- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-22
- Bylos Nr.
- e2-2086-1167/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22174-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- D. M., J. R.
- Trečiasis asmuo
- B. J.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Godai Varkauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams D. M. ir J. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – B. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) neterminuotai apriboti atsakovei J. R. motinos valdžią dukrai L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini); 2) neterminuotai apriboti atsakovui D. M. tėvo valdžią dukrai L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovų teismo išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad nepilnametis vaikas L. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų J. R. ir D. M. dukra. L. M. biologinėje šeimoje negyvena nuo 2016 m., kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 30-516 jai buvo nustatyta laikinoji globa močiutės B. J. šeimoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-5594-897/2017 atsakovei laikinai, o atsakovui neterminuotai apribota tėvų valdžia dukros L. M. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu L. M. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta B. J., iš atsakovų priteistas mokėti išlaikymas dukrai (iš atsakovės po 110 Eur, iš atsakovo po 200 Eur). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1848-614/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimas dalyse dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo buvo pakeistas ir laikinai apribota tėvo valdžia D. M. dukros L. M. atžvilgiu, iš atsakovo priteistas mokėti išlaikymas dukrai po 160 Eur periodinėmis išmokomis. Apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems buvo užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, pradėtas atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos planas. Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas atsakovui teikė biudžetinė įstaiga (toliau – ir BĮ) Vilniaus miesto socialinės paramos centras, o atsakovei – Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras. Nuo laikino tėvų valdžios atsakovams apribojimo praėjo jau daugiau kaip ketveri metai, tačiau situacija atsakovų šeimose nepasikeitė. Nei vienas iš atsakovų vykdyti tėvų pareigų dukros L. M. atžvilgiu nepradėjo, į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko grąžinimo į biologinę šeimą nesikreipė. BĮ „Vilniaus miesto socialinės paramos centras“ 2021 m. sausio 21 d. informavo Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, kad D. M. yra nusišalinęs nuo dukros priežiūros, neprisiima atsakomybės už dukters auklėjimą, neketina kreiptis į teismą dėl dukros susigrąžinimo į šeimą, vangiai bendradarbiauja su socialine darbuotoja (neįsileidžia į namus, neatsiliepia į skambučius, neperskambina, neatsižvelgia į teikiamas specialistų rekomendacijas, pagalbos plane iškeltus uždavinius vykdė epizodiškai), todėl siūloma kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios D. M. apribojimo. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į ilgą laiką nevykstančius pokyčius šeimoje, 2021 m. sausio 18 d. atvejo vadybos procesas bei socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugų teikimas šeimai yra nutrauktos, kadangi pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvui pakeisti elgesio vaiko atžvilgiu (jis neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia bei nėra duomenų, jog situacija galėtų pasikeisti). 2021 m. vasario 12 d. Tarnybos specialistas aplankė mažametę L. M. globėjos namuose ir įvertino, kad vaiko laikinoji globa vyksta sklandžiai ir atitinka vaiko interesus. Lankymosi metu mergaitė pasakojo, kad gyventi su močiute jai labai patinka, jos visą laiką būna kartu, močiutė ir teta (mamos sesuo) labai ja rūpinasi, perka žaislus, padeda mokytis, savaitgaliais jos važiuoja į sodybą. Globėja B. J. Tarnybos specialistui nurodė, kad mergaitės tėvas ketverius metus nemokėjo išlaikymo, o dabar moka „per antstolį“, ryšio su dukra beveik nepalaiko; nepilnametės motina J. R. kartais skambina ar atvažiuoja, bet materialinės pagalbos dukros išlaikymui neteikia. Pasak B. J., J. R. niekur nedirba, vartoja psichotropines medžiagas bei kenčia nuolatinį vyro fizinį smurtą kitos mažametės savo dukros A. R. akivaizdoje, dėl ko dažnai į šeimą kviečiami policijos pareigūnai. 2021 m. gegužės 25 d. Tarnyboje buvo gautas Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro raštas „Dėl informacijos pateikimo apie J. R. šeimą“, kuriame nurodyta, kad moteris gyvena su vyru A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kartu augina dukrą A. R., gim. (duomenys neskelbtini), šeima gyvena vyro mamai priklausančiame bute. Pažymėta, kad abu sutuoktiniai jau keletą metų iš eilės dalyvauja Respublikinio priklausomybės ligų centro metadono programoje, pagal kurią jiems yra taikomas atitinkamas gydymas, socialinio darbuotojo, psichologo ir psichiatro konsultacijos. Atsakovas D. M. vykdė pagalbos plano uždavinius epizodiškai, bendravo su dukra, teikė išlaikymą, tačiau susigrąžinti dukros į šeimą nesiekė ir ketinimo kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo bei vaiko nuolatinės globos panaikinimo neišreiškė. Nuo laikino motinos valdžios J. R. apribojimo praėjo jau ketveri metai, tačiau situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė. Moteris nesiekia vaiko susigrąžinti į šeimą ir pagalbos plano uždavinių, susijusių su vaiku, augančiu globėjos šeimoje, nevykdo. 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Vilniaus rajono socialinių paslaugų centre vyko atsakovės šeimos atvejo vadybos posėdis. Pasak moters, paskutinį kartą su vaiku matėsi (duomenys neskelbtini), kai vaiką lydėjo į pirmą klasę, moteris teigė, jog vaikui jai priteisto išlaikymo neteikia, vaikas pas ją nesisvečiuoja, kadangi, pasak moters, vaiko globėja tam prieštarauja. Surinkus atsakovę J. R. charakterizuojančią informaciją nustatyta, kad atsakovė 7 kartus teista, ne kartą bausta administracine tvarka (per 5 metus) už: (duomenys neskelbtini). Atsakovė J. R. nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 7 d. Tarnyboje gauta informacija iš Respublikinio priklausomybių ligų centro (toliau – RPLC), kurioje teigiama, kad moters diagnozė – (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 9 d. atliktas išplėstinis šlapimo testas psichoaktyvių medžiagų vartojimo nustatymui, fiksuotas BZD (benzodiazepinų), TCA (triciklių antidepresantų) ir FYL (fentanilio) vartojimas. 2021 m. gruodžio 21 d. dėl papildomo narkotinių medžiagų vartojimo moteriai rekomenduotas gydymas Alkoholinės ir narkotinės abstinencijos gydymo skyriuje. Surinkus atsakovą D. M. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovas 1 kartą teistas, ne kartą baustas administracine tvarka (per 5 metus) už (duomenys neskelbtini). Atsakovas D. M. nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 6 d. Tarnyboje gauta informacija iš RPLC, joje teigiama, kad vyro diagnozė – (duomenys neskelbtini). Tarnybos vertinimu, vaiko motinai ketverių (beveik penkerių) metų, o vaiko tėvui ketverių metų laikotarpis yra pakankamas laiko tarpas įvykdyti socialinių darbuotojų iškeltus įpareigojimus, pasiruošti, nusiteikti vaiko grįžimui į šeimą, jį susigrąžinti (kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo) ir pasirengti savarankiškai jį auginti, išlaikyti ir rūpintis visais jo poreikiais. Tačiau atsakovai, teismui laikinai apribojus jiems tėvų valdžią, nesiėmė ir šiuo metu nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jiems tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas ir jie prisiimtų visas tėvams tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų vaiką. Toks atsakovų elgesys rodo, kad atsakovai gyvena tenkindami tik savo poreikius bei interesus ir nėra suinteresuoti tėvų valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečiam vaikui. Atsakovai yra nemotyvuoti susigrąžinti vaiką savo priežiūrai ir juo rūpintis. Duomenų, kad atsakovų elgesys ir požiūris į vaiką pasikeistų, nėra, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsniu, atsakovams D. M. ir J. R. neterminuotai apribotina tėvų valdžia vaiko atžvilgiu.
Atsiliepimas
3. Atsakovo D. M. atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovas su ieškinio reikalavimu apriboti tėvo valdžią D. M. L. M. atžvilgiu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas myli savo vaiką, tvarkingai ir reguliariai teikia išlaikymą, dirba, gydosi nuo priklausomybės ligų. Atsakovas vykdė pagalbos plano uždavinius epizodiškai, bendravo su dukra, teikė išlaikymą, todėl nėra pagrindo nustatyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą dukters atžvilgiu. Atsakovas nors ir minimaliai, bet palaikė ryšį su dukra. Atsakovo manymu, nėra įstatyme įtvirtinto pagrindo neterminuotai apriboti jo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko L. M. atžvilgiu.
4. Atsakovės J. R. atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovė su ieškinio reikalavimu apriboti motinos valdžią J. R. L. M. atžvilgiu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad bendravimas su vaiku nutrūko dėl globėjos kaltės, nes ji neleisdavo išeiti su vaiku papramogauti, nusivesti į parduotuvę ir pan., nuteikinėdavo dukrą prieš atsakovę, taip pat neleidžia net bendrauti telefonu. Paskutinį kartą atsakovė su dukra bendravo (duomenys neskelbtini) dieną per jos gimtadienį. Atsakovė nurodė ketinanti reikšti ieškinį dėl matymosi su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovės manymu, nėra įstatyme įtvirtinto pagrindo neterminuotai apriboti jos motinos valdžią nepilnamečio vaiko L. M. atžvilgiu, nes ryšys su dukra nėra galutinai nutrūkęs.
5. Trečiasis asmuo B. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais. Paaiškino, kad atsakovei J. R. gydymas pagal metadono programą nepadeda. Atsakovė nesutinka mažinti metadono dozes, atsisako nuo ilgalaikės reabilitacijos, todėl išlieka ta pati situacija. Tik teismas paskatino atsakovą mokėti išlaikymą. Aktyvių veiksmų ryšiui su vaiku atkurti nėra, atsakovo teiginiai dėl ryšio atkūrimo tik deklaratyvūs. Ieškovė dėjo pastangas, sudarė galimybes atsakovams atkurti ryšį su vaiku, todėl kreipėsi dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vėliau negu numato įstatymas, t. y. praėjus ne pusei metų, o ilgesniam laikui. Tačiau atsakovas nesiėmė veiksmų atkurti ryšį su vaiku, nesiekė bendravimo tvarkos nustatymo, laikino valdžios apribojimo panaikinimo. Jeigu situacija pasikeistų, vaikas nebus įrašomas į įvaikinamų vaikų sąrašą ir bus galima kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje atsakovas D. M. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad nori bendrauti su vaiku, atkurti ryšį, padėti, dabar pats perveda pinigus išlaikymui. Dukra yra vienintelis jo vaikas. Ryšys su vaiku yra nutrūkęs jau treji–ketveri metai. Banko sąskaitos numerio trečiasis asmuo nedavė pervedimui motyvuodama tuo, kad duomenys bus panaudoti ne tam tikslui. Išlaikymo įsiskolinimą atsakovas sumokėjo. Nesupranta, kam tikrinamos jo gyvenimo sąlygos, jeigu vaikas kartu su juo negyvena. Nurodo iki laikino tėvo valdžios apribojimo vaikščiojęs į kursus, skirtus vaikų priežiūrai ir auklėjimui. Teigia esąs nelaukiamas trečiojo asmens namuose, juose neturi galimybės su vaiku bendrauti. Su vaiku nebendravo dėl to, kad susipyko su trečiuoju asmeniu, atsakovo darbovietei pavėlavus pervesti išlaikymą. Vaiko sveikata domėjosi telefonu. Nepripažįsta, kad yra nusišalinęs nuo vaiko. Vaikas yra buvęs jo namuose, taip pat pas atsakovo seserį. Šiuo metu nurodė dirbantis pagal trumpalaikes sutartis. Tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jį įdarbins (duomenys neskelbtini). Periodiškai lanko (duomenys neskelbtini). Pagalbos planą vykdė, jo neatsisakė.
Atsiliepimas
8. Atsakovų atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Mano, kad nėra įstatymo nustatytų pagrindų taikyti tėvų valdžios apribojimą. Vaiko atžvilgiu tai nieko nekeistų. Atsakovas dirba ir teikia vaikui išlaikymą, lanko (duomenys neskelbtini), yra blaivus, taigi yra vilties ir duomenų, kad padėtis gali pasikeisti ir tėvas atkurtų ryšį su vaiku. Pagalbos planas atsakovo buvo iš dalies, epizodiškai vykdomas. Atsakovas dalyvauja teismo posėdžiuose, pateikė atsiliepimą, reiškė priešieškinį, matyti, kad gailisi savo elgesio. Prašė ieškinį atmesti.
9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo B. J. ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovai neteikė išlaikymo nuo pat pradžių, abu tėvai yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros ir išlaikymo. Atsakovė buvo pradėjusi dirbti prieš porą metų, dirbo porą mėnesių ir pervedė po šimtą eurų keletą kartų. Atsakovas nemokėjo išlaikymo ketverius metus, iki maždaug 5 metų vaikui, kol nebuvo kreiptasi į antstolius. Atsakovas sumokėjo išlaikymą pervesdamas į trečiojo asmens sąskaitą: 2023 m. sausio mėn. – 170 Eur, o vasario mėn. – 180 Eur. Išlaikymo įsiskolinimą padengė šiemet. Į antstolius dėl išlaikymo iš atsakovės išieškojimo trečiasis asmuo kreipėsi vėliau, nes atsakovė laukėsi. Vaikas su tėvais nebendravo nuo 2019 m., t. y. trejus metus. Vaikas nenori bendrauti su tėvais. Buvo porą kartų išleidusi su nakvyne pas motiną, pas tėvą su nakvyne vaikas nėra buvęs. Bijo išleisti vaiką su tėvu dėl jo elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
10. Byloje nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečio vaiko L. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 30-516 L. M. buvo nustatyta laikinoji globa močiutės B. J. šeimoje.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5594-897/2017 atsakovei laikinai, o atsakovui neterminuotai apribota tėvų valdžia dukros L. M. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu L. M. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta B. J., iš atsakovų priteistas mokėti išlaikymas dukrai (iš atsakovės po 110 Eur, iš atsakovo po 200 Eur per mėnesį). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1848-614/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimas dalyse dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo buvo pakeistas ir tėvo valdžia D. M. dukros L. M. atžvilgiu apribota laikinai, iš atsakovo priteistas mokėti išlaikymas dukrai po 160 Eur periodinėmis išmokomis.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
13. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).
14. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
15. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinas reiškia „kurį laiką esantis ar trunkantis, nenuolatinis, neamžinas“ („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, http://lkiis.lki.lt/). Vadinasi, tai, kas laikina, neturi tapti pastoviu. Pavyzdžiui, vaiko laikinoji globa negali trukti ilgiau kaip dvylika mėnesių (CK 3.253 straipsnio 2 dalis), arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo įsiteisėjimo turi kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis). Tai rodo, kad laikini sprendimai turi: 1) turėti aiškų tikslą, pavyzdžiui, sugrąžinti vaiką į šeimą; 2) apimti aiškius tarpinius sprendimus, veiksmus, kuriais siekiama pakeisti laikiną situaciją; 3) būti pakankamai aiškiai apibrėžti laiko atžvilgiu, nes vaikui, kaip augančiai ir bręstančiai asmenybei, svarbiausia yra pastovumas, žinojimas, kiek ilgai gali trukti viena ar kita situacija, nuo ko priklauso jos pasikeitimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 34 punktas). Taigi, laikinas valdžios apribojimas negali trukti neribotą laiką, todėl, jeigu per protingą laiką neišnyksta arba išnyksta tik iš dalies aplinkybės, sudariusios pagrindą laikinai apriboti tėvų valdžią, turi būti sprendžiamas klausimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo arba dėl laikino valdžios apribojimo tęsimo. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti atsakovų argumentai, kad byloje pareikštas ieškinys yra savitikslis, nes jį tenkinus, pasak atsakovų, faktinė situacija nepasikeistų. Kaip minėta, įstatymas įpareigoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o prireikus prokurorą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo įsiteisėjimo kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo, nes tai, kas laikina, neturi tapti pastoviu, vaikui, kaip augančiai ir bręstančiai asmenybei, svarbiausia yra pastovumas, žinojimas, kiek ilgai gali trukti viena ar kita situacija, nuo ko priklauso jos pasikeitimas ir pan.
16. Tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
Dėl atsakovės motinos valdžios apribojimo neterminuotai
17. Pagal teismui pateiktus duomenis, atsakovė praeityje teista (el. b. 1 t., b. l. 13–27), 5 metų laikotarpiu daug kartų bausta administracine tvarka (el. b. 1 t., b. l. 16–23), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SoDra) duomenimis, atsakovė dirba (el. b. 1 t., b. l. 6), Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, atsakovė dalyvauja pakaitiniame gydyme opioidiniu vaistu (metadonu), jai nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), (el. b. 1 t., b. l. 26–28). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė su dukra nepalaiko ryšio, su ja faktiškai nebendrauja, neteikia jokio išlaikymo vaikui, t. y. yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir jo auklėjimo.
18. Vadovaujantis teismui pateiktu 2022 m. gegužės 30 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro atvejo nagrinėjimo posėdžio protokolu, pasibaigus šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžiui, kuris buvo organizuotas dėl kitos atsakovės mažametės dukros A. R., atsakovė atsisakė dalyvauti kitame posėdyje dėl mažametės dukros L. M., pažymėta, kad nuo 2021 m. birželio 7 d. atvejo vadybos proceso pradžios atsakovė nedėjo pastangų atkurti ryšio su dukra, nerodė iniciatyvos keisti esamos situacijos, visą laiką teisinosi, vengė bendradarbiavimo su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, esamų problemų šeimoje nepripažino. Atsakovė su sudarytu pagalbos planu nesutiko (el. b. 1 t., b. l. 41–44). Taigi, laikinai apribojus atsakovei motinos valdžią, atsakovei buvo tęsiamas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, sudarytas pagalbos planas, tačiau atsakovė atsisakė dalyvauti atvejo vadybos posėdžiuose, atsisakė vykdyti pagalbos planuose iškeltus įsipareigojimus (su pagalbos planu nesutiko), vengė bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais.
19. Iš teismui pateikto 2022 m. rugsėjo 1 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad vaikas, apibūdindamas ryšį su tėvais, nurodė, kad su tėvais nebendrauja, nieko dabar apie juos nežino (el. b. 1 t., b. l. 53).
20. Atsakovė atsiliepime į ieškinį teigė, kad bendravimas su vaiku nutrūko dėl globėjos kaltės, nes ji nieko neleido, nuteikinėjo dukrą prieš atsakovę, neleido atsakovei su dukra bendrauti net telefonu, paskutinį kartą atsakovė bendravo su dukra telefonu (duomenys neskelbtini) per dukros gimtadienį; pareiškė, kad ketina reikšti ieškinį dėl matymosi su vaiku tvarkos nustatymo. Taigi atsakovė pripažino, kad su vaiku nebendrauja, nors tvirtina, kad dėl to yra globėjos kaltė, atsakovė nepateikė įrodymų, kad iki šio teismo proceso būtų siekusi matytis su dukra, kreipusis į teismą dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, kaip minėta, tik pareiškė, kad ketina tokį ieškinį reikšti. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo atsakovės laikino motinos valdžios apribojimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o atsakovė tik dabar nurodo sieksianti nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovės bendravimas su vaiku nutrūko ne dėl atsakovės kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.
21. Taigi, byloje nėra duomenų, kad atsakovė rūpintųsi savo nepilnamečiu vaiku, teiktų išlaikymą ar siektų motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Nepilnamečio vaiko motina yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko, atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvauja, turi narkotinių medžiagų vartojimo problemų. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo savo pareigų dukros atžvilgiu vykdymo, t. y. neįgyvendina vaikui savo turtinių ir neturtinių pareigų. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės valios (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
22. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per daugiau kaip penkerius metus nuo laikino tėvų valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir nerodo jokių realių pastangų susigrąžinti vaiko į savo šeimą, vaikas ir toliau auga globėjos šeimoje, atsakovė nevykdo savo kaip motinos pareigų – neaugina vaiko, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu, neteikia vaikui išlaikymo, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, neužtikrina vaiko teisių, o Tarnyba neturi ir pati atsakovė nepateikė duomenų, jog ateityje gebės, norės rūpintis savo vaiku ir atsakingai žiūrės į savo kaip motinos pareigas, t. y. kad padėtis pasikeis, vadovaujantis CK 3.180 straipsniu, atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnametės dukros L. M. atžvilgiu.
Dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo neterminuotai
23. Pagal teismui pateiktus duomenis, atsakovas praeityje teistas (el. b. 1 t., b. l. 12), 5 metų laikotarpiu ne kartą baustas administracine tvarka (el. b. 1 t., b. l. 9–11), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SoDra) duomenimis bei vadovaujantis atsakovo paaiškinimais, atsakovas dirba pagal terminuotas darbo sutartis (el. b. 1 t., b. l. 5), 2023 m. pradžioje neteko darbo, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) turėjo iš naujo įsidarbinti; Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, atsakovas pirmą kartą kreipėsi į RPLC Vilniaus filialą 2007 m. gegužės 3 d. dėl opioidų vartojimo, epizodiškai lankėsi gydytojo psichiatro konsultacijose, keletą kartų stacionare, po gydymų buvo fiksuojamos remisijos (ilgiausiai – 5 metai), 2021 m. gegužės 4 d. – 2021 m. gegužės 30 d. ir 2022 m. kovo 22 d. – 2022 m. kovo 24 d. gydėsi Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Dienos psichiatrijos stacionare, jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 29). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas su dukra nepalaiko ryšio, su ja nebendrauja, t. y. išskyrus išlaikymo teikimą, yra faktiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir jo auklėjimo.
24. Vadovaujantis 2021 m. sausio 21 d. biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro informacija, atsakovui nuo 2016 m. gegužės 30 d. buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, o nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. sausio 18 d., t. y. laikinai apribojus atsakovui tėvo valdžią, taikoma atvejo vadyba. 2021 m. sausio 18 d. atvejo vadybos procesas bei socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugų teikimas atsakovui nutrauktas, kadangi pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba, specialistų vertinimu, nepadėjo atsakovui pakeisti elgesio su vaiku, atsakovas neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia bei nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti (el. b. 1 t., b. l. 81–83). Taigi, laikinai apribojus atsakovui tėvo valdžią, atsakovui buvo taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, sudarytas pagalbos planas, tačiau atsakovo elgesys, priimant specialistų pagalbą, buvo nenuoseklus, galiausiai atvejo vadybos procesas nutrauktas dėl ilgą laiką nevykstančių pokyčių: kaip nurodė socialinė darbuotoja, atsakovas ne kartą minėjo, kad nemato bendravimo su socialine darbuotoja tikslo, ne kartą atsisakė paslaugų, prieštaravo, kad specialistai lankytųsi jo namuose, pokalbio metu vartojo necenzūrinę leksiką, dažnai būdavo pasipiktinęs, nepatenkintas, į kai kuriuos atvejo vadybos posėdžius buvo atvykęs, 2019 metais situacija buvo trumpam pagerėjusi – atsakovas domėjosi dukros gyvenimu, daugiau su ja bendravo, kartu leido laiką, lankė globėjos namuose, teikė išlaikymą, bet dėl nuolat kylančių konfliktų su vaiko globėja ryšys su dukra vėl nutrūko. Konstatuota, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo dukros priežiūros, neprisiima atsakomybės už dukters auklėjimą, neketina kreiptis į teismą dėl dukros susigrąžinimo, vangiai bendradarbiavo su socialine darbuotoja, neįsileisdavo į namus, neatsiliepdavo į skambučius bei neperskambindavo, neatsižvelgdavo į jos rekomendacijas, pagalbos plane iškeltus uždavinius vykdė epizodiškai (el. b. 1 t., b. l. 81–92). Pateikta informacija paneigia atsakovo paaiškinimus, kad atvejo vadybos procesas buvo nutrauktas bendru atsakovo ir socialinių darbuotojų sprendimu tuo pagrindu, kad vaikas negyveno atsakovo bute.
25. Duodamas paaiškinimus teismui atsakovas pripažino, kad jo ryšys su vaiku yra nutrūkęs 3– 4 metus. Iš teismui pateikto 2022 m. rugsėjo 1 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad vaikas, apibūdindamas ryšį su tėvais, nurodė, kad su tėvais nebendrauja, nieko dabar apie juos nežino (el. b. 1 t., b. l. 53). Taigi šiuo metu esanti situacija, palyginti su buvusia laikino atsakovo tėvo valdžios apribojimo metu, yra iš esmės pablogėjusi. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1848-614/2018 buvo nustatyta, kad atsakovo ir jo dukters santykiai nėra nutrūkę negrįžtamai, Tarnybos atstovai pažymėjo, jog mažametei L. M. labai svarbūs tėvai, ypač dominuojantis yra tėvas, apie jį mergaitė atsiliepia teigiamai, dažnai jį mini klausinėjama – ir su kuo žaidė, ir kas padovanojo žaisliuką, ar klausiama, kas atėjo aplankyti, kas paskambino ir panašiai; atsakovas iš dalies vykdė įsipareigojimus, susitikdavo su dukra, anksčiau teikdavo jai žodžiu jo su globėja sutartą išlaikymą, globėjos prašymu nupirko dukrai naują kombinezoną; atsakovas apsilanko darželyje, konsultuojasi pas Pagalbos šeimai skyriaus vyresnįjį psichologą (nors nepakankamai), nurodo, jog lanko (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka gydytis ilgalaikėje reabilitacijoje ir alkoholio priklausomybę pripažįsta tik iš dalies (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1848-614/2018 22 punktas). Taigi, laikinai apribojant atsakovui tėvo valdžią, buvo nustatytas atsakovo bendravimo su vaiku, išlaikymo teikimo faktas, paties vaiko siekis bendrauti su tėvu. Nagrinėjamoje byloje proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas toliau teikia išlaikymą vaikui (iš pradžių išlaikymas buvo išieškomas antstolio iš atsakovo darbo užmokesčio, šių metų pradžioje netekęs darbo, atsakovas išlaikymą mokėjo pats), toliau lanko (duomenys neskelbtini) grupę, tačiau ryšys su vaiku yra visiškai nutrūkęs, atsakovas vaiko gyvenime nedalyvauja ir yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo bei priežiūros. Nors atsakovas nurodo, kad norėtų bendrauti su vaiku, tačiau taip pat nurodė, kad nežinotų, ko vaiko paklausti, jaučiasi nelaukiamas, negalėjo paaiškinti, kokių konkrečių veiksmų imsis, siekdamas atkurti ryšį su vaiku. Šiame kontekste atsakovo argumentas, kad jis neatsisako vaiko, vertinamas kaip emocinio pobūdžio pareiškimas, o nesutikimas su tuo (nepripažinimas), kad yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Kaip minėta, ir laikinai apribojant atsakovui tėvo valdžią, buvo nustatyti atsakovo teikiamos materialinės paramos vaikui faktai, todėl aplinkybė, kad atsakovas ir toliau teikia vaikui išlaikymą (pažymėtina, kad išlaikymas yra priteistas iš atsakovo teismo sprendimu, todėl atsakovas turi pareigą vykdyti teismo sprendimą), nepaneigia fakto, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas nepasiekė savo tikslo – vaikas nebuvo grąžintas atsakovui, ryšys su vaiku yra nutrūkęs, atsakovas nedalyvauja vaiko gyvenime, yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo bei priežiūros, ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (3.180 straipsnio 3 dalis).
26. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo laikino tėvo valdžios apribojimo jau yra praėję daugiau kaip ketveri metai, per šį laiką atsakovas nesikreipė į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, nesiekė anksčiau nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos. Šių aplinkybių kontekste atsakovo argumentas, kad jis nagrinėjamoje byloje siekė pareikšti priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, kurį teismas atsisakė priimti, teismo vertinimu, neįrodo rimtų bei ilgalaikių atsakovo ketinimų atkurti ryšį su vaiku, o yra labiau formalaus pobūdžio, sąlygotas ne tiek siekiu susigrąžinti vaiką, kiek išvengti neigiamų pasekmių, kurias gali sukelti neterminuotas atsakovo tėvo valdžios apribojimas (CPK 185 straipsnis).
27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog jis ateityje gebės, norės rūpintis savo vaiku ir atsakingai žiūrės į savo kaip tėvo pareigas, kad padėtis pasikeis. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau ne vienerius metus nedalyvauja vaiko gyvenime, yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo bei priežiūros, o laikinas tėvų valdžios apribojimas negali trukti neribotą laiką, nesant jokių objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, atsakovo tėvo valdžia dukros atžvilgiu ribotina neterminuotai (3.180 straipsnio 3 dalis).
28. Atsakovams išaiškinama, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Taigi priimtas teismo sprendimas neužkerta atsakovams kelio ateityje siekti bendravimo su vaiku, jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
29. Tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. Atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 29 d. ir 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis 2023 m. sausio 23 d. ir 2023 m. kovo 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymomis Nr. APD-2023-01256 ir Nr. APD-2023-03900 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos, suteiktos D. M., išlaidos yra 328,33 Eur. Vadovaujantis 2023 m. sausio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2023-01811 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos, suteiktos J. R., išlaidos yra 160 Eur.
31. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovei J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukrai L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Neterminuotai apriboti atsakovui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukrai L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.