- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-31
- Bylos Nr.
- eI-1639-780/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03252-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Atsakovas
- A. T.
- Pareiškėjas
- UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. T. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. T. 224,56 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2021-09-30. Taip pat prašė priteisti 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Pienų rajono savivaldybės taryba 2016-12-22 sprendimu Nr. T3-267 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi jam nuosavybės teise priklauso turtas, esantis Prienų rajono savivaldybėje. Tačiau atsakovas nuo 2016-01-01 iki 2021-09-30 nėra sumokėjęs pareiškėjai 224,56 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri pareiškėjos paskaičiuota Nuostatų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vietine rinkliava apmokestinamą objektą įsigijo iš varžytinių. Jau įsigijus šį objektą, jame buvo nutrauktas vandens ir elektros tiekimas, kuris atsakovo nebuvo atnaujintas. Pažymėjo, kad bute niekas negyvena. Sutartis dėl atliekų išvežimo su pareiškėja nebuvo sudaryta, konteineriai nebuvo pastatyti, pranešimų dėl vietinės rinkliavos nėra gavęs. Atsakovas patvirtino, kad nėra kreipęsis nei į savivaldybę, nei į atliekų tvarkymo centrą dėl atleidimo nuo rinkliavos ar lengvatos taikymo.
Pareiškėjai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 5 d.), pareiškėja prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, atsakovas neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant pareiškėjai, todėl byla nagrinėtina pareiškėjai nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti Prienų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2021-09-30.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Prienų rajono savivaldybės taryba 2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017-07-01 įsigaliojusiais Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016-12-22 sprendimu Nr. T3-267 (toliau – Nuostatai).
2017 m. liepos 1 d. Nuostatuose įtvirtinta, jog vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (6.6.). Rinkliava nustatoma visiems komunalinių atliekų turėtojams Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. (3 p.). Rinkliava – Savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarę Rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (6.5). Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (15 p.). Pastovioji Rinkliavos dedamoji nustatoma: nekilnojamojo turto objektams, kuriems galima nustatyti tikslų plotą, – eurais už 1 m2 bendro nekilnojamojo turto plotą, neskirstant jo pagal paskirtis. Gyvenamosios paskirties individualiems namams ir butams daugiabučiuose namuose taikomas ploto apribojimas – 100 m2 (16.1. p.); nekilnojamojo turto objektams, kuriems negalima nustatyti tikslaus nekilnojamojo turto ploto, – eurais nekilnojamojo turto vienetui pagal turto paskirtį ir jo skaičių (16.2. p.). Kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma: nekilnojamojo turto objektams, kuriems galima nustatyti tikslų plotą ir kuriuos valdantys Rinkliavų mokėtojai naudojasi tik individualiam naudojimui priskirtais rūšiuojamojo surinkimo konteineriais – pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo kiekį (18.1. p.); nekilnojamojo turto objektams, kuriems galima nustatyti tikslų plotą ir kuriuos valdantys Rinkliavos mokėtojai naudojasi jiems priskirtais kolektyviniais rūšiuojamojo surinkimo konteineriais, – pagal nekilnojamojo turto plotą ir atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Gyvenamosios paskirties individualiems namams ir butams daugiabučiuose namuose, taikomas ploto apribojimas – 100 m2 (18.2. p.); nekilnojamojo turto objektams, kuriems negalima nustatyti tikslaus ploto ir kuriuos valdantys Rinkliavos mokėtojai naudojasi jiems priskirtais kolektyviniais rūšiuojamojo surinkimo konteineriais, – pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių ir atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą (18.3.p.). Nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atleidžiami Rinkliavos mokėtojai, nesinaudojantys atliekų tvarkymo paslauga ir Administratoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad ne trumpiau kaip tris mėnesius nesinaudos nekilnojamojo turto objektu (47 p.). Administratorius nustato deklaracijos apie nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu teisingumą tokia tvarka: 47.1. nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodomas planuojamas nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo laikotarpis, elektros skaitiklių rodmenys nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo pradžioje ir kiti Administratoriaus nustatyti dokumentai; 47.2. Administratorius, gavęs 47.1 papunktyje nurodytus dokumentus, perskaičiuoja Rinkliavą, išminusuodamas kintamąją Rinkliavos dedamosios dalį už deklaruotą laikotarpį; 47.3. pasibaigus deklaruotam laikotarpiui nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo pateikia Administratoriui nekilnojamojo turto objekto elektros skaitiklių rodmenis. Deklaruojamu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte leidžiama sunaudoti ne daugiau kaip 5 kwh/mėn. Administratorius turi teisę patikrinti elektros skaitiklių rodmenis vietoje. 48. punkte nustatyta, kai deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, Savivaldybė ar Administratorius gali prašyti šiuos dokumentus ar jų kopijas teikti periodiškai, bet ne dažniau negu 1 kartą per metus.
Pažymėtina, kad 2017 m. liepos 1 d. Nuostatai buvo parengti inter alia vadovaujantis Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d.), kuriuose nurodyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (toliau – įgalioti asmenys) (17 p.); įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos (21 p.). Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (22 p.) – pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys (24 p.), o jos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (23 p.). Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (28 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko (29 p.). Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį <...> nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (30 p.). Akivaizdu, kad ir pagal minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.
Vadovaujantis Nuostatais matyti, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2670-442/2017).
Byloje pateiktas 2021-11-18 VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nekilnojamasis objektas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. T., todėl jis pagal galiojančių Nuostatų 6.6 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas.
Iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2021-11-18 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2016-01-01 iki 2021-09-30 atsakovas nėra sumokėjęs jam paskaičiuotos 224,56 Eur vietinės rinkliavos, kuri skaičiuota už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl susidarė įsiskolinimas.
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nurodytas objektas negyvenamas, jame nėra tiekiama elektra ir vanduo, todėl jis neturi mokėti vietinės rinkliavos mokesčio.
Pažymėtina, kad Nuostatais įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių.
Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021). Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (naujų Nuostatų 23 p.), pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad faktiškai nesukūrė atliekų.
Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, pažymėtina, kad pati savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama/vykdoma veikla, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei 2017 m. liepos 1 d. Nuostatuose nurodytas svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus (2017 m. liepos 1 d. Nuostatų 46 p.).
Taigi, matyti, kad pagal Naujojo teisinio reguliavimo normas nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies ir atitinkami dokumentai, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negali būti atleidžiami.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, ką teismo posėdžio metu pripažino ir pats atsakovas, kad jis iš varžytinių įsigijęs nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), būtų teikęs deklaraciją ir kreipęsis su prašymu dėl lengvatos suteikimo, nurodydamas administratoriui aplinkybes, kurias atsakovas nurodo teismui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neteikė deklaracijos ir prašymo atleisti jo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir vertindamas šį reikalavimą naujojo teisinio reguliavimo kontekste, konstatuoja, kad jis netenkino atleidimo nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo sąlygų, todėl pareiškėjui nėra teisinio pagrindo neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies. Toks aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas ir taikymas šiuo nagrinėjamu atveju atitinka ir į nacionalinę teisę perkeltus principus iš Europos Sąjungos teisinių instrumentų (pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas), inter alia „teršėjas moka“ principą (Atliekų tvarkymo įstatymo 302 str., 32 str.), bei aiškinant šiuos principus formuojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (žr., pvz., 2008 m. birželio 24 d. Sprendimo C. de M., C?188/07, EU:C:2008:359, 77 p., 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo F. I. ir kt., C?254/08, EU:C:2009:479, 45–46, 55–56 p., 2017 m. kovo 30 d. Sprendimo VG Č. d.o.o. prieš . V. ir L. V., C?335/16, ECLI:EU:C:2017:242, 32 p.).
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad skolos nepripažįsta, nes jokių sutarčių su pareiškėja neturi, jokie konteineriai nebuvo pastatyti. Ginčydamas skundo argumentus ir skunde paskaičiuotą mokėtiną sumą, nurodė, kad jis negavo jokių sąskaitų dėl mokėtinos rinkliavos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, šie atsakovo argumentai dėl šiukšlių konteinerio, taip pat dėl mokėjimo sąskaitų negavimo yra nepagrįsti, niekaip nepaneigiantys teisės aktais apibrėžtos atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, kuri yra paremta principine nuostata – ,,teršėjas moka“. Nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo priėmimui, vertinant pareiškėjo pareigos mokėti vietinės rinkliavos mokestį aspektą. Teismo vertinimu, dėl klausimų, susijusių su realiu šiukšlių konteinerio pastatymu ir sąskaitų dėl mokėtinos rinkliavos gavimu, atsakovas gali kreiptis tiesiogiai į pareiškėją ir jai reikšti pretenzijas.
Taip pat nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis neturi mokėti vietinės rinkliavos mokesčio, nes nebuvo su juo sudaryta jokia sutartis. Atsakovui, kaip ir kitiems Prienų rajono savivaldybėje nekilnojamąjį turtą turintiems ar juo disponuojantiems asmenims, pareiga mokėti rinkliavos mokestį yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta imperatyvi rinkliavos mokėjimo prievolė. Ši rinkliavos mokėtojo pareiga iš esmės siejama su nekilnojamojo turto turėjimo faktu ir aplinkybe, kad nekilnojamojo turto turėtojas yra ,,teršėjas“, todėl jis privalo kompensuoti aplinkai daromą žalą, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-201-261/2018). Taigi tam, kad atsakovą būtų galima laikyti vietinės rinkliavos mokėtoju, būtina ir pakankama nustatyti aplinkybę, kad tam tikru laikotarpiu atsakovas buvo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgaliotas asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3465-968/2019). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-05-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020).
Nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-28 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).
Dėl senaties termino taikymo
Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (LVAT nutartys Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (LVAT 2015-04-07 nutartis byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015; 2021-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-29-1062/2021). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (LVAT 2005-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2021-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-29-1062/2021).
Pareiškėja nurodo, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma (224,56 Eur) susidarė už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2021-09-30. Pareiškėja pareiškimu į teismą kreipėsi 2021-12-09, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamus 2021 metus ir tris praėjusius kalendorinius metus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes spręstina, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2016 ir 2017 metus, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovo už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-09-30 pareiškėjos naudai priteistina 157,64 Eur (224,56 Eur bendra apskaičiuota suma – 66,92 Eur įmokos už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 dydis = 157,64 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos patirtas 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas R. S. (2020 m. gegužės 25 d. Atstovavimo sutartis Nr. 001/174/198).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjos pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjos UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai, taip pat teisininkė skolų administravimui (duomenys iš UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ interneto svetainės https://www.aratc.lt/apie-aratc/kontaktai-darbo-laikas). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas LR teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Be to, aktualiausioje ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-09-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 157,64 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus ir 64 ct) pareiškėjai UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018-01-01 iki 2021-09-30.
Likusią dalį prašymo atmesti.
Pareiškėjos UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.