Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-466-432/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-19
Bylos Nr.: e2S-466-432/2026
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Visvaldas Kazakiūnas
Pareiškėjas: R. J.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuotojo asmens) L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-11-03 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. patikslintą prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuotieji asmenys: antstolė V. M., L. I., A. N., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Mano Būstas Neris“ ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB) ,,Finansista“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

1. Pareiškėja R. J. kreipėsi į teismą, patikslintu pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo prašydama: 1) nustatyti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių A. N. ir L. I. nuosavybėje nuosavybės teises L. I. į 85% (aštuoniasdešimt penkių procentų) dalį turto: buto su rusiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 48/1 000 dalių neįrengtos pastogės, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš skolininko bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad antstoliai vykdo skolos pareiškėjai ir kitiems išieškotojams išieškojimą iš skolininko L. I.. Vykdymo metu areštuotas skolininko vardu įregistruotas turtas, nurodytas šios nutarties 1 punkte. Šis turtas buvo įsigytas skolininko L. I. ir jo buvusios sutuoktinės A. N. santuokos metu, tačiau buto įsigijimo dieną už turtą nebuvo visiškai atsiskaityta, už turtą buvo sumokėta skolintomis iš kredito įstaigos lėšomis. Turto pirkimui paimta paskola buvo grąžinama, kai A. N. ir L. I. bendrai netvarkė ūkio (santuoka nutraukta 1999-03-04 teismo sprendimu; buvę sutuoktiniai bendrai netvarkė ūkio nuo 1998 m. pradžios), mokėjimus atliko tik L. I.. Tai patvirtina 2025-03-20 ,,Swedbank“, AB raštas, kuriame nurodoma, kad pagal banko ir L. I. 1997-11-13 sudarytą kredito sutartį A. N. mokėjimų neatliko. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad L. I. padengė 85 proc. buto įsigijimo išlaidų, o A. N. – 15 proc. buto įsigijimo išlaidų, todėl skolininkui L. I. turėtų tekti 85 proc. dydžio nurodyto turto dalis, o A. N. – 15 proc. turto dalis.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į patikslintą pareiškimą suinteresuotasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (kreditorius) prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad L. I., kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skola valstybės biudžetui yra 13 298,40 Eur vaikų išlaikymo išmokų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, suinteresuotasis asmuo mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos. 1997-11-13 L. I. iš J. R. nusipirko trijų kambarių butą, (duomenys neskelbtini). Sutarties 4 dalyje nurodyta, jog L. I. minėtą butą gali įkeisti, gaudamas 65 800 Lt paskolą šiam butui įsigyti. 1997-11-24 Lietuvos komercinis bankas ir L. I. sudarė Turto įkeitimo sandorį, kuriuo minėtas butas buvo įkeistas bankui. 1999-03-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta L. I. ir A. I. (dabartinė pavardė N.) santuoka. Šiuo teismo sprendimu nebuvo išspręstas sutuoktiniams priklausančio turto ir jų prievolių padalijimo klausimas. Bylos aplinkybės suinteresuotajam asmeniui leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Nors turtas buvo įgytas po santuokos sudarymo, L. I. atliko visus mokėjimus bankui už minėtą butą. Tai patvirtina byloje esanti „Swedbank“, AB 2025-03-20 pažyma, kurioje nurodoma, jog A. N. (buvusi I.) mokėjimų pagal šią sutartį neatliko. Už santuokos metu įsigytą turtą sumokėjo vienas L. I.. Butas įsigytas 1997-11-13, o santuoka nutraukta 1999-03-04, taigi vienerius metus ir keturis mėnesius sutuoktiniai iki santuokos nutraukimo bendrai rūpinosi šiuo turtu, jį išlaikė, tikėtina, kad kartu mokėjo ir kredito grąžinimo įmokas. Todėl nustatyti, jog skolininkas vienas sumokėjo visą buto kainą ir padengė kreditą už jį, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas nustatyti, jog L. I. priklauso 85 proc. dalis bendrojoje nuosavybėje su A. N. esančio turto – buto (duomenys neskelbtini).

4. Atsiliepime į patikslintą prašymą suinteresuotasis asmuo A. N. (buvusi skolininko L. I. sutuoktinė) nurodė, jog su juo nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tvirtino, kad turtas buvo įgytas A. N. ir L. I. santuokos metu 1997-11-13 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1?–4 dalyse buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Byloje nenustatytos tokios aplinkybės, dėl kurių L. I. turėtų tekti didesnė turto dalis. Aplinkybė, kad L. I. tariamai vienas galėjo padengti 85 procentus kredito, nepaneigia bendro turto lygių dalių principo, nekeičia šalių nuosavybės teisės dalių ir neleidžia nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. L. I. sudarius kredito sutartį, tarp jo ir kreditoriaus susiformavo atsiskaitymo teisiniai santykiai, kurie nekeitė nuosavybės dalių bendroje nuosavybėje. Suinteresuotojo asmens UAB „Finansista“ argumentai, kad L. I. iš asmeninių lėšų mokėjo įmokas pagal 1997-11-13 kredito sutartį už buto įsigijimą, remontavo butą iš savo lėšų, mokėjo komunalinius mokesčius, yra netiesa. Nutraukiant A. N. ir suinteresuotojo asmens L. I. santuoką bendras santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas, bet tai buvo bendras buvusių sutuoktinių turtas, kuriame jų dalys buvo lygios. Nekilnojamojo turto pirkimui pinigų davė A. N. motina: 1997 metų lapkričio mėnesį – 28 000 Lt, po metų ar po pusantrų – dar 18 000 Lt. Motinos duoti pinigai buvo panaudoti butui su rūsiu pirkti ir tai sudarė pusę jo įsigijimo kainos. Visa įsigijimo kaina buvo apie 19 000 JAV dolerių. Pinigus A. N. morina davė grynais pinigais. Ji yra mirusi, todėl paliudyti negalėtų. A. N. motinos duotų pinigų turėjo užtekti A. N. buto daliai išpirkti. Nutraukus santuoką 1999 metų kovo mėnesį, A. N. dar kartu su L. I. gyveno apie dvejus metus. Gyvendami kartu, abu būstą išlaikė vienodai, mokėjo kredito įmokas, taip pat tuo laikotarpiu darė remontą: keitė grindis, darė nišas, pirko barą, padarė bendrą svetainę su virtuve, A. N. asmeniškai sudėjo langus. 1997-11-13 pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta buto pardavimo kaina 94 000 Lt, taip pat nurodyta, kad 28 200 Lt suma buvo sumokėta iki pasirašant šią sutartį. Tai atitinka A. N. teiginį, kad motina jai davė 28 000 Lt, kuriuos A. N. panaudojo butui pirkti. Likusi 65 800 Lt suma turėjo būti sumokėta per 30 dienų. Taip pat pagal 2025-03-20 ,,Swedbank“, AB pateiktus duomenis buvo suteikta 59 220 Lt paskola, o duomenų iki 2002 m. bankas neturi, nes jų nebesaugo. 2002-01-12 likusi neapmokėta kredito dalis buvo 27 200,58 Lt, kas paneigia tiek pareiškėjos, tiek suinteresuotojo asmens UAB ,,Finansista“ argumentus, kad didžiąją dalį paskolos, būtent 85 procentus, apmokėjo vienas L. I.. Suinteresuotojo asmens A. N. dalis yra 1/2, bet ne 15 procentų. Be to, A. N. motinos duoti pinigai priklausė A. N. asmeninės nuosavybės teise, todėl turėtų būti laikoma, kad tik pusė buto A. N. ir L. I. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atitinkamai – tik ketvirtadalis turėtų priklausyti L. I..

5. Atsiliepime į patikslintą prašymą suinteresuotasis asmuo (skolininkas) L. I. prašė jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad butą (duomenys neskelbtini), 1997 metais įsigijo Ivanauskų šeima, kurią tuo metu sudarė L. I. (vyras), A. I. (žmona), G. I. (sūnus) ir M. I. (vyro motina). Kadangi L. I. šeima stovėjo Vilniaus miesto savivaldybės eilėje butui gauti, tai jai buvo pasiūlytas lengvatinis kreditas butui įsigyti. Kreditas butui įsigyti buvo skirtas L. I. šeimai, o ne vien tik L. I., nors buto pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta L. I. vardu. A. N. mokėjimų bankui neatliko, nes pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta ne jos vardu. Tai, kad palūkanas už paskolą mokėjo Vilniaus miesto savivaldybė, įrodo, kad suteiktas kreditas buvo L. I. šeimai, o įformintas L. I. vardu. 1997 m. rudenį A. N. motina davė L. I. 28 200 Lt sumą pirmam įnašui, kaip savo dukros dalį už butą. 1998 metų vasarą A. N. motina perdavė L. I. dar 18 800 Lt. Bendra pinigų suma, perduota A. N. motinos, sudaro 47 000 Lt, o tai sudaro pusę buto kainos.

Šalies argumentai

6. Skolininkas L. I. pateikė prašymą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, prašydamas svetainę, virtuvę ir sanitarinį mazgą priskirti jam, o kambarį su balkonu ir mažesnį kambarėlį – suinteresuotajam asmeniui A. N.. Skolininkas prašė nustatyti naudojimosi butu tvarką pagal 2025-09-02 matininkės L. Z. parengtą planą (DOK-91728, DOK-133485).

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į patikslintą prašymą suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė neprieštaraujanti patikslintam pareiškimui. Suinteresuotojo asmens teigimu, byloje pateikti duomenys apie tai, kad L. I. iš asmeninių lėšų mokėjo įmokas pagal 1997-11-13 kredito sutartį už buto įsigijimą, remontavo butą iš savo lėšų, mokėjo komunalinius mokesčius. A. N. (buvusi pavardė I.) priešingai – nemokėjo įmokų bankui.

8. Suinteresuotasis asmuo UAB ,,Finansista“ sutiko su patikslintu prašymu ir prašė jį patenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-08 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-4359-1168/2023, neišspręstas L. I. ir A. N. turto padalijimo klausimas. Buto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 1997-11-13 su L. I., buvusi sutuoktinė A. N. nedalyvavo, sudarant pirkimo pardavimo sutartį ir neprisiėmė įsipareigojimų. 1997-11-13 buto pirkimo sutartyje nurodyta, kad L. I. buto pardavėjui sumokėjo tik 28 200 Lt, o 65 800 Lt įsipareigojo sumokėti iš banko pasiskolintomis lėšomis. Buvusi sutuoktinė A. I. nedalyvavo, sudarant kredito sutartį ir neprisiėmė įsipareigojimų. 1997-11-13 bankas ir L. I. sudarė kredito sutartį, pagal kurią L. I. buvo suteikta 65 800 Lt (19 057 Eur) paskola. A. I. parašo ant 1997-11-13 kredito sutarties nėra. L. I. nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį, bankas 2019-12-13 sutartį nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Buvusi sutuoktinė A. I. į civilinės bylos Nr. e2-697-566/2021 nagrinėjimą atsakovo L. I. pusėje nebuvo įtraukta. 2021-03-10 sprendimu teismui patenkinus banko ieškinį, skola buvo priteista tik iš L. I., o A. I. iš 2021-03-10 teismo sprendimo prievolių nekilo. Butas buvo įsigytas iš skolintų lėšų, o įsipareigojimus pagal 1997-11-13 kredito sutartį ir 2021-03-10 teismo sprendimą vykdė tik L. I. ir nėra duomenų, kad įsipareigojimus būtų vykdžiusi sutuoktinė A. I.. Buvusi sutuoktinė A. I. nedalyvavo, sudarant turto įkeitimo sutartį ir neprisiėmė įsipareigojimų. Įsigydamas butą L. I. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaravo pajamas, o 1997-11-13 Valstybinė mokesčių inspekcija L. I. išdavė pažymą apie brangų turtą įsigijusio (įsigyjančio) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimą. Nėra duomenų, kad įsigyjant butą, A. I. būtų deklaravusi pajamas. 1997-11-17 L. I. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą atlikti buto teisinę registraciją L. I. vardu. Nėra duomenų, kad A. I. VĮ Registrų centrui būtų pateikusi prašymą dėl buto registracijos jos vardu. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygių dalių principo ir L. I. nustatyti žymiai didesnę buto dalį, nei buvusiai sutuoktinei A. N. (buvusi pavardė I.). Už butą buvo sumokėta 94 000 Lt suma iš kurios 65 800 Lt yra L. I. pasiskolintos iš banko lėšos ir 28 200 Lt L. I. sumokėta suma, sudarant sutartį. 30 proc. už butą sumokėta suma laikytina abiejų sutuoktinių už butą sumokėta pinigų suma, nes lėšos buvo sukauptos iki santuokos nutraukimo (1999 m. kovo 4 d.), todėl laikytina, kad A. N. (buvusi pavardė I.) ir L. I. sumokėjo lygiomis dalimis, tai yra kiekvienas po 15 proc. buto kainos. Pagal buto pirkimo sutartį L. I. skolintomis iš banko lėšomis sumokėta 65 800 Lt (70 proc. nuo buto kainos) laikytina tik L. I. asmeninėmis lėšomis už butą sumokėta pinigų suma. L. I. ir A. I. 1999-03-04 teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo yra konstatuota, kad L. I. ir A. I. daugiau kaip metus negyvena kartu ir bendrai netvarko ūkio. Kadangi sutuoktiniai ūkio bendrai netvarkė nuo 1998 m. pradžios, tai akivaizdu, kad paskolai pagal kredito sutartį dengti buvo naudojamos tik L. I. asmeninės lėšos ir laikytina, kad 70 proc. buto kainos sumokėjo tik L. I.. Suinteresuotojo asmens UAB ,,Finansista“ žiniomis, tik L. I. po buto įsigijimo ne tik iš asmeninių lėšų mokėjo įmokas pagal kredito sutartį, bet ir iš savo lėšų butą remontavo bei mokėjo komunalinius mokesčius. A. N. (buvusi pavardė I.) priešingai – ne tik nemokėjo įmokų bankui, neprisidėjo savo lėšomis prie buto remonto ir komunalinių išlaidų sumokėjimo, bet ir 25 metus nesikreipė į Nekilnojamo turto registrą dėl buto dalies įregistravimo jos vardu. Apie tai, kad jai priklauso buto dalis, A. N. (buvusi pavardė I.) sužinojo, kai Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4359-1168/2023 įtraukė ją į bylos nagrinėjimą, spręsdamas dėl priverstinės hipotekos butui nustatymo.

Šalies argumentai

9. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė patikslintame prašyme nurodytas aplinkybes ir prašė jį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžio metu suinteresuotojo asmens ,,Finansista“ atstovas palaikė patikslintą prašymą ir prašė jį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Teismo posėdžio metu suinteresuotasis asmuo A. N. paaiškino, kad skyrybų byloje teismui rašė (melavo), jog metus su sutuoktiniu negyvena kartu, nes norėjo, kad skyrybų procesas įvyktų greičiau. Norėjo išvykti iš Lietuvos, bet nepavyko, todėl pasiliko Lietuvoje. Po skyrybų su L. I. kartu gyveno dar apie 1,5–2 metus, bendrai tvarkė ūkį, prisidėjo remontuojant butą. A. N. motina davė pinigų, padėjo įsigyti butą, nes sūnus G. I. sunkiai sirgo ir reikėjo naujo būsto.

Šalies argumentai

12. Teismo posėdžio metu suinteresuotojo asmens A. N. atstovė nurodė, kad su patikslintu prašymu nesutinka. Sutinka su pradiniu prašymu, kuriuo buvo prašoma nustatyti L. I. ir A. N. po ½ dalį buto bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas tiek iš pareiškėjos, tiek iš suinteresuotojo asmens UAB ,,Finansista“.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. I. (L. I. ir A. N. sūnus) paaiškino, kad butui pirkti buvo paimta paskola, bute darytas remontas. Kiek kas mokėjo už butą, neprisimena, tuo metu jam buvo 14 metų, kažkiek pinigų butui pirkti skyrė močiutė (kiek prisidėjo, negali pasakyti). Po tėvų skyrybų tėvai dar kažkiek laiko gyveno kartu, jis iš pradžių net nežinojo apie tėvų skyrybas. Kai tėvai jau nebegyveno kartu, motina dar keletą metų gyveno Lietuvoje, po to išvyko į užsienį. Tiksliai apie tuometines aplinkybes nieko negali pasakyti, nes neatsimena.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-11-03 nutartimi pareiškėjos R. J. patikslintą prašymą patenkino. Nustatė, kad skolininkui L. I. priklauso 85/100 dalys šio turto: buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), ir 48/1 000 dalys neįrengtos pastogės, (duomenys neskelbtini). Atmetė skolininko L. I. prašymą dėl naudojimosi butu, (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Priteisė pareiškėjai R. J. bylinėjimosi išlaidas: iš skolininko L. I. – 392,61 Eur, iš suinteresuotojo asmens A. N. – 392,61 Eur. Priteisė suinteresuotajam asmeniui UAB ,,Finansista“ bylinėjimosi išlaidas: iš skolininko L. I. – 600 Eur iš suinteresuotojo asmens A. N. – 600 Eur.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1997-11-13 buvo sudaryta pardavėjo J. R. ir pirkėjo L. I. buto, (duomenys neskelbtini) (ir dalies neįrengtos palėpės) pirkimo–pardavimo sutartis. Nors buto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tik su L. I., tačiau butas įgytas santuokos su A. N. (tuometinė pavardė I.) metu, todėl butas įsigytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Skolininko L. I. ir suinteresuotojo asmens A. N. santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 1999-03-04 sprendimu. Sutuoktinių turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalintas.

16. Antstoliai vykdo skolos išieškojimą iš skolininko L. I. įvairiems kreditoriams, įskaitant pareiškėją ir suinteresuotąjį asmenį UAB ,,Finansista“. Vykdymo procese areštuotas skolininko vardu registruotas butas, (duomenys neskelbtini), bei 48/1 000 dalys neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini). Skolininko L. I. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, egzistuoja svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). 1997-11-13 buto pirkimo–pardavimo sutartimi butas buvo įsigytas už 94 000 Lt kainą, iš kurių 28 200 Lt sumokėta prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį, o likusi 65 800 Lt suma sumokėta, paėmus paskolą iš banko. Pareiškėja ir suinteresuotasis asmuo UAB ,,Finansista“ neginčija, kad 28 200 Lt suma, kuri sudaro 30 proc. buto kainos, buvo sumokėtalėšomis, kurios buvo berndroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi ši suma sumokėta santuokos metu. Tuo tarpu skolininko teigimu, ši suma buvo asmeninės A. N. lėšos, gautos kaip jos motinos dovana butui pirkti. Šis skolininko argumentas buvo atmestas kaip neįrodytas, kadangi jo nepatvirtina įrodymai. Pagal tuometinį teisinį reguliavimą dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip du tūkstančiai litų, turėjo būti rašytinės formos (1964 m. CK 282 straipsnio 1 dalis). Tokia dovanojimo sutartis nėra pateikta. Vien skolininko ir jo buvusios sutuoktinės A. N., turinčių byloje bendrą interesą, žodiniai paaiškinimai nėra pakankami konstatuoti, kad buvo sudarytas dovanojimo sandoris. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, byloje apklaustas liudytojas, skolininko ir jo buvusios sutuoktinės A. N. sūnus G. I. konkrečių aplinkybių, galinčių patvirtinti pinigų dovanojimo sandorio sudarymą, negalėjo paaiškinti. Atsižvelgiant į tai, skolininkas ir suinteresuotasis asmuo A. N. nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CPK 12, 178 straipsniai). Likusi buto kaina (65 800 Lt) buvo apmokėta iš banko skolintomis lėšomis. 1997-11-13 buvo sudaryta Lietuvos valstybinio komercinio banko (paskolos davėjo) ir suinteresuoto asmens L. I. (paskolos gavėjo) paskolos sutartis, kuria L. I. buvo suteikta 65 800 Lt paskola nurodytam butui pirkti (paskolos sutarties 1.2 punktas; paskolos sutartis pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-697-566/2021). Reikalavimo teisės pagal minėtą paskolos sutartį buvo perleistos ,,Swedbank“, AB. Kreditoriai šioje byloje įrodinėja, kad ši suma buvo grąžinta asmeninėmis skolininko lėšomis. Pirmosios instancijjos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai šią kreditorių poziciją patvirtina. Pirmosios instancijos teismas sutinka su pareiškėja ir suinteresuotuoju asmeniu UAB ,,Finansista“, kad dalis buto kainos (28 200 Lt), kuri sudaro 30 proc. buto kainos, buvo sumokėta bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis, o likusi dalis (70 proc.) buto kainos (65 800 Lt) sumokėta skolininko L. I. asmeninės nuosavybės teise priklausiusiomis lėšomis.

18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad 70 proc. buto kainos buvo sumokėta skolininko L. I. lėšomis, įvertinęs skolininko L. I. kreditorių skaičių ir jų reikalavimų dydį, įskaitant iš skolininko priteistą daugiau nei 68 000 Eur išlaikymo sumą jo ir pareiškėjos R. J. nepilnamečiams vaikams išlaikyti, aplinkybę, kad kito turto, iš kurio galėtų būti patenkinti kreditorių reikalavimai, skolininkas neturi, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nusprendė nukrypti nuo lygių dalių bendrojoje nuosavybėje principo. Toks sprendimas priimtas, siekiant apsaugoti skolininko kreditorių, įskaitant jo nepilnamečių vaikų, interesus. Šiuo atveju skolininkui priklausančią turto dalį bendroje nuosavybėje teismas nustatė, atsižvelgdamas į skolininko lėšomis sumokėtą buto kainos dalį. Kadangi 28 200 Lt suma už butą sumokėta bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis, vadovaujantis sutuoktinių lygių dalių prezumpcija, laikytina, kad skolininkas sumokėjo 14 100 Lt iš šios sumos. Be to, kaip nustatyta pirmiau, skolininko asmeninėmis lėšomis padengta 65 800 Lt banko paskola. Taigi iš viso skolininko lėšomis sumokėta 79 900 Lt buto kainos dalis (buto kaina – 94 000 Lt), t. y. 85 proc. buto kainos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos patikslintą prašymą ir nustatė, kad skolininko turto dalis ginčo turte sudaro 85/100.

19. Taip pat sprendė, jog vadovaujantis CPK 667 straipsnio 3 dalimi, teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Šiuo atveju tokį prašymą pareiškė skolininkas, prašydamas nustatyti buto naudojimosi tvarką pagal matininkės L. Z. 2025-09-02 parengtą buto planą. Šiuo atveju reiškiamas ne reikalavimas atidalinti turtą, o prašymas nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, taigi suinteresuoto asmens UAB ,,Finansista“ paaiškinimai (DOK-146144), kad toks prašymas turėtų būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, atmestinas kaip nepagrįstas. Skolininkas, prašydamas nustatyti buto naudojimosi tvarką, pateikė planą, kuriuo nustatyta tokia naudojimosi tvarka: skolininkui L. I. priskiriama naudotis 20,15 kv. m. buto dalis, suinteresuotajam asmeniui A. N. priskiriama 18,39 kv. m. ploto, dalis, ir 15,31 kv. m. priskiriama naudotis abiem savininkams bendrai. Pažymėtina, kad toks skolininko prašymas, atsižvelgiant į šia nutartimi nustatytą skolininko dalį bendrame turte (85/100 buto dalys), yra nepagrįstas. Kitokio matininko parengto buto naudojimosi tvarkos nustatymo plano, pagal kurį būtų galimybė nustatyti buto naudojimosi tvarką, atsižvelgiant į nustatytas skolininko ir jo buvusios sutuoktinės turto dalis bendrojoje nuosavybėje, skolininkas nepateikė. Dėl to pirmosios instancijos teismas skolininko prašymą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo pagal matininkės L. Z. 2025-09-02 parengtą buto planą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.

20. Apeliantas (suinteresuotasis asmuo) L. I. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-11-03 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti 2025-11-03 nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepripažino faktinės aplinkybės, jog A. N. (I.) motina davė dukrai 47 000 Lt butui pirkti. Teismas sprendė, kad A. N. (I.) po dvidešimties metų santuokos su L. I. priklauso tik 15% buto, nors butas įsigytas santuokos metu.

22. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 111 straipsnio ir 47 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepareikalaudamas iš UAB „Finansista“ pareiškimo, kuriame būtų nurodytas įstojimo pagrindas bei kurios šalies pusėje ši norinti įstoti. Teismas nepareikalavo iš UAB „Finansista“ rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos 180 000 Eur reikalavimą L. I. ir taip pažeidė CPK 135 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas neteisingai teigė, kad pareiškėja kvietė UAB „Finansista“ trečiuoju asmeniu. Mano, jog pirmosios instancijos teismo teiginys, jog išrašas iš Antstolių informacinės sistemos apie tai, kad antstolis vykdo L. I. atžvilgiu skolos išieškojimą UAB „Finansista“ naudai, nėra įrodymas, pagrindžiantis jo 180 000 Eur skolą. Teismas neįvertino L. I. rašytnių įrodymų, kad jis negali būti UAB „Finansista“ skolininkas, nes jo BAB Snoras įkeistas už suteiktą paskolą nekilnojamasis turtas buvo parduotas aukcione.

23. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas pareiškime nurodyto buto butui naudojimosi tvarkos, pažeidė CPK 667 straipsnio 3 dalį. Teismai civilinėse bylose Nr. e2-4359-1168/2023 ir Nr. e2-VP-27719-1169/2024 sprendė, kad butas atsakovui su buvusia sutuoktine priklauso lygiomis dalimis. Atskiruoju skundu UAB „Finansista“ teigė, kad skolininkui L. I. turėtų tekti 85 proc. buto, o A. N. (buvusi pavardė I.) turėtų tekti 15 proc. buto. Civilinėje byloje Nr. e2VP-6997-1101/2025 UAB „Finansista“ dalyvavo neteisėtai – pirmos instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra jos prašymo įtraukti ją į bylą kaip suinteresuotąjį asmenį. Pareiškėja, teikdama teismui patikslintą prašymą, rėmėsi UAB „Finansista“ į bylą pateiktais įrodymais. Teismas taip pat parėmė UAB „Finansista“ samprotavimus ir neįvertino L. I. pateiktos pažymos. Teismas sprendė, kad pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo yra atsakovo, neva, 180 000 Eur skola UAB „Finansista“ ir neįvertino L. I. pateikto NTR išrašo. Teismas sprendė, kad atsakovo prašymai teismui įpareigoti UAB „Finansista“ pateikti 180 000 Eur skolą pagrindžiančius rašytinius įrodymus yra be pagrindo. Nepilnamečių vaikų interesai apsaugoti hipoteka, įkeičiant ½ buto vaikų naudai.

24. Apeliantė (suinteresuotasis asmuo) A. N. pateikė askirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-11-03 nutartį ir priimti kitą sprendimą: nustatyti, kad A. N. ir L. I. priklauso nuosavybės teise po 50 % toliau nurodyto turto: buto su rusiu, (duomenys neskelbtini), ir 48/1 000 dalių neįrengtos pastogės, unikalus daikto (duomenys neskelbtini); priteisti A. N. iš R. J. bylinėjimosi išlaidas.

25. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė, siekdama nustatyti, kad jai priklauso 50 % buto turėjo įrodyti teismui, kad ji mokėjo už butą ir už buto paskolą, net tuo atveju jeigu butas buvo įgytas santuokoje ir asmenys buto įgijimo momentu bendrai tvarkė ūkį. Pareiškėja viso proceso metu tvirtino, kad butas įgytas santuokos metu, kad dalį pirkimo sumos padengė jos motina, likusi dalis paskolos grąžinta bendromis šeimos lėšomis, todėl butas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kur dalys lygios (½ ir ½), tačiau pirmosios instancijos teismas šių argumentų neišanalizavo.

26. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai pripažino, kad dovanojimo sandoris dėl apeliantės motinos perduotų lėšų neįrodytas, nes nebuvo rašytinės formos. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė 1964 m. CK 282 straipsnio ir 1.93 straipsnio normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad rašytinės formos nesilaikymas ne visada eliminuoja įrodinėjimą kitomis priemonėmis, jei sandorio faktas gali būti patvirtintas kitais įrodymais, aplinkybėmis ar netiesioginiais duomenimis (LAT 2016-10-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-404-611/2016). Nagrinėjamu atveju apeliantė ir liudytojas patvirtino, kad apeliantės motrina finansiškai padėjo tuo metu, kai apeliantė ir L. I. buvo susituokę, todėl byloje buvo įrodyta aplinkybė, kad tiek perkant butą, tiek mokant paskolą apeliantė prisidėjo finansiškai.

27. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo tik gindamas kreditorių ir L. I. vaikų (ne sutuoktinių bendrų vaikų) interesus ir pažeisdamas apeliantės teisėtus interesus. Apeliantė neturi pareigos mokėti L. I. kreditorinius

reikalavimus iš jos esamos turto dalies. Pažymėtina, kad L. I. pareiga mokėti išlaikymą vaikams yra jo asmeninė pareiga ir ji nėra solidari. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto dalies bendrojoje nuosavybėje, nustatymą, dėl ko buvo priimtas neteisėtas skundžiamas sprendimas ir pažeisti apeliantės teisėti interesai.

28. Nagrinėjamu atveju, teismas, nustatęs turto dalis, remiantis CPK 667 straipsnio 3 dalies nuostatomis buvo įpareigotas nustatyti naudojimasi nekilnojamuoju turtu tvarką, tačiau to nepadarė, priešingai skundžiama nutartimi buvo atmestas L. I. prašymas nustatyti buto naudojimasi tvarką.

29. Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į apeliantų atskiruosius skundus. Nurodo, kad VMI prie FM palieka teismui savo nuožiūra spręsti dėl atskiruosiuose skunduose nurodytų prašymų patenkinimo, atsižvelgiant į byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus bei siekiant, kad nekilnojamojo turto padalijimas sutuoktiniams atitiktų sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.

30. Suinteresuotasis asmuo UAB „Finansista“ pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, prašo apeliantų L. I. ir A. N. pateiktus atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-11-03 nutarties panaikinimo atmesti kaip nepagrįstus.

31. UAB „Finansista“ nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog tik L. I. po buto įsigijimo ne tik iš asmeninių lėšų mokėjo įmokas pagal 1997-11-13 Kredito sutartį, bet ir iš savo lėšų butą remontavo bei mokėjo komunalinius mokesčius. A. N. (buvusi pavardė I.) ne tik nemokėjo įmokų bankui, neprisidėjo savo lėšomis prie buto remonto ir komunalinių išlaidų sumokėjimo, bet ir 25 metus nesikreipė į nekilnojamo turto registrą dėl buto dalies įregistravimo jos vardu. Apie tai, kad jai priklauso buto dalis A. N. (buvusi pavardė I.) sužinojo, kai Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.e2-4359-1168/2023 įtraukė į bylos nagrinėjimą kai sprendė dėl priverstinės hipotekos butui nustatymo. A. N. (buvusi pavardė I.) yra seniai išvykusi į užsienį (deklaravo išvykimą 2012 m.) ir akivaizdu, kad neturėjo ir neturi nei laiko, nei galimybių rūpintis butu, kurio iki 2023 m. įtraukimo į civilinės bylos Nr.e2-4359-1168/2023 nagrinėjimą, nelaikė savo nuosavybe. Butas buvo įsigytas už L. I. lėšas, nes L. I. padengė 85 procentų buto įsigijimo išlaidų, o A. N. (buvusi pavardė I.) 15 procentų buto įsigijimo išlaidų, todėl skolininkui L. I. pagrįstai atiteko 85 procentų dydžio buto dalis, o A. N. (buvusi pavardė I.) – 15 procentų buto dalis.

32. Suinteresuotojo asmens UAB „Finansista“ nuomone, 2025-11-03 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad skolininkui L. I. priklauso 85/100 dalys buto, o A. N. priklauso 15/100 buto dalių.

33. Pareiškėja R. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-11-03 nutartį palikti nepakeistą, apelianto (skolininko) L. I. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; apeliantės (suinteresuotojo asmens) A. N. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš suinteresuotųjų asmenų L. I. ir A. N. solidariai pareiškėjai R. J. jos apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjos vertinimu, apeliantai neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, nustatydamas skolininko L. I. dalį, nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygių dalių principo ir nustatyti, jog skolininkui priklauso 85/100 dalys buto, todėl nėra pagrindo panaikinti teisėtos ir pagrįstos skundžiamos nutarties.

35. Suinteresuotasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius teismui pateikė atsiliepimą į apeliantės A. N. atskirąjį skundą, kuriuo prašo klausimą dėl panaikinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-11-03 nutarties spręsti teismo nuožiūra. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus nuomone, byloje egzistuoja neginčytinos aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Nors turtas buvo įgytas santuokoje, L. I. atliko visus mokėjimus bankui už minėtą butą. Tai patvirtina byloje esanti „Swedbank“, AB 2025-03-20 pažyma, kurioje išaiškinta, kad pagal 1997-11-13 sudarytą kredito sutartį Nr. 152, kuria bankas L. I. suteikė 59 220 Lt kreditą, yra grąžintas. Pažymoje nurodoma, jog A. N. (buvusi I.) mokėjimų pagal šią sutartį neatliko. Aivaizdu, kad už santuokos metu įsigytą turtą faktiškai sumokėjo L. I..

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

37. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjos R. J. prašymas, yra teisėta.

38. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

39. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CK 3.123 straipsnio 1 dalyje išvardytas nebaigtinis sąrašas tų atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (2005-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2005). Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtame nutarime pažymėta, kad turi būti pasirinktas toks sutuoktinių turto padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių turto dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso požiūriu yra prioritetiškai saugotini (2008-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas, kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas (2009-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

40. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2014-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).

41. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininko turto dalį didesnę, negu kito bendraturčio, rėmėsi galimybe nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Viena įmoka sumokėtą buto kainos dalį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kaip sumokėtą bendromis L. I. ir A. N. lėšomis, kadangi ši suma sumokėta, galiojant jų santuokai ir nėra įrodymų, kad ji galėtų būti laikoma asmeniniu kurio nors iš sutuoktinių turtu. Likusią turto kainos dalį 65 800 Lt sumokėjo paskolos sutartį pasirašęs L. I.. 2025-03-23 „Swedbank“, AB pažyma patrvirtino, kad A. N. mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad 1999-03-04 įsiteisėjusiu sprendimu dėl santuokos nutraukimo nustatyta, kad A. N. ir L. I. apie vienerius metus (t. y. nuo 1998 m. kovo mėn.) gyvena atskirai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad visas įmokas pagal paskolos sutartį sumokėjo L. I., yra pagrįsta ir pagrįstas sprendimas dėl skolininkui L. I. nustatytos turto dalies – 85/100, t. y. 79 900 Lt ( 23 159, 42 Eur).

42.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. N. argumentai dėl lygių su L. I. turto dalių yra neįrodyti (nepateikti įrodymai apie lėšas, kurias, kaip teigia A. N., jai padovanojo motina, ar jos lėšomis sumokėtas kredito įmokas).

43. Apelianto L. I. argumentai dėl UAB „Finansista” netisėto dalyvavimo byloje yra nepagrįsti, nes antstolės I. B. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0011/18/5217, kur skolininkas yra L. I., o išieškotoija – UAB „Finansista” (žr. prašymo CBP-18710 dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo 1_priedą_Vykdomųjų bylų sąrašą.pdf). L. I. nėra nuginčijęs prievolės, kuri vykdoma paminėtoje vykdomojoje byloje. Todėl byla, kurioje sprendžiamas skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimas yra reikšminga išieškotojai UAB „Finansista” ir pastaroji įmonė pagrįstai įtrauikta į paminėtą bylą.

44. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nenustatyti naudojimosi butu (duomenys neskelbtini) tavarkos pagal matininkės L. Z. 2025-09-02 parengtą buto planą yra pagrįstas. Nustačius naudojimosi butu tvarką pagal paminėtos matininkės parengtą projektą, bendraturčiams atskirai naudotis atitektų apytikriai vienodo dydžio buto dalys, o tai neatitiktų pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytų šio buto dalių (atitinkamai 15 ir 85 proc.). Atmetus prašymą dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo pagal matininkės L. Z. 2025-09-02 parengtą buto planą, lieka galimybė abiem tbuto bendraturčiams naudotis butu pagal CK 4.37, 4.75, 4.76 straipsnių nuostatas (savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų amernų teisių ir interesų, bendraturčių sutarimu, naudojanis savininkų tisėmis ir vykdant pareigas, proporcingai savo daliai).

45. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

46. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, todėl atskirojo skundo argumentais panaikinti ją ar pakeisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kadangi byla išspręsta ne apeliantų (skolininko ir suinteresuoto asmens) naudai, jiems bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos. Pareiškėja R. J. nurodė ir pateikė įrodymus, kad turėjo 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, todėl priteistinos pareiškėjai lygiomis dalimis (po 72,60 Eur) iš skolininko L. I. ir A. N. (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-11-03 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuotųjų asmenų L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme po 72,60 Eur (septyniadešimt du eurus šešiasdešimt eurocentų) iš kiekvieno šioje pastraipoje paminėto suinteresuotojo asmens.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas