Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Reda Vizgaudienė, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ bankas iki teismo posėdžio atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo it atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų, susijusių su skolininko turto realizavimu vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų.

13. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus ir vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

14. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar antstolio veiksmai nepažeidė jo veiklos principų ir vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja, tik pasisako, ar antstolis esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai įgyvendino įstatymu numatytas pareigas.

15. Skolininko teisė pasiūlyti areštuoto turto pirkėją reglamentuota CPK 704 straipsnyje ir yra speciali procesinė turto realizavimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-611/2018).

16. CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 straipsnio 2 dalis). Turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas, jeigu skolininko pasiūlytas pirkėjas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje į turtą parduodančio antstolio depozitinę sąskaitą sumoka 10 procentų CPK 704 straipsnio 2 dalyje nurodytos turto pardavimo kainos (CPK 704 straipsnio 3 dalis). Skolininkui pasiūlius turto pirkėją, šis turi pateikti antstoliui sutikimą pirkti areštuotą turtą (CPK 704 straipsnio 4 dalis).

17. Jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą, varžytynės skelbiamos neįvykusiomis (CPK 717 straipsnio 3 dalis). Kai varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, arba dėl to, kad paaiškėjo, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (CPK 717 straipsnio 3 ir 5 punktai), turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse (CPK 719 straipsnio 2 dalis).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 14 d. buvo paskelbtos skolininkei priklausančio turto pirmosios varžytynės, varžytynės baigėsi 2020 m. lapkričio 14 d. (v. b. l. 50, 52, 53). VĮ Registrų centras pateikė antstolei pranešimus, jog buvo paskelbti varžytynių Nr. 199279 (pradinė turto pardavimo kaina 44 800,00 Eur, maksimali pasiūlyta 66 200,00 Eur), Nr. 199284 (pradinė turto pardavimo kaina 4 400,00 Eur, maksimali pasiūlyta 6 500,00 Eur) ir Nr. 199287 (pradinė turto pardavimo kaina 6 880,00 Eur, maksimali pasiūlyta 30 000,000 Eur) (v. b. l. 62, 63, 64) laimėtojai, tačiau 2020 m. lapkričio 23 d. gauti varžytynių laimėtojų pranešimai, jog neturi galimybių sumokėti, todėl atsisako pirkti turtą (v. b. l. 69, 70). 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymais antstolė, vadovaudamasi CPK 717 straipsnio 3 dalimi, varžytynes Nr. 199279, Nr. 199284 ir Nr. 199287 paskelbė neįvykusiomis ir pasiūlė išieškotojui perimti turtą už tą kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse (v. b. l. 76, 77, 78).

19. Antstolė, netenkindama pareiškėjos R. K. prašymo, 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkyme nurodė, kad paskelbus pirmąsias varžytynes pradedamas vientisas priverstinio turto pardavimo iš varžytynių procesas, o antstolio veiksmų seka nustatyta įstatyme ir antstolis negali jos keisti.

20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis naujausia kasacinio teismo praktika dėl CPK 704 straipsnio aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad pagrindų pripažinti 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkymą Nr. S-20-74-28022 negaliojančiu ir leisti parduoti turtą skolininkės pasiūlytiems pirkėjams nėra, nes nenustatyta, kad skundžiamas patvarkymas pažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjos kaip skolininkės teisėtus interesus.

21. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 704 straipsnio nuostatas ir netinkamai išnagrinėjo prašymą leisti turtą parduoti skolininkės pasiūlytiems pirkėjams, o tokio prašymo netenkinus, įpareigoti antstolę pasiūlyti turtą perimti išieškotojui už tą kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse. Be to, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo pozicija, kurios pagrindu netenkintas prašymas parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020, pateiktiems išaiškinimams. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020 aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad pagal CPK 704 straipsnį teise pasiūlyti varžytynėse parduodamo turto pirkėją skolininkas gali pasinaudoti tik iki pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Šia teise jis negali pasinaudoti po pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, taip pat ir tais atvejais, kai pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Nagrinėjamu atveju pirmosios varžytynės buvo paskelbtos 2020 m. spalio 14 d., pirkėją skolininkė pasiūlė 2020 m. lapkričio 23 d. Pažymėtina ir tai, jog minėtoje nutartyje kasacinis teismas pripažino, kad tiek pirmosios varžytynės, tiek pirmosios pakartotinės, tiek antrosios ar antrosios pakartotinės varžytynės patenka į vientisą priverstinio turto realizavimo procesą varžytynių būdu. Pirmosios pakartotinės, taip pat antrosios ar antrosios pakartotinės varžytynės yra ne savarankiška ir atskira priverstinio vykdymo procedūra (būdas), o tik neįvykusių pirmųjų varžytynių pasekmė.

23. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui (CPK 704 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, konstatavo, jog įstatymų leidėjas, CPK 719 straipsnio 2 dalyje įtvirtindamas, kad paskelbus varžytynes neįvykusiomis dėl to, kad varžytynes laimėjęs dalyvis už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, arba dėl to, kad paaiškėjo, jog varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, nenustatė skolininko teisės, paskelbus varžytynes neįvykusiomis tais pačiais pagrindais, pasiūlyti pirkėją, kuriam turtas galėtų būti parduotas už tą kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020).

24. Be to, nors kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, toks turto pardavimo būdas negali būti taikomas, jeigu paaiškėja, kad parduodant turtą skolininko nurodytam pirkėjui vykdymo proceso dalyvių interesai neužtikrinami maksimaliai geriausiu būdu, t. y. turtą siekiama nupirkti (parduoti) už mažesnę kainą, nei yra to turto rinkos vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020).

25. Nagrinėjamu atveju varžytynėse, kuriose buvo parduodamas įkeistas skolininkės turtas, galutinė turto kaina, lyginant su pradine, gerokai pakilo. Todėl turto pardavimas skolininkės pasiūlytiems pirkėjams už daug mažesnes kainas (t. y. ne už tą kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse) pažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyrą, siekį, kad būtų grąžinta kuo didesnė skolos dalis. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė ir duomenų, kad į turtą parduodančios antstolės depozitinę sąskaitą buvo sumokėta 10 procentų CPK 704 straipsnio 2 dalyje nurodytos turto pardavimo kainos ar kad pareiškėjos siūlyti pirkėjai būtų pateikę sutikimus pirkti varžytynėse neparduotą turtą (CPK 704 straipsnio 3 ir 4 dalys).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis naujausia kasacinio teismo praktika dėl CPK 704 straipsnio aiškinimo ir taikymo, pagrįstai padarė išvadą, kad pagrindų pripažinti 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkymą Nr. S-20-74-28022 negaliojančiu ir leisti parduoti turtą skolininkės pasiūlytiems pirkėjams nėra, nes nenustatyta, kad skundžiamas patvarkymas pažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjos kaip skolininkės teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismo vertinimas ir padarytos išvados neprieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl CPK 704 straipsnio aiškinimo ir taikymo, nurodytai šios nutarties 22, 23 ir 24 punktuose.

27. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad išieškotojui (kreditoriui) buvo pasiūlyta perimti varžytynėse neparduotą turtą savo žinion už kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse (v. b. l. 76, 77, 78). 2020 m. gruodžio 2 d. išieškotojas atsisakė perimti turtą ir paprašė skelbti pakartotines varžytynes (v. b. l. 79). Todėl ir šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prašymas įpareigoti antstolę pasiūlyti turtą perimti išieškotojui už tą kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse, nepagrįstas, nes antstolė nurodytus veiksmus, vadovaudamasi CPK nuostatomis, yra atlikusi.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.