- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- eAS-29-1062/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03828-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą išieškoti iš skolininko T. S. 520,96 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi paliko nenagrinėtą pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 131¹ straipsnio 2 dalies 4 punktą, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nenagrinėjamas, jeigu yra pasibaigęs įstatymuose nustatytas terminas reikalavimui pareikšti. Jeigu šis terminas yra pasibaigęs tik dėl dalies reikalavimų ir šią konkrečių reikalavimų dalį galima išskirti, pareiškimas nenagrinėjamas tik dėl šios reikalavimų dalies.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėjo nurodomas laikotarpis, už kurį jis prašo išieškoti nesumokėtos rinkliavos sumą, neatitinka MAĮ įtvirtintų nuostatų, t. y. jis yra ilgesnis nei MAĮ nustatyti laikotarpiai.
Teismas pažymėjo, kad iš pateikto pareiškimo negalima išskirti konkrečios reikalavimo dalies ir nustatyti nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos dalies. Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 131¹ straipsnio 2 dalies 4 punktu, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo paliko nenagrinėtą.
Teismas pareiškėjui išaiškino, kad ši teismo nutartis neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su nauju pareiškimu, atitinkančiu ABTĮ ir MAĮ reikalavimus.
III.
Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį ir grąžinti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pareikštas reikalavimas išieškoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog pareiškėjo nurodomas laikotarpis, už kurį prašoma išieškoti nesumokėtos rinkliavos sumą, neatitinka MAĮ įtvirtintų nuostatų, t. y. jis yra ilgesnis nei MAĮ nustatyti laikotarpiai, nes šiuo atveju vyksta ne mokesčio apskaičiavimas ar perskaičiavimas, o bandoma įvykdyti priverstinį jo išieškojimą, kurio senatis nurodyta ne MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje, o MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje ir yra 5 metai. Todėl pareiškime nurodytas laikotarpis atitinka MAĮ įtvirtintas nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 131³ straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas išsprendžiamas per vieną darbo dieną nuo jo padavimo teismui dienos. Jeigu pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus, gali būti išduodamas teismo įsakymas ir nesurašoma teismo nutartis ar teisėjo rezoliucija dėl šio pareiškimo priėmimo.
Pagal ABTĮ 131³ straipsnio 2 dalį teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka šio įstatymo 131² straipsnyje nustatytų reikalavimų, jeigu yra šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ar 131¹ straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės arba jeigu pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atskiruoju skundu neskundžiama.
ABTĮ 131³ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą, jei jis yra išduotas, ir pareiškimą palieka nenagrinėtą arba, kai yra šio įstatymo 103 straipsnyje nurodyti pagrindai, bylą nutraukia. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomas laikotarpis, už kurį jis prašo išieškoti nesumokėtos rinkliavos sumą, neatitinka MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, t. y. jis yra ilgesnis nei MAĮ nustatyti laikotarpiai, be to, iš pateikto pareiškimo negalima išskirti konkrečios reikalavimo dalies ir nustatyti nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos dalies. Teismas, nustatęs 131¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą pagrindą, pareiškimą dėl teismo įsakymo paliko nenagrinėtą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo palikti nenagrinėtą, nes vadovaujantis aptarta ABTĮ 131³ straipsnio 2 dalimi, esant atvejui, kai nustatoma, kad yra ABTĮ 131¹ straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o ne palikti jį nenagrinėtą. Be to, pagal ABTĮ 131³ straipsnio 2 dalį, nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atskiruoju skundu neskundžiama.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė aiškias reikalavimo dalis priteisti vietinės rinkliavos skolą pagal konkrečius terminus: nurodė bendrą prašomą priteisti sumą – 520,96 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d., bei ją detalizavo pagal laikotarpius: už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 44,28 Eur, už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 88,56 Eur, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 103,50 Eur, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 103,50 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 103,50 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. – 77,62 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 131¹ straipsnio 2 dalies 4 punktu, turėjo išskirti reikalavimų dalį, dėl kurios yra pasibaigęs įstatymuose nustatytas terminas reikalavimui pareikšti ir pareiškimo nenagrinėti tik dėl šios reikalavimų dalies.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą reikalavimui pareikšti, nepagrįstai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, nes šiuo atveju turėjo būti taikoma MAĮ 107 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl nesumokėtų vietinių rinkliavų priteisimo yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad tokio pobūdžio bylose netaikytinas MAĮ 107 straipsnis, reglamentuojantis mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, o taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis. MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-187-602/2016). Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, atmestini.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, ir pareiškėjo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.