- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-08
- Bylos Nr.
- e2YT-7715-433/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03384-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo I. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sūnėnas M. J.. Mirusysis santuokos sudaręs nebuvo, vaikų neturėjo. Jis buvo vienintelis savo motinos F. P., mirusios (duomenys neskelbtini) palikuonis (kitų vaikų ji neturėjo), o duomenų apie M. J. tėvą viešajame registre nėra. Pareiškėjas yra M. J. dėdė ir vienintelis jo giminaitis. M. J. motinai F. P. mirus, pareiškėjas Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismo 1983-06-14 sprendimu buvo paskirtas neveiksnaus savo sūnėno M. J. globėju ir šias pareigas vykdė iki jo mirties (atsižvelgiant j pasikeitusį reguliavimą aukščiau minėtasis sprendimas Vilniaus miesto teismo 2017-09-20 sprendimu buvo peržiūrėtas pripažįstant M. J. neveiksniu visose turtinių ir neturtinių santykių srityse). Kadangi sūnėnas kitų giminaičių neturėjo ir testamento sudaręs nebuvo, jam mirus, pareiškėjui, kaip M. J. įstatyminiam įpėdiniui, atsirado teisė į palikimą. Pareiškėjo žiniomis jokio registruotino turto mirusysis neturėjo, o jo paveldimą turtą sudaro tik piniginės lėšos, esančios kredito įstaigoje AB „Swedbank“, kurios M. J. buvo mokamos ryšium su jam nustatytu neįgalumu. LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 straipsnio 3 dalis). M. J. mirus, dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notarų biurą, kaip to reikalauja įstatymas, pareiškėjas nesikreipė. Dėl teisinių žinių stokos pareiškėjas manė, jog kitų paveldėtojų nesant, sūnėnui nuosavybės teise priklausęs turtas pareiškėjui, kaip vieninteliam jo giminaičiui, pereina savaime ir dėl to jokių papildomų veiksmų atlikti bei kur nors kreiptis nereikia. Todėl remdamasis šiomis netinkamai suvoktomis nuostatomis per įstatymo nustatytą laiką į notarų biurą pareiškėjas nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į po M. J. mirties paveldėtą turtą šiuo būdu neįteisino. LR CK 5.57 straipsnyje nurodyta, kad nustatytąjį terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas mano, kad aukščiau minėtos aplinkybės, kurioms esant laiku jis nerealizavo savo teisės į palikimo priėmimą (t. y. sveikatos būklė, teisinis neišprusimas, senyvas amžius, išsilavinimo stoka), gali būti vertinamos kaip reikšmingos, kadangi jos esminiai įtakojo ir suvaržė pareiškėjo galimybes pasinaudoti savo teisėmis. Be to, terminą palikimui priimti pareiškėjas praleidau nedaug, be to, sužinojęs apie tai, kad šis terminas yra praleistas, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų savo pažeistai teisei apginti, t. y. kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo. M. J. mirties dieną asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos šios bylos nagrinėjimas (LR CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išskyrus šiame pareiškime nurodytuosius, nėra. Kaip buvo nurodyta aukščiau M. J. buvo nevedęs, palikuonių neturėjo, jo motina F. P. yra mirusi, o duomenų apie tėvą viešajame registre nėra. Pareiškėjas prašo atnaujinti jam terminą M. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo terminui palikimui priimti yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2022-02-23 nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjo M. J. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taip pat nurodo, kad pareiškimo neginčija ir prašo teismo sprendimą civilinėje byloje priimti savo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas I. P. bei jo atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį patenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sūnėnas M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. J. motina F. P. mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo pakeistas ankstesnis teismo sprendimas, kuriuo M. J. buvo pripažintas neveiksniu, M. J. buvo pripažintas neveiksniu nurodant konkrečias turtinių santykių bei neturtinių asmeninių santykių sritis ir M. J. globėju bei turto administratoriumi buvo paskirtas pareiškėjas I. P.. Iš teismui pateikto 2021-07-30 Testamentų registro išrašo nustatyta, kad M. J. nebuvo sudaręs testamento niekas po M. J. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo per nustatyta 3 mėnesių terminą nesikreipė.
Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011; etc.). Taigi, kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Taigi, kaip minėta, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Antra, paminėtini aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai bei nagrinėjamam ginčui aktualios materialiosios teisės normos.
Pagal LR CK 5.50 straipsnį, įpėdinis palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CPK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, - diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. LR CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad LR CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Pažymėtina, kad vertinant pareiškėjų elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jie buvo pakankamai atidūs, sąžiningi, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimui priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatymų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad pareiškime nurodytos ir rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės yra svarbios termino praleidimui pateisinti. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į pareiškėjo I. P. amžių bei sveikatos būklę, į tai, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, į aplinkybę, jog pareiškėjas teisinio išsilavinimo neturi, sužinojęs apie būtinumą kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms apginti.
Prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotas asmuo nepareiškė.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis LR CK 1.5 straipsniu, kuriame nustatyta, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (LR CK 5.57 straipsnis).
Pareiškėjas turi teisę paveldėti M. J. turtą. Aukščiau minėta, kad ginčo dėl teisių į palikimą nėra. Atsižvelgiant į byloje nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (LR CK 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 577 - 578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą iki 2022 m. birželio 8 d. palikimui, atsiradusiam po M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.