- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-33-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02936-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- P. Š.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. ir atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7677-981/2021 pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl kompensacijos už servitutą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. Š. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 200 Eur periodinę kompensaciją už servitutą, nustatytą ieškovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., pradedant šią kompensaciją skaičiuoti nuo 2018 m. liepos 25 d. iki kol nurodytas žemės sklypas ieškovui priklausys nuosavybės teise, o atsakovės arba jos teisių perėmėjo naudai jame bus nustatytas servitutas.
2. Ieškinyje nurodė, kad iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio 1,7403 ha žemės sklypo ploto 0,199 ha taikomas elektros tinklų apsaugos zonos režimas pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyriaus ketvirtą skirsnį, kadangi sklype atitinkamą plotą užima 19 elektros perdavimo linijos stulpai ir elektros pastotė. Tvirtino, kad prašomas nustatyti atlyginimo dydis, atsižvelgiant į nuolatinę infliaciją, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nežymiai viršija sumą, nustatytą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –nustatė, kad ieškovui P. Š. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-600-345/2018 iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ priteista periodinė kasmetinė 150 Eur kompensacija už atsakovės naudojimąsi ieškovo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytu servitutu turi būti mokama iki 2020 m. sausio 31 d. už visą laiką nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) priėmimo dienos iki 2021 m. sausio 31 d. ir privalo būti išmokėta ieškovui per 30 kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisė ieškovui P. Š. iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 62,95 Eur vienkartinę kompensaciją už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, priklausančioje ieškovui, įstatymu nustatytą servitutą skirstomųjų tinklų eksloatavimui, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 75 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Metodikos nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 15 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 16722/17403 dalis bendro 1,7403 ha ploto kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 681/17403 žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovo 1997 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigytame žemės sklype yra 1970 m. įrengta atsakovui priklausanti 10 kV elektros oro linija Mš L-600, 1977 m. įrengta 10 kV elektros oro linija Mš L-700 ir 19 elektros linijų stulpų. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-600-345/2018 priteisė ieškovui iš atsakovės 150 Eur kompensaciją, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., pradedant šią kompensaciją skaičiuoti nuo ieškovo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2012 m. spalio 17 d. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatys tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos dėl servitutų nustatymo EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams, už naudojimąsi ieškovo žemės sklype nustatytu servitutu. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimą išaiškino, kad ieškovui priteista 150 Eur periodinė kompensacija už 2012 m. turi būti skaičiuojama proporcingai kalendorinių dienų skaičiui, o periodinė kompensacija už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1-7 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovui turi būti sumokama nedelsiant. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-600-345/2018 ieškovui iš atsakovės priteistą periodinę kasmetinę 150 Eur kompensaciją susiejo su konkrečia aplinkybe – Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams nustatyta kompensacijos dėl servitutų nustatymo išmokėjimo tvarka.
5. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 58 buvo priimtas Metodikos pakeitimas, kuriame buvo nustatyta vienkartinės kompensacijos už įstatymu ar sutartimi nustatyto kito nekilnojamojo daikto servituto apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka. Metodikos pakeitimas įsigaliojo 2020 m. sausio 31 d. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintoje Metodikoje kompensacijos, mokamos už naudojimąsi kitų nekilnojamųjų daiktų servitutu, nustatymo tvarka nebuvo įtvirtinta, o Metodikos pakeitimas, kuriame buvo nustatyta vienkartinės kompensacijos už įstatymu ar sutartimi nustatyto kito nekilnojamojo daikto servituto apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, su kuria Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendime ir susiejo atsakovės mokamos periodinės kasmetinės 150 Eur kompensacijos mokėjimo pabaigą, įsigaliojo tik 2020 m. sausio 31 d., teismas pripažino, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu nustatyta periodinės kompensacijos mokėjimo tvarka galiojo iki Metodikos pakeitimo 2020 m. sausio 31 d. įsigaliojimo. Teismas vertino, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu iš atsakovės priteista periodinė kasmetinė 150 Eur kompensacija už atsakovės naudojimąsi ieškovo žemės sklype nustatytu servitutu turi būti mokama iki 2020 m. sausio 31 d. už visą laiką nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir privalo būti išmokėta ieškovui per 30 kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
6. Teismas sprendė, kad nuo 2020 m. sausio 31 d. kompensacija už atsakovės naudojimąsi ieškovo žemės sklype nustatytu servitutu ieškovui turi būti mokama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintą Metodiką ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 58 priimtą Metodikos pakeitimą dėl šių priežasčių: pirma, Vilniaus apygardos teismas periodinę kompensaciją nustatė tik iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal EEĮ 75 straipsnio 3 dalį nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams nustatys kompensacijos dėl servitutų nustatymo išmokėjimo tvarką; antra, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių dėl servituto nustatymo nuo 2020 m. sausio 31 d. patiriamus turtinius nuostolius – ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2018 m. liepos 25 d., kai pasibaigė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu nustatytos kompensacijos mokėjimas, servituto ribose žolės nešienauja; trečia, nuostolių už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu atlygintinumo klausimai sureguliuoti pakeitus EEĮ 75 straipsnį, kurio 3 dalyje, be kitų sąlygų, nustatyta, kad tinklų operatoriai nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, kurių maksimalus dydis yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką; ketvirta, kompensacijos rūšies nustatymas už naudojimąsi servitutu reglamentuotas įstatymu (EEĮ 75 straipsnio 3 dalis, EEĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovui mokėtinos vienkartinės kompensacijos rūšies nustatymas, ieškovui nepateikus įrodymų dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, nuo 2020 m. sausio 31 d. nekvestionuotinas; penkta, šioje byloje kompensacija už servitutą nuo 2020 m. sausio 31 d. ieškovui skaičiuotina pagal Metodikoje įtvirtintą formulę.
7. Teismas nurodė, kad Metodikos 16 punkte nustatytas vienkartinės kompensacijos dydis (Nk) apskaičiuojamas pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kn, čia: Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d., apskaičiuota Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka, padalyta iš žemės sklypo ploto; Kn – lygus 0,1. Pagal šią formulę ieškovui mokėtina vienkartinė kompensacija sudaro 62,95 Eur: Sp(1,7403ha) x Vk (3 292,54 Eur) x 0,199 ha (elektros linijų apsaugos zonos plotas pagal VĮ Registrų centro duomenis) x Kn (0,1 metodinio nurodymo koeficientas), kuri mokėtina ieškovui nuo 2020 m. sausio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 58 priimtą Metodikos pakeitimu nustatytą vienkartinės kompensacijos už įstatymu ar sutartimi nustatyto kito nekilnojamojo daikto servituto apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos šioje byloje, 10 punkte nurodė, kad <...> „nei EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje, nei Metodikoje nėra įtvirtinta, kad kreipimasis į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl kompensacijos išmokėjimo yra laikytina privaloma išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, kuria ieškovas privalo pasinaudoti prieš kreipdamasis į teismą.“<...> Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje ir Metodikoje yra nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kuria ieškovas privalo pasinaudoti, ir tuo pagrindu paliko ieškinį nenagrinėtą, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl atsakovės pareikšto prašymo ieškinį dėl kompensacijos už įstatyminį servitutą, kuri turi būti apskaičiuota ir išmokėta EEĮ 75 straipsnio 3 dalies ir Metodikos nustatyta tvarka palikti nenagrinėtą, nepasisakė.
9. Bylinėjimosi išlaidos teismas paskirstė šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
10. Ieškovas P. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
11. Nurodo, kad iš esmės neprieštarauja teismo sprendimui dalyje, kuria nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu iš atsakovės ieškovo naudai priteista periodinė kasmetinė 150 Eur kompensacija už atsakovės naudojimąsi ieškovo žemės sklype nustatytu servitutu turi būti mokama iki 2020 m. sausio 31 d. už visą laiką nuo Metodikos priėmimo dienos iki 2021 m. sausio 31 d. Todėl atitinkamoje dalyje teismo motyvų nekomentuoja. Tačiau nesutinka, kad už visus vėlesnius laikotarpius jo naudai priteista tik 62,95 Eur dydžio vienkartinė kompensacija. Mano, kad tai yra neteisingas ir nesąžiningai mažas atlyginimo dydis.
12. Pažymi, kad Metodikoje nustatyta tvarka paskaičiuota kompensacija neatitinka realiai jo patiriamos žalos. Metodika neturi ir negali būti aiškinama kaip nustatanti kompensacijos už servitutą „lubas“, kurios negali būti viršijamos. Metodika tik įtvirtina tam tikrą nuostolių prezumpciją, kad tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkams būtų palengvinta įrodinėjimo pareiga, nustatyta tvarka paskaičiuojamo nuostolių (atlyginimo) dydžio įrodinėti nebereikia. Tačiau Metodika nedraudžia teismui priteisti ir didesnį atlyginimą, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas pateikia atitinkamus įrodymus.
13. Mano, kad įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimas patvirtina, kad teisinga kompensacija už ginčo servitutą sudaro ne mažiau kaip 150 Eur metams. Teismas, motyvuodamas, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie patiriamus konkrečius nuostolius, faktiškai kvestionavo įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimą, nes sprendė, kad ieškovas turi pakartotinai įrodinėti šiame sprendime nustatytomis pripažintas aplinkybes apie nuostolių, patirtų dėl servituto, dydį. Toks reikalavimas visiškai nepagrįstas, nes prejudicinių faktų įrodinėti šalis neprivalo. Pasilikdamas prie ieškinio reikalavimo, prašo jo naudai priteisti 33 proc. didesnę kompensaciją, nei kad buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu – 200 Eur metams. Kompensacijos padidinimą pilnai pateisintų nuolatinė infliacija, kai tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendime periodinės kompensacijos indeksavimas nėra numatytas. Esant šioms aplinkybėms, naikintina skundžiama teismo sprendimo dalis, vienkartinė 62,95 Eur kompensacija keistina į periodinę 200 Eur metams kompensaciją, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., pradedant šią kompensaciją skaičiuoti nuo 2021 m. vasario 1 d. iki kol nurodytas žemės sklypas jam priklausys nuosavybės teise, o atsakovo arba jo teisių perėmėjo naudai jame bus nustatytas servitutas.
14. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą dalyje, kuria nustatyta, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-600-345/2018 iš atsakovės priteista periodinė kasmetinė 150 Eur kompensacija už atsakovės naudojimąsi ieškovo žemės sklype nustatytu servitutu turi būti mokama iki 2020 m. sausio 31 d. už visą laiką nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Metodikos priėmimo dienos iki 2021 m. sausio 31 d. ir privalo būti išmokėta ieškovui per 30 kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo; taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodo, kad teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovo naudai kompensaciją už įstatyminį servitutą, nors ir pagrįstai vadovavosi Metodika, neteisingai pritaikė jos nuostatas. Esminė aplinkybė, dėl kurios teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, prieštaraujantį EEĮ 75 straipsnio 3 dalies bei Metodikos nuostatoms, sprendimą, yra ta, kad teismas nepagrįstai prilygino įstatymu nustatytą servitutą žemės sklype su įstatymu nustatytu servitutu kitame nekilnojamame daikte (t. y. patalpoje, pastate ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo žemės sklype įstatymu buvo nustatytas žemės servitutas, bet ne kito nekilnojamojo daikto servitutas, Metodikos pakeitimas nagrinėjamu atveju yra neaktualus.
Atsiliepimas
16. Ieškovas P. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą atmesti.
17. Nurodo, kad pagal įstatymą gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.123 straipsnis). Mano, kad ginčo atveju ir yra nustatytas „kitas“ servitutas, kaip jis suprantamas minėto straipsnio prasme: aptarnauti ir naudotis antžeminėmis komunikacijomis. Tas paneigia atsakovės poziciją, kad ieškovo žemės sklype nustatytas žemės, o ne „kitas“ servitutas, ir patvirtina, kad atsakovo apskųsta sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.
18. Pažymi, jog net ir pritariant atsakovo apeliacinio skundo argumentams, susijusiems su servituto pobūdžiu (jis nustatytas žemės sklype ar „kitame“ nekilnojamame daikte), apskųsta sprendimo dalis neturėtų būti keičiama, nes lygiai tokio paties dydžio kompensacija ieškovui priklausytų ir dėl įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimo, patvirtinančio, kad teisinga kompensacija už ginčo servitutą sudaro ne mažiau kaip 150 Eur metams, kas yra prejudicinis faktas, todėl papildomai neįrodinėtinas.
19. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo P. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
20. Nurodo, kad ieškovas nepagrindė, kodėl, jo nuomone, teismo sprendimo dalis, kuria priteista vienkartinė kompensacija, yra neteisėta, nenurodė nei vieno teisės akto, kurį pažeidė teismas, priimdamas sprendimą, todėl naikinti minėtos sprendimo dalies nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo P. Š. ir atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
22. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovo ieškinys dėl kompensacijos už įstatymu nustatytą servitutą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Byloje nustatyta, kad ieškovui P. Š. 1997 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 2,9893 ha bendro ploto žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-5219 pagrindu kasatoriui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo padalytas ir suformuoti bei įregistruoti du 1,7403 ha ir 1,2490 ha bendro ploto žemės sklypai, viename iš jų, 1,7403 ha žemės ūkio paskirties sklype, yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos. Viena iš jų – 0,199 ha elektros linijų apsaugos zona, per ieškovui priklausantį žemės sklypą yra nutiesta atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausanti 10 kV elektros oro linija Ms L-600, pastatyta 1970 m., 10 kV elektros oro linija Ms L-700, kurios eksploatavimo pradžia – 1977 m. (įrengti 19 elektros oro linijos atramų ir elektros transformatorinė pastotė). Ieškovo įsigytas ginčo žemės sklypas įstatymu nustatyto servituto pagrindu yra tarnaujantysis daiktas atsakovės energetikos objekto (viešpataujančiojo daikto), skirto elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, tinkamam naudojimui užtikrinti. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-600-345/2018 iš atsakovės ieškovo naudai buvo priteista periodinė kasmetinė 150 Eur kompensacija už naudojimąsi ieškovo žemės sklype nustatytu servitutu, mokama vieną kartą per metus iki einamųjų metu gruodžio 31 d., pradedant šią kompensaciją skaičiuoti nuo ieškovo ieškinio padavimo dienos (2012 m. spalio 17 d.) iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatys tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos dėl servitutų nustatymo EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams.
25. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 200 Eur kompensaciją, mokamą periodiškai vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., pradedant šią kompensaciją skaičiuoti nuo 2018 m. liepos 25 d. (po Metodikos priėmimo) iki kol nurodytas žemės sklypas ieškovui priklausys nuosavybės teise, o atsakovė arba jos teisių perėmėjo naudai jame bus nustatytas servitutas. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies – nustatė, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-600-345/2018 iš atsakovės priteista periodinė kasmetinė 150 Eur kompensacija už atsakovės naudojimąsi ieškovo žemės sklype nustatytu servitutu turi būti mokama nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Metodikos priėmimo dienos iki 2020 m. sausio 31 d. (sprendime padaryta klaida, nurodant iki 2021 m. sausio 31 d.) ir privalo būti išmokėta ieškovui per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. priteisė ieškovui 62,95 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją, apskaičiuotą EEĮ 75 straipsnio 3 dalies ir Metodikos nustatyta tvarka.
26. Tiek ieškovas, tiek atsakovė su teismo sprendimu iš dalies nesutinka. Atsakovė skundžia sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-600-345/2018 iš atsakovės priteista periodinė kasmetinė 150 Eur kompensacija turi būti mokama nuo Metodikos priėmimo dienos iki 2020 m. sausio 31 d. ir privalo būti išmokėta ieškovui per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nesutikimą ji argumentuoja, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, nepagrįstai prilygino įstatymu nustatytą servitutą žemės sklype su įstatymu nustatytu servitutu kitame nekilnojamame daikte (t. y. patalpoje, pastate ir pan.), todėl jo taikytas Metodikos pakeitimas nagrinėjamu atveju yra neaktualus. Ieškovas skundžia sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui iš atsakovės 62,95 Eur dydžio vienkartinė kompensacija, apskaičiuota EEĮ 75 straipsnio 3 dalies ir Metodikos nustatyta tvarka, ir nesutikimą argumentuoja, be kita ko, teigdamas, jog Metodikoje nustatyta tvarka paskaičiuota ir priteista 62,95 Eur dydžio vienkartinė kompensacija už naudojimąsi servitutu yra neteisinga, nesąžiningai maža ir neatitinka realiai jo patiriamos žalos.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, iš esmės sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, tačiau neturi pagrindo ieškovo argumentus pripažinti pagrįstais.
28. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtino Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijų, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką (įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 31 d.). Šioje Metodikoje buvo pateikiama tik kompensacijos už naudojimąsi žemės servitutu nustatymo tvarka, o kompensacijos, mokamos už naudojimąsi kitų nekilnojamųjų daiktų servitutu, nustatymo tvarka nebuvo įtvirtinta. Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 58 priėmė Metodikos pakeitimą, kuriuo teisės aktas buvo išdėstytas nauja redakcija (įsigaliojo 2020 m. sausio 31 d.). Jame jau buvo nustatyta vienkartinės kompensacijos už įstatymu ar sutartimi nustatyto kito nekilnojamojo daikto servituto apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, o vienkartinių kompensacijų už įstatymu nustatomus žemės servitutus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos nuostatos su nežymiais pakeitimais buvo iš esmės perkeltos iš originalios akto redakcijos.
29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės elektros tinklų ir įrenginių, įrengtų ieškovo žemės sklype, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti įstatymu buvo nustatytas žemės servitutas. Dėl nurodyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įstatymu nustatytą žemės servitutą nepagrįstai prilygino kitų nekilnojamųjų daiktų servitutui, atitinkamai, nepagrįstai sprendė, kad šiam ginčui aktualus Metodikos pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2020 m. sausio 31 d., kuriuo buvo nustatyta vienkartinės kompensacijos už įstatymu ar sutartimi nustatyto kito nekilnojamojo daikto servituto apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu iš atsakovės priteistos periodinės kasmetinės 150 Eur kompensacijos mokėjimo ieškovui pabaigą susiejo su Metodikos pakeitimo įsigaliojimu, egzistuoja pagrindas skundžiamą sprendimą pakeisti ir sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-600-345/2018 iš atsakovės priteista periodinė kasmetinė 150 Eur kompensacija mokama iki 2020 m. sausio 31 d. už visą laiką nuo Metodikos priėmimo dienos iki 2020 m. sausio 31 d., ir privalo būti išmokėta ieškovui per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtino Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką. Ginčui aktuali nuo 2020 m. sausio 31 d. galiojanti nauja teisės akto redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 58 „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“. Metodika nustato aiškias, vieningas bei proporcingas patiriamiems apribojimams taisykles, kaip turėtų būti apskaičiuojamos kompensacijos visiems tarnaujančių daiktų savininkams. Vadovaujantis šios Metodikos II skyriaus nuostatomis, ieškovui priklauso 62,95 Eur dydžio kompensacija iš atsakovės. Kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai (realiai) ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo), tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis).
31. Šiuo atveju ieškovas nuostolių dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo bei kitų nuostolių dėl servituto iš esmės neįrodinėjo. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nuo tada, kai pasibaigė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu nustatytos kompensacijos mokėjimas, servituto ribose žolės nešienauja. Ieškovas teigė, kad dėl elektros linijų apsaugos zonos negali tame žemės sklypo plote nei sėti, nei auginti, tačiau jokių duomenų apie tai, kad žemės sklype, kuriame yra elektros linijų apsaugos zona, yra vykdoma ar planuojama vykdyti kažkokia ūkinė veikla ir ieškovas patiria ar patirs konkrečius naudojimosi ribojimus ar nepatogumus, nepateikė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Ieškovui nepateikus jokių įrodymų dėl sklypo vertės sumažėjimo, kitų patiriamų nuostolių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatinėti galimų nuostolių dydžio. Aplinkybė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-600-345/2018 buvo priteista iš atsakovės ieškovo naudai periodinė kasmetinė 150 Eur kompensacija iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatys tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos dėl servitutų nustatymo, savaime nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų, jog Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota ir priteista 62,95 Eur dydžio vienkartinė kompensacija už naudojimąsi servitutu yra neteisinga, nesąžiningai maža ir neatitinka realiai ieškovo patiriamų nuostolių. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2018 m. sausio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-600-345/2018, vadovavosi bendraisiais civilinės teisės principais ir teismų praktikoje suformuotais kompensacijos už servitutą dydžio nustatymo kriterijais, kadangi kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu nustatytu žemės servitutu, nustatymo klausimai tuo metu nebuvo sureglamentuoti specialiu teisės aktu. Tuo tarpu šioje byloje buvo sprendžiamas kompensacijos už servitutą priteisimo klausimas jau galiojant Metodikai.
32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Metodika yra galiojantis ir nenuginčytas poįstatyminis teisės aktas, todėl privalu šiuo aktu vadovautis nagrinėjant šios kategorijos bylas dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovas turėjo teisę įrodyti didesnį nuostolių dydį, negu nurodyta Metodikoje, tačiau to nepadarė. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti Metodikos teisėtumu ir pagrįstumu, o kaip minėta, prieštaravimų, kad ši kompensacija apskaičiuota neteisingai pritaikius Metodikos II skyriaus nuostatas, ieškovas nepateikė. Todėl ieškovui nepateikus jokių duomenų apie patiriamus nuostolius, kitoks, nei taikant Metodiką, kompensacijos paskaičiavimo būdas ar periodinės kompensacijos priteisimas ieškovui suteiktų jam nepagrįstą pranašumą, lyginant su kitais asmenimis, kuriems nustatytas servitutas dėl elektros tiekimo įrenginių buvimo jiems nuosavybės teise priklausančiame turte.
33. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, o ieškovo atmetamas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta priteisti ieškovui P. Š. iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 62,95 Eur vienkartinę kompensaciją už žemės sklypo dalyje, priklausančioje ieškovui, įstatymu nustatytą servitutą skirstomųjų tinklų eksloatavimui, apskaičiuotą EEĮ 75 straipsnio 3 dalies ir Metodikos nustatyta tvarka, paliekama nepakeista, o sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad ieškovui P. Š. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-600-345/2018 iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ priteista periodinė kasmetinė 150 Eur kompensacija už atsakovės naudojimąsi ieškovo žemės sklype nustatytu servitutu turi būti mokama iki 2020 m. sausio 31 d. už visą laiką nuo Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Metodikos priėmimo dienos iki 2020 m. sausio 31 d. ir privalo būti išmokėta ieškovui per 30 kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, panaikinama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
34. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
35. Bylinėjimosi išlaidos, bylos šalių patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstomos, kadangi iš atsakovės valstybei priteisto žyminio mokesčio dydis, apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesikeičia (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
36. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu suteikė ieškovui antrinę teisinę pagalbą skundžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą apeliacine tvarka. Vadovaujantis šiuo sprendimu ieškovas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu 100 procentų buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, bet ne nuo kitos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi atsakovė apeliacinį skundą apmokėjo 15 Eur žyminiu mokesčiu, atsakovės apeliacinį skundą tenkinus, nors ieškovas ir yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ši žyminio mokesčio suma atsakovei priteistina iš ieškovo.
37. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki sprendimo priėmimo nepateikė teismui įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ieškovui P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-600-345/2018 (Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14683-2012-3) iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, priteista periodinė kasmetinė 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) kompensacija už atsakovės naudojimąsi ieškovo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytu servitutu turi būti mokama iki 2020 m. sausio 31 d. už visą laiką nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Metodikos priėmimo dienos iki 2020 m. sausio 31 d. ir privalo būti išmokėta ieškovui per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, naudai 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.