Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vyteniui Maščinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui O. N., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad atsakovo tėvystė yra patvirtinta moksliniais įrodymais, t. y. byloje yra specialisto išvada, patvirtinti, kad atsakovas yra G. Š. tėvas. Šalys turi dar vieną nepilnametį vaiką. Prašomas išlaikymo dydis, t. y. po 200 Eur per mėnesį, yra minimalus, labai protinga suma, kurios įrodinėti nereikia. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus. Tai, kad jis turi kitų įsipareigojimų, negali būti priežastis vaikui mažinti išlaikymo dydį. Atsakovas dukrai išlaikymo neteikia nuo pat gimimo, todėl išlaikymas priteistinas nuo (duomenys neskelbtini) Prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė gauna tik socialines išmokas iš savivaldybės, nekilnojamojo turto neturi, nedirba, augina vaiką. Gyvena bute su patogumais, gali užtikrinti vaikui būtinas gyvenimo sąlygas.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Neprieštaravo dėl tėvystės nustatymo, kadangi DNR tyrimai patvirtino jo tėvystę. Sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Nesutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, kadangi jis gauna minimalų darbo užmokestį, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. Gauna 214 Eur, nes turi skolų antstoliams, išlaikymo vaikui įsiskolinimas yra. Su ieškove kartu nebegyvena apie dvejus metus. Gimus G. Š. kartu nebegyveno. Jam reikia butą išlaikyti, kitam vaikui išlaikymą teikti. Ko paprašo ieškovė, jis viską vaikams perka. G. Š. pirko sauskelnių, mišinėlių. Mano, kad ieškovė nemoka su pinigais elgtis. Žino, kad ji gauna daugiau nei į bylą pateikė duomenis. Jai vien už buto nuomą 300 Eur reikia sumokėti, dar mokesčius mokėti. Susirenka su tuo, ką jis teikia kitam vaikui, apie 1 000 Eur. Per mėnesį vaikui reikia išleisti daug, gali ir 300 Eur, ir 500 Eur išleisti. Jis dirba dar papildomai, susirenka sau lėšų. Supranta, kad vaikui per mėnesį reikia išleisti 400 Eur, daugiau dar. Jam beveik visą atlyginimą nuskaito, praeitą mėnesį gavo 15 Eur. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Įrodymų apie tai, kad perka vaikams daiktus, neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad mažametė G. Š. gimė (duomenys neskelbtini) Vaiko gimimo įraše vaiko motina nurodyta ieškovė E. Š., duomenų apie tėvą nėra. G. Š. nuo pat gimimo yra auginama ieškovės ir jos prižiūrima. Ieškovės šeimą be G. Š. sudaro ir nepilnametis sūnus K. N., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio tėvas yra atsakovas O. N. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu buvo pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimas ir iš atsakovo O. N. nepilnamečiui sūnui K. N. priteistas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl tėvystės nustatymo

7. Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo kaip vienas iš esminių vaiko teisių principų yra įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (7 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (9 straipsnio 1 dalis).

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CK numatytos įrodymų priemonės (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

9. Nagrinėjamu atveju byloje buvo atlikta DNR ekspertizė. 2025 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad O. N. yra biologinis G. Š. tėvas su 99,999999 % tikimybe. Duomenų, kurie leistų abejoti specialisto išvados teisingumu ir pagrįstumu, byloje nėra pateikta.

10. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į objektyvius mokslinius tyrimus, iš kurių matyti, kad nepilnametės G. Š. tėvas yra atsakovas O. N., ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas visiškai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. I vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

12. Nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko G. Š. gyvenamosios vietos nustatymo teismas atsižvelgia į tai, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama E. Š., taip pat su broliu K. N.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad mažametės G. Š. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos teismo posėdžio metu neišreiškė, su šiuo reikalavimu sutiko visiškai. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad mažametės G. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

13. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo mažametės dukters išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 200 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovė gauna vaiko išmoką ir socialinę pašalpą. Gyvena nuomojamame bute. Išreikalavus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, už 2024 m. gruodžio mėnesį (nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.) jam priskaičiuotas 930 Eur atlyginimas neatskaičius mokesčių. Gyvena nuomojamame bute. Nekilnojamojo turto, registruoto kilnojamojo turto neturi nei ieškovė, nei atsakovas. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad be darbo užmokesčio gauna ir papildomų pajamų, sau susirenka, nes turi įsiskolinimų ir beveik visą atlyginimą pasiima antstoliai. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga netgi didesnė nei 400 Eur suma.

15. Teismo įsitikinimu, ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikyti suma yra minimalaus dydžio, atitinkanti tokio amžiaus vaiko poreikius bei būtina jų patenkinimui. Pažymėtina, kad atsakovas yra palyginti jauno amžiaus, byloje nėra duomenų, jog jis turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų stengtis gauti didesnes, tiek jo, tiek nepilnamečių vaikų poreikius užtikrinančias pajamas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo O. N. mažametei dukrai G. Š. priteisiamas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

16. Ieškovė prašo išlaikymą dukrai priteisti nuo vaiko gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovas prie dukters išlaikymo neprisidėjo visiškai. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė pirkęs tam tikrus daiktus, priemones dukrai, tačiau nepateikė jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, be to, iki ekspertizės atlikimo bylos nagrinėjimo metu jis netgi nepripažino savo tėvystės. Posėdžio metu atsakovas taip pat nurodė, kad su ieškove skyriumi gyvena jau apie dvejus metus, gimus G. Š. atsakovas su ieškove nebegyveno. Įvertinęs šias aplinkybes, nesant objektyvių įrodymų, kad atsakovas yra teikęs išlaikymą mažametei G. Š., išlaikymas priteistinas nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.

17. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

18. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis).

19. Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

20. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Ieškovei byloje yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 14 d. pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą teisinę pagalbą ieškovei valstybė patyrė 784,67 Eur išlaidas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

22. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis, kuris sudaro 272,00 Eur (109 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę, 109 Eur už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą + 54 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą (200 Eur x 12 mėn. x 3 % x 75 %) bei 18,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę E. Š. nepilnametei dukrai G. Š. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 784,67 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 67 ct) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 272,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 18,78 Eur (aštuoniolikos eurų 78 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas mokant žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą 5662, įmokos kodas mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui ne vėliau kaip kitą darbo dieną teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, tai yra Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir civilinės metrikacijos skyriui, tėvystei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.