Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas įvykdytas prieš R. V.) – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas įvykdytas prieš P. Č.) – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, jas apimant ir iš dalies sudedant, ir A. B. paskirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. vasario 10 d.

Iš A. B. nukentėjusiajai R. V. priteisti 950 eurų turtinei žalai atlyginti.

Iš A. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama A. B. kaltė ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, tačiau nesutinkama su nusikalstamų veikų kvalifikavimu pagal baudžiamąjį įstatymą, taip pat prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas A. B. kaltu, Alytaus apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu A. B. įvykdytos nusikalstamos veikos, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kvalifikuotos tinkamai. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. B. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

6. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Dėl padarytų nusikalstamų veikų prieš R. V.

9. Šiuo atveju nėra ginčo dėl R. V. piniginės vagystės pačių faktinių aplinkybių, nuteistasis nesutinka su vagystės kvalifikavimu, kadangi piniginė nebuvo saugoma, todėl ir paėmė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi pagrobė R. V. piniginę. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Šioje straipsnio dalyje nėra jokių vagystę kvalifikuojančių požymių, esminė aplinkybė yra tai, kad pagrobto turto vertė turi būti didesnė nei 250 eurų. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad A. B. pavogė R. V. piniginę su joje buvusiais 350 eurų grynaisiais pinigais. Taigi, nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl piniginės vagystės perkvalifikavimo yra atmetamas, kaip visiškai nepagrįstas.

10. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde be pagrindo tvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo apgaulės požymių, kadangi jis pinigus išgrynino per bankomatą, o bankomato apgauti neįmanoma. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad A. B. pasisavinti banko svetimą banko kortelę ir joje buvusias pinigines lėšas. Pažymėtina, kad A. B., žinodamas, jog banko kortelė priklauso ne jam, o kitam asmeniui, ją paėmė ir panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti neturėdamas banko kortelės turėtojo sutikimo, taigi – neteisėtai. Panaudojant neteisėtai įgytą ir laikomą svetimą mokėjimo instrumentą buvo pasisavinta kito asmens nuosavybė ir dėl to atsirado padarinių, kurių BK 214, 215 straipsnių dispozicija neapima. Todėl svetimos banko kortelės panaudojimas didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti ir šios operacijos realus atlikimas pasikėsinant išgryninti pinigus, teisingai kvalifikuotas pagal BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį, nes apgaule buvo užvaldytas svetimas turtas (kasacinės nutartys Nr. 2K-339/2005, 2K-667/2005, 2K-567/2007 ir kt.).

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo nusikalstamas veikas įvykdytas nukentėjusiosios R. V. atžvilgiu kvalifikuoti pagal BK 186 straipsnį. Pagal BK 186 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule kitam asmeniui padarė nedidelės turtinės žalos. Šios nusikalstamos veikos esmė – apgaulės panaudojimas prievolei išvengti. Taigi, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistajam A. B. šiuo atveju jokia prievolė nebuvo kilusi, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nusikalstamas veikas padarytas prieš nukentėjusiąją R. V. reikėtų kvalifikuoti pagal BK 186 straipsnį, visiškai nepagrįstas.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagrobimo

14. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Saugykla BK 178 straipsnio 2 dalies prasme laikomas tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.) ir apsaugotas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.). Taip pat saugykla ar saugoma teritorija yra materialių vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Pažymėtina, kad saugykla gali būti laikomas ir stacionarus, ir transportuojamas įrenginys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011). Teisėjų kolegija pažymi, jog kasos aparato stalčius yra skirtas prekybos metu surinktiems pinigams saugoti, todėl teismų praktikoje pripažįstama, jog prie saugyklų priskiriami ir kasos aparatai. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal nustatytas faktines baudžiamosios bylos aplinkybes A. B. padaryta nusikalstama veika iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Dėl pasikėsino pagrobti IĮ (duomenys neskelbtini) ir G. V. turtą

15. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes dėl pasikėsino įvykdyti vagystę iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir iš šios parduotuvės darbuotojos G. V., todėl neteisingai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip atvirą vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o ne kaip slaptą vagystę, kadangi parduotuvės kasos aparatas buvo paliktas nesaugomas su rakteliu spynoje, taip pat G. V. piniginė buvo palikta nesaugoma, ant rankinės viršaus. Taigi jis veikė slaptai, nes ėjo pasilenkęs ir jį G. V. pamatė tik jau išeinantį.

16. Pažymėtina, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinė nutartis Nr. 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

17. Nuteistasis A. B. apklausiamas pripažino, jog užėjęs į parduotuvę pamatė, kad kasos aparatas nėra saugomas, kurį atrakino spynelėje buvusiu rakteliu ir iš kasos aparato paėmė 6 eurus. Išeidamas iš parduotuvės pamatė, kad ant nesaugomos rankinės yra padėta piniginė, todėl paėmė ir ją. Tačiau jam bandant išeiti iš parduotuvės moteris pradėjo šaukti ir jis buvo sulaikytas. Nukentėjusioji G. V. nurodė, kad ji dirbdama parduotuvėje trumpam nuėjo iki sandėlio ir grįždama pamatė, kad kažkas stovi prie kasos aparato. Pamanė, kad tai pažįstamas asmuo ir paklausė ką jis daro. Tuomet asmuo bandė pasišalinti nuo kasos aparato, pasilenkė prie spintelės šalia kasos aparato, liudytoja suprato, kad iš ten asmuo paėmė ir jos piniginę. Tuomet ji pradėjo šaukti ir jai pašaliniai asmenys padėjo sulaikyti vagį. Aukščiau aptartus nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios G. V. parodymus patvirtina baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas iš parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“. Taigi nustačius aplinkybę, kad nuteistojo A. B. veiksmai padaryti matant kitam asmeniui, suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas, nuteistajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir toliau bandant pasišalinti, bet vis tiek buvo sulaikytas pačios nukentėjusiosios ir kitų asmenų, nuteistojo A. B. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B. padarė 3 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), 3 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. B. praeityje teistas net 23 kartus už turtinio pobūdžio, viešosios tvarkos pažeidimus, taip pat teistas nekartą ir užsienio valstybėse. Nuteistasis A. B. taip pat eilę kartų baustas ir administracine tvarka už smulkias vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, paskirtų baudų nemoka. Šiuo metu, nuteistasis A. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, nuteistasis administracijos yra charakterizuojamas išimtinai neigiamai, 20 kartų baustas drausmine tvarka, iš jų net 6 kartus baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, neskatintas. Nors praeityje A. B. buvo skiriamos baudos, viešieji darbai ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat kelis kartus buvo taikyta amnestija, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad A. B. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

20. Apeliaciniame skunde cituojamas Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas priimtas 2021 m. spalio 29 d. baudžiamojoje byloje Nr. e1-1002-718/2021 ir prašoma juo remtis kaip precedentu skiriant nuteistajam A. B. bausmę už dviračio vagystę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra aktualus žemesnės instancijos teismo priimtas baudžiamasis įsakymas, nes nors asmuo pavogė brangesnį daiktą, tačiau jis, kaip asmuo, yra charakterizuojamas kitaip nei nuteistasis A. B.. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, įvertino tiek A. B. padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui.

21. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog nusikalstamas veikas padarė dėl beviltiškos padėties, kadangi jam reikėjo vaistų gydymuisi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties arba beviltiškos padėties, paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir panašiai, o ne dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pavyzdžiui, nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis nusikaltimus padarė ne dėl sunkios turtinės padėties ar dėl beviltiškos padėties, o dėl noro greitai ir neteisėtu būdu – darant nusikalstamas veikas – gauti pajamų.

22. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog jis yra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir būdamas pataisos namuose negalės tinkamai gydytis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11, 174 straipsnius, tarptautinius ir Lietuvos Respublikos teisės aktus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tais atvejais, kai tokių reikiamų paslaugų negali suteikti laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos, paslaugos gali būti teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose. Tai reiškia, kad nuteistiesiems suteikiamos tokios pačios kokybės sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tai yra sudaromos sąlygos susitikti su asmeniui aktualios srities gydytoju, suteikiamos išsamios konsultacijos dėl asmens sveikatos būklės, paskiriamas gydymas, užtikrinamas savalaikis paskirtas gydymas arba/ir gydytojų rekomendacijų įvykdymas.

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. skyrė tokias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė kiek mažesnius nei sankcijoje numatyti bausmės vidurkiai. Bausmių bendrinimo klaidų Alytaus apylinkės teismas taip pat nepadarė. Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus A. B. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę A. B. pagrindo mažinti nėra.

24. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (6 t. b. l. 28-33). Pažymoje nurodyta, kad A. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 180,71 eurų ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. anksčiau teistas eilę kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms A. B. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš A. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.