Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių 10 punktas. Visgi, priimant skundžiamą nutarimą nei V. G. galimai pažeistas teisės aktas, nei administracinio nusižengimo protokole nurodytų Taisyklių 10 punkto turinys nebuvo atskleistas, jokia konkreti teisės norma, reglamentuojanti institucijos pareigūnų teises ir pareigas, o kartu suponuojanti galimybę vertinti, ar pareigūnai yra įgalioti atlikti atitinkamus veiksmus ir tų veiksmų teisėtumą, skundžiamame nutarime nebuvo nurodyta.
16. Akcentuotina ir tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo nusižengimo padarymo aplinkybes.
17. Nėra pagrindo sutikti su V. G. paaiškinimuose dėl atsiliepimo į skundą pateiktais argumentais, kad nagrinėjamu atveju V. G. turėjo būti surašytas administracinis nurodymas, kadangi ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda juridinių asmenų vadovams viršija ANK 610 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą baudos dydį, kuomet gali būti surašomas administracinis nurodymas.
18. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas V. G. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga, išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų V. G. teisę į apeliaciją. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apygardos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui dėl V. G. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo šiame nutarime plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.