- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2S-844-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02443-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo – antstolis Saulius Mulevičius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. S. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą. Nurodė, kad:
1.1. antstolis Saulius Mulevičius vykdo skolų iš pareiškėjos išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0170/23/00191, 0170/23/00214, 0170/21/00259, 0170/21/00754, 0170/22/01987. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti priimtus patvarkymus:
1.1.1. vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/00191 priimtus 2023 m. vasario 2 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-170-1735, 2023 m. vasario 6 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-170-1851, 2023 m. vasario 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-170-1852;
1.1.2. vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/00214 priimtus 2023 m. vasario 8 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-170-2204, 2023 m. vasario 8 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-170-2206, 2023 m. vasario 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-170-2209;
1.1.3. vykdomosiose bylose Nr. 0170/21/00259, Nr. 0170/21/00754, Nr. 0170/22/01987, 2023 m. vasario 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-170-1904;
1.1.4. vykdomojoje byloje Nr. 0170/22/01987 2023 m. vasario 6 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-170-1905.
1.2. tik išnagrinėjus prašymą dėl antstolio veiksmų bus atsakyta į klausimą ar priverstinis vykdymas yra teisėtas, todėl, siekiant išvengti galimų nuostolių, prašymas dėl vykdymo sustabdymo turi būti tenkintas. Priešingu atveju, teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus jai, įvykdymas pasunkėtų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.
3. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui įstatyme numatytos dvi privalomas sąlygas: 1) pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; 2) turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodydama, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų galimai pareiškėjai palankaus sprendimo įvykdymas, nedetalizavo minėto teiginio. Nurodė, kad į bylą nėra pateikta duomenų, jog antstolis Saulius Mulevičius turėtų finansinių sunkumų ir lėšų grąžinimo ar sprendimo atgręžimo atveju būtų finansiškai nepajėgūs įvykdyti teismo procesinį sprendimą.
5. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėja kvestionuoja vykdymo išlaidų dydį ir antstolio priimtą raginimą įvykdyti sprendimą, kurio terminą nustato įstatymas, todėl išieškojimo sustabdymas vykdomosiose bylose, esant įsiteisėjusiam ir vykdytinam teismo sprendimui, būtų neproporcinga priemonė.
6. Laikė, jog išskyrus pareiškėjos subjektyvų vertinimą (samprotavimą) dėl galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo, pareiškėja nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių teiginį dėl teismo procesinio vykdymo pasunkėjimo. Todėl padarė išvadą, jog pareiškėja neįrodė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėja A. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties, kuriame prašo:
7.1. sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 659 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;
7.2. pagal CPK 284 straipsnio nuostatas išdėstyti susidariusios skolos padengimą per 12–18 mėnesių;
7.3. nustatyti kitą protingą terminą įvykdyti raginimą;
7.4. sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos;
7.5. atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jos skundo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai apsunkina jos pažeistų teisių gynybą;
7.6. panaikinti patvarkymus (2023 m. vasario 2 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S23-170-1735, 2023 m. vasario 6 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-170-1851, 2023 m. vasario 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-170-1852 vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/0019; 2023 m. vasario 8 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-170-2204, 2023 m. vasario 8 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-170-2206, 2023 m. vasario 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-170-2209 vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/00214; 2023 m. vasario 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-170-1904 vykdomojoje byloje Nr. 0170/21/00259, Nr. 0170/21/00754, Nr. 0170/22/01987; 2023 m. vasario 6 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-23- 170-1905 vykdomojoje byloje Nr. 0170/22/01987) ir jų vykdymą;
7.7. panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimų sumas kaip nepagrįstas.
8. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:
8.1. teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiškėja pagrindė skundo reikalavimą bei grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pagrindą sustabdyti vykdymo veiksmus sudaro konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos esminės aplinkybės, kurias teismas turėjo pripažinti reikšmingomis;
8.2. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones detalizuota ir išsamiai nurodyta, dėl kokių priežasčių nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų galimai pareiškėjai palankaus sprendimo įvykdymas;
8.3. nėra pagrindo sutikti su teismo argumentu, jog į bylą nėra pateikta duomenų, kad išieškotojai ar antstolis Saulius Mulevičius turėtų finansinių sunkumų ir lėšų grąžinimo ar sprendimo atgręžimo atveju būtų finansiškai nepajėgūs įvykdyti teismo procesinį sprendimą. Esminę reikšmę sudaro ne šios aplinkybės, o tai, kad vykstant bylos nagrinėjimui pareiškėja ir bylos šalys patirs laiko ir finansinių išlaidų, kurių antstolis nepadengs. Be to, pareiškėja galėjo likti be būtinų išgyvenimui pajamų (maistui ir vaistams), dėl ko patirtų žalą sveikatai;
8.4. teismas turėjo motyvuotai išnagrinėti visus pareiškėjos pateiktus skundo argumentus ir prašymus byloje, tačiau pareiškėjos pateikti skundo argumentai ir prašymai byloje nebuvo nagrinėjami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi įvertintini ir proceso teisės normų pažeidimus, kurie reiškia pareiškėjos teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą;
8.5. raginime nustatytas terminas įvykdyti sprendimą yra neproporcingas, nesąžiningas, prieštaraujantis tiek nacionalinei, tiek Europos Sąjungos teisei, kadangi yra dvigubai mažesnis nei CPK 510 straipsnio ir 512 straipsnio nuostatose nustatytas terminas skundui pateikti, todėl raginimas turi būti panaikintas arba pakeistas, o teismas turi kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą tam, kad būtų įvertinta CPK 659 straipsnio 1 dalies atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
11. Nustatyta, kad antstolis Saulius Mulevičius vykdo skolų iš pareiškėjos išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0170/23/00191, 0170/23/00214, 0170/21/00259, 0170/21/00754, 0170/22/01987. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti priimtus patvarkymus. Teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo sustabdyti vykdymo veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, remdamasis argumentu, jog pareiškėja nepagrindė galimo pareiškėjai palankaus sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybės. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodydama, jog teismas neteisingai nustatė faktines ir teisines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja nepagrindė grėsmės sprendimo įvykdymui aplinkybės.
12. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
13. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020).
14. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, priešingu atveju įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015).
15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).
16. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).
17. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
18. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog pareiškėja nedetalizavo teiginio, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų galimai pareiškėjai palankaus sprendimo įvykdymas, o procesinio sprendimo įvykdymo pasunkėjimą grindė tik subjektyviu samprotavimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nepritarti tokiai išvadai.
19. Įvertinus tiek skundo dėl antstolio veiksmų, tiek atskirojo skundo turinį, darytina išvada, kad, išskyrus deklaratyvius teiginius apie galimai pažeidžiamas pareiškėjos teises ir galimus nuostolius, pareiškėja nenurodė jokių teisiškai reikšmingų ir įrodymais pagrįstų išimtinių aplinkybių, kurios teiktų pakankamą pagrindą konstatuoti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius vykdymo veiksmų, galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, juolab kad aptariamu atveju priverstinis skolos išieškojimas yra tik prasidėjęs. Be to, pareiškėjos prašomi sustabdyti vykdymo veiksmai atliekami įsiteisėjusių sprendimų pagrindu. Taigi net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimai būtų patenkinti, pareiškėjos prievolės neišnyktų ir vis tiek privalėtų būti vykdomos. Taigi apeliantė ir teikdama atskirąjį skundą nepagrindė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų galimai pareiškėjai palankaus sprendimo įvykdymas.
20. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atskirai nepasisakė dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – prima facie pagrįstumo, tačiau apylinkės teismo motyvų pagrindu darytina išvada, jog teismas laikė, kad pareiškėjos skundas yra tikėtinai pagrįstas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7462-909/2023 pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Ir nors nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra pakankamas argumentas laikyti pareiškėjos skundo argumentus prima facie nepagrįstais. Tokios pozicijos laikomasi ir gausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kurioje pažymėta, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-943/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1270-553/2020; kt.). Taigi vadovaujantis minėta praktika laikytina, jog kylanti abejonė dėl galbūt pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje taip pat sudaro pakankamą pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti.
21. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantės atskirasis skundas taip pat yra iš esmės dėl netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. apeliantė teikdama atskirąjį skundą siekė vykdymo veiksmų sustabdymo. Taigi nors apeliantės atskirajame skunde ir suformuluoti kiti prašymai (išdėstyti skolą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir kt.), tačiau dėl jų atskirai nepasisakytina, kadangi tokie prašymai nėra susiję su kilusio ginčo esme (procesiniu prašymu sustabdyti vykdymo veiksmus). Dėl nurodyto laikytini nepagrįstais ir atskirojo skundo argumentai, jog teismas nepasisakė dėl atskirų pareiškėjos prašymų. Kita vertus, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7462-909/2023, pareiškėjos prašymai įvertinti ir dėl jų pasisakyta išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų.
22. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės (pareiškėjos) atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.