- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2S-1385-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02936-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- P. Š.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Energijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Energijos skirstymo operatoriui dėl kompensacijos už servitutą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 200 Eur periodinę kompensaciją už servitutą, nustatytą ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., pradedant šią kompensaciją skaičiuoti nuo 2018 m. liepos 25 d. iki kol nurodytas žemės sklypas ieškovui priklausys nuosavybės teise, o atsakovės arba jos teisių perėmėjo naudai jame bus nustatytas servitutas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame teikė alternatyvius prašymus: 1) ieškinį dėl kompensacijos už įstatyminį servitutą, kuri turi būti apskaičiuota ir išmokėta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ ) 75 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) nustatyta tvarka, palikti nenagrinėtą; arba: pripažinti ieškovo teisę gauti iš atsakovės 62,95 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją už žemės sklypo dalyje, priklausančioje ieškovui, įstatymų nustatytą servitutą skirstomųjų tinklų eksploatavimui, apskaičiuotą EEĮ 75 straipsnio 3 dalies ir Metodikos nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu ir išaiškino ieškovui, kad jis gali kreiptis į atsakovę dėl kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu. Teismas nurodė, jog ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl kompensacijos už servitutą, nustatytą ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteisimo, ją skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 25 d. iki kol nurodytas žemės sklypas ieškovui priklausys nuosavybės teise, o atsakovės arba jos teisių perėmėjo naudai jame bus nustatytas servitutas. Ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-600-345/2018, kuriuo priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 150 Eur kompensaciją, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d. pradedant šią kompensaciją skaičiuoti nuo ieškovo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2012 m. spalio 17 d. iki Vyriausybė nustatys tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos dėl servitutų nustatymo Elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams, už naudojimąsi ieškovo žemės sklype, nustatytu servitutu. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi išaiškino teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimą, kurioje nurodė, kad priteista 150 Eur periodinė kompensacija už 2012 metus turi būti skaičiuojama proporcingai kalendorinių dienų skaičiui, o periodinė kompensacija už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1-7 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovui turi būti sumokama nedelsiant.
4. Vyriausybė, įgyvendindama nurodytas įstatymo nuostatas, iki 2018 m. gegužės 1 d. turėjo nustatyti tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams. Vyriausybė 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtino Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką, kurioje nustatė nuostolių, atlyginamų žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui už perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių naudai įstatymu ar sutartimi nustatytus ar nustatomus žemės servitutus, dydžio apskaičiavimo ir vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu, išmokėjimo tvarką (metodikos 1 punktas). Ieškovas kreipimosi į atsakovą dėl kompensacijos už įstatymu nustatytą servitutą, apskaičiuojamą ir išmokamą Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies ir Metodikos nustatyta tvarka nėra pasinaudojęs ir gali ja pasinaudoti, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paliko ieškinį nenagrinėtą ir išaiškino, kad ieškovas dėl kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu, turi kreiptis į atsakovą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovas P. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą toliau nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad kreipdamasis į atsakovą ieškovas galėtų gauti tik vienkartinę kompensaciją (69,25 Eur), kas jam visiškai nepriimtina. EEĮ 75 str. 3 d. yra išimtinai materialaus pobūdžio ir jokios bylos „išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos“ nereglamentuoja. EEĮ 75 str. 3 d. tik nurodo pačią žemės savininko teisę gauti iš tinklų operatoriaus vienkartinę kompensaciją nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti. Procedūrų, kurių turėtų laikytis žemės savininkai, siekdami gauti tokią kompensaciją, EEĮ 75 str. 3 d. neaptaria. Tiek EEĮ 75 str. 3 d., tiek ir Metodika kalba tik apie vienkartinę kompensaciją. Metodikos nustatyta tvarka skirta tik tiems žemės savininkams, kuriems vienkartinė kompensacija yra priimtina. Jokiame teisės akte nėra įtvirtinta, kad žemės sklypo savininkas, siekdamas gauti kompensaciją už tinklų operatoriaus naudai įstatymu ar sutartimi nustatytus ar nustatomus žemės ar kito nekilnojamojo daikto servitutus, privalo kreiptis į tinklų operatorių. Jokiame teisės akte nenumatyta, kad tinklų operatorius negali žemės savininkui mokėti periodinės kompensacijos. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 str.). Metodika reglamentuoja, kaip apskaičiuojama vienkartinė kompensacija. Sutiktina, kad žemės savininkas, kuriam pakanka vienkartinės kompensacijos, neturėtų kreiptis į teismą, prieš tai neatlikęs Metodikoje numatytų procedūrų.
Atsiliepimas
6. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškovas iš esmės neginčija teismo padarytų išvadų, jog asmuo, siekdamas gauti vienkartinę kompensaciją už įstatymu ar sutartimi nustatytą servitutą, pirma turi kreiptis į tinklų operatorių. Ieškovas, savaip interpretuodamas šias teisės aktų nuostatas, visiškai nepagrįstai teigia, jog neva Metodikos nustatyta tvarka skirta tik tiems žemės savininkams, kuriems vienkartinė kompensacija yra priimtina. Įstatymas yra aukščiausią teisinę galią turintis norminis teisės aktas, todėl EEĮ 75 straipsnio 3 dalimi, o atitinkamai ir Metodika – poįstatyminiu teisės aktu, kuris yra įstatymo normų taikymo aktas, privalo vadovautis tiek atsakovas, apskaičiuodamas vienkartinę kompensaciją ieškovui, tiek ieškovas, kreipdamasis į atsakovą dėl vienkartinės (bet ne periodinės) kompensacijos išmokėjimo. Žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkų patirti praradimai dėl daiktinių teisių į žemę ar kitą nekilnojamąjį daiktą suvaržymų (servitutų) turi būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, t. y. elektros tinklų operatoriams priimant ir nagrinėjant savininkų prašymus, bet ne teismo tvarka. Naujai formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, jog žemės ir kitų nekilnojamų daiktų savininkai turi teisę gauti vienkartinę kompensaciją už EEĮ nustatytus servitutus, tačiau nekilnojamojo daikto savininkai teisės aktų nustatyta tvarka turi kreiptis dėl kompensacijos išmokėjimo į tinklų operatorių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Atskirojo skundo objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartis, kuria teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu nustatęs, jog ieškovas gali kreiptis į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta įstatymų nustatytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
9. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Tai reiškia, kad teismui šiuo atveju pakanka nustatyti, kad buvo nesilaikyta ikiteisminės bylos nagrinėjimo tvarkos ir dar yra galimybė ja pasinaudoti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas nėra pasinaudojęs Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (EEĮ) 75 straipsnio 3 dalies ir Metodikos nustatyta tvarka ir gali ja pasinaudoti. EEĮ 75 straipsnio 3 dalis numato, kad tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkais dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, o jų maksimalus dydis yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą, jo dalį ar kitą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį praradimo. Vyriausybė 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtino Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką (toliau – ir Metodika), kurioje nustatė nuostolių, atlyginamų žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui už perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių naudai įstatymu ar sutartimi nustatytus ar nustatomus žemės servitutus, dydžio apskaičiavimo ir vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu, išmokėjimo tvarką (Metodikos 1 punktas).
10. Nei EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje nei Metodikoje nėra įtvirtinta, kad kreipimasis į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl kompensacijos išmokėjimo yra laikytina privaloma išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, kuria ieškovas privalo pasinaudoti prieš kreipdamasis į teismą. Ieškovas kreipėsi į teismą civiline tvarka, teikdamas ieškinį dėl periodinės kompensacijos priteisimo ir tokio ginčo nagrinėjimui įstatymuose nėra įtvirtinta jokia privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje ir Metodikoje yra nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kuria ieškovas privalo pasinaudoti ir tuo pagrindu paliko ieškinį nenagrinėtu.
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti ieškovo teisę į teisminę gynybą, daro išvadą, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo P. Š. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.