Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1848-614/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-08-23
Bylos Nr.: e2A-1848-614/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-48012-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė, Vytautas Zelianka
Atsakovas: D. M., J. J.
Ieškovas: B. J.

Kategorijos

2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas

Civilinė byla Nr. e2A-1848-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-48012-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1. 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovams D. M. ir J. J. dėl tėvų valdžios apribojimo, globos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadas byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė B. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė neterminuotai apriboti atsakovo D. M. tėvo valdžią dukters L. M. atžvilgiu, terminuotai, vienerių metų laikotarpiui, apriboti atsakovės J. J. motinos valdžią dukters L. M. atžvilgiu, priteisti iš atsakovo D. M. 2 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukrai L. M. už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2016-01-31, priteisti iš atsakovo D. M. išlaikymą nepilnametei dukrai L. M. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur, paskirti ieškovę nepilnametės L. M. nuolatine globėja ir nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad atsakovai netinkamai vykdo savo teises ir pareigas, kenkia vaiko interesams. Atsakovas D. M. apie metus laiko visiškai nesirūpina vaiku ir jo nelanko, o J. J. nuo 2014 m. gruodžio nesirūpino vaiku, tačiau nuo 2017 m. vasaros pradėjo lankyti mergaitę, pasiimti ją savaitgaliams, atsakovas D. M. šiuo metu neprisideda prie dukters išlaikymo. Atsakovas D. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka iš dalies ir prašo teismo netenkinti ieškinio dalyse dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir dėl išlaikymo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo. Pažymėjo, kad šiuo metu jis gali mokėti 110 Eur dydžio išlaikymą, nes yra bedarbis, gauna nedarbo draudimo išmoką, neturi nekilnojamojo ir/ar registruotino kilnojamojo turto. Iki ieškinio teismui pateikimo visada stengėsi išlaikyti savo nepilnametę dukrą, duodamas grynų pinigų ieškovei, ne kartą siūlė mokėti išlaikymą į ieškovės sąskaitą banke, tačiau ši nedavė sąskaitos numerio, be to, siūlė apmokėti dukters ikimokyklinio ugdymo įstaigos išlaidas, pirko dukrai įvairias prekes: mandarinus, saldainius, vaikišką sirupą, sauskelnes. Bendravimą su vaiku riboja pati ieškovė.Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko motina piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis, yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo, o tėvas nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, priežiūros, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-08 įsakymu Nr. 30-516 nepilnametei L. M. nustatyta laikinoji globa, o jos globėja paskirta B. J., kuri vaiku rūpinasi iki šiol. Atsakovai yra pajėgūs pakeisti savo požiūrį į dukrą, todėl, Skyriaus nuomone, atsakovų atžvilgiu tikslingiau taikyti ne neterminuotą, o tik laikiną tėvų valdžios apribojimą ir nepilnametei nustatyti nuolatinę globą, paskirti globėja B. J., nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą globėjos gyvenamojoje vietoje bei iš atsakovų priteisti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir laikinai, iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės, apribojo motinos valdžią J. J. nepilnametės dukters L. M., atžvilgiu; neterminuotai apribojo tėvo valdžią D. M. nepilnametės dukters L. M. atžvilgiu; nustatė nuolatinę globą nepilnametei L. M., jos nuolatine globėja ir gaunamų lėšų/turto administratore uzufrukto teise paskyrė ieškovę B. J., nustatė nepilnametės L. M. gyvenamąją vietą kartu su globėja B. J. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovės J. J. išlaikymą L. M. po 110 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2016-12-30, iki jos pilnametystės, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, kad, L. M. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama B. J., priteisė iš atsakovės J. J. išlaikymo nepilnametei L. M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2016-01-31, viso 1210 Eur; priteisė iš atsakovo D. M. išlaikymą L. M. po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2016-12-30, iki jos pilnametystės, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, kad, L. M., (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama B. J.; priteisė iš atsakovo D. M. išlaikymo nepilnametei L. M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2016-01-31, viso 2 200 Eur; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016-03-08 įsakymą Nr. 30516 dėl laikinosios globos L. M. nustatymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovams D. M. ir J. J. gimė dukra L. M.. Beveik nuo pat vaiko gimimo prie jos priežiūros prisidėjo močiutė B. J., vėliau anūkės ugdymo pasiekimais, pažanga bei kasdienine veikla rūpinasi vien tik jo močiutė B. J., nes vaiko motina dėl ilgalaikio narkotinių medžiagų vartojimo kurį laiką buvo visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo, o vaiko tėvas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nuo 2015 m. nesirūpina savo dukra. Teismas laikė, kad atsakovas D. M. visiškai nusišalino nuo dukters auginimo ir priežiūros. Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra, nes net sužinojęs apie pareikštą ieškinį jis nesistengė ir nebandė atkurti ryšio su dukra ir palaipsniui palaikyti ryšį su dukra, prisidėti prie jos priežiūros, auginimo, poreikių tenkinimo. Atsakovas nesuvokia tėvo valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad mergaitė būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje.Teismas nustatė, kad atsakovė J. J. nuo 2015 m. tinkamai nesirūpina savo dukra, savalaikio periodinio išlaikymo neteikia, negali užtikrinti saugių, tinkamų vaikui gyvenimo sąlygų, pasirūpinti visais vaiko poreikiais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tiki, kad atsakovė tęs gydymąsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir norės bei galės pasiimti vaiką ir auginti ją pati, be to, įvertinus tai, kad nuo 2017 m. vasaros atsakovė J. J. bendrauja su dukra, pasiima ją savaitgaliais, teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai prašo terminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią jos nepilnametės dukters atžvilgiu, pagrįstai tikintis, kad atsakovė pakeis savo gyvenimo būdą, norės ir galės patys savarankiškai auginti dukrą L. M.. Teismas sprendė, kad tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, ją auklėti, atstovauti ir ginti jos teises ir teisėtus interesus, sudaryti būtinas vaikųvystymosi sąlygas, rengti mergaitę savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje gali nepilnamečio vaiko senelė B. J..Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas, įvertinus tai, kad abu atsakovai yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, atsakovai turi vienodą pareigą išlaikyti vieną savo nepilnametį vaiką, kuris neturi specialių poreikių, atsakovas D. M. turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką, o atsakovė J. J. laukiasi antro kūdikio, todėl teismas iš atsakovo D. M. priteisė išlaikymą nepilnametei L. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, 2016-12-30, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės, o iš atsakovės J. J. priteisia išlaikymą nepilnametei L. M. po 110 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, 2016-12-30, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės.Nors atsakovas D. M. pateikė į bylą pirkinių kvitus, tačiau teismas, įvertinęs pirkimų datas ir pirkinių turinį (alus, riešutai, picų užkepėlės, vynas), konstatavo, kad atsakovai neįrodė, kad jie laikotarpyje nuo 2015-02-01 iki 2016-01-31 būtų tinkamai vykdę savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, t. y. periodiškai, kiekvieną mėnesį būtų skyrę tam tikrą pinigų sumą nepilnametei L. M. išlaikyti. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovai D. M. ir J. J. ieškovės nurodytu laikotarpiu tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas D. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalis, kuriomis neterminuotai apribota tėvo valdžia D. M. nepilnametės dukters L. M. atžvilgiu; nustatyta nuolatinė globa nepilnametei L. M., jos nuolatine globėja ir gaunamų lėšų/turto administratore uzufrukto teise paskiriant ieškovę B. J.; nustatyta nepilnametės L. M. gyvenamoji vieta kartu su globėja B. J. jos gyvenamojoje vietoje; priteista iš atsakovo D. M. išlaikymas L. M., po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyta, kad, L. M., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama B. J., priteistas iš atsakovo D. M., išlaikymo nepilnametei L. M. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2016-01-31, viso 2 200 Eur; priteista iš atsakovo D. M. 135 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016-03-08 įsakymas Nr. 30516 dėl laikinosios globos L. M. nustatymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantas D. M. bendrauja su dukra telefonu, susitikdavo su dukra ir vesdavosi dukrą pramogauti dažnai tol, kol ieškovė leido. Ieškovė leisdavo apeliantui būti su dukra tik viename kambaryje dalyvaujant ieškovei ir ištisai ieškovė priekaištaudavo apeliantui, tuomet apeliantas nenorėjo, kad dukra girdėtų tokias kalbas, todėl pradėjo nebelankyti dukters ieškovės namuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas ateina pas dukrą į darželį, domisi, kaip dukrai sekasi. Iš byloje esančių kasos kvitų matyti, kad pirktos sauskelnės, žaislai, saldainiai, kas neabejotina, kad pirkta dukrai, o ne sau.Apeliantas gauna kas mėnesį pajamų dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose. Apeliantas nebepiktnaudžiauja alkoholiu. Apeliantas gyvena geros būklės bute su visais patogumais. Apeliantas stengiasi ir nori pats auginti dukrą savo namuose. Tėviškus įgūdžius pagerintų socialinių darbuotojų ir kartu gyvenančios draugės L. M. pagalba. Byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad apeliantas yra pajėgus pakeisti požiūrį į dukrą.Apeliantas ir atsakovė J. J. patys augino savo dukrą Lėją nuomojamame bute iki 2015 m. gruodžio mėn. ir iš bylos medžiagos nėra pagrindo teigti, kad dukra Lėja nuolat nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 gyveno pas ieškovę ir priteisti išlaikymą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2016-01-31. Ieškovė mergaitę augino tik nuo 2016 m. sausio mėn., tačiau šiuo laikotarpiu atsakovas teikdavo dukrai maisto, reikalingų reikmenų, pinigų.Ieškovė B. J. su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad apeliantas D. M. ilgą laiką vengia tinkamai atlikti savo kaip tėvo pareigas auklėti vaiką, nesirūpina jos tinkamu auklėjimu, priežiūra ir ugdymu, išlaikymu, su vaiku nebendrauja, nes ilgą laiką jos nematė, o dabar yra gėda pasirodyti ieškovės namuose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas neterminuotai apribojo apelianto D. M. tėvo valdžią mažametės jo dukters L. M. atžvilgiu. Apeliantas taip pat nurodo, jog iš jo dukrai priteistas išlaikymas, kurio objektyviai jis mokėti negali.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008). Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kasacinis teismas ne kartą pabrėžė, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas apriboti tėvų valdžią, nes vaiko tėvai dėl abiejų kaltės vengė vykdyti konstitucinę tėvų pareigą rūpintis vaiku, todėl vaikas liko be tėvų priežiūros. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 30-516 mažametei L. M. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta ieškovė – vaiko močiutė B. J., nes tėvai nesirūpino vaiku dėl to, jog buvo neatsakingi ir nerūpestingi dėl vaiko priežiūros, pradžioje nesusituokę gyveno kartu, vėliau gyveno atskirai, atsakovas buvo nepasirengęs tėvystei, neturėjo pakankamai lėšų vaikui prižiūrėti, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Šių išvardytų ir byloje nustatytų aplinkybių apeliantas D. M. iš esmės neginčija. Tiek vaikų teisių apsaugos skyriuje, tiek teisme apelianto išdėstyti argumentai, jog dukters prižiūrėti jis negalėjo dėl ankstyvo darbo (nuo 6 ryto) ar pinigų stygiaus, įtemptų santykių su vaiko globėja, negali pateisinti tėvų pareigos rūpintis vaiku nevykdymo., tačiau šios aplinkybės taip pat turi būti vertintinos. Nagrinėjamą bylą iškėlus teisme pasikeitė šios aplinkybės: atsakovas vėl pradėjo dirbti, siekia bendravimo su vaiku. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad po bylos iškėlimo teisme tėvo elgesys pasikeitė nežymiai, tačiau matyti, jog jis siekia vykdyti tėvo pareigas dukrai. Kolegijos vertinimu bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu vaiko interesus augti saugioje ir darnioje aplinkoje užtikrintų vaiko palikimas gyventi su globėja (vaikas nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio gyveno su seneliais) ir vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu ir esant nustatytiems nesirūpinimo vaiku faktui bei tėvų kaltei, buvo sąlygos CK 3.180 straipsnio 1 daliai taikyti ir tėvų valdžiai apriboti.Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada (tiek raštu, tiek teismo posėdyje) jog tėvo valdžia apeliantui turėtų būti apribojama ne nuolat, o laikinai. Kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas apelianto nurodytų priežastis dėl susidariusios padėties, o taip pat bylos įrodymus vertino pernelyg formaliai. Byloje yra pateikta 2016-10-10 Socialinės darbuotojos išvada, kurioje nurodyta, jog apeliantas pagal galimybes rūpinosi dukra, yra motyvuotas susigrąžinti dukrą, geba šeimos problemas spręsti savarankiškai, turi darbą. Byloje nustatyta, jog apelianto bute yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui svečiuotis. Nustatyta, kad apeliantas bendradarbiauja su socialine darbuotoja, nors į rekomendacijas atsižvelgia ne visuomet. Socialinė darbuotoja nurodė, jog tarp apelianto ir dukros Lėjos vyrauja šilti santykiai, tačiau bendravimas su dukra apsunkinamas konfliktinio santykio su mergaitės globėja. Ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad apeliantas D. M. pradžioje vaiku rūpinosi: „ir ateidavo ir atnešdavo“, ir pasiimdavo ir vesdavosi pasivaikščioti. Po to dukra apeliantą išvarė, tada jis išėjo gyventi pas tėvus, gal tuo metu jis ir negalėjo nuolat pasirūpinti. Liudytoja G. P. posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovės sesuo, ieškovės dukra. Liudytoja be kita ko nurodė, jog apeliantas dirbo atsitiktinius darbus, įsidarbino Monetų kalykloje. Kai atsakovė vėl pradėjo vartoti narkotikus, jų keliai išsiskyrė. 2013 m. pabaigoje – 2014 m. pradžioje, atsakovė palikdavo dukrą ieškovei kelioms dienoms, savaitgaliui. Nuo 2014 m. rugsėjo tėvai (vaiko seneliai) apsisprendė auginti mergaitę. Atsakovas ateidavo retai, kartais kažką atnešdavo, VTAS buvo įpareigoję lankyti vaiką, jis bandė kažką daryti. Mergaitė laukdavo tėčio, norėdavo, kad jis ateitų. Atsakovas atnešdavo vaikui lauktuvių. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju itin svarbu pažymėti, jog apelianto ir jo dukters Lėjos santykiai nėra nutrūkę negrįžtamai. Vertinant vaiko poreikius VTAS pažymėjo, jog mažametei Lėjai labai svarbūs tėvai, ypač dominuojantis yra tėvas, apie jį mergaitė atsiliepia teigiamai, dažnai jį mini klausinėjama – ir su kuo žaidė, ir kas padovanojo žaisliuką, ar klausiama kas atėjo aplankyti, kas paskambino ir panašiai. D. M. dalinai vykdė įsipareigojimus, susitikdavo su Lėja, anksčiau teikdavo jai žodžiu jo su globėja sutartą išlaikymą, globėjos prašymu nupirko dukrai naują kombinezoną. Byloje taip pat pateikti rašytiniai duomenys, jog apeliantas D. M. apsilanko darželyje, konsultuojasi pas Pagalbos šeimai skyriaus vyresnįjį psichologą (nors nepakankamai), nurodo jog lanko anoniminių alkoholikų klubą, tačiau nesutinka gydytis ilgalaikėje reabilitacijoje ir alkoholio priklausomybę pripažįsta tik iš dalies (rašytiniai bylos įrodymai: e.b.l. 103-104; 119-133, 1 t.). Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliantas deda per mažai pastangų pakeisti savo požiūrį į tėvystę ir pareigas vykdo epizodiškai, tačiau aptarti bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, jog yra pakankamai duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu bylos įrodymų visetu, neterminuotas apelianto tėvo valdžios apribojimas šiuo metu neatitiktų mažametės Lėjos interesų, kadangi vaikas siekia bendrauti su tėvu. Priešingu atveju motyvacija atkurti ryšį su vaiku tik mažėtų, galima ir visiška atskirtis.

Dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo

Vadovaudamasis CK 3.183 straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 407 straipsnį, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą. Vaiko laikinoji globa nustatoma rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą, nuolatinė – teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą (CK 3.262, 3.263 straipsniai). Atsižvelgdama į nurodytas teisės normas teisėjų kolegija konstatuoja, kad, apribojęs tėvų valdžią, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuolatinę L. M. globą ir paskyrė nuolatine globėja ieškovę.

Dėl išlaikymo dydžio bei dėl išlaikymo įsiskolinimo

Spręsdama šalių ginčą dėl vaikui skirtino išlaikymo dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Neterminuotai ar laikinai apribojus tėvų valdžią pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Tėvams nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).Tarp šalių kilus ginčui dėl vaikui skirtino išlaikymo ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas iš apelianto priteistino jo nepilnametei dukteriai išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, bylą nagrinėjęs teismas vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius abiejų vaiko tėvų bei globėjos turtinę padėtį, vaiko poreikius, o taip pat šalių paaiškinimus, t. y. iš esmės vadovavosi pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismas, įvertinęs šalių dukters poreikius bei apelianto gaunamas pajamas ir turtą, išlaikytinių skaičių (atsakovai turėjo vieną vaiką, tačiau atsakovė teismo proceso metu laukėsi kūdikio), nepagrįstai nevertino nedidelio vaiko amžiaus, to, kad vaikas neturi specialių poreikių (ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu), bei netinkamai nustatė iš abiejų atsakovų dukrai Lėjai skirtino išlaikymo dydžio proporciją. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, ar abi šalys išnaudoja visas galimybes gauti didesnes pajamas, nei dabar gauna, ar deda pakankamas pastangas. Kaip jau buvo nustatyta, byloje pateiktais duomenimis, ieškovė yra pensininkė, jos pajamos nėra didelės, ieškovės sutuoktinis (Lėjos senelis) mirė. Ieškovė gauna nedidelę Lėjos globos pašalpą. Vaiko motina – atsakovė nedirbo dėl savo kaltės (piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis, alkoholiu). Minėta, kad apeliantas (kaip ir atsakovė) nekilnojamojo turto neturi (e.b.l. 148, 1 t.), gyvena motinai priklausančiame bute Vilniuje Parko g. 18-47 (e.b.l. 155, 1 t.). Transporto priemonių apelianto vardu nėra registruota (b.l. 149, 1 t.). Apelianto išsilavinimas vidurinis. Dėl savo apsisprendimo apeliantas dirbo epzodiškai, šiuo metu yra registruotas darbo biržoje (e.b.l. 102, 3 t.), tačiau pagal jo išsilavinimą ankstesniu laikotarpiu maksimalios apelianto pajamos sudarė nuo 400 Eur iki 500 Eur). Pirmosios instancijos teismo iš apelianto dukros išlaikymui priteista po 200 Eur mėnesio suma reikštų, jog teismas nesant pakankamo pagrindo didžiąją vaiko išlaikymo finansinę naštą perkėlė vienam iš tėvų.Nors atsakovė laukiasi kūdikio, ji gyventa santuokoje ir būsimo kūdikio išlaikymo pareigas turės ne tik atsakovė, bet ir jos sutuoktinis. Kolegijos nuomone, pagrįsta bylos įrodymų visetu ir kartu su apeliaciniu skundu bei atsiliepimu pateiktais rašytiniais įrodymais, apeliantas turi galimybes teikti dukrai 160 Eur sumą mėnesiui. Šiais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, iš apelianto vaiko išlaikymui pirmosios instancijos priteista periodinių išmokų mėnesio suma mažintina iki 160 Eur, o išlaikymo dukrai įsiskolinimo suma mažintina iki 1 760 Eur. Apelianto pateikti kvitai (e.b.l. nuo 156, 1 t.) iš tiesu patvirtina, jog apeliantas keturis kartus pirko dukrai sauskelnes, pirko batukus, tačiau vien tai, ar lauktuvių pirkimas (saldumynų, žaisliukų), vaistų, ir, kaip nurodė apeliantas - vieną kartą kombinezono pirkimas, nėra pakankamas teigti, jog apeliantas įrodė tinkamai išlaikęs dukrą ieškovės nurodytu laikotarpiu (CK 3.200 straipsnis).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo spendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą 100 procentų atleisti tiek apeliantas, tiek ieškovė (Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai, e.b.l. 2, 1 t., 99, 3 t.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą dalyse dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo pakeisti:

Laikinai apriboti tėvo valdžią D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo D. M. išlaikymą dukrai L. M. periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 cnt) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2016 m. gruodžio 30 d., iki L. M. pilnametystės, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. M. išlaikymo nepilnametei L. M. 1.760,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt eurų 00 cnt) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m vasario 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėEglė SurgailienėVytautas Zelianka